Panevėžio žydų bendruomenė kviečia paminėti Holokausto aukas

Panevėžio žydų bendruomenė kviečia 2019 m. sausio 27 dieną visus geros valios žmones dalyvauti renginyje, skirtame paminėti Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną

Šiai datai paminėti rengiama:

12 val.  Mitingas prie memorialo “Liūdinti žydų motina” (Atminties skveras, Vasario 16-osios g.)

12.30 val. Mitingo pratęsimas prie paminklo “Geto vartai” (Klaipėdos, Krekenavos gatvių kampas)

13.20 val. Panevėžio žydų bendruomenės patalpose (Ramygalos g. 18) diskusija apie Holokausto istoriją, priežastis ir vykdytojus.

Dokumentinio filmo apie Aušvico – Birkenau koncentracijos stovyklą peržiūra.

Didžiausia koncentracijos stovykla II pasaulinio karo metu, kurioje nužudyta 1,5 milijono žmonių.

Tokiu būdu Panevėžio žydų bendruomenė prisijungia prie Lietuvos žydų (litvakų) paskelbtos pasaulio žydų kongreso (WJC) akcijos, kuri skirta Holokausto aukų atminimui.

Klaido Navicko paroda „Žydiški karpiniai“ Panevėžyje

2019 m. sausio 12 dieną Kultūros centre Panevėžio bendruomenių rūmų mažosios salės foje atidaryta Klaido Navicko paroda „Žydiški karpiniai“, kuri eksponuojama iki kovo mėnesio. Klaidas Navickas skyrė keletą metų žydų kultūros Lietuvoje ir pasaulyje tyrinėjimui bei sukūrė darbų ciklą šia tema.

Parodos organizatorius Panevėžyje dailės studijų vadovas Girmantas Rudokas pristatė Panevėžio žydų bendruomenės nariams ir Panevėžio visuomenei i unikalią parodą, kuri sukėlė didelį susidomėjimą visoje ir Lietuvoje. Svarbu pažymėti, kad žydų popieriaus karpiniai nuo visų kitų tautų karpinių skiriasi tuo, kad yra glaudžiai susiję su religija. Autorius darbuose perteikė tradicinius žydų karpinius Mizrach ir žydų tradicines šventes.

Klaidas Navickas gimė 1962 m. lapkričio 30 d. Raseiniuose. Gyvena Vilniuje, teisininkas, valstybės tarnautojas. Karpyti pradėjo 1988 m. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys nuo 1991 metų. 2005 m. buvo suteiktas meno kūrėjo statusas, 2009 m. K. Navickas pripažintas tradicinių amatų meistru. Navickas savo popieriaus karpinių personalines parodas surengė Japonijoje, Kinijoje, Varšuvoje, Filadelfijoje, Ukrainoje, Maskvoje ir Sankt-Peterburge, Baltarusijoje. Klaidas Navickas 2017 m. išleido knygą “Žydiški Klaido Navicko karpiniai”, kurioje aprašo apie žydų kultūrą, simbolius, žydų karpinių istoriją, žydų kalendorių, tradicines šventes, tradicines žydų vestuves, judėjų laidotuvių tradicijas. Navickas rašo: pažiūrėjau į žydus, jų tradicijas kaimyno lietuvio akimis ir pateikiu savo matymą kultūros, kurios anksčiau nepažinau. Dabar imu ją pažinti ir didžiuotis, kad tai yra graži Lietuvos kultūros dalis.

Būdamas svečiuose Panevėžio žydų bendruomenėje menininkas, dailės studijų vadovas Girmantas Rudokas sutarė su bendruomenės pirmininku Gennady Kofman stiprinti bendradarbiavimą žydų kultūros srityje. Ketinama paruošti bendrą foto ekspozicijos pristatymą Panevėžio visuomenei apie skulptorę panevėžietę žydę (litvakę) Mariją Dilon. Ateityje žadama imtis projektų apie Panevėžio žydų paveldą. Šiuo metu Kultūros rūmuose eksponuojama foto paroda “Panevėžio gatvės”, kurioje eksponuojamos ikikarinio Panevėžio ir jo gatvių nuotraukos su žydų pastatų paveldu.

Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena Panevėžyje

2005 metais Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją, kurią pasirašė 100 valstybių vadovai, tame tarpe J. E. Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, apie privalomus minėjimų vykdymus visose valstybėse sausio 27 dieną, kai 1945 metais Tarybinės armijos kareiviai išlaisvino likusius gyvus žmones iš koncentracijos stovyklos Aušvicas-Berkenau. Šioje stovykloje per Antrąjį Pasaulinį karą buvo nužudyta daugiau nei 1,5 mln. žmonių, iš jų 1,1 mln. žydai.

Panevėžio žydų bendruomenė, minėdama šiuos tragiškus įvykius, kiekvienais metais organizuoja renginius ir dalyvauja susitikimuose mokyklose bei gimnazijose Panevėžyje bei Panevėžio rajone, skirtuose Holokausto aukų atminimui, taip pat kovai su antisemitizmu ir diskriminacija.

Sausio 25 d. Panevėžio žydų bendruomenės nariai Virginija ir Albertas Savinčiai dalyvavo Ariogaloje konferencijoje “Žydų vaikų istorijos”. Konferencijos organizatorius Tarptautinė komisija nacių ir sovietinių okupacinių režimų Lietuvoje įvertinimui ir Ariogalos gimnazijos Tolerancijos ugdymo centras, organizavo daugiau nei 20 tolerancijos ugdymo centrų visoje Lietuvoje. Tą pačią dieną Panevėžio žydų bendruomenės narys Jurijus Smirnovas (RAAK) pasakojo   Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės verslo mokykloje su savo atsiminimais apie išgyventus metus koncentracijos stovyklose Panevėžyje ir Šiauliuose. J.Smirnovas papasakojo istoriją, kaip stebuklo dėka jis išliko gyvas.

Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman 25 sausio 2019 m. dalyvavo konferencijoje, skirtoje Tarptautinei Holokausto aukų atminimo dienai Vilniuje, kurįą organizavo Tautinių mažumų departamentas ir Lietuvos (Litvakų) žydų bendruomenė.

Sausio 27 d. 2019 m. Holokausto aukas prisiminė dauguma Europos šalių. Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir užsienio reikalų ministras Xaiko Maas pabrėžė, kad negalima toleruoti antisemitizmo ir kitų rasinės neapykantos formų, neužtenka vien prisiminti praeities, bet ir privaloma mokytis iš šių pamokų. Izraelio prezidentas J.E. Reuven Rivlin pasakė, kad nacių nusikaltimams prieš žydų tautą negalima atleisti ir negalima kalbėti apie Holokaustą, kaip apie istorinį įvykį  žinant, kad antisemitizmas ir neapykanta  egzistuoja šalia mūsų.

Panevėžyje sausio 27 d. minėjimas prasidėjo 12 val. prie memorialo “Liūdinti žydų motina”, kur susirinko PŽB nariai, miesto valdžio atstovai, meras Rytis Račkauskas, Tarybos narys Alfonsas Petrauskas, L.R. Seimo narys Povilas Urbšys, gimnazijų direktoriai ir mokytojai, Panevėžio visuomenė. Mitinge pranešėjai pasmerkė nacistinę to meto politiką, kalbėjo, kad Holokausto istoriją reikia nuolat prisiminti ir pasakoti savo vaikams bei anūkams. Tai yra smerktinas ir niekada neužmirštamas įvykis. Tylos minute buvo pagerbti nekaltai nuo nacių ir kolaborantų veiksmų žuvę žmonės.

Prie paminklo ”Geto vartai”  minėjimo dalyviai uždegė žvakes ir padėjo vainikus nekaltai žuvusiems žmonėms. Renginio tesinys vyko PŽB patalpose, kur dalyviai peržiūrėjo Aušvicas Berkinau filmą.

Panevėžio gyventojų 2 proc. parama žydų bendruomenei

Visi Lietuvos Respublikos gyventojai gali skirti 2 procentų paramą nuo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio paramos gavėjams. Panevėžio žydų bendruomenė šiuos gavėjo reikalavimus atitinka, nes ji nėra pelno siekianti organizacija.

Kiekvienais metais bendruomenės nariai renka 2 proc. paramą žydų bendruomenės vystymui. Ją gali skirti ne tik bendruomenės nariai, bet ir visi geranoriški Lietuvos gyventojai. Panevėžio žydų bandruomenė skirtas lėšas naudoja paramai bei muziejaus, kurį rengia, išlaikymui.

Miesto gyventojas Egidijus Sanda domisi žydų tautos istorija, tradicijomis, savarankiškai mokosi jidiš kalbos. Jis kartu su savo sutuoktine Lilijana atvyko į Panevėžio miesto žydų bendruomenę ir 2 proc. paramą abu paskyrė jai.

Prie puodelio arbatos bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman padėkojo svečiams už jų apsisprendimą, papasakojo apie Panevėžio krašto žydų istoriją, apie tradicijas, atsakė į užduotus klausimus. E. Sanda svečių knygoje paliko atminimo įrašą apie malonų susitikimą.

Džiugu sulaukti Panevėžio gyventojų supratimo ir noro pažinti žydų kultūrą, kuri yra visos Lietuvos kultūros dalimi.

Sausas iš vandens

 

2019 m. vasario 22 dieną įvyko kandidatų į Panevėžio miesto mero postą rinkiminės kompanijos debatai „Žinau, ką renku“. Kandidatai į merus diskutavo aktualiomis temomis, atsakinėjo į rinkėjų klausimus, viešai pristatė savo įsipareigojimus Panevėžio miestui. Visi kandidatai į miesto merus ir Panevėžio m. savivaldybės tarybą išreiškė nuomonę apie esamas problemas mieste. Debatų metu visiems kandidatams buvo užduodami klausimai iš salės. Vienas jų buvo užduotas naujai sukurtos Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos kandidatui R. Pankevičiui. „Prisistatant Jūs su džiaugsmu pasakėte, kad buvote išteisintas teisme, kada 2014 m. Tarybos posėdyje viešai neigėte holokaustą. Kokia Jūsų tikroji pozicija?“


Raimonadas Pankevičius atsakė: „Pirmą kartą galiu pasakyti, kaip iš tikrųjų buvo. Nei vienas laikraštis apie tai nerašė, nei vienas mano kolega nežino. Situacija buvo tokia – per tarybos posėdį pasisakiau prieš paminklo įamžinimą ir reikalavau pagerbti 800 žydų, kurie buvo žiauriai nužudyti žydų policajų. Lietuvoje  masiškai žydus žudė žydų policininkai, visi getai buvo sunaikinti žydų policininkais...“ (Plačiau: https://www.facebook.com/zinaukarenku/videos/2259122804413791/?t=0)


Po išsakytų žodžių suprantame, kad kandidatas R. Pankevičius meluoja rinkėjams. 2014 m. Panevėžio m. Tarybos posėdžio metu jis pasakė, kad antrojo pasaulinio karo metais žydų esesininkai pietvakarių Lietuvoje per dieną sušaudė po 5000 žydų, kad žydai buvo gestapininkai, ne esesininkai, o tai dar blogiau“, – teisme bandė aiškinti R. Pankevičius. Ir patvirtino, kad prieš porą metų pasakytų žodžių neišsižada.


Šis ponas eilinį kartą norėdamas išlipti „sausu iš vandens“ iškreipė savo pasisakymus, kuriuos išsakė 2014 m. 

Kandidatas į Panevėžio miesto merus Raimondas Pankevičius atsakydamas į žurnalistės klausimą pasisakė antisemitine tema prieš žydus, kuri visiškai neatitiko tikslinio susitikimo temos. Savo rinkiminę kandidato į Panevėžio miesto merus kampaniją ir prisistatymą susiejo su Holokausto Lietuvoje neigimu ir antisemitiniu požiūriu prieš žydus, viešai kaltindamas juos baisiais nusikaltimais prieš savo tautiečius. Už tai 2015 m. R. Pankevičiui buvo iškelta baudžiamoji byla (Plačiau: www.delfi.lt/news/daily/lithuania/panevezio-politikas-uzrustino-zydus.d?id=65718872, www.delfi.lt/news/daily/lithuania/klausydamiesi-ts-lkd-nario-zydai-siurpo.d?id=70832396)


Kaip žinome R. Pankevičius buvo kaltinamas tuo, kad 2014 metų rugpjūčio 28 dieną, Panevėžio miesto savivaldybės Tarybos posėdyje svarstant klausimą dėl žydų labdaros fondo „Džoint“ įamžinimo ir dalyvaujant žydų bendruomenės atstovams, savo pasisakyme viešai neigė holokaustą. Tuomet jis pareiškė, kad Lietuvos getuose veikusi žydų policija prisidėjo prie žudynių. Esą žydai per dieną myriop pasiųsdavo tūkstančius savo tautiečių. (Plačiau: naujienos.alfa.lt/leidinys/sekunde/politikas-teisme-laimejo-dvikova-pries-zydus/)


Tačiau Apylinkės ir Panevėžio Apygardos teismai patvirtino, kad Raimundas Pankevičius žydų atžvilgiu pasielgė neetiškai ir jo teiginiai neatitinka nustatytos istorinės tiesos. Advokato pagalba ir savo argumentais šis žmogus sugebėjo įtikinti teisėjus, kad „juoda – tai balta, o balta – tai juoda“ ir taip išvengė teistumo. Tai ne vienintelis kartas, kada R. Pankevičiaus pasisakymai įskaudina žydų tautą. Panevėžio tarybai svarstant klausimą dėl memorialinės lentos atidengimo iš šio miesto kilusiam žydų tautybės aktoriui Benjaminui Zuskinui, R. Pankevičius pareiškė, kad šis menininkas buvo represinių struktūrų tarnas. (Skaitykite daugiau: https://naujienos.alfa.lt/leidinys/sekunde/politikas-teisme-laimejo-dvikova-pries-zydus/)


Prisiminkime ir kitus faktus apie šį kandidatą į Panevėžio miesto merus. 2018 m. gegužės 29 d. Panevėžio dienraštyje „Sekundė“ buvo aprašytas faktas, kaip Raimondas Pankevičius moka išsisukti iš bet kurios sudėtingos situacijos, kada jam gresia baudžiamoji atsakomybė. Buvęs miesto tarybos narys 2017 m. spalio pabaigoje Panevėžio politinių kalinių ir tremtinių lyderis Raimundas Pankevičius neturėdamas automobilio privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sukėlė avariją, kurios metu partrenkė dviratininką. Nukentėjusysis patyrė įvairių sumušimų ir lūžių, kuriuos teko gydytis ligoninėje ir sanatorijoje. Tačiau R. Pankevičius ir vėl sugebėjo išvengti atsakomybės, kitaip tariant „sausu išlipti iš vandens“. Jis sugebėjo įtikinti teismą, kad draudimo kompanija nepaskambino ir nepranešė, jog pasibaigė jo automobilio draudimo terminas, todėl R. Pankevičius pareiškė nepasitikėjimą ir dėl aplaidumo kaltino draudimo bendrovę. (Šį straipsnį galima perskaityti www.sekunde.naujienos.lt)


Apmaudu, kad teismas nagrinėdamas bylą, neatkreipė dėmesio į tai, kad šis žmogus per kelis paskutinius metus turėjo ne vieną administracinį  teisės pažeidimą už greičio viršijimą ir kitus nusižengimus.


Žmonės, kurie užsiima politika nori, kad rinkėjai jais pasitikėtų. Būtų teisinga, kad prieš apsispręsdami už kurį kandidatą balsuoti, žinotų visus faktus apie tuos žmones, vienam iš kurių bus patikėtas Panevėžio miesto vairas ateinančius ketverius metus.


Atsakingai galvokite ką renkate. Akivaizdu, kad Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos kandidatas Raimondas Pankevičius kursto neapykantą tarp ne lietuvių tautybės žmonių, sako netiesą, todėl negali žinoti ko dar galima tikėtis iš tokio žmogaus, kuris sugeba išsisukti iš bet kurios situacijos.

 

Panevėžio m. žydų bendruomenėje Kovo 8 -osios šventė

Kiekvienais metais kovo 8 dieną pasaulis mini Tarptautinę moters dieną. Panevėžio m. žydų bendruomenės nariai taip pat rinkosi paminėti moterų vienybės ir solidarumo dienos.

Moteris simbolizuoja grožį, gyvybę, šilumą ir jaukumą, o kovo 8 –oji - tai artėjančio pavasario ženklas. Gėlių, sveikinimų ir komplimentų mūsų mieloms moterims niekada nebus per daug - pabrėžė G. Kofman. Šios gražios šventės proga visoms bendruomenės moterims buvo įteiktos gėlės, įvertintas jų indėlis, kuriant šeimos ir visuomenės gerovę.

 

Prie šventiškai padengto stalo nestigo juoko, smagių pasakojimų, dainų bei linkėjimų. Tokie šaunūs susibūrimai suartina visus bendruomenės narius, pakelia nuotaiką ir praskaidrina kasdieninį gyvenimą.

 

Sveikiname su Purimo švente

Sveikiname visus su pavasarėjant švenčiama viena linksmiausių švenčių – PURIM. 

Linkime geros nuotaikos, smagių akimirkų ir sėkmės. Būtinai turėkite kaukes - juk pirmąjį pavasario mėnesį švenčiama šventė yra pilna linksmybių, bendruomeniškumo ir tikėjimo, jog žydų tauta yra stipri ir gebanti ištverti visas negandas.

Panevėžio m. žydų bendruomenė

Kelmėje atidengtas paminklas Icchokui Merui

2019 m. kovo 13 dieną  Kelmėje, minint rašytojo Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Icchoko Mero penktąsias mirties metines atidengtas atminimo paminklas. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas, Žydų bendruomenė „Vilnius – Lietuvos Jeruzalė“ bei Kelmės rajono savivaldybė į Icchoko Mero paminklo atidengimo ceremoniją pakvietė daug svečių – LR Seimo narį Emanuelį Zingerį, Jono Graičiūno gimnazijos mokytojus ir mokinius, Kelmės savivaldybės atstovus, I. Mero kūrybos gerbėjus ir svečius. 

Kartu su kitais Icchoko Mero aikštėje, prie Jono Graičiūno gimnazijos iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo ir Panevėžio m. žydų bendruomenės vadovas Gennady Kofman bei bendruomenės nariai. Į renginį atvyko svečias iš Izraelio vertėjas Feliksas Dektoras. Jis į rusų kalbą išvertė pirmuosius I. Mero romanus ir apsakymų rinkinius Holokausto tema, kuri tapo pati svarbiausia visoje kūryboje ir pelnė tarptautinį rašytojo pripažinimą. 

I. Meras gimė Kelmėje, per Holokaustą neteko tėvų, jį užaugino Bronė ir Juozas Dainauskai. Baigė gimnaziją, vėliau Kauno politechnikos institutą, įgijo inžinieriaus specialybę.

Kai rašytojas sulaukė pasaulinės šlovės, emigravo į Izraelį, tačiau niekada nepamiršo Lietuvos ir Kelmės. I. Meras rašė tik lietuviškai, jo kūriniai išversti į 24 kalbas.  1973 m. rašytojo kūryba įvertinta Izraelio valstybės prezidento Zalmano Šazaro Tarptautine atminimo, pagarbos ir meistriškumo Holokausto literatūrine premija, 2010 m. I. Merui skirta  Lietuvos nacionaline kultūros ir meno  premija, 1995 m. apdovanotas LDK Gedimino III laipsnio ordinu.

Per paminklo atidengimo ceremoniją kalbėjo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės atstovai, Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo atstovas Daumantas Levandosevas,  Kelmės rajono savivaldybės mero pavaduotojas Albertas Brazas,  Tarybos narys Egidijus Ūksas, Seimo nario padėjėja Janina Skeberdienė.

Icchokas Meras buvo ir liko iškilus Lietuvos rašytojas. Jis atstovavo Lietuvą tuo metu, kai Lietuvos nepriklausomybė dar nebuvo atkurta. Būdamas Izraelyje savo lėšomis įkūrė Lietuvos informacinį centrą, tiesė tiltus tarp Lietuvos ir Izraelio pirmaisiais atkurtos nepriklausomybės metais.

2004 m. I. Meras kartu su Lietuvos žydų muziejumi inicijavo tarptautinį projektą „Žydų gelbėtojai – pasaulio tautų teisuoliai“. I. Mero vadovaujamos grupės pastangomis virš 200 žmonių pelnė aukščiausius Izraelio instituto Jad Vašem apdovanojimus.

Atidengtas paminklas yra visų geros valios Lietuvos žmonių siekis branginti lietuvių ir žydų tautas vienijančius bruožus.

Limudas Druskininkų kurorte vyksta linksmai ir įdomiai

2019 m. kovo 15-17 dienomis Druskininkuose viešbutyje „Europe Royale“ Lietuvos žydų bendruomenė suorganizavo Limudą. Tris dienas iš visos Lietuvos atvykę žydai kartu su savo šeimos nariais ir vaikais uždegė Šabo žvakes, išklausė daug įvairių įdomių paskaitų, nes žodis „limudas“ lietuvių kalba reiškia konferenciją. Skambėjo žydų smuikininkų atliekama muzika, vyko smagūs šokiai, visi buvo geros nuotaikos, aplinkui tvyrojo draugiška atmosfera. 

Panevėžio m. žydų bendruomenės dalyviai reiškia didelę padėką renginio organizatoriams už gerai praleistą laiką žydiškoje draugijoje bei gerą nuotaiką. Ne veltui Druskininkai panašūs į mažą izraelietišką salą ir šį kurortą labai pamėgę izraeliečiai.

Purimo šventė Panevėžio m. žydų bendruomenėje

Pirmąjį pavasario mėnesį švenčiama Purimo šventė. Panevėžio m. žydų bendruomenėje ji prasidėjo bendruomenės pirmininko Gennady Kofman pasisakymu: “Purimo šventė yra pilna linksmybių, bendruomeniškumo ir tikėjimo, jog žydų tauta yra stipri ir gebanti ištverti visas negandas“, - pasakė G. Kofman. Buvo perskaityti Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky ir draugų sveikinimai. 

Panevėžio m. žydų bendruomenės nariai šventei paruošė spektaklį, karnavalinius rūbus, kaukes. Buvo suvaidintas spektaklis, kuriame pristatyti su Purimo švente susiję įvykiai aprašyti Megilat Ester knygoje. Bendruomenės nariai spektaklyje įkūnijo Achašverošą – A. Narevič, Ester – V. Savinčė, Mordechajų – G. Kofman, Hamaną – G. Šteimanas. 

Vakaro vedančioji O. Juošpaitienė papasakojo Purimo šventės istoriją, kuri yra užfiksuota Biblijoje, Esteros knygoje pasakojama apie grėsusį išnaikinimą Persijoje gyvenusiems žydams bei juos išgelbėjusį stebuklą, kuris įvyko žydaitės Esteros, Persijos karaliaus mylimosios, pastangų dėka. Žydai buvo ne tik išgelbėti, bet ir nugalėjo savo priešą, karaliaus patarėją Hamaną, kuris burtų keliu šią dieną išrinko kaip žydų išnaikinimo dieną, bet už tai buvo nubaustas.

Purimas yra pati linksmiausia žydų šventė, todėl bendruomenėje sklido dainos, juokas, buvo šokami įvairūs šokiai, aplink tvyrojo gera nuotaika ir draugiška atmosfera. Ir vaikams, ir suaugusiems įteiktos dovanėlės. 

 

Susitikimas su LR Vyriausybės kancleriu

Panevėžio regiono žydų religinės bendruomenės nariai – Jurij Grafman, Gennadijus Šteimanas, Gennady Kofman turėjo susitikimą su LR Vyriausybės kancleriu Algirdu Stončaičiu, pavaduotoja Lina Liubauskaitė ir Diana Varnaitė.

Susitikime buvo svarstomi aktualus klausimai dėl Naujamiesčio žydų senųjų kapiniu. 2019m. kovo 13 diena buvo apsilankyta  Naujamiestyje ir nustatyta, kad kapinių ribos neatitinka tikrovės. Aplinka nesutvarkyta ir labai apleista. Apie tai buvo pranešta LŽB pirmininkei Fainai Kuklianski ir atsakingam už žydų kultūros paveldą Martynui Užpelkiui.

Kancleris pavedė stebėti šių trūkumų šalinimo pažangą

Buvo kalbama apie žydų kapinės ir masinių žudynių vietas Aukštaitijos regione, jų priežiūra ir tvarkymą.

Panevėžio žydų bendruomenė neturi galimybės prižiūrėti ir sutvarkyti visų objektų ( jų yra apie 70).

Nurodymas savivaldybėms įtraukti į seniūnijų metinius biudžetus  senųjų žydų kapinių ir masinių žudynių vietų tvarkybą. Be pagalbos seniūnijoms nebus sutvarkytos kapinės. Rekuomenduojama skirti lėšas iš valstybės biudžeto Algirdas Stončaitis pritarė tokiam poreikiui. Paprašė D.Varnaitės įtraukti į Savivaldybių asociacijos suvažiavimą šį klausimą.

Pagrindinis klausimas apie kuri buvo kalbėta susitikime tai  pastatas Valančiaus g.4.(Sinagoga).

Marija Dillon įamžinimas Panevėžyje. Žymi skulptorė Marija Dillon gimė ir užaugo

Panevėžyje.religingoje šeimoje. A. Stončaitis domėjosi istoriniais faktais ir žadėjo tarpininkauti

Pasiūlymas Panevėžio žydų bendruomenei

 

Panevėžio žydų bendruomenėje apsilankė Panevėžio muzikinio teatro vadovas Nerijus Jakštonis. Jis norėjo susipažinti su Panevėžio žydų bendruomenes veiklą . Nerijus mano, kad jo senelę ir prosenelę buvo žydaitės, gimusios ir gyvenusios Panevėžyje.

Močiutė – Zofija Štembergaitė, prosenelė – Antanina Štembergaitė, prosenelis Mykolas Štembergas gimęs apie 1890- 1900. Bendruomenės pirmininkas papasakojo apie bendruomenės veikla ir parodė nuotraukų ekspoziciją. Vėliau Nerijus pasiūlė padaryti bendrą edukacinį projektą. Bendruomenės nariams patiko pasiūlymas. Norėtųsi, kad šis projektas butu ne tik bendruomenes ribose, bet ir miesto mastu. Projektas butu susijęs su žydišką muziką ir jos pristatymu platesnei auditorijai.

Panevėžio žydų bendruomenėje prasidėjo svečių sezonas.

Kasmet šimtai žydų turistų aplanko miestą, tikėdamiesi čia rasti savo šaknis ir giminaičių pėdsakus.

Šių metų gegužės 19 d. Panevėžio žydų bendruomenę aplankė Izraelio svečiai, tikra anūkė Abelskio, gyvenusio Panevėžyje . Su jauduliu ji pasakojo apie savo giminės - senelius Hirsh ir Šulamid Abelskį, gyvenusius Valančiaus gatvėje. Kartu su kitais žydais gatvės gyventojai 1910 m. kreipėsi į miesto valdžios institucijas su prašymu pastatyti šio regiono žydų maldos namą. Gavę leidimą, jie surinko pinigus ir patvirtino projektą (projekto dokumentai šiuo metu yra saugomi Kauno archyve.) Tai vienintelė vieno aukšto sinagoga, kurios pastatas išliko iki šių dienų.

Pesia (buvusi Cindel), jos dukra Tamara Michael ir anūkas Amit susipažino su Panevėžio žydų lankytinomis vietomis . Matydami sinagogą siaubingoje būsenoje, buvo sukrėsti, sakydami, kad kaip galima taip apleisti šventa vieta. Jie paklausė miesto žydų bendruomenės pirmininką, kaip jie galėtų padėti, kad sinagogos pastatas butu sutvarkytas ir įgautu patrauklią išvaizdą. Gennady jiems paaiškino, kad šiuo metu vyksta derybos su atsakingomis institucijomis siekiant gauti investicijų iš Turto banko, Kultūros ir Aplinkos ministerijos, geros valios fondo (GVF), kad šis istorinis architektūros paminklas puoštu, o ne gadintu miesto vaizdą. Šio metu pastatas priklauso turto bankui.

Gegužės mėn.20 d ieškodami savo giminaičių, svečiai iš Airijos, Peter White ir Andrw Woolf lankėsi Panevėžio žydų bendruomenėje. Jų giminės gyveno Panevėžyje, senelis gimė 1860m. Manoma, kad senėlio pavardė buvo Viten ir jis buvo garsus siuvėjas Panevėžyje . 1895m. jis su žmona ir vaikais Sarah - 12 metų, Minnią - 8 metų, Saliamoną - 4 metų. Annie - 2 metų, Morris -1 metų emigravo į Airiją ir greičiausiai pakeitė pavardę į Waiten .Tais metais buvo intensyvus žydų emigravimas į Pietų Afrikos Respubliką, Jungtines Amerikos Valstijas ir net Airiją. Peteris White paprašė rasti informaciją apie savo senelius ir prosenelius.

Gidas Danielius Gurvichas parodė svečiams paminklus ir istorines vietas, susijusias su žydų gyvenimu.

22 diena Panevėžio žydų bendruomenėje lankėsi dvi viešnios iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Seseris Sarach ir Kallie Frisch su dideliu susidomėjimų apžiūrėjo žydų bendruomenes nuotraukų archyvą, gilinosi į archyvinius duomenis, norėdamos gauti kuo daugiau informacijos apie savo šeimos praeitį. XX a. pradžioje jų protėviai gyveno Panevėžyje Ukmergės ir Ramygalos gatvėse. Jos tikino, kad jų giminaičių pavardės buvo Biniaminovič, Jofe ir Traubė. Susipažinus su Panevėžio žydų pavaldu viešnios kartu su Gennady įšvyko į Kurganavos mišką (masinių žudynių vieta) kur buvo sušaudyti Panevėžio miesto regiono žydai. Susitikimo pabaigoje bendruomenės

pirmininkas viešnioms padovanojo ženkliukus su “Magen David“ simboliu. Viešnios nuoširdžiai padėkojo už svetingumą ir palinkėjo geros klotie

Lenkų dienos Panevėžyje

 

Lenkų dienos Panevėžyje

Saulėtą  sekmadienio  rytą Panevėžyje  vyko VI  lenkų  kultūros festivalis.

Šiais metais  daug meno kolektyvų sulaukė  Panevėžio visuomene  iš įvairių  Baltijos  miestų. Nebuvo užmiršta ir  Panevėžio miesto žydų bendruomenė. Jau daugiau kaip dešimt metų užsimezgė nuoširdi  abipusė draugystė ir susitikimai  tarp  Panevėžio  m. žydų bendruomenės  ir  šio festivalio organizatorės  kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos direktorės Danutes Kriščiūnienes.  Šį kartą Gennady Kofman pasveikino visus festivalio dalyvius su aukšto lygio renginio organizavimu, o tai reiškia aukštą tolerantišką požiūrį  į įvairias tautybes.

 

Pasiklausyti kolektyvų iš Lenkijos susirinko nemažai panevėžiečių. Susirinkusius žiūrovus pakerėjo spalvingi  kaimynų tautiniai  rūbai, atlikėjų  pasirodymai. Šventėje  dalyvavo ir  Panevėžio miesto žydų  bendruomenės  nariai  .  Bendruomenės nariai noriai  dalyvauja  įvairiuose renginiuose  į kuriuos maloniai pakviečia  D.Kriščiūnienė. 

 

Birželio gimtadieniai

Birželio mėnesį iškilmingoje aplinkoje minėjome Tamaros Antanavičienės, Jurijo Smirnovo, Janinos Kelmenės, Eduardo Solovjovo, Sergejo Amitono, Boriso Marijampolskio, Irinos Larionovos, Jurijo Grafmano, Timuro Jurovskio gimtadienius. Savo jubilieji 70-tį minėjo aktyvus bendruomenės narys Konstantinas Chružkovas.

Visiems jiems įteikti atvirukai ir gėlės, o ypatingi sveikinimai ir linkėjimai skambėjo Konstantinui Chružkovui , kuriam sukako 70- metų.

 Konstantinas yra ilgametis ir aktyvus bendruomenės narys,  talentingas liaudes menininkas, kalvys, gaminantis nuostabius darbus. Minora, kuria pagamino Konstantinas yra net choralinėje sinagogoje Vilniuje.Taipogi pagaminta Konstantino minora buvo įteikta Izraelio ambasadariui Lietuvoje Amirui Maimonui. Bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman nuoširdžiai pasveikino visus švenčiančius gimtadienį, palinkėjo energijos, atkaklumo, geros nuotaikos ir tikrų draugų, o Konstantinui Chružkovui – kūrybiškumo, ilgų gyvenimo metų ir artimųjų meilės.

Tęsiasi svečių lankymasis Panevėžyje

 

Sekmadienį , birželio 16 d. netikėtai PŽB bendruomenėje apsilankė  Achikam Shapira ir jo žmona Riva Shapira iš Izraelio. Jų gimines gyveno Kupiškyje, po to persikėlę į  Panevėžį , dalis giminų emigravo į PAR. Senelis God Shapira ir močiutė Chana Shapira gimė Memelyje, tėvas Chercel Shapira gimė Kupiškyje, jo brolis Davidas Shapira gyveno Kupiškyje, po to persikėlė.  Tik emigraciją  išgelbėjo šeimą nuo holokausto. Išskirus vyriausiąjį brolį Mordichaju Shapira, kuris liko gyventi Lietuvoje. Jis žuvo Skuode holokausto metu . Šiandien jo gimines prisimena viska, kas susiję su jo gyvenimų Lietuvoje. Kasmet jie aplanko masinių žudynių vietas  Kupiškyje, Biržose. 

Kitą dieną, birželio 17 d.  įvyko susitikimas su seserimis  Šerol Silberg ir Alin Silberg (JAV ir Kanada), kurios dalyvavo iškilmingoje memorialo holokausto aukoms atminti ceremonijoje Biržose ir suplanavo savo vizitą į Panevėžį. Susitikimo metų jos papasakojo savo šeimos istoriją. Jų proseneliai – Dora Dviera ( mergautinė pavardė Zak, 1863-1932) ir Chari Moše Meirovič gimė Panevėžyje, o taip pat Panevėžyje gimė prosenelis  Jachyda Zak ir prosenelė  Liba Zak. Proseneliai iš senelio linijos Moiša Meirovič ir Cherna Meirovič gimė Panevėžyje. Proproseneliai emigravo į Pietų Afrikos Respublika 1906m. Dalis giminų liko gyventi Lietuvoje, kurie žuvo   per holokaustą  Antrojo pasaulio karo metų. Tokiu būdu susipažinus su archyvine medžiaga  Panevėžio m. žydų  bendruomenėje, jos panoro susipažinti  su vietomis, susijusiomis su žydų paveldu mieste,o Panevėžio žydų bendruomenės archyvas pasipildė naujomis šeimų pavardėmis- Zak, Meirovič, Silberg.

 

 

 

Memorialo atidarymas Biržuose

Birželio 16 diena Biržose , Pakamponyse   įvyko memorialo atidarymo ceremonija, skirta holokausto aukoms atminti . Daugiau kaip 50 svečių (litvaku)  iš skirtingų pasaulio šalių suvažiavo į šį iškilmingą renginį. Taipogi atidaryme dalyvavo seimo nariai, ambasadoriai, garbingi svečiai iš kitų miestų, Biržų jaunimas ir visuomenė.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės vardų   pagerbimo  ceremonijoje atstovavo LŽB Tarybos narys, PŽB pirmininkas Gennady Kofman. Jis įteikė  Biržų rajono merui Vytui Jareskiui  padėkos  raštą.

Penktadienį , birželio 14 diena Panevėžio žydų bendruomenėje lankęsi Sofija Tabakina su vyrų Michailu iš Izraelio. Ji atvažiuoja į Lietuvą dažnai, kadangi jos  gimines  kilę iš Panevėžio , Šiaulių ir Biržų. Sofija šį kartą taipat dalyvavo memorialo atidaryme Biržų mieste , kur holokausto metu žuvo jos protėviai. S.Tabakina  kaip ir kiti litvakai gyvenantis Izraelyje kasmet aplanko Lietuvos atminimo vietas, kur Antrojo pasaulinio metu buvo sušaudyti jų artimieji. Ceremonijos metu  Sofija  įteikė  užsienio svečių palikuonims Panevėžio žydų bendruomenės atminties  ženklus MAGINDOV.

 

55 Baltijos Esperantininkų Dienos Panevėžyje

Esperanto kalba vienija įvairių tautybių žmones iš viso pasaulio. Šį kartą Panevėžys priėmė daugiau nei 30 valstybių atstovus iš viso pasaulio. Į atidarymą Panevėžio kultūros rūmuose susirinko daugiau nei 400 žmonių iš Japonijos, Kinijos, Europos Sąjungos,  Baltijos šalių. Lietuvos esperanto sąjungos pirmininkas Povilas Jegorovas atidarymo proga pasidžiaugė dėl šilto visų svečių priėmimo Panevėžyje ir pranešė, kad esperanto suvažiavimas yra skirtas Baltijos Esperantininkų Dienų paminėjimui. Šia proga sveikinimą atsiuntė Europos parlamento komisaras Vytenis Povilas Andriukaitis, LR Seimo pirmininkas Viktoras  Pranckietis, LR Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, LR Kultūros ministras Mindaugas  Kvietkauskas, o LR Seimo narys Povilas Urbšys asmeniškai pasveikino susirinkusiuosius, pasidžiaugė, jog būtent Panevėžyje susirinko žmonės, kurie skleidžia tolerantišką požiūrį į gyvenimą. Jis taip pat užsiminė, kad šių metų gruodžio 15 dieną bus paminėtos esperanto kalbos pradininko Liudviko Zamenhofo 160 - osios gimimo metinės. Norint geriau pažinti šios kalbos, gyvuojančios bei vienijančios daugelį pasaulio tautų pradininką, reiktų grįžti į 18 amžių. Suvažiavime P. Urbšys pabrėžė, kad idėja sukurti tarptautinę kalbą verta dėmesio. Esperanto kalba yra ne tik kalba, vienijanti visus pasaulio žmones, bet ir padedanti suprasti vienas kitą. Ypatingai dabar, kai mūsų pasaulis poliarizuojasi ir kyla vis nauji konfliktai, esperanto kalbos svarba yra kaip niekada reikšminga. Esperanto kalba yra taikos kalba, o visi susirinkusieji -  taikos žmonės.

Liudvikas Zamenhofas gimė 1859 gruodžio 15 dieną Balstogėje, Gardino gubernijoje, tuometinėje Rusijos Imperijoje, mirė 1917 metais, palaidotas žydų kapinėse Varšuvoje. Tėvai buvo žydai. Tėvas Markas Zamenhofas, gimęs Suvalkijoje, buvo senosios žydų kalbos filologas, taip pat geografijos, įvairių kalbų žinovas. Markas Zamenhofas dėstė vokiečių ir prancūzų kalbas. Šeimoje buvo kalbama  rusiškai ir jidiš kalbomis. 1873 metais šeima išvažiavo į Lenkiją, Varšuvos miestą. Liudvikas Zamenhofas pagal profesiją buvo akių gydytojas, dirbo akių gydytoju miesteliuose, taip pat rūpinosi tarptautinės esperanto kalbos knygos leidyba. Gyvendamas Gardino mieste atidarė akių gydymo kabinetą. Laisvu nuo darbo metu versdavo žinomų poetų bei rašytojų kūrinius į esperanto kalbą. 1905 metais apdovanotas prancūzų legiono Garbės ordinu. Liudviką Zamenhofą galima laikyti Lietuvos žydu (litvaku). Liudvikas Zamenhofas sukūrė tarptautinę kalbą iki šiol vienijančią daugybę žmonių visame pasaulyje.

55 Baltijos šalių Esperanto dienos Panevėžyje vyksta liepos 6 - 14 dienomis. Daugelis svečių iš skirtingų pasaulio šalių papasakojo apie savo patirtį bei naudą, gaunamą mokantis esperanto kalbos, kuri padeda gyvenime ir vienija visą pasaulį. Kongreso metu Panevėžio esperantininkų klubo vadovė Vida Kulikauskienė ir jos pavaduotoja Danutė Kriščiūnienė įteikė dovanas bei padėkos raštus kongreso dalyviams. Esperantininkų klubą Panevėžyje vienija apie 100 žmonių, esperantininkų prezidentė V. Kulikauskienė ir jos pavaduotoja D. Kriščiūnienė dažnai lankosi Panevėžio žydų bendruomenėje, dalinasi sukaupta medžiaga, ruošia renginius susijusius su Liudviko Zamenhofo veikla. Baltijos esperantininkų kongreso metu bus daug susitikimų Panevėžio žydų bendruomenėje su esperantininkų suvažiavimo svečiais.

Į 55 Baltijos Esperantininkų Dienose dalyvauja kaunietė Eglė Vindašienė (Dvarionaitė), ieškanti savo senelio Jokūbo Kano padsakų Panevėžyje. Jis buvo Panevėžio esperanto asociacijos vienas iš pradininkų. E.Vindašienė Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkui Gennady Kofman papasakojo apie Jokūbą Kaną, kuris 1921 metais Kaune išlaikė esperanto kalbos egzaminus pas prelatą Adomą Jakštą –Dambrauską ir prisidėjo suburiant pirmąjį esperantininkų būrelį  Panevėžyje. Šiame mieste J. Kanas dirbo žydų liaudies banke, organizavo esperanto kalbos kursus, aktyviai bendradarbiavo su spauda, rašė straipsnius ir turėjo nuosavą biblioteką su leidiniais esperanto kalba. Daug kartų su savo būsima žmona Regina Dvarionaite atstovavo draugiją tarptautiniuose Esperantininkų suvažiavimuose. 1940 metais kartu planavo  surengti Baltijos šalių kongresą Lietuvoje, deja, tai nelemta buvo įvykdyti dėl prasiėjusio karo. 1941 metais Jokūbas Kanas buvo suimtas ir nužudytas.

 Lietuvos žydų,(litvakų)  bendruomenės pirmininkės Faina Kukliansky vardu Gennady Kofman pasveikino visus susirinkusiuosius ir palinkėjo sėkmės kongreso darbuose.

Žinomo rabino Dovydo Šapyro anūkas lankosi Panevėžyje

Pusę metų trukę susirašinėjimai su Dovydo Šapyro šeima atskraidino jo anūką  Ernest  Milton (Shapiro)  Hurwich su dukromis Anna  Rut ir Liba iš JAV  į Panevėžį. Svečiai domėjosi savo senelio istorija.

 

Panevėžio žydų bendruomenės archyve rasti dokumentai apie Dovydą  Šapyrą  ir jo gimines, gyvenusius ne tik Panevėžyje, bet ir mažuose miesteliuose, Panevėžio rajone. Daugiau nei  30 Šapyro giminaičių gyveno šalia Panevėžio žydų ligoninės, Ramygalos gatvėje.  Atvykusieji matė originalias nuotraukas, namus, kuriuose gimė ir gyveno Dovydas Šapyras ir jo brolis Mošė.

Istorija koreguoja žmonių gyvenimus ir likimus, ypatingai susijusius su žydais.   Panevėžio žydai pradėjo naują gyvenimo etapą  dar  prieš ir po pirmojo pasaulinio karo emigravę į JAV, Pietų Afriką, Pietų Ameriką, Palestiną. Taip atsitiko ir su Dovydo Šapyro šeima, kuri  persikėlė gyventi  į  JAV. Tuo tarpu jo brolis Moša liko gyventi Lietuvoje ir tapo Holokausto auka. Jis ir jo šeima buvo sušaudyti 1941 metais liepos pabaigoje  Kurganavos miške.

Prie arbatos puodelio buvo papasakota visa Šapyro šeimos istorija, kurią kruopščiai nagrinėja proanūkė Anna Rut Hurwich. Svečiai papildė Panevėžio žydų bendruomenės archyvą savo šeimos nuotraukomis ir dokumentais. Taip pat susipažino su senuoju žydų gyvenimu Panevėžyje, peržiūrėję dokumentinį filmą sukurtą 1932 metais, ir  išklausė apie tautiečių šiandieną Lietuvoje. Jie paliko  šiltus sveikinimus ir  atsiminimus apie įspūdžius  vizito  bendruomenės svečių knygoje.

Esperantininkų kongreso dalyviai – Panevėžio miesto žydų bendruomenės svečiai

 

Pagal Baltijos esperanto programą Panevėžio žydų bendruomenėje įvyko kongreso atstovų iš 9 valstybių: Belgijos, Vokietijos, Lenkijos, Rusijos, Estijos, Latvijos, Izraelio, Rumunijos, Ukrainos priėmimas. Pokalbiai apie universalią, bendrą kalbą, kurios autorius Liudvikas Zamenhofas, sukūrė šiltą ir jaukią atmosferą.

Susitikimo metu profesorius iš Lenkijos, žinomas režisierius ir rašytojas Roman Dobžinskis, domėjosi Panevėžio žydų istorija Holokausto metais. Taip pat pasidalino naujienomis apie Liudviką Zamenkofą.

Tuo tarpu vertėja iš Izraelio Liusi Rimon pasiūlė kurti projektą, kuris suteiktų galimybę Lietuvos žydams mokytis esperanto kalbos. Jeruzalės universiteto profesorius, esperantininkų asociacijos prezidentas Amri Wandel padovanojo savo knygą ir lankstinukus žydų bendruomenei. Profesorius pasakojo apie žydų esperantininkus Izraelyje. O Rusijos delegacijos atstovas, rašytojas, vertėjas, žydiškų dainų autorius ir atlikėjas Bronštein Michailas padainavo keletą dainų jidiš kalba.

Susitikimo dalyviai buvo sužavėti Gennady Kofman pasakojimais apie Panevėžio esperantininkų būrio įkūrėją, valdybos pirmininką Jakobą Kaną, kuris gyveno Panevėžyje, Respublikos gatvėje 49, baigė žydų gimnaziją, bendradarbiavo su spauda, rašė straipsnius, turėjo savo biblioteką. J. Kanas dalyvavo pasauliniame 26-ame esperantininkų kongrese Stokholme, studijavo mediciną Cariniame Maskvos Universitete, gerai žinojo Rusijos literatūros klasikus, mėgo muziką ir ypač operas. Turėjo žmoną pagalbininkę ir patarėją Reginą, kurią vedė 1937 metais. J. Kanas buvo suimtas 1941 metais birželio mėnesį ir sušaudytas. Žmona išvyko iš Panevėžio iškarto po jo sušaudymo birželio 21 dieną.

Jakobo anūkė Eglė Vindasienė padovanojo Panevėžio žydų bendruomenei J. Kano nuotraukų ir archyvinės medžiagos kopijas. Susitikimo metu Panevėžio esperantininkų klubo ,,Revuo‘‘ prezidentė Vida Kulikauskienė padovanojo žydų bendruomenei 55 esperantininko kongreso leidinius ir padėkojo už šiltą priėmimą.

 

Padėkime svečiams iš užsienio rasti informaciją

Vasarą Panevėžio žydų bendruomenė sulaukia kaip niekad daug svečių iš užsienio. Pastarosiomis savaitėmis jų sulaukta virš 10. Nuo paprastų turistų šie žmonės skiriasi tikslu, kuris juos veda į Aukštaitijos sostinę – savo ar giminės šaknų paieška mūsų mieste. Daugelio dabar Izraelyje ar kitose šalyse gyvenančių žydų protėviai iki antrojo pasaulinio karo gyveno Panevėžyje. Todėl atvykę svečiai prašo duomenų apie giminaičių, protėvių gimimo metus, santuokos, mirties arba socialinę padėtį.

Štai Gabriel Zuckerberg, ieškodamas  duomenų apie prosenelį Raff Moerer atvažiavo iš Niujorko, o svečiai iš Slovėnijos Myriam Killer – ieško dėdės Stasio Margolio santuokos datos ir sutuoktinės gimimo metų. Svečiai iš JAV, Gurevičių  šeima, atsivežė daug nuotraukų iš savo archyvo ir prašo atrasti kur gyveno ir kuo užsiėmė jo protėviai.

Tačiau bendruomenė – tai ne archyvas, kuriame saugoma žydų "metrikacijos knygos", ji neturi nei resursų, nei galimybių reikti tokią paslaugą. Tuo užsiima Lietuvos valstybinis archyvas, Lietuvos Valstybinis istorijos archyvas, Kauno, Vilniaus, Panevėžio, Šiaulių ir kitų miestelių archyvinės įstaigos, kurių darbuotojai mielai suranda reikalingus duomenis.

Kad palengvinti situaciją, kai žmonės nežino, kur ieškoti duomenų, būtų tikslinga skelbti Lietuvos (litvakų) žydų bendruomenės svetainėje lzb.lt, kur reikia kreiptis, kad gauti šią informaciją.

 

Namai, kuriuose jautiesi saugiai. Panevėžys

Mane visada domino žydų kultūra, istorija ir asmenybės, o tam mane įkvėpė senelis Leonas Brežinskis, II pasaulinio karo metais pats gelbėjęs žydus. Todėl aš ir mano mokiniai aktyviai dalyvaujame Tolerancijos centro veikloje, renginiuose, konkursuose holokausto tema. Labai daug žinių ir motyvacijos suteikė Tarptautinė komisija Nacių ir sovietinio okupacinių rėžimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti, jos vykdomasis direktorius Ronaldas Račinskas, švietimo programų koordinatorė Ingrida Vilkienė. 

Žinodami apie stiprią Panevėžio miesto žydų bendruomenę (PŽB), vadovaujamą Gennady Kofmano, atvykome į Aukštaitijos sostinę su maloniu nekantrumu. Ir nenusivylėme – mus pasitikęs Gennady, kurį be ironijos galima pavadinti žmogumi-orkestru, apsupo mus dėmesiu ir šiltu bendravimu. Nors su Gennady Kofman susipažinau prieš penkerius metus Izraelyje, iki šiol šis žmogus nepasikeitė – toks pat viską spėjantis, visus išklausantis, turintis patarimų įvairiais gyvenimo atvejais. Ir jam pačiam viskas įdomu, iš kiekvieno svečio pasiima kruopelytę į neišsemiamus PŽB archyvus.

Ji PŽB atvykome kartu su Tamara Berezouskaja (Grinberg) ieškančia žinių apie savo šeimos senelius, prosenelius, gimines, kurie praeityje gyveno Panevėžyje iki viską sunaikinusio holokausto. G. Kofman parodė savo archyvus, kompiuterinę medžiagą. Kartu vykome į sovietiniais metais sunaikintų žydų kapinių vietą, kurioje šiandien įkurtas Atminties memorialas. 

Paminklas ir aplinka įkvepia rimčiai, susikaupimui, prisiminimui apie gyvenusius panevėžiečius žydus. Gaila, kad ne visi tai supranta. Mums buvo parodyti pastatai, kuriuose gyveno žydai, papasakota ten gyvenusių žydų istorija, likimai nuo XVII a. iki II –ojo pasaulinio karo.  Jie kėlėsi iš Ukrainos ir Vakarų Europos ir pamažu kūrėsi Panevėžio mieste. 1766 metais Naujajame Panevėžyje žydų šeimos pastatė daug plytinių namų, kuriuose, gyveno 254 žydų. Jie vertėsi smulkių prekių ir reikmenų gamyba, kalvyste, medžio apdirbimu, vieni pirmųjų Lietuvoje ėmėsi bankininkystės. Jie atidarė kontoras, kurios skolino pinigus smulkiems ūkininkams. 

1847 m. Panevėžyje gyveno 410 žydų šeimų, kurias sudarė 1447 asmenys. Jie vedė uždarą gyvenimo būdą, laikydamiesi torų nurodymų ir tradicijų. Žydų ir kitų tautybių asmenų santykiai buvo dalykiniai ir pakankamai geri. Žydai stengėsi, kad visi jų vaikai išmoktų rašto, nepaisant, kokią padėtį užėmė jų tėvai visuomenėje. Todėl 1863 metais atidaroma pirmosios pakopos žydų mokykla. Joje dėstė 5 mokytojai ir mokėsi apie 60 berniukų. Kita dalis vaikų gavo išsilavinimą žydų maldos namuose. Tais pačiais metais pradėjo veikti mergaičių dvasinė mokykla. 

1897 m. Žydų bendruomenė turėjo vieną pagrindinę sinagogą, pastatytą 1764 m., ir 12 maldos namų. 1904 m. Panevėžio bendruomenę sudarė 14733 gyventojai. Iš jų 3088 žydų tautybės vyrai bei 3556 moterys priklausė judėjų religijai. Po dešimties metų Panevėžio mieste ir priemiesčiuose gyveno jau apie 17 tūkstančių gyventojų, beveik pusę sudarė žydai. Daugiausia jiems priklausiusių pastatų išliko Ramygalos gatvėje, kurią drąsiai galima vadinti žydų gatve. 

Įdomus buvo pasakojimas apie Rabino Rabinovičaus iniciatyva Panevėžyje 1909 metais įkurtą žydų dvasinę mokyklą - Ješyva Ramygalos gatvėje, kuri buvo didžiausia Lietuvoje. 

Ješivos  vadovu Panevėžio rabiną Josefą Kahanemaną išrinko 1919 m. Šis išmintingas žmogus buvo išrinktas į Lietuvos Respublikos Seimą ir atstovavo ne tik Panevėžio, bet visos Lietuvos žydų bendruomenėms. 1940 m. balandžio mėn. vykdydamas diplomatinę misiją, J. Kahanemanas su sūnumi Abraomu - Eliazru išvyko į užsienį. Ši lemtinga kelionė išgelbėjo juos nuo mirties. Panevėžyje likusi žmona, sūnūs, dukros buvo sušaudyti. Žuvo ir visi J. Kahanemano giminės, gyvenę Lietuvoje. 

Būdamas toli nuo Lietuvos ir sužinojęs apie šeimos ir visos žydų tautos tragediją,  Josefas. Kahanemanas pasakė: “Dabar ne laikas verkti“... Tačiau niekas neturi būti pamiršta. Prisiminti reikia viską, kas buvo, – su liūdesiu kalbėjo rabinas. Jei Panevėžys sunaikintas, jis turi būti atstatytas kitur.“ J. Kahanemano iniciatyva Izraelyje Bnein Brake buvo pastatyta prieglauda Lietuvos žydų vaikams per karą praradusiems tėvus ir  Ješyva, kurią pavadino Panevėžio vardu (PONEVEŽ JESHYVA). Vėliau buvo pastatytos dar dvi mažesnės. 

Nužudytų žydų atminimui buvo pastatytas įspūdingas pastatas, o jo sienose surašyti visų 18 miestų ir miestelių, kuriuose prieškario Lietuvoje buvo Ješyvos. 

Tokių įdomių istorijų turi kiekvienas pastatas. Pavyzdžiui 1920 metais rugsėjo 26 dieną buvo atidaryta Panevėžio žydų gimnazija – pasaulietinė mokykla, kurioje mokėsi ir berniukai, ir mergaitės. Baigdami jie įgydavo techninį išsilavinimą. 

1925 metais įsteigtas Panevėžio kraštotyros muziejus. Jis garsėjo turtingu archeologijos skyriumi, numizmatikos kolekcija. Muziejaus fonduose buvo 15 tūkst. eksponatų. Po keleto metų Ramygalos g. (dab. Nr. 34) pastate atidaryta religinė mergaičių gimnazija. Į ją buvo priimamos mergaitės, gavusios aštuonmetį išsilavinimą. Mokoma buvo matematikos, kitų pagrindinių disciplinų bei choreografijos. Taip pat buvo atidaryta hebrajų gimnazija Elektros g. 15, pastatyta už žydų bendruomenės surinktas lėšas. 

Panevėžyje 4 gatvės buvo pavadintos žydų vardais: rabinų Icelio ir Hercelio, Š. Mero ir Kisino, Džointo g. -(Amerikos žydų labdaros organizacijos).

1955 m. spalio 16 d. Panevėžio vykdomojo komiteto sprendimu žydų kapinės buvo uždarytos. 1966 metais buvo nuspręsta jas  likviduoti. Likę antkapiai buvo panaudoti įvairių objektų statybose. Statant Panevėžio dramos teatrą dalis antkapinių akmenų buvo panaudoti   dekoratyvinei sienai įrengti. 1993 metais buvusio geto vietoje Panevėžio miesto savivaldybės ir Žydų bendruomenės pastangomis pastatytas paminklas „Geto vartai“. 

1994 metais atidengtas memorialinis ženklas ant buvusio ješiboto pastato Savanorių a. 11. 2001 metais tokiu pat atminimo ženklu pažymėti žydų maldos namai Valančiaus g. 4. 

2004 metais Panevėžio miesto savivaldybė paskyrė patalpas bendruomenės būstinei buvusioje Žydų mergaičių gimnazijoje (dabar Atviras jaunimo centras, Ramygalos g. 18). Šiuo metu čia vyksta bendruomenės renginiai, pamaldos, Sekmadieninė  mokykla, jaunimo klubų, mokiniams ir mokytojams rengiami seminarai ir susitikimai, skirti žydų istorijai studijuoti. Būstinės patalpose įkurtas Panevėžio žydų istorijos muziejus „Panevėžio žydų istorijos fragmentai“, kurį gali aplankyti panevėžiečiai ir miesto svečiai. 

Gennady Kofman su pasididžiavimu pasakojo apie žydų kilmės panevėžiečius. Marija Dilon - gimė Panevėžyje, buvo pirmoji profesionali ir viena žymiausia moteris skulptorė Europoje. Daug jos darbų pelnė tarptautinį pripažinimą. Skulptūra „Tatjana“ sukurta Aleksandro Puškino kūrinio motyvais, paminklas – biustas matematikui Nikolajui Lobačevskiui Kazanėje, paminklas imperatoriui Aleksandrui II Černigove, antkapis aktorei Verai Komisarževskajai, marmurinių skulptūrų kompozicija „Pavasario pabudimas“. 

Kita garsenybė buvo režisierius, aktorius, Maskvos valstybinio žydų teatro direktorius Benjaminas Zuskinas. O kur dar teisininkai, politikai, visuomenės veikėjai, advokatai Bernardas ir Naftalis Fridmanai, Samuelis Landau, žydų poetas Giršas Ošerovičius (poezijos knyga „Mano Panevėžys“), gydytojas Šachnelis Abraomas Meras... Visus išvardinti per tokį trumpą laiką neįmanoma.

Šiek tiek liūdėdami atsisveikinome. Iki karto Panevėžyje. 

Plungės Saulės gimnazijos istorijos mokytojas

Vaidotas Račkauskas


Panevėžio žydai dalyvavo Europos žydų kultūros dienos renginiuose Vilniuje

 

Atvykus į Vilnių, PŽB narių laukė visą dieną užėmusi įspūdinga programa.

Kodėl nusprendėme padėkoti šio renginio programos organizatoriams?

Todėl, kad buvo įdomu dalyvauti ekskursijoje po senus žydų kvartalus Vilniuje ir išklausyti paskaitas apie žydų tradicijas bei kultūrą. Širdyse liko geri prisiminimai, tai buvo labai įdomi ir naudinga informacija.

Atidarymo metu Europos žydų kultūros dienų renginyje žydiška muzika ir dainos mus įtraukė į šokius Gaono gatvėse, nežiūrint tai, kartu dalyvavo daug turistų iš užsienio. Ansamblio Fajerlach atstovai taip gražiai grojo, kad tiek praeiviai, tiek miesto svečiai sustoję klausėsi žydiškos muzikos ir audringai plojo.

Per ekskursiją, “Sienos prisimena“ buvom priblokšti idėjos kurią pristatė Lina Šlipavičiūtė- Černiauskienė ir Lauryna Kiškytė. Freskos siluetuose vaizduojamos ne asmenybės, o tų laikų žmogus. Kita freska – nupiešta ant sienos fotografijos kopija – žmogus su vežimu, dar kita – nupiešti du bendraujantys vaikai, jų veiduose atsispindi ryžtas, rūstumas. Idėjos autorė papasakojo, kad nebuvo lengva gauti leidimus ir sukurti paveikslus kuriuose būtų meniškai ir istoriškai teisingai parodyti žydai, gyvenę Vilniuje iki II pasaulinio karo pradžios. Tai galėtų būti sektinas pavyzdys ir kitų miestų savivaldybėms, kaip galima meno pagalba įdomiai papasakoti miestų istorijas tuo pačiu papuošiant jomis erdves.

Renginiu, kurį pristatė Natalija Cheifetc – paskaita „Šabas žydų kvartale ir pasiruošimas Didžiosioms žydų šventėms“ susidomėjo ne tik dalyvavę žydai bet ir lietuviai. Įdomi paskaita, supažindinanti su žydų tradicijomis, istorija ir kultūra užbūrė visą salę.

Renginių buvo daug, neįmanoma buvo visur dalyvauti. PŽB vardu norime padėkoti renginių organizatoriams, šio projekto vadovei Dovilei, o “Beigelių krautuvėlės“ darbuotojams – už skaniai pagamintus beigelius. Grįžome į Panevėžį su gera nuotaika ir puikiais prisiminimais.

Panevėžio žydų bendruomenė

 

 

Susitikimas su Panevėžio Vilties progimnazijos moksleiviais

Rugsėjo mėnuo pažymėtas skaudžia istorine tragedija – žydų genocido diena. Rugsėjo dienomis buvo likviduotas Vilniaus getas, kuriame buvo nukankinta ir sušaudyta daug Vilniaus krašto žydų.

Tradiciškai šią savaitę, kaip ir kiekvienais metais Lietuvos žydų genocido dienos minėjimai vyksta ne tik Panevėžyje, bet ir visoje Lietuvoje. Aukų atminimo vietose  dedami akmenėliai, uždegamos žvakės, vaikai dalinasi žiniomis apie Holokaustą.  Panevėžio žydų bendruomenė (PŽB)  kiekvienais metais organizuoja atminimo ceremonijas masinių žudynių vietose: Kurganavos miške, Žaliojoje girioje, Žadeikių miške, Krekenavoje, Raguvoje ir kituose Panevėžio apskrities miesteliuose. 2019 m. rugsėjo 24 m. suplanuota viktorina su gimnazijos mokiniais, filmo apie Holokaustą, gauto iš JAD VAŠEM, peržiūra ir susitikimas su gyvais Holokausto liudininkais. Pagal edukacinės veiklos projektą toks susitikimas įvyko 2019-09-06 PŽB patalpose su Vilties progimnazijos mokiniais. Susitikimo tikslas – susipažinti su Lietuvos žydų bendruomenės istorija prieš Antrąjį pasaulinį karą, žydų  tradicijomis, šventėmis, o taip pat  išgirsti apie tragišką Holokausto istoriją Lietuvoje.

Panevėžio miesto žydų bendruomenė, kad išsklaidytų negatyvų mitą apie žydų tautą bei supažindintų su Panevėžio ir kitų Lietuvos miestelių tragiško likimo istorija, kai žuvo daug nekaltų žmonių, ypatingą dėmesį skiria jaunimo auklėjimui, tolerancijai. 

PŽB pirmininkas Gennady Kofman pasakojo tragišką Panevėžio krašto žydų istoriją. Istorija unikali tuo, kad visuose Aukštaitijos miestuose getai egzistavo trumpiausiai - nuo 1  iki 2 mėnesių. 

Nacistų vadovaujami vietiniai kolaborantai žudė žydų tautos gyventojus, net ir moteris su vaikais. Holokaustas palietė kiekvieną žydų šeimą Lietuvoje, Ukrainoje ir kitose Europos šalyse. Žydai nepamiršta žmonių, kurie jiems padėjo ir gelbėjo.

Kyla klausimas, kodėl šiandieną grupelė nacionalistų grįžta į praeitį, bando įamžinti koloborantus, kurie žudė ir naikino savo tautos piliečius,  kartu su mumis dalyvavusius ekonominiame ir politiniame gyvenime.

Viską ką sužinos jaunoji Lietuvos karta, liks kaip pamoka jų ateičiai, kaip kultūros ir tolerancijos supratimas. Nusikaltimai žmonijai neturi senaties termino

Susitikimo pabaigoje moksleiviai vaišinosi maca – žydų duona, jiems įteikti žydiški kalendoriai, kuriuos išleido Lietuvos žydų (Litvaku) bendruomenė.


Žydai Liepojos istorijoje - eskursija pas kaimynus

Ankstyvą rugsėjo 14-osios rytą nuvykome į Pakruojo Sinagogą. Ten mus šiltai sutiko kultūros darbuotoja, kuri papasakojo apie Pakruojyje 1801m pastatytą medinę vietos žydų bendruomenės sinagogą. Didžioji sinagoga keitė savo funkciją: veikė ne tik kaip maldos namai bet ir pagrindinė mokykla. Po Holokausto tragedijos Antrojo pasaulinio karo metais buvo nacionalizuota. Sovietmečiu čia buvo kino teatras, o dar vėliau pastatas paverstas sporto sale. Unikali sinagoga buvo nudėvėta ir sugriauta. Tačiau 2017 pastatas restauruotas, pagal nuotraukas atkurtos autentiškos vidinės sienos, lubos su žaismingais piešiniais.

 

Šiuo metu medinė sinagoga funkcionuoja kaip kultūrinių renginių erdvė. Antrame aukšte – buvusioje moterų sekcijoje – veikia žydų praeitį menanti ekspozicija, kur be kitų eksponatų eksponuojami  autentiški sienų pavyzdžiai.

Tęsiant eskursiją, nuvykome į Liepoją – pajūrio miestą, vėjų karalystę. Tai gintaro šalis, tai – uostas ir kurortas. Liepų šlamesys ir kvapas davė miestui vardą. Mūsų kelionės tikslas buvo ne tik  apžiūrėti miestą, bet ir aplankyti didžiausią memorialą Holokausto aukoms Latvijoje. Ant Škėdės kopos prie pat Baltijos jūros Antrojo pasaulinio karo metais buvo nužudyta 7060 Latvijos žydų, iš jų daugiau kaip 3000 Liepojos žydų. Ant šios kopos buvo sušaudyta virš 19000 žmonių įvairių tautybių žmonių. Ši vieta mena vieną didžiausią praėjusio amžiaus žmonijos sukrėtimą. Memorialas užima 4120 m2 teritoriją, ir atkartoja žydų nacionalinį simbolį Menorą (septinšakę žvakidę). Jos kontūrai suformuoti iš lauko akmenų ir granito luitų o Memoros „šviesos“ padarytos iš granito piliastrų. Ant jų hebrajų, anglų, latvių ir rusų kalbomis yra iškalti pranašo Jeremijo žodžiai. Prie memorialo mūsų bendruomenė atidavė pagarbą ir palikome gėlių puokštę.

Mūsų ekskursija tęsėsi toliau prie jūros karinio uosto, kuris dabar vadinamas „Karuosta“. Tai didžiausia karinė – istorinė zona Pabaltijo šalyse. Tai Liepojos dalis, kaip atskiras pasaulis, kuris, viena vertus, unikalus ir turintis galią sužavėti, kita – atšiaurus ir atstumiantis.

Nuo vėjuoto pajūrio nuėjome iki Šv. Nikolajaus stačiatikių Jūros cerkvės, pradėtos statyti 1901 metais. Iš išorės labai įspūdingi kupolai blizgantys saulės spinduliuose. Prieš Antrąjį pasaulinį karą šie maldos namai priklausė Liepojos garnizono liuteronų parapijai.

Sekantis mūsų ekskursijos objektas buvo Liepojos muziejus.  Šis pastatas anksčiau priklausė žydų daktaro Nisano Kacenelsono šeimos nariams iš Babruisko - žymiems verslininkams kurie turėjo Liepojoje  savo  prekybinius laivus ir prekiavo mišku bei žuvimi. Pastatas pastatytas XIX a. už  Nisano Kacenelsono lėšas ir buvo naudojamas kaip vasarinė poilsiavietė. Šiuo metu  Liepojos muziejus pagrįstai laikomas didžiausiu miesto kultūrinio ir istorinio paveldo saugotoju, jame  daugiau kaip 120000 įvairių eksponatų.

Liepoja visada troško būti ypatinga ir puošni – tai liudija ilgą amžių menantys seni miesto pastatai, medinė architektūra, žydų sinagogos ir kvartalai – visą tai didžiausias  Liepojos turtas.

Apžiūrėjome šiuolaikinį šedevrą, pastatytą iš gelžbetonio, metalo ir stiklo -  koncertų salę, kurios projekto pagrindas yra Latvijos ir kitų Baltijos jūros šalių simbolis – gintaras.  "Lielais dzintars“. aštuonių aukštų salės patalpos pritaikytos koncertams, spektakliams, parodoms ir įvairaus pobūdžio konferencijoms. Su puikiais įspūdžiais grįžome i Panevėžį.

 

 

Pagerbti aukų – į žydų tragedijos vietas

Ingrida NAGROCKIENĖ, dienraštis "Sekundė"

 

Negyjanti žaizda

Kuklūs akmenėliai ir gėlių vainikai sugulė ant vietų Panevėžyje, kur prieš beveik aštuonis dešimtmečius liejosi žydų vaikų, moterų, vyrų, senelių kraujas. 

Nors Lietuvos žydų genocido diena minima rugsėjo 23 dieną, šiai žiaurumo pamokai prisiminti data nesvarbi – įsitikinęs Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Genadijus Kofmanas. Jis savo tautiečius ir kitus svečius prisiminti genocido aukų Panevėžyje pakvietė antradienį.

Šios dienos žydų renginiai prasidėjo minėjimu prie buvusių savo tautiečių kapinių paminklo „Liūdinti žydų motina“ Vasario 16-osios gatvėje. Čia susirinkusieji dalijosi žiniomis apie žydų žudynes Antrojo pasaulinio karo metais.

„Tai buvo baisūs dalykai. Mano tėvas gyveno Ukrainoje ir jo motina bei sesuo pateko į savo miesto getą, iš kur vėliau išvežti sušaudyti. Mano mama karo metais evakuota prie Taškento. Taigi, ir mano šeima neišvengė genocido, tad kiekvienais metais minime jo metines ir prisimename“, – pasakojo G. Kofmanas.

Jo duomenimis, iki lemtingųjų įvykių Panevėžyje gyveno apie 7000 žydų. Dar nemažai šios tautybės žmonių buvo įsikūrę Ramygaloje, Krekenavoje, Pušalote, Naujamiestyje, kituose rajono miesteliuose.

Daugiau nei 13 tūkst. žydų buvo sušaudyti 1941 m. rugpjūčio 15 d. Tais metais liepą surinkti į getą Panevėžyje, jie jau po mėnesio negyvi gulėjo bendrose kapavietėse Kurganavoje, Žaliojoje girioje, Staniūnų miške.

„Pirmosios aukos palaidotos Staniūnuose, ten nužudyta apie 100 tiek žydų, tiek rusų komunistų bei lenkų. Kurganavoje sušaudyta apie 8000, Žaliojoje girioje – apie 5000 žydų“, – vardijo G. Kofmanas.

 

Didvyriai gelbėtojai

Panevėžio žydų bendruomenė su savo svečiais aplankė Kurganavos ir Žaliosios girios genocido aukų mirties vietas. 

„Su mumis renginiuose visada dalyvauja Holokaustą išgyvenę vaikai iš Panevėžio: fotografė Irena Giedraitienė, Rusijoje gimęs Jurijus Raak Smirnovas. Šiems žmonėms jau daug metų, bet jie niekada nepamirš tų įvykių“, – kalbėjo G. Kofmanas.

Žydų bendruomenė itin gerbia ir tuos, kurie gelbėjo tautiečių vaikus genocido metais. Panevėžyje tokia buvo Juozo Markevičiaus šeima, be savo aštuonių atžalų slapta  auginusi priglaustus 9 žydų vaikus. Apie jų žygdarbius dabar gali papasakoti tik anūkas Vidmantas Markevičius su žmona Janina.

Žydams padėję lietuviai kasmet pagerbiami prezidentūroje. Šiemet Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais apdovanoti 38 tokie asmenys. Tiesa, apdovanojimus dažniausiai atsiima tik Teisuolių vaikai, anūkai ir proanūkiai, kiti šeimų nariai.

Lietuvos žydų genocido diena į Lietuvos Respublikos atmintinų dienų sąrašą Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsaku įtraukta 1990 m. spalio 31-ąją. Nuo 1994-ųjų ji minima kiekvienais metais.

Panevėžio bendruomenė šventė žydų Naujuosius metus

Rugsėjo 29 dieną Panevėžio miesto žydų bendruomenė Parko kavinėje atšventė Roše šana. Šventė prasidėjo žvakių uždegimu, o Gennady Kofman perskaičius maldą, Michailas Grafman pūtė šaforą (ragą).

 

Bendruomenės nariai vaišinosi tradiciniais patiekalais: obuoliai su medumi, granatais, įdaryta žuvimi, apvalia chala, simbolizuojančia senųjų metų pabaigą ir naujųjų pradžią. Vaikams buvo įteiktos dovanėlės, jie daug sužinojo apie žydų tradicijas. Šventės pabaigoje buvo dalinami aujųjų metų kalendoriai, kuriuos išleido Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė.

Gennady Kofman perskaitė jo ekscelencijos Izraelio prezidento Reuven Rivlin  ir Izraelio ambasadoriaus Lietuvoje Yossi Levy sveikinimus. Taip pat gauti sveikinimai iš Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky bei regionų bendruomenių pirmininkų. Visi sveikinantys linkėjo, kad nauji metai būtų saldūs, turtingi, laimingi ir sveiki, kad pasaulyje visi žydai būtų vieningi.

Panevėžio miesto žydų bendruomenė sutiko naujus metus su puikia nuotaika, šviesios ateities viltimi bei linkėdami visiems gerumo, taikos ir sveikatos.

Palapinių šventė Panevėžyje - Sukot

Tai yra viena iš linksmiausių švenčių. Jos kilmė dvejopa. Viena vertus jos metu pažymima 40 metų trukusi žydų tautos klajonė po dykumą. Pabėgę iš Egipto, pakeliui į pažadėtą Žemę, izraelitai gyveno palapinėse ir buvo visiškai atsidavę į Dievo rankas. Todėl šventės metu statomos laikinos palapinės, jose meldžiamasi ir valgoma.

Kartu tokiu būdų parodoma, kad viskas, kas duota mums, priklauso nuo Viešpats valios.

Antra šventės reikšmė - tai derliaus šventė. Kaip tik šiuo metu baigiamos rinkti vynuogės ar alyvuogės ir spausti vynas ar aliejus. Žemdirbiai švenčia sezono pabaigą.

Per Sukot kviečiami svečiai, gausiai valgoma, atliekamas Sukot palaiminimo ritualas.

Panevėžio miesto žydų bendruomenė pagal žydų tradicijas pastatė palapinę (sukot), kad būtų pažymėta derliaus nuėmimo šventė bei prisiminta žydų kelionė, kuomet prieš 3,5 tūkstančio metų jie klajojo po Sinajaus dykumą glausdamiesi palapinėse ir neturėdami nuolatinės gyvenamosios vietos. O šiandien tai liko tik prisiminimuose. Būtina pažymėti, kad kiekviena bendruomenė palapinę (suką) stato pagal savo galimybes. Šį kartą Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas G. Kofman paaiškino bendruomenės vaikams Sukot šventės reikšmę ir prasmę. Istorija surado savo klausytoją – vaikai žaidė, linksminosi, vaišinosi.

Palapinėse buvo surengta šventės dalyvių fotosesija, kuri liks Panevėžio miesto žydų bendruomenės archyve ir kiekvienoje šeimoje. Visi bendruomenės nariai atnešė savo šiais metais užaugintų rudens gėrybių: obuolių, arbūzų, moliūgų, vynuogių ir kitų vaisių, daržovių.

G. Kofman perskaitė sveikinimą nuo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kuklianski, kuri palinkėjo smagių, sočių Naujųjų Metų, sveikatos, laimės ir geranoriškumo vieni kitiems. G. Kofman perskaitė Sukot skirtą maldą ir pūtė Šaforą. Taip pat susirinkusius pasveikino viešnia Onetė Jospaitienė.

Vėliau buvo perskaityta malda, prašant Aukščiausiojo palaiminimo bei gauti sveikinimai iš Izraelio, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky. 

Po skanios vakarienės, kurią paruošė bendruomenės moterys, linksmoje aplinkoje buvo žaidžiami įvairūs žaidimai, šokama. Vaikai paruošė ir pristatė menines improvizacijas, už kurias buvo apdovanoti dovanėlėmis. Dar ilgai bendruomenės nariai nesiskirstė, linksminosi, bendravo tarpusavyje.

SVEIKINIMAS

Panevėžio  žydų bendruomenė sveikina su gražiu JUBILIEJUMI gerbiamą ALBERTĄ SAVINČIŲ 60-čio proga ir GENNADIJŲ ŠTEIMANĄ

70-čio proga!

Tegul JŪSŲ gyvenime netrūksta šviesių dienų, nepamirštamų akimirkų ir amžinų draugų! 

Su gimtadieniu!  

Panevėžys 2019.11.04

Į lankytinas vietas ves nauji ženklai

Naujos nuorodos

Panevėžyje kaip po lietaus pridygo pusšimtis naujų informacinių kelio ženklų, nukreipiančių į kultūros paveldo ir lankytinas vietas. Dar daugiau tokių atsiras ir rajone. Vietinius kai kurios nuorodos jau gerokai nustebino.

Pastarąjį mėnesį įvairiose Panevėžio gatvėse atsirado daug naujų ženklų su kultūrino paveldo ženkliuku rudame fone bei nuoroda į lankytiną vietą ar tiesiog jos pavadinimu. Taip svečiai ir turistai gali lengviau rasti kelią link siaurojo geležinkelio depo, Senvagės ir kitų žinomų, miesto istorijai ir kultūrai svarbių objektų.

Tokį pat ženklą ties savo būstinės pastatu praėjusią savaitę pastebėjo Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Genadijus Kofmanas. Jis nustebo, kad žydų istorinė vieta, kur anksčiau buvusi mokykla, pavadinta Panevėžio žydžių mergaičių gimnazija. Pasak pašnekovo, tai yra faktinė klaida.

„Pagal rastus archyvinius šitos mokyklos dokumentus ji turėjo Panevėžio žydų religinės mergaičių gimnazijos pavadinimą. 1922 m. įkurtoje įstaigoje mergaitės būtent ir būdavo mokomos religinių dalykų, mūsų tradicijų. O čia žydžių ir kartu mergaičių skamba kaip sviestas sviestuotas“, – stebisi pirmininkas.

G. Kofmanas iš karto kreipėsi į istorikus, kurie patvirtino senąjį pavadinimą.

Gera idėja

Panevėžio savivaldybės atstovai Panevėžio žydų bendruomenės vadovui pažadėjo ištaisyti neatitikimus, jei tokių ras tikrindami.

„Pats projektas – iš tiesų labai gera idėja. Visuose didžiuosiuose miestuose įrengti informaciniai kelio ženklai, nurodantys kryptį į paveldo ar lankytinus objektus. Šis darbas gali pritraukti daugiau svečių, bet gal reikėtų patikslinti skelbiamą informaciją ne su vienu šaltiniu? Nesakau, kad reikėjo suderinti gimnazijos ženklą su mumis, bet bent jau pasiteirauti, ar jis teisingas“, – sako G. Kofmanas.

Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas teigia, kad ne kartą domėdamasis savo tautiečių istorija yra aptikęs klaidų valstybinėse institucijose. Anot jo, net Registrų centras buvo įtraukęs neteisingus duomenis apie sinagogą M. Valančiaus gatvėje.

„Visi darome klaidų, bet gerai, kai jos pastebimos ir ištaisomos. Po tokio atvejo ruošiamės apžiūrėti ir kitus mieste sustatytus ženklus, nurodančius į žydų kultūros paveldo vertybes“, – pridūrė G. Kofmanas.

Jo nuomone, panašiai reikėtų turistams pristatyti ir kitas žydų bendruomenei svarbias vietas: žydų kapines, buvusios Hebrajų gimnazijos pastatą. Be to, pasak pašnekovo, svečiams būtų naudingas ir bukletas su naujųjų informacinių ženklų planu.

Pavadinimai patikrinti

Panevėžio savivaldybės Infrastruktūros skyriaus specialistė Gintautė Atkočienė teigė, kad projektas, kurio dalis yra kelio ženklai, dar nebaigtas. Rugpjūtį pasirašyta sutartis su rangovais bendrove „Eismo valdymo sistemos“, kuri įsipareigojo per keturis mėnesius sustatyti informacinius ženklus.

„Kai bus galutinai baigtas darbas ir nuorodos patikrintos, svarstysime, kurios jų užkliuvo, kurios įrengtos netinkamoje vietoje“, – aiškino projekto koordinatorė.

Ją taip pat pasiekė pastarosiomis dienomis socialiniuose interneto tinkluose gyventojų nuomonė apie nuorodą į buvusios Panevėžio kenesos (karaimų) vietą. Komentatoriai stebėjosi, kad ženklas įrengtas tiesiai ant šaligatvio. Užkliuvo ir pats pavadinimas kenesa, reiškiantis karaimų maldos namus – kai kam esą tai būtų nesuprantamas žodis.

„Pavadinimai ant ženklų yra paimti iš Kultūros paveldo vertybių registro, lankytinų vietų sąrašą mums pateikė Savivaldybės Komunikacijos skyrius. Mus vertino ekspertai ir priekaištų dėl to nebuvo“, – teigė G. Atkočienė.

Anot jos, projektą „Panevėžio miesto ir rajono turizmo informacinės infrastruktūros plėtra“ kartu vykdo miesto ir rajono savivaldybės. Šis sumanymas finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų, prisidedant savivaldybėms. Numatyta projekto vertė – per 113 tūkst. eurų, iš jų 17 tūks. eurų – abiejų savivaldybių indėlis.

Panevėžys įrengs 55 informacinius kelio ženklus ir nuorodas į sakralinį, žydų kelio, gamtos ir paveldo maršrutus, rajonas – 100.

Be turizmo ženklinimo, mieste dar bus įrengtas turizmo stendas, pritaikytas neįgaliesiems. Visas projektas turės būti užbaigtas iki 2021-ųjų vasaros.

Ingrida Nagrodckienė, sekunde.lt

2005 m. renginiai
2006 m. renginiai
2007 m. renginiai
2008 m. renginiai
2009 m. renginiai
2010 m. renginiai
2011 m. renginiai
2012 m. renginiai
2013 m. renginiai
2014 m. renginiai
2015 m. renginiai
2016 m. renginiai
2017 m. renginiai
2018 m. renginiai
2019 m. renginiai
Galerija

Galerija

Nuorodos

Partneriai

Kontaktai

Kontaktai

Mus galite rasti adresu:

Ramygalos g. 18 Panevėžys

36236 Lietuva

El. p. genakofman@yahoo.com

Mob. tel. +370 611 20882

lt

1

Apie mus

Įstatai

Valdyba

Metinė ataskaita

Kontaktai

Partneriai

Istorija

Renginiai

Naujienos

Galerija

Informacija

Renginiai

Projektai

Religinė veikla

Socialinė veikla

Archyvas

Pirmininko pranešimai

Pranešimai spaudai

2007 m.

Apie Panevėžio apskritį

Panevėžio apskrities holokaustas

Siūlome aplankyti

Partneriai ir draugai

Svečiai

Remėjai

en

2005 m. renginiai

2006 m. renginiai

2007 m. renginiai

2008 m. renginiai

2009 m. renginiai

2010 m. renginiai

10

Viršutinės foto

Nuorodos

2006 m.

2005 m.

2008 m.

2009 m.

2010 m.

Panevėžio krašto žydų istorija

Klubinis darbas Hesed

Šilti namai

Ištraukos iš J.V. Čiplytės knygos "Mažosios Jeruzalės - Panevėžio žydų istorija"

Foto

11

Panevėžio Ješiboto istorija

1

About us

History

Life

News

Gallery

Information

Friends and partners

Socialinės programos

Holokaustas Panevėžyje

Žydų žudymai Troškūnuose

Pasvalio žydų tragedija

Rokiškio holokausto aukos

Biržų holokaustas

Kupiškio žydų holokaustas

Ramygalos žydų tragedija

Projects

Panevezys Jews today

Opening of Memorial “The Grieving Jewish Mother” by Keith W. Kaye

Contacts

10 Photo

foto

Events

2010

2009

2008

2011 m. renginiai

2011 m.

Apie mus rašo

Pasaulio tautų teisuoliai gelbėję žydus

2012 m.

2012 m. renginiai

2013 m.

2013 m. renginiai

2014 m. renginiai

Naujienos

2014 metai

2014 m.

2015 m. renginiai

2015 m.

2015 metai

2016 metai

2015 m. viešieji pirkimai

Viešieji pirkimai

2016 m. renginiai

Kovo 8-sios šventė

skelbimai

2017 m. viešieji pirkimai

2016 m.

2016 m. viešieji pirkimai

2017 metai

2017 m.

2017 m. renginiai

Susirinkimai

2018 m. renginiai

2018 m. viešieji pirkimai

Užuojautos

2019 m. renginiai

2018 m.

2019 m.

Religija

2019 metai

2019

2019 m. viešieji pirkimai