APIE ŽYDUS – ISTORINĖS ATMINTIES PUOSELĖJIMAS

 

 

 

Gegužės 30 dieną Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijoje surengta tarptautinė konferencija „Kupiškio žydų bendruomenė. Praeities ir dabarties sąsajos“. Į renginį atvyko Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon su žmona Tal Maimon, Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman, istorikas Arūnas Bubnys, rajono valdžios atstovai ir kiti svečiai. Išklausyta nemažai pranešimų apie skaudų Kupiškio žydų likimą, jų gyvenimą mūsų krašte. 

Idėją pavyko realizuoti

Kupiškio etnografijos muziejaus specialistė, projekto sumanytoja Aušra Jonušytė, pasakojo, kad konferencijos, skirtos išsamiems Kupiškio žydų bendruomenės tyrinėjimams apžvelgti, idėja gimė, kai Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje A. Maimon pirmą kartą 2015 m. rugpjūtį lankėsi Kupiškyje, taip pat – ir P. Matulionio progimnazijoje.
 

Kupiškio žydų gyvenimu A. Jonušytė aktyviai pradėjo domėtis dar 2000 metais. Pasak jos, žydai labai aktyviai reiškėsi visuomeniniame, politiniame mūsų krašto gyvenime. Muziejaus specialistė surinko nemažai istorinės medžiagos apie šios tautybės žmones ir jų veiklą, lankėsi ir Lietuvos centriniame valstybės archyve, rado informacijos apie žydų organizacijas, veikusias Kupiškyje.
 

„Norėjau šią temą panagrinėti dar plačiau, juolab kad buvo žmonių, kurie ja rašė. Tai – istorikas, humanitarinių mokslų daktaras A. Bubnys, rašęs apie 1941 m. vasarą vykusį masinį žydų naikinimą mūsų krašte, taip pat istorikas Simonas Jurkštaitis, plačiai domėjęsis žydų bendruomenės istorija nuo seniausių laikų iki Antrojo pasaulinio karo. Istorijos mokslų daktarė Aldona Vasiliauskienė yra surinkusi medžiagą apie Kupiškio emeritą Feliksą Ereminą – Pasaulio Tautų Teisuolį, kuris globojo žydaitę Reginą Rozenbergaitę. Šiai minčiai surengti konferenciją pritarė Izraelio ambasadorius A. Maimon, Izraelio valstybės ambasada tapo jos globėja“, – pasakojo viena iš konferencijos rengėjų.
 

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"


Politiko liežuvis - ilgas, tačiau jį gali pritrumpinti teismo vėzdas

Plačiau apie teismo procesą, kuriame buvęs Panevėžio miesto Tarybos narys Raimundas Pankevičius kaltinamas viešais antisemitiniais pasisakymais, skaitykite dienraštyje ,,PANEVĖŽIO KRAŠTAS" 2016 m. kovo 26 d. Nr. 35/5662/ 1-2 puslapyje.

Tremtinių lyderis perrašo istoriją

Plačiau apie teismo procesą Panevėžio apylinkės teisme, kuriame buvęs Panevėžio miesto Tarybos narys Raimundas Pankevičius kaltinamas viešais antisemitiniais pasisakymais, skaitykite dienraštyje ,,SEKUNDĖ" 2016 m. kovo 25 d. Nr. 56 (5907), 1 ir 3 puslapyje.

Knyga apie žmones, kurie turi vardus…

Plačiau apie Panevėžio m. žydų bendruomenės narių vizitą į Biržus skaitykite internete: http://www.selonija.lt/2015/11/17/knyga-apie-zmones-kurie-turi-vardus/

Paminėtas žymaus gydytojo Š. A. Mero 150-metis

Šiandien Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas dalyvavo konferencijoje visuomenės veikėjo, gydytojo Š. A. Mero 150-mečiui paminėti ir memorialinės lentos atidengimo iškilmėse. Projektą finansuoja Geros valios fondas, remia Panevėžio miesto žydų bendruomenė bei miesto Savivaldybė. „Panevėžiui ir panevėžiečiams ypatingai nusipelniusio gydytojo Šachnelio Abraomo Mero indėlis į miesto gyvenimą – neginčijamas. Gydytojas įkūrė ligoninę, suaugusiųjų ir vaikų ambulatorijas, įsteigė tuberkuliozės dispanserį – sunku išvardinti visus jo nuopelnus. Tačiau būtina paminėti vieną – rūpestį žmonėmis. Meras didelį dėmesį skyrė nepasiturinčių šeimų vaikams, niekada neskirstė pacientų pagal jų turtą ar tautybę – visi jam buvo vienodi, visi jam buvo svarbūs. O 150 –osios gimimo metinės įpareigoja mus prisiminti ir įamžinti šį svarbų žmogų. Todėl nuoširdžiai dėkoju renginio organizatoriams už šią iniciatyvą“ – sveikindamas susirinkusiuosius sakė meras R. Račkauskas. Šachnelis Abraomas Meras gimė Panevėžyje. Baigęs kaimo gimnaziją, studijavo mediciną Maskvos universitete. Gydytojo karjerą pradėjo Ukrainos Černigovo gubernijoje. Nuo 1891 m. dirbo Lietuvoje: iš pradžių Pasvalyje, nuo 1914 m. - Panevėžyje. Nesavanaudiškas, negailėdamas nei laiko, nei jėgų Š. A. Meras gydė visus žmones, kuriems reikėjo pagalbos. Lankydamasis užsienio šalių klinikose tobulino įgūdžius, domėjosi ir taikė pažangius gydymo metodus. Buvo puikus medicinos pagalbos organizatorius, aktyvus visuomenės veikėjas. Jo pastangomis 1919 m. Panevėžyje pastatyta ir atidaryta žydų ligoninė, kur jis užėmė vadovo pareigas. 1922 m. jo rūpesčiu mieste įkurtos vaikų ir suaugusiųjų ambulatorijos. Šios pirmiausia buvo skirtos vaikams iš nepasiturinčių šeimų. Š. A. Merui dalyvaujant mieste įkurtas draugijos kovai su tuberkulioze skyrius, įsteigtas tuberkuliozės dispanseris. Jis vadovavo ir Panevėžio gydytojų draugijai, įsteigė Moterų globos komitetą, parėmė ligonių kasų steigimą.

Tolerancijos vasarą pasitikus

Plačiau apie PŽB patalpose įvykusį renginį skaitykite dienraštyje "Panevėžio balsas" 2011 m. birželio 27 d. Nr. 144, 8 psl.

Paroda „Ana Frank- istorija šiandienai“

Plačiau apie parodos ekspoziciją Biržų "Aušros" pagrindinėje mokykloje skaitykite internete: http://birzuausra.lt/2015/10/13/paroda-ana-frank-istorija-siandienai/

 

Susimąstymas. Ne begalinis liūdesys ar linksmybės

Plačiau skaitykite dienraštyje "Sekundė" 2015 m. rugsėjo 30 d. Nr. 186 (5788), rubrikoje "Rašo skaitytojai".

Žydų palikimas - dvasinė kultūra

Plačiau apie Panevėžio žydus skaitykite dienraštyje "Sekundė" 2011 m. birželio 23 d. Nr. 143 (4647), rubrikoje "Aukštaitijos senvagė". http://www.sekunde.lt/content.php?p=read&tid=70384

Nusavintas žydų turtas nedomino

Plačiau apie žydų delegacijos iš JAV, Izraelio ir Australijos apsilankymą Panevėžyje ir jų susitikimą su miesto meru skaitykite 2011 m. liepos 13 d. dienraštyje "Panevėžio balsas" Nr. 157, 1-2 psl.

Litvakai ieško savo šaknų

Apie delegacijos iš JAV, Izraelio ir Australijos viešnagę Panevėžyje skaitykite dienraštyje "Sekundė" Nr. 162 (2011 m. liepos 19 d.), 4 psl.

Antroji "Tolerancijos vasara" pamoka

Apie Panevėžio žydų bendruomenėje vykusią Žydros Kofman foto parodą ir kunigo Roberto Pukenio apsilankymą bendruomenės būstinėje plačiau skaitykite 2011 m. rugpjūčio 1 d. miesto dienraštyje "Panevėžio balsas" Nr. 173, psl. 8, skaitytojų nuomonių skyrelyje.

Valdžia pagerbė Stalino įvertintą menininką

Straipsnį apie Panevėžio Tarybos posėdį, kuriame kilo nesutarimų dėl Panevėžio žydų bendruomenės projekto - atminimo lentos pakabinimą garsiam litvakų aktoriui Benjaminui Zuskinui, skaitykite 2011 m. rugpjūčio 30 d. dienraštyje "Sekundė" Nr. 197.

Į gyvenimą grąžins žuvusiųjų vardus

Apie susitikimą su projekto "Žydų, kurie žuvo holokausto metu buvusios TSRS okupuotų šalių teritorijose, vardų surinkimas" vadovu Borisu Mefceriu, skaitykite 2011 m. rugpjūčio 12 d. dienraštyje "Panevėžio balsas" Nr. 183.

Tolerancijos vasarai pasibaigus

Apie projekto "Tolerancijos vasarą" paskutinę dalį - knygų parodą "Žydai Lietuvoje", kurią surengė Panevėžio G. Petkevičaitės - Bitės viešosios bibliotekos darbuotojos ir kurioje savo prisiminimais dalijosi svečias iš D. Britanijos, skaitykite 2011 m. rugsėjo 12 d. dienraštyje "Panevėžio balsas" Nr. 208, 8 psl.

Egzaminas sąžinei

Artėjant Holokausto aukų atminimo dienai, Panevėžio dienraštis "Sekundė" aprašė Teresės Giedrikaitės istoriją, kaip jos tėvai karo metais gelbėjo jaunavedžių žydų porą. Plačiau šią istoriją galite rasti 2011 m. rugsėjo 23 d. "Sekundės" Nr. 218. arba tinklapyje www.sekunde.lt

Kaltės šešėlis politikui

Minint 70 - ąsias holokausto metines, Panevėžyje vandalai dažais apipylė du žydų memorialinius paminklus. PŽB pirmininkas mano, kad tokius veiksmus iššaukė Panevėžio Tarybos nario R. Pankevičiaus pasiskaymai apie B. Zuskiną. Plačiau apie šią įstoriją skaitykite rugsėjo 28 d. dienraštyje "Sekundė" Nr. 222 arba tinklapyje www. sekunde.lt

Mieste - išpuoliai prieš paminklus

Rugsėjo pabaigoje Panevėžyje buvo apipaišyti, dažais aplieti du miesto paminklai, skirti žydų aukoms. Plačiau apie tai skaitykite 2011 m. rugsėjo 29 d. dienraštyje "Panevėžio balsas" Nr. 223 arba jų tinklapyje www.panbalsas.lt

Atminties dienoje-gilių pamąstymų vaininkas

Apie tai, kaip Panevėžio žydų bendruomenė paminėjo Holokausto aukų atminimo dieną bei pagerbė režisierių ir aktorių B. Zuskiną skaitykite internetiniame tinklapyje: http://www.komentaras.lt/?p=12268

Paveldo našta

2012 m. gegužės 16 d. dienraštyje Panevėžio balsas Nr. 113 aprašyta apie buvusią Panevėžio žydų sinagogą, kurią mielai atsiimtų miesto žydų bendruomenė, tačiau dėl įstatymų spragų tai padaryti negalima

Panevėžio verslo saulėtekyje - žydų vardai

2013 m. rugsėjo 30 d. "Panevėžio balso" (Nr. 99), skiltyje "Istorija" (8 psl.) rašoma apie didžiulį žydų įnašą į Panevėžio ekonomiką ir kultūrą prieš Antrąjį pasaulinį karą, bei 2013 m. rugsėjo 23 d. ant pastato esančio Ramygalos g. 18, pakabintą memorialinę lentą rabinui Josefui Kahanemanui atminti, kuris šiame name buvo įkūręs žydų mergaičių gimnaziją "Javne".

Įamžino Panevėžio rabino vardą

2013 m. spalio 24-30 d. rusų kalba leidžiamame savaitraštyje "Obzor" (Nr. 43 (876), skiltyje "Letuvoje" (5 psl.) rašoma apie tai, kad Panevėžyje buvo pakabinta memorialinė lenta, skirta įamžinti Panevėžio vyriausiąjį rabiną, švietėją, visuomenininką Josefą Šlomo Kahanemaną, kurio dėka, mažo miestelio vardas tapo žinomas viso pasaulio žydams.

Sugrįžimas į buvusią mažąją Jeruzalę

2014 m. balandžio 14-20 d. savaitraštyje "Panevėžio balsas" Nr. 15 yra rašoma apie J. Vygos - Čiplytės knygą, kurioje aprašomas žydų gyvenimas Panevėžyje ir rajone.

Šį straipsnį galite rasti ir svetainėje: http://panbalsas.lt/naujienos/lietuvos_vidury/sugrizimas_i_buvusia_mazaja_jeruzale 

Gerų darbų šimtmetis prisimenamas ir Panevėžyje

2014 m. lapkričio 17-23 d. savaitraštyje "Panevėžio balsas" Nr. 46 rašoma apie iškilmingą monumentinės stelos, skirtos Amerikos žydų labdaros organizacijos veiklai Panevėžyje, atidengimą.

Holokausto aukų atminimo minėjimas Panevėžyje

Plačiau apie Holokausto aukų atminimo minėjimą Panevėžyje skaitykite 2015 m. sausio 29 d. laikraštyje "Sekundė" Nr. 19 (5621), 8 psl.

Žydams pasiūlė mokyklą miesto centre

Plačiau apie Panevėžio Žydams pasiūlytas patalpas miesto centre skaitykite dienraštyje "Sekundė" 2015 m. sausio 17 d. Nr. 11 (5613), rubrikoje "Aktualijos". http://www.sekunde.lt/panevezyje/zydams-pasiule-mokykla-miesto-centre/ 

Žydų gelbėtojų patirtys moko mylėti artimą

Žydų kelias tarp Panevėžio ir pasaulio

 

Dar kartą  žurnalistai, istorikai ir kraštotyrininkai lanko  Panevėžio žydų bendruomenę, siekdami daugiau sužinoti  apie  žydų istoriją  Panevėžio mieste ir  regione.  Šį kartą ,,Sekundės" žurnalistai vykdo projektą, kuriame  visuomenei pristatomos įvairios Panevėžio miesto žydų veiklos sritys prieškarinėje Lietuvoje. Panevėžio žydų bendruomenė dalijasi savo archyvo medžiaga, surinkta per pastaruosius 20 metų.

Panevėžio istorijoje itin ryškų pėdsaką palikusi žydų tauta, net ir istorinių kataklizmų išblaškyta po pasaulį, nepamiršo pradžią davusio miesto.. Juk  tarpukariu žydai darė labai didelę įtaką tiek Panevėžio, tiek visos Lietuvos visuomeniniam gyvenimui. Tuo metu šios tautybės žmonės vieną po kitos atidarinėjo mokyklas, buvo susiję su amatų vystymusi, prekybos organizavimu ir bendru miesto gyvenimo progresu. Žydai netgi turėjo miesto taryboje savo frakciją, kuri rūpinosi žydų bendruomenės reikalais.

Medžiagą apie tautiečius Panevėžio žydų bendruomenė renka ir iš Panevėžio apskrities archyvo, Statistikos departamento, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos fondų.. Panevėžyje,  gyveno  nemažai žymių žydų: medikų, advokatų, rabinų, verslininkų ir kt. Ne vienas jų buvo žinomas ir pasaulyje. Pavyzdžiui, Chazenų šeima valdė ne vieną įmonę, buvo vieni pagrindinių mokesčių mokėtojų Panevėžyje, garsios buvo ir Kisinų, Merų šeimos bei daugelis kitų. Mieste veikė ir Panevėžio žydų draugija „Kneset-Izrael“, vienijusi įvairių profesijų žydus.

Skaitykite daugiau: ,,Sekundė” 2019 balandžio 9d. Nr.67

https://naujienos.alfa.lt/leidinys/sekunde/zydu-kelias-tarp-panevezio-ir-pasaulio/

 

Sausuose skaičiuose gyva istorija

Daiva Savickienė, "Panevėžio balsas"

Gyventojų surašymai – savitas šalies visuomenės veidrodis, kuriame galima įžvelgti iškalbingų faktų ir net istorinių randų.

1918 metų vasario 16 dieną atkūrus Lietuvos valstybę, pirmasis gyventojų surašymas surengtas tik 1923-iaisiais. Tuo metu Vilniaus kraštas buvo okupuotas, o Klaipėdos kraštas, nors jau priklausė lietuviams, dar neturėjo aiškaus juridinio statuso. Dėl šios priežasties pastarojo krašto administracija prašė gyventojų surašymą surengti tik 1925-ųjų sausį. Tad taip susiklostė, kad pirmajame surašyme atsispindėjo vos dalies dabartinės Lietuvos teritorijos statistika.

Daugiau miestiečiai ir prekybininkai

To meto Lietuva buvo padalyta į 24 apygardas, kurios atitiko administracinę apskritį, ir keturis miestus apskrities teisėmis: Kauną, Šiaulius, Panevėžį ir Vilkmergę (dabar Ukmergė). Tad surašyme išskirtas Panevėžio miestas ir Panevėžio apskritis, kurios administracinis suskirstymas buvo kitoks nei šiandien.

Surašymo duomenys rodo, kad 1923 metų rugsėjo 17 dieną Lietuva turėjo daugiau nei 2 mln. gyventojų. Tankiausiai buvo apgyvendinta Vilkaviškio apskritis, Panevėžio – rečiausiai.

Painiausia problema, su kuria tąsyk susidūrė statistikai, – tautybės apibrėžimas demografijoje, nes sunkiai galima buvo rasti vieną konkretų požymį, kuriuo galėta remtis. Tad surašymo metu nuspręsta, jog geriausias būdas tautybei apibūdinti bus pačių gyventojų apsisprendimas – kuo kiekvienas save laiko.

Toks sprendimas statistikos praktikoje buvo naujas ir naudotas dar nedaugelio valstybių.

Taip iš 1923-iųjų surašymo duomenų paaiškėjo, kad Lietuvoje gyveno 26 tautybių žmonės. Iš jų beveik 84 procentai save laikė lietuviais. Antra pagal gausumą tauta buvo žydai, sudarę 7,58 procento visų to meto gyventojų.

Daugiau nei tūkstantį gyventojų turėjo septynios tautos: be lietuvių ir žydų, dar lenkai, rusai, vokiečiai, latviai, baltgudžiai. Bendras kitų tautų atstovų skaičius tesiekė 1 592 asmenis.

To meto duomenimis, Lietuvos miestuose gyveno tik 57,1 procento visų šalies gyventojų. Ir žydai sudarė didelę dalį – 32,2 procento. Suskaičiuota, kad net 63,5 procento visų žydų buvo miestiečiai. Miesteliuose lietuvių gyveno daugiau – 66,4 procento, o žydai sudarė beveik 29 procentus. Kaimuose vyravo lietuviai – 91 procentas. Kitų tautybių žmonės kaime gyvenimą kūrė, tačiau jų tebuvo 9 procentai, ir žydai tarp jų tesudarė vos pusę procento.

Nors pasakyti, kuo kas užsiėmė tuo laiku, gana sunku, tačiau tam tikra statistika buvo renkama. Skaičiuota, kad iš 100 dirbančių žydų vos 6 užsiėmė žemės ūkiu, 3 darbavosi transporto ir susisiekimo srityje, mat daugiausia vertėsi pramone ir prekyba – atitinkamai 22 ir 30.

Tuo metu kiekvienam šimtui besiverčiančių prekyba gyventojų teko 77 žydai.

 

Raštinga tauta

1923 metų surašymo duomenimis, Panevėžio apskrityje gyveno 5 610 žydų – tai yra 4,69 procento visų gyventojų.

Kaip ir visoje šalyje, tai buvo gausiausia po lietuvių tauta.

Tuo metu Panevėžio mieste gyveno 53,32 procento lietuvių ir 35,66 procento žydų – kone 7 000 šios tautybės žmonių. Iš keturių apskrities teises turėjusių miestų daugiau žydų gyveno tik Vilkmergėje – 36,64 procento.

Surašymas atskleidė išties įdomių faktų. Pavyzdžiui, tai, kad žydų tautos gyventojų amžiaus struktūra gana pastebimai skyrėsi nuo kitų. Tarp jų buvo daugiau vyresnio amžiaus gyventojų ir mažiau vaikų. Mažų vaikų – nuo 0 iki 9 metų – suskaičiuota beveik 17 procentų, užtat vyresnių kaip 70 metų žmonių – daugiau kaip 3 procentai. Juos pagal šiuos rodiklius lenkė tik latviai. Tuo metu rusų ir baltgudžių bendruomenėse vaikų buvo daug, o vyresniųjų – maža.

Surašymo duomenyse raštingais įvardyti visi mokantys skaityti ir rašyti bet kokia kalba asmenys, o pusiau raštingais – mokantys tik skaityti arba tik pasirašyti savo pavardę. Pagal tai 35,1 procento šalies gyventojų buvo raštingi, o beveik 21 procentas – pusiau raštingi.

Nors raštingiausi tuo metu buvo Lietuvoje gyvenę latviai – 76,68 procento, tačiau jų ir gyveno mažiau nei žydų. Žydai buvo antroje vietoje – 70,85 procento. Iš šios tautos atstovų beveik 75,5 procento vyrų ir beveik 67 procentai moterų buvo raštingi.

Lietuviai pagal raštingumą atsidūrė tik penktoje vietoje.

Vertinant pagal šeimos padėtį, dauguma žydų vyrų buvo vedę – 54 procentai. Juos lenkė tik latviai ir baltgudžiai. Skirtis jie taip pat neskubėjo: išsiskyrusių vyrų tebuvo 0,2 procento. Nevedusių žydų buvo bemaž 40 procentų, netekėjusių žydžių – beveik 38 procentai. Be to, tarp žydų vyrų buvo daugiausia iš visų tautų našlių: 5,3 procento.

 

Statistikoje – karo atspindžiai

Pirmasis gyventojų surašymas po Antrojo pasaulinio karo atskleidė jau kitokį Lietuvos visuomenės vaizdą. O ir situacija pagal tautybę jame nebenagrinėta taip plačiai.

1959-aisiais surašymas vykdytas visoje Sovietų Sąjungoje. Pagal jo rezultatus, tų metų sausio 15 dieną Lietuvoje gyveno daugiau nei 2,7 mln. gyventojų. Didžioji jų dalis, kaip ir prieškariu, buvo lietuviai. Kiti skaičiai atspindi Antrojo pasaulinio karo metų žydų tautos tragediją: pokariu žydai sudarė jau gerokai mažesnę dalį visuomenės – tik 0,9 procento.

Šio surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 24 672 žydai, didžioji dalis – miestuose, tačiau tesudarė vos 2,3 procento miestų gyventojų. Prieškariu miestuose gyveno daugiau nei 150 000 žydų.

Pokariu iš daugiau nei 24 500 žydų daugumą – per 13 000 – sudarė moterys.

Panevėžyje 1959-aisiais gyveno vos 221 žydas. Prieškariu mieste sudarę daugiau nei 35 procentus gyventojų, pokariu tesiekė vos 0,6 procento. Buvusi gausiausia tauta po lietuvių, mieste pagal gausumą atsidūrė penktoje vietoje: žydus lenkė rusai, lenkai, baltarusiai.

Surašymas parodė, kad iš jų 160 kalbėjo savo tautybės kalba, 4 – lietuviškai, 57 – rusiškai. Kalbėję gimtąja kalba žydai, palyginti su bendru tos tautybės gyventojų skaičiumi, sudarė 72,4 procento.

 

Nuo tūkstančių iki vos poros dešimčių

Pastarajame gyventojų surašyme, vykusiame 2011 metais, skaičiai atskleidė vėl kitokią situaciją.

Tuo laiku, tai yra kiek mažiau nei prieš dešimtmetį, Lietuvoje jau buvo kiek daugiau nei 3 mln. gyventojų, ir jų, palyginti su 2001 metų surašymu, drastiškai sumažėjo – kone puse milijono. Užtat turėjome 154 tautybių gyventojų, o 2001-aisiais – 115. Kaip visada, daugiausia buvo lietuvių, o žydų – jau vos vienas kitas: visoje Lietuvoje 3 050, arba 0,10 procento gyventojų.

Daugiausia buvo žydų nuo 60 iki 69 metų – 581. Nuo gimimo iki 19 metų fiksuoti 326 asmenys. Nuo 20 iki 39 metų – 546, nuo 40 iki 59 – 756, 60 ir vyresnių – 1 422. 80 ir vyresnių asmenų 362.

Palyginti su kitomis amžiaus grupėmis, tai santykinai daug, nes šis skaičius perkopiamas tik 50–59 amžiaus asmenų grupėje. Šių asmenų suskaičiuoti 469.

Skirtingai nei 1959 metais, daugiausia gyveno vyrų žydų – per 1 600.

Tradicijos nesikeitė. Didžioji dauguma žydų – 2 852 – buvo įsikūrę miestuose, o Lietuvos kaimuose jų gyveno vos 198.

Surašymo metu kaip vieną gimtąją kalbą – lietuvių – nurodė 564 žydai, lenkų – 23, rusų – 1 723 asmenys. Po dvi kalbas kaip gimtąsias nurodė 134 žydai, o dar beveik 400 nenurodė visai.

Tuo metu lietuviškiausias miestas buvo Panevėžys, kuriame gyveno 96,1 procento lietuvių. Tačiau čia, kaip ir Šiauliuose, gyveno daugiau nei 50 tautybių žmonės.

Panevėžio apskrityje surašyti 29 žydai, iš kurių vos 20 – pačiame Panevėžyje.

Kažkada miesto ir ne tik jo veidą formavusi tauta sumažėjo nuo tūkstančių iki vos poros dešimčių gyventojų.

Miestus rinkosi bendruomenėms kurti

DAIVA SAVICKIENĖ/Panevėžio balsas

Lietuvoje amžius gyvenanti žydų tauta Panevėžyje apsistojo gana vėlai, tačiau jau netrukus įsitvirtino ir kūrė miesto veidą. 

2020-ieji paskelbti Lietuvos žydų istorijos metais – tautos, kuri jau ilgus šimtmečius yra neatsiejama mūsų visuomenės dalis, reikšmingai prisidėjusi prie Lietuvos valstybingumo, istorijos, kultūros ir mokslo raidos. Sparčiai gausėjo Lietuvos žydų istorija yra neatsiejama nuo Lietuvos, taigi ir Panevėžio, istorijos. Ši tauta gyveno visoje Rytų Europoje – ir Lenkijoje, ir Čekijoje, ir Vengrijoje, ir Ukrainoje, ir kitur. Kada Panevėžyje apsigyveno pirmieji žydai, duomenų nėra. Panevėžio kraštotyros muziejaus direktorius daktaras Arūnas Astramskas sako, kad tikrai žinoma, jog XVIII amžiaus antroje pusėje gyveno žydų tautybės asmenys ir XVIII amžiaus pabaigoje mieste jau buvo religinė žydų bendruomenė. Jo teigimu, tam, kad susikurtų religinė žydų bendruomenė, yra kelios būtinos sąlygos. Visų pirma, reikia, kad būtų dešimt vyriškių, kurie galėtų atlikti ritualinę maldą, taip pat reikalingi maldos namai, kapinės. Tad galima numanyti, kad visa tai mieste buvo. Tiesa, pradžioje bendruomenė nebuvo didelė.

Skaitykite daugiau: https://sekunde.lt/leidinys/paneveziobalsas/miestus-rinkosi-bendruomenems-kurti/

Verslo istorijoje – žydiški vardai

DAIVA SAVICKIENĖ/Panevėžio balas

Tarpukariu ne viena garsi to meto įmonė, savo produkciją eksportavusi ir į užsienį, veikė Panevėžyje. 3–4 praėjusio amžiaus dešimtmečiais miesto veidą keitė augantis verslas ir klestinti prekyba. Panevėžyje veikė daug įvairių krautuvėlių, siuvyklų, perdirbimo ir kitų įmonių, kurių savininkai buvo žydai. Kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus vyresniojo muziejininko Donato Pilkausko duomenimis, 1920 metais iš 94 savo verslą mieste įregistravusių amatininkų 55 buvo žydų tautybės asmenys. Tačiau Panevėžio žydai ne vien buvo smulkūs prekybininkai: tarp jų ilgainiui atsirado ir stambiųjų verslininkų. Jų įnašas į vietos ekonomiką – didžiulis. Malūnininkystės centras Praeityje Panevėžys garsėjo savo malūnais – buvo vienas Baltijos šalių malūnų centrų, kuriame veikė penki dideli pramoniniai ir tiek pat mažesnių, ūkininkų, malūnų. Pasak D. Pilkausko, net ir Kranto gatvėje įsikūręs žinomas miesto viešbutis taip pat buvo malūnas. Leidimą jam statyti Panevėžio miesto dūma išdavė 1901 metų rugsėjį – verslininkui Bereliui Rubinšteinui. Ir jau po mažiau nei dešimtmečio, 1909-aisiais, įmonė buvo verta daugiau nei 20 tūkst. rublių. Dar po dviejų dešimtmečių, 1939 metais, moderniame „motoriniame“ malūne buvo dirbama trimis pamainomis – per parą čia sumaldavo 2 vagonus kviečių. Viskam pakako 22 darbininkų ir 7 tarnautojų. Kol 1940-aisiais malūnas buvo nacionalizuotas.

Skaitykite daugiau: https://sekunde.lt/leidinys/paneveziobalsas/verslo-istorijoje-zydiski-vardai/

Gynę savo pažadėtąją žemę

DAIVA SAVICKIENĖ/Panevėžio balsas

Nepriklausomybės kovose petys į petį šalia lietuvių valstybės laisvę gynė ir žydai. 1918 metų vasario 16-ąją paskelbta Lietuvos nepriklausomybė tebuvo tik popieriuje įtvirtintos savos valstybės idėjos. Jas apginti teko ginklu. Bolševikams, bermontininkams, lenkams besiveržiant per Lietuvos sienas, į savanorių jos laisvės gynėjų gretas stojo visų tautybių šalies gyventojai. Žydai – taip pat. Kovėsi kartu Žurnalistas, kolekcininkas, ne vienos knygos autorius ir knygos „Pažadėtoji žemė – Lietuva“ – apie Lietuvos žydus, dalyvavusius kuriant valstybę 1918–1940 metais – sudarytojas Vilius Kavaliauskas sako, kad Panevėžio kraštas nepriklausomybės kovų metais buvo išskirtinis. Pirmiausia – savanorių kovotojų gausa, bet taip pat ir jų nuopelnais. Nemažai iš čionykščių žemių kilusių savanorių tapo Vyčio Kryžiaus kavalieriais, o kai kurie jų vieną aukščiausių Lietuvos karinių valstybės apdovanojimų pelnė ir dukart. V. Kavaliausko patikinimu, Panevėžio rajone šiuo požiūriu unikalus kiekvienas miestelis. Štai iš Krekenavos ginti tik užgimusios nepriklausomybės išėjo beveik pusantro šimtų savanorių, iš Ramygalos – du šimtai. Tarp jų buvo ir žydų. Žydai prie nepriklausomybės atkūrimo prisidėjo ir politiškai. Paryžiaus taikos konferencijoje, kurioje buvo nustatytos taikos sutarčių tarp Pirmojo pasaulinio karo sąjungininkų ir priešininkų sąlygos, Lietuvos delegacijos sudėtyje dalyvavo Simanas Rozenbaumas ir Maksas Soloveičikas. Pirmasis, būdamas užsienio reikalų viceministras ir turėdamas didelę įtaką tarp Europos žydų, kėlė Lietuvos nepriklausomybės klausimą ir agitavo už tai.

Skaitykite daugiau: https://sekunde.lt/leidinys/paneveziobalsas/gyne-savo-pazadetaja-zeme/

Miesto virsmų liudininkė

DAIVA SAVICKIENĖ/Panevėžio balsas

Gana vėlai Panevėžyje atsiradusi Savanorių aikštė turi įdomią istoriją, kurioje ne vieną puslapį reikėtų skirti ir miesto žydams. Pačiame Panevėžio centre esanti aikštė ne tik viena jauniausių, bet ir bene dažniausiai keitusių pavadinimą. Kažkada apie ją paprasčiausiai sakyta: „Slobodka“. Vėliau aikštė buvo gavusi Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino vardą, o netrukus vėl pervadinta – į Savanorių aikštę. Bet kad ir kaip šią vietą vadino, ji visada buvo svarbi miestui bei glaudžiai susijusi su gausia jo žydų bendruomene. Apėmusi gana didelę teritoriją aikštė metams bėgant ne kartą keitė veidą ir netrukus vėl laukia pokyčių. Pėdsaką paliko ir gaisras, ir karas Panevėžio kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus vyresnysis muziejininkas Donatas Pilkauskas pasakoja, kad Savanorių aikštė mieste buvo suformuota viena paskutinių. Rajone, kurį žmonės iki tol vadino tiesiog „Slobodka“ – nuo žodžio „sloboda“, kuriuo XI–XV amžiaus feodalinėje Rusijoje vadinta gyvenvietė, miesto kvartalas arba priemiestis. „Terminas išliko nuo tų laikų, kai Lietuva buvo carinės Rusijos sudėtyje“, – aiškina D. Pilkauskas. Šioje Panevėžio dalyje tarp Ukmergės ir Ramygalos gatvių buvo neturtingų žydų gyvenamas rajonas. Tuo metu jam priklausę sklypai kartu su gatvėmis apėmė apie 7 hektarus bene žemiausios vietovės mieste. Pačiame „Slobodkos“ viduryje plytėjo gilus namais užstatytas slėnis. Istorikų skaičiavimais, čia tilpo 129 atskiri sklypai. Didžioji dauguma – 64 procentai – nedideli, iki 300 kvadratinių metrų. Stambiausius sklypus „Slobodkoje“ valdė turtingi žydai. Daugiausia žemės, pagal archyvuose išlikusius dokumentus, turėjo Ezrochas, Leizeris Beras Chazenas, Šulmanas, Kisinas, Pavilonis, Antanaitis, Garbas, Zelikmanas, Sabolis.

Skaitykite daugiau: https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/miesto-virsmu-liudininke-2/

Miesto spaudoje – Panevėžio žydų gyvenimo atspindžiai

INGA KONTRIMAVIČIŪTĖ/Panevėžio balsas

Vienas šaltinių, sekančių Panevėžio pulsą, visais laikais buvo ir yra spauda, aprašanti, kuo ir kaip gyvena miestiečiai. Tarpukario miesto spaudoje atsispindėjo ir Panevėžio žydų gyvenimo kasdienybė. Čia minimi žydų politikai ir jų sprendimai, kalbėta apie problemas, santykius su kitomis miesto tautomis. Antri po lietuvių Jau pirmajame 1924 metų vasario 16-ąją išleistame „Panevėžio balso“ numeryje minimi ir žydai. Kokio svarbaus būta jų indėlio į miesto gyvenimą, liudija jau vien tai, kad mieste gatvių pavadinimai kurį laiką buvo rašomi trimis kalbomis – lietuvių, lenkų ir žydų. „Dabar senąsias nuplėšė ir prikalė naujas viena lietuvių kalba. Naujosios lentelės išrodo dailiai“, – rašyta tuomet „Panevėžio balse“ (čia ir kitur kalba netaisyta). Tuomečio laikraščio puslapiuose pasakojama ir apie Panevėžio miesto tarybos darbą. Ją sudarė 40 atstovų, iš jų net 12 priklausė žydų frakcijai. Miesto valdyboje buvo penki atstovai, iš kurių trys – iš darbo federacijos, du – žydų. Tuo metu į revizijos komisiją žydų opozicija nebuvo įleista. Remiantis „Panevėžio balsu“, 1923 metais Panevėžyje buvo 1 810 gyvenamųjų namų, kuriuose suskaičiuota 3 405 butai. Mieste gyveno 8 824 vyrai ir 9 764 moterys. Iš 18 588 miestelėnų Lietuvos piliečiai buvo didžioji dauguma. Daugiausia Panevėžyje tuo metu gyveno lietuvių – 9 950, žydų – 6 676, lenkų – 906, rusų – 553, vokiečių – 105, latvių – 46, kitų – 145, svetimšalių – 207. Tų metų pavasarį Panevėžio apskrityje (be Panevėžio miesto) gyveno 53 752 vyrai ir 61 715 moterų. Iš jų didžioji dauguma lietuvių – 103 355, žydų – 5 497, lenkų – 4 091.

Skaitykite daugiau: https://sekunde.lt/leidinys/paneveziobalsas/miesto-spaudoje-panevezio-zydu-gyvenimo-atspindziai/

Stoję nepriklausomos valstybės pusėn

DAIVA SAVICKIENĖ/Panevėžio balsas

Žydų bendruomenės parama valstybės kūrimosi metu Lietuvai buvo itin svarbi – net jei ne visada ja pasinaudota. XX amžiaus pirmoji pusė – laikas, kai kūrėsi nepriklausoma Lietuvos valstybė – buvo labai įtempta. Tai, kad šiame procese aktyviai dalyvavo ir šalies žydai, turėjo lemtingos reikšmės. Jų palaikymas padėjo siekti sostinės ir pietryčių Lietuvos susigrąžinimo, prisidėjo prie pergalės nepriklausomybės kovose, sprendžiant kitus ne ką mažiau svarbius valstybei klausimus. Neliko svarbiausių stabdžių Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas daktaras Algimantas Kasparavičius primena, kad XX amžiaus pradžioje tautinės mažumos – žydai, iš dalies gudai, vokiečiai, lenkai – į Lietuvos valstybingumą įsitraukė šiek tiek vėliau. Tam būta labai įvairių priežasčių, ir kiekviena tauta jų turėjo savų. Kalbant apie žydus, jie, pasak istoriko, į valstybės statybą, o kartu politinį Lietuvos gyvenimą įsitraukė vėlų 1918-ųjų rudenį. Tuomet keli žydų atstovai buvo kooptuoti – tai yra įtraukti į Lietuvos valstybės tarybą. Praktiškai tuo pačiu metu buvo sukurtas ir žydų reikalų ministro be portfelio institutas.

Skaitykite daugiau: https://sekunde.lt/leidinys/paneveziobalsas/stoje-nepriklausomos-valstybes-pusen/

Pirmininko pranešimai
Pranešimai spaudai
Apie mus rašo
Naujienos
Viešieji pirkimai

Užuojautos
Galerija

Galerija

Nuorodos

Partneriai

Kontaktai

Kontaktai

Mus galite rasti adresu:

Ramygalos g. 18 Panevėžys

36236 Lietuva

El. p. genakofman@yahoo.com

Mob. tel. +370 611 20882

lt

1

Apie mus

Įstatai

Valdyba

Metinė ataskaita

Kontaktai

Partneriai

Istorija

Renginiai

Naujienos

Galerija

Informacija

Renginiai

Projektai

Religinė veikla

Socialinė veikla

Archyvas

Pirmininko pranešimai

Pranešimai spaudai

2007 m.

Apie Panevėžio apskritį

Panevėžio apskrities holokaustas

Siūlome aplankyti

Partneriai ir draugai

Svečiai

Remėjai

en

2005 m. renginiai

2006 m. renginiai

2007 m. renginiai

2008 m. renginiai

2009 m. renginiai

2010 m. renginiai

10

Viršutinės foto

Nuorodos

2006 m.

2005 m.

2008 m.

2009 m.

2010 m.

Panevėžio krašto žydų istorija

Klubinis darbas Hesed

Šilti namai

Ištraukos iš J.V. Čiplytės knygos "Mažosios Jeruzalės - Panevėžio žydų istorija"

Foto

11

Panevėžio Ješiboto istorija

1

About us

History

Life

News

Gallery

Information

Friends and partners

Socialinės programos

Holokaustas Panevėžyje

Žydų žudymai Troškūnuose

Pasvalio žydų tragedija

Rokiškio holokausto aukos

Biržų holokaustas

Kupiškio žydų holokaustas

Ramygalos žydų tragedija

Projects

Panevezys Jews today

Opening of Memorial “The Grieving Jewish Mother” by Keith W. Kaye

Contacts

10 Photo

foto

Events

2010

2009

2008

2011 m. renginiai

2011 m.

Apie mus rašo

Pasaulio tautų teisuoliai gelbėję žydus

2012 m.

2012 m. renginiai

2013 m.

2013 m. renginiai

2014 m. renginiai

Naujienos

2014 metai

2014 m.

2015 m. renginiai

2015 m.

2015 metai

2016 metai

2015 m. viešieji pirkimai

Viešieji pirkimai

2016 m. renginiai

Kovo 8-sios šventė

skelbimai

2017 m. viešieji pirkimai

2016 m.

2016 m. viešieji pirkimai

2017 metai

2017 m.

2017 m. renginiai

Susirinkimai

2018 m. renginiai

2018 m. viešieji pirkimai

Užuojautos

2019 m. renginiai

2018 m.

2019 m.

Religija

2019 metai

2019

2019 m. viešieji pirkimai

2020 m. renginiai

2020 metai

2020 m. viešieji pirkimai