Protingi te išgirsta Holokausto raudą ir kančią

Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena Panevėžio mieste prasidėjo mitingu žydų kapinėse, prie memorialo“ Liūdinti žydų motina“.Čia susirinko Panevėžio žydų bendruomenės nariai,miesto visuomenė,miesto meras Vitalijus Satkevičius, miesto tarybos narys Alfonsas Petrauskas.

    2005 m. Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją 60/7, kuri paragino visas pasaulio šalis kasmet minėti sausio 27 –aja kaip Tarptautinę Holokausto aukų atminimo diena. Organizatoriais šios rezoliucijos yra Austrija, Rusija, Izraelis ir JAV. Lietuvai rezoliuciją pasirašė prezidentas Valdas Adamkus.

   1945metais sausio 27 dieną Tarybinė armija išlaisvino Osvencimo koncentracijos stovyklą.Šiame lageryje vokiečių nacistai ir jų padėjėjai nužudė daugiau kaip 1.5mln žmonių, iš jų 1,1mln buvo žydai.Tie žiaurūs skaičiai yra tik dalis nužudytų ir nukankintų 6 mln. žydų, iš kurių 1,5mln vaikai. Lietuvoje naciai ir jų pagalbininkai  sušaudė 96 pr.žydų, o Panevėžyje ir jo apskrityje iš 14000 žydų žvėriškai nukankinta ir nužudyta 13500 žmonių. Masinėse žudynių vietose dalyvavo specialios „zonder komandos, o taip pat padėjėjai iš vietinių žmonių  Pvz: Panevėžio geto įkurtas 1941.07.07 ir likviduotas 1941.08.17.Vietiniai gyventojai yra liudininkai žudymo egzekucijos: kad žydus vedė tariamai į darbus,o faktiškai vedė į Pajuostę,kur keletą parų laikydavo prieš sušaudymą. Po to vesdavo prie iš anksto iškastos duobės ir sušaudydavo.

      Miesto meras Vitalijus Satkevičius savo kalboje pareiškė visuomenei nepamiršti žydų tautos tragedijos, kad toks genocidas  nepasikartotų niekada. Tarybos narys Alfonsas Petrauskas pasakė, kad tai didelė netektis Lietuvai. Holokausto aukų atminimas išliks lietuvių tautoje, lietuviai ir žydai buvo kaimynai, o tai svarbu atmintyje išsaugoti nekaltai nužudytuosius.

Margaritos Rimkevičaitės technologijos mokyklos studentas Ignas Ardinavičius „nuteisė“ vokiečių pakalikus ir pasakė: „Lietuvos jaunimas turi išmokti teisingas pamokas ir padaryti teisingas išvadas dėl Lietuvos ateities“. Mitingo dalivai  Holokousto aukos paminei minutes tyla, padeje vainikus ir gėles prie paminklo „ Judinti žydų motina“ o tai pat prie paminklo „Geto vartai“ .

Panevėžio miesto žydų bendruomenės patalpose buvo atidaryta knygų ir fotografijų parodos, skirtos Holokausto istorijai. Šią dieną miesto mokyklose ir gimnazijose vyko renginiai, skirti paminėti Holokausto aukas.

. Panevėžio pagrindinės Rožyno mokyklos Tolerancijos ugdymo centras ir jo vadovė Genutė Žilyte aštuonerius metus ruošia ir vykdo projektus, skirtus Holokausto temai.  Projekto rėmėjai – JAV ambasada Lietuvoje, o pagrindiniai partneriai – Panevėžio žydų bendruomenė. Šiais metais TOC paruošė ypatingą renginį. 2013 m. sausio 27 d. įvyko konferencija „Vaikai pasakoja Holokausto istoriją“. Konferenciją atidariusi mokyklos direktorė Aida Adiklienė pasakė: „Vaikų tolerancijos puoselėjimas ir istorijos mokymas yra įnašas į pasaulio žmonijos atmintį.“ JAV ambasados atstovė Lietuvoje Vanna Čan padėkojo direktorei ir mokyklos mokytojams už profesionalų darbą ir aktyvią veiklą. Miesto meras p. Vitalijus Satkevičius pareiškė: „Būtina padaryti viską, kad žydų tautos tragedija niekada nepasikartotų.“ Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman pažymėjo, kad nuo banditų rankų žuvusių suaugusių ir vaikų gyvenimo grandinė buvo brutaliai nutraukta. Pasaulio visuomenė neteko daug talentingų mokslininkų, gydytojų ir darbininkų.   Gennady Kofman pasakė: „Turintys protą, te išgirsta Holokausto sielvartą ir kančią.“ Jis padėkojo mokyklos direktorei Aidai Adiklienei, istorijos mokytojai Genutei Žilytei, o taip pat mokyklos moksleiviams už aktyvią pilietinę pareigą, už toleranciją, vaikų auklėjimą ir įteikė G. Žilytei padėkos raštą, o JAV ambasados atstovei Vanna Čan padėką už finansinę paramą įvykdant projektą. Vidmantas Markevičius, Jono Markevičiaus sūnus, apdovanotas Jad Vašem pasaulio teisuolio vardo medaliu, papasakojo istoriją, kaip jų šeima gelbėjo žydus, rizikuodami savo ir šeimos narių gyvybėmis. Pagrindinėje konferencijos dalyje mokiniai paruošė programą apie Holokaustą. Jų referatai parašyti remiantis liudininkų pasakojimais apie tų metų įvykius, apie žydų gelbėjimą nuo pražūties, o taip pat apie partnerystę su Panevėžio žydų bendruomene ir Vilniaus žydų Gaono muziejumi. Pabaigoje Gaono muziejaus atstovės Danutė Šalčinskaja ir Ana Bagatyriova gerai įvertino Tolerancijos centro mokinių ir mokytojos darbą, įteikė atminimo dovanėles, išreiškė savo nuomonę, kad pats svarbiausias mokinių darbas tolerancijos centre yra sugebėjimas įsijausti į tų metų įvykius. Mokyklos direktorė pakvietė konferencijos dalyvius pažiūrėti mokinių paruoštą plakatų parodą tema „Holokaustui – ne“ ir fotoparodą „Seni pastatai – apie žydų praeitį Panevėžyje“.

Tą pačią dieną Panevėžio žydų bendruomenės narys Jefym Grafman dalyvavo konferencijoje Radviliškyje, Vaižganto progimnazijoje, skirtoje Holokausto dienai paminėti. Jis papasakojo savo šeimos tragediją, pergyventą Leningrado blokadą. Jo pasakojimas labai sujaudino konferencijos dalyvius – tai gyvas Holokausto liudininkas.

Panevėžyje svečiavosi rašytoja iš JAV Ellen Cassedy.

2013 metų kovo 1 dieną Panevėžyje svečiavosi rašytoja iš JAV Ellen Cassedy.  Į Panevėžį  ji atvyko iš Vilniuje vykusios knygų mugės, kurioje ji pristatė savo naują knyga anglų kalbaWe Are Here. Memories of the Lithuanian Holocaust“, pirmą kartą  išleista  2012 m., University of Nebraska Press leidyklos. Šiais metais,  leidyklaObuolys išvertė i lietuvių kalbą   „Mes esame čia“ .

Žurnalistė - rašytoja E. Cassedy gimė ir augo JAV. Jos protėviai mamos pusės - kilę Rokiškio. Ji 10 metų rinko medžiagą apie savo šeimą ir jos likimą. Šioje knygoje atskleidžiama vienos moters, ieškančios atsakymų į tautą ištikusią tragediją, istorija. E. Cassedy tyrinėja, kaip Lietuvos žmonės, žydai ir ne žydai, priima savo praeitį, pasitikdami ateitį. Tai šokiruojantis vieno žmogaus bandymas tyrinėti Lietuvos žydų istoriją per asmeninę prizmę. E. Cassedy išsiaiškina, jog svarbiausia yra ne istorijos faktai, o tai, mes su jais nusprendžiame veikti.

Didelį susidomėjimą Panevėžio visuomenei sukėlė rašytojos Ellen Cassedy knygos pristatymas  Panevėžio apskrities Gabrielės  Petkevičaitės – Bitės viešoje bibliotekoje.  Šitą susitikimą su dideliu pasisekimu suorganizavo bibliotekos vyriausioji specialistė Elvyra Pažemeckaitė ir JAV ambasados atstove Vilniuje Inga Sidrys . Po knygos pristatimo bibliotekos atstovei  suorganizavo svečiams ekskursiją po biblioteką, jos  saugyklas, kuriose knygos saugomos nuo 1870 metų. Rašytoją Ellen Cassedy visą kelionę i Panevėžy lydėjo jos vyras p. Džefri Blum ir du JAV ambasados atstovai  Sara Macloklan ir Greta  Kasparavičute, kurie buvo sužavėti tokiu šiltu Panevėžio visuomenės priėmimu.

Knygos pristatymas taip pat vyko ir Panevėžio  Žydų bendruomenėje. Svečiai ir žydų bendruomenės nariai susipažino su rašytoja, pabendravo su ja.  Ellen Cassedy, smulkiai nupasakojo, kaip jos artimieji buvo vežami į Sibirą, kiti buvo sušaudyti vokiečių ir jų pagalbininkų. Klausant šių pasakojimų, jos veide buvo galima pamatyti ir skausmo ir ašarų ir kančios, ką tuo metu ir patyrė jos artimieji.  Apsilankymo metu užsimezgė aktyvi diskusija tolerancijos tema. Rašytojai ši tema labai aktuali, nes jos artimieji nukentėjo nuo Holokausto. Rašytoja taip pat pasidalino savo įspūdžiais apie Lietuvą, Panevėžio kraštą, žmones.

Po knygos pristatymo Panevėžio Žydų bendruomenėje, Ellen Cassedy su savo palyda ir Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininku Gennady Kofman, aplankė visas Panevėžio miesto įžymesnes vietas, susijusias su žydų istorija. Pirmininkas Gennady Kofman papasakojo apie liūdną Panevėžio žydų kapinių istoriją.

Susitikimo pabaigoje Ellen Cassedy padovanojo savo knygą prisiminimui Panevėžio žydų bendruomenei.

                                                                                           Panevėžys 2013.03.03

Purim šventė Panevėžyje įvyko vasario 24 d. Panevėžio m. žydų bendruomenės patalpose, kur dalyvavo visi bendruomenės nariai ir jų vaikai.

 

Šventės proga buvo surengta programa, pristatyta Magelat Ester knygą, kurioje aprašyta:

·         pasakojimas apie žydų istoriją Persijoje ir apie naująją caro žmoną Ester;

·         apie Ester ir jos dėdę Mordehai, kaip jis gelbėjo žydų tautą;

·         kaip ministras Amanas buvo pakartas ir iš kur atsirado „Amano ausys“.

Vasario 5d. Panevėžio m. žydų bendruomenėje svečiavosi Veikliųjų - moterų klubo narės.

Vasario 5d. Panevėžio m. žydų bendruomenėje svečiavosi Veikliųjų -  moterų klubo narės. Jos susipažino su Lietuvos žydų istorija, tradicijomis ir Holokausto tragedija. Dalyvei  pasidalino savo įspūdžiais apie toleranciją. Svečiams buvo pristatomos knygos Holokausto tematika. PŽB pirmininkas Gennady Kofman papasakojo apie Panevėžio žydų tautos tragediją karo metais.

Moterų klubo valdybos narė Ona Juospaitienė pristatė rankdarbių meistres , kurios parodė ir padovanojo bendruomenėj savo rankų darbus : servetėles, papuošalus, įvairius konditerijos gaminius.

Susitikimo dalyvių nuomone bendradarbiavimas įvairiose sferose suteikia daug pozityvių emocijų ir stiprina toleranciją.

 

Panevėžio žydų bendruomenėje svečiavosi penkios žavingos moterys

Šiandien,7 kovo 2013m, kaip tik moters dienos išvakarėse, Panevėžio žydų bendruomenėje svečiavosi penkios žavingos moterys: Birutė Urbanavičienė, Ilona Marglytė, Sigita Marcinkevičienė, Asta Rimkūniėnė, Audronė Palioniėnė  dirbančios Panevėžio apskrities G.Petkevičaitės-Bitės  bibliotekoje.

    Draugiškoje aplinkoje  moterys išklausė  pirmininko Gennady Kofmano pasakojimą apie  bendruomenės veiklą ir bendradarbiavimą su kitomis organizacijomis, apie sunkumus, uždavinius ir perspektyvas.

G. Kofman kalbėjo  apie  bendruomenės ir miesto gyventojų  išėjusias kartas.  Geriausias skolos grąžinimas tų žmonių atminimui  – išleisti knygą apie miesto ir apskrities žydų gyvenimą, jų bendravimą su vietiniais gyventojais ir kitų tautybių žmonėmis.

   Jis patikino dalyvius ir svečius apie  finansinę paramą konkretiems projektams su JAV ambasada Lietuvos respublikoje. Pirmininko pasiūlymai rado tinkamą supratimą  svečių iš bibliotekos, turinčių patirties su tokiais projektais, tai sudomino jas. Bendruomenės vardu ir asmeniškai G. Kofman pažadėjo paremti projektą dokumentais ,nuotraukomis ,žmonių liudijimais- surinkta medžiaga apie Panevėžio ir apskrities žydus, gyvenusius prieš karą, o taip pat  apie išlikusius gyvuosius liudininkus .Kaip pvz; parodė kai kuriuos dokumentus ir retas senas fotografijas iš asmeninių archyvų žydų gyvenusių Panevėžyje.

Kovo 25 dieną, Panevėžio žydų bendruomenėje prasidėjo Pesach šventės pirmasis vakaras- seder.

     Šventė prasidėjo pagal tradicijas- nuo Kaddish-maldos ir pirmosios taurės vyno, kurią visi PŽB nariai gėrė laikydami dešinėje rankoje. Buvo paaiškinta apie šios šventės reikšmę ir kad kiekvienais metais turime prisiminti istoriją kaip žydai išėjo iš Egipto. Po rankų nusiplovimo visiems buvo priminta apie maisto reikšmę, kuris yra ant stalo. Bet svarbiausia buvo Macos reikšmė. Tora vadina Pesach „Macos švente“.  Maca yra šventės simbolis. Taip pat laisvės ir mūsų istorijos atminimo simbolis. Agados šventė prasidėjo nuo išsamių pokalbių apie žmogaus laisvę, laisvai reikšti savo mintis, naudotis informacija, apskritai, ką reiškia jaustis laisvu žmogumi. Atroditų paradoksas- kodėl mūsų tauta asocijuoja laisvę su vargšo duona. Mes valgome maca šventes dienomis kaip prisiminimą apie tai, kad laisvė ne visuomet susijusi su turtais. Žmogus aukoja viska tam, kad būtų laisvas ir šito mes mokome savo vaikus. Tegul stalas būna kuklus, bet tai bus stalas laisvo žmogaus. Laimei, šiandien Lietuvos žydai gali laisvai švęsti savo tradicines šventes,  išpažinti savo religiją, mokytis savo kalbos, auklėti savo vaikus laikantis žydų tradicijų ir kultūros-nebijodami. Nors šiais laikais taip pat pasitaiko antisemitinių išpuolių, tačiau mes jaučiam laisvę savo minčių ir galime pasakyti jas garsiai. Ne taip kaip buvo XX amžiuje, kai žydai paslapčia švesdavo Pesach šventę. Mes dėkojame savo protėviams už visas jų pastangas, kad šiandien žydų tauta butų laisva.

Panevėžio žydų bendruomenėje - du jubiliejai

 Panevėžio žydų bendruomenėje įvyko džiugi šventė. Senjorų klubo nariai susirinko pasveikinti garbingo jubiliejaus sulaukusią bendruomenės narę Bronislavą Lisiūtę. Šia proga buvo surengti iškilmingi pietūs. Gerbiama Bronislava Lisiūtė buvo viena iš pirmųjų pasiūliusių paramą, kai 2008 metais buvo paskelbta apie memorialo „Liūdinti žydų motina“ pastatymą. Šis memorialas yra skirtas Panevėžio miesto sunaikintoms žydų kapinėms atminti, kurių antkapiai buvo nugriauti ir panaudoti klojant kelius prie J. Miltinio dramos teatro. Sužinosi šią tragišką žydų kapinių istoriją Bronislava Lisiūtė, pati būdama pensininkė ir gaudama mažą pensiją, prisidėjo savo pinigais, kad šis projektas būtų įgyvendintas. Moteris visada su malonumu dalyvauja visuose žydų bendruomenės renginiuose, taip parodydama savo atvirumą ir nuoširdumą. Bronislava Lisiūtė - tolerantiškumo pavyzdys kitų tautybių žmonėms, kurie nori sumenkinti lietuvių ir žydų draugystę. Juk mes visi kvėpuojame tuo pačiu oru ir vaikštome ta pačia žeme, kurioje vietos užtenka visų tautybių žmonėms.

Mazel Tov, gerbiama Bronislava. Linkime Jums sveikatos, džiaugsmo ir sėkmės.

Tą pačią dieną savo gimtadienį – jubiliejų šventė ilgametė Panevėžio žydų bendruomenės narė Zinaida Zaprudskaja. Ji yra be galo atvira, nuoširdi ir atsakinga moteris. Jau daug metų padeda Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkui Gennady Kofman visuomeninėje bendruomenės veikloje ir kitaip dalyvauja bendruomenės gyvenime. Visada turinti kantrybės spręsti ir atsakyti į socialinius klausimus. Zinaida yra seniūnų sueigos narė, kuri stebi kaip yra laikomasi žydų tautos nacionalinių tradicijų, prižiūri ar bendruomenės nariai yra tolerantiški tarpusavio santykiuose ir santykiuose su kitais žmonėmis.

Mazel Tov, Zinaida!

Panevėžio miesto savivaldybėje atidaryta Rožyno progimnazijos mokinių paroda "Geto vaikai"

Žmogaus gyvenimas susideda iš atskirų epizodų, visi jie kuria jo istoriją. Daugumos Europos žydų gyvenimo istorija buvo nutraukta nacių ir jų padėjėjų. Dievas kiekvienam suteikia galimybę savo likimą nugyventi prasmingai, teisingai. Tačiau kodėl istorijoje sutinkama žmonių, kurie nori įvesti savo taisykles kaip reikia gyventi? Maža to, siekdami savo tikslų, jie žudo nekaltus žmones? Kas davė jiems tokią teisę? Laisvė -  tai, kada tavo asmeninė laisvė netrukdo kitų žmonių laisvei. Tam, kad visi pasaulyje galėtų būti laisvi ir gyventų demokratijoje, būtina imtis veiksmų auginant jaunąją kartą, nes „Ką pasėsi tą ir pjausi“ .Panevėžio Rožyno pagrindinė mokykla, jos direktorė Aida Adiklienė ir šios mokyklos Tolerancijos ugdymo centro koordinatorė, istorijos mokytoja Genutė Žilytė puoselėja toleranciją ir kultūrą, ir visų tautybių žmonių teisių lygybę. Projektai, kuriuos vykdo šios gimnazijos mokiniai pagrįsti netradiciniais ugdymo metodais. Projektų veikloje jaunimas įgauna naujų žinių apie Litvakų istorinį palikimą, formuojamas suvokimas ir pagarba holokaustą išgyvenusioms aukoms, gelbėtojams atminti. Holokausto tema pamokanti mus visus. Kodėl Rožyno mokyklos mokiniai piešia piešinius šia tema? Todėl, kad mokytojai užduoda jiems piešti šia tema ir taip skatina vaikus galvoti, prisiminti ir susimąstyti apie holokaustą, jo priežastis ir baisias pasekmes. 2013 m. balandžio 26 d. Panevėžio miesto savivaldybėje buvo atidaryta Rožyno pagrindinės mokyklos Tolerancijos ugdymo centro mokinių piešinių paroda „Geto vaikai“. Paroda skirta Vilniaus geto metams atminti. Taip pat plėsti žmonių akiratį ir suvokimą, kad tam tikrų žmonių noras valdyti kitų gyvenimus yra protu nesuvokiamas laisvame pasaulyje. Vaikai, kurie piešė šiuos piešinius grįžę į namus šnekės apie tragediją, kuri ištiko Lietuvos žydus, su savo tėvais, artimaisiais, draugais ir visas šis darbas neliks nepastebėtas. Kviečiame visus aplankyti šią parodą,kuri vyks dvi savaites.

Panevėžio žydų bendruomenėje sulaukėme svečių iš Izraelio

2013 m. gegužės 4 d. Panevėžio žydų bendruomenę aplankė delegacija iš Izraelio, kuriai vadovavo programos „From Jerusalem to Lithuania Center“ direktorius Akiva Sela. Susitikimo metu buvo kalbėtasi apie bendruomenės gyvenimą: kiek narių joje, kokia veikla užsiima, ar yra laikomasi žydų tautos tradicijų.  Svečiai iš Jeruzalės buvo sudominti Panevėžio paveldo istorija bei išlikusiu paveldu. Taip pat svečiams didelį įspūdį paliko Panevėžio žydų bendruomenės rengiamas projektas skirtas įamžinti garsų Panevėžio vyriausiąjį rabiną – Josifą Šlomo Kahanemaną. Jis buvo religinis visuomenės veikėjas, Toros ir Talmudo žinovas, daug metų vadovavo paties 1919 m. įkurtai Panevėžio Ješivai, kuri vėliau tapo viena svarbiausių Lietuvoje, buvo deleguotas į seimą, kaip ortodoksų judaizmo atstovas ir Lietuvos žydų tarybos narys. Šiandien Panevėžio vardu pavadinta Josifo Šlomo Kahanemano įkurta Ješiva Izraelyje, Bnei Brake, tebėra veikianti ir yra garsi visame pasulyje. Grupės vadovas Akiva Sela su svečiais papasakojo mums apie savo veiklą Jeruzalėje, apie joje esančią Litvakų  bendruomenę, kuri labai domisi žydų gyvenimu Lietuvoje. Susitikimo atmosfera buvo šilta ir draugiška, jame taip pat dalyvavo žurnalistai iš Jeruzalės televizijos, kurie filmuoja dokumentinį filmą apie Panevėžio žydų bendruomenės gyvenimą. Svečiai uždavė daug klausimų: kodėl glaudžiamės tokiose mažose patalpose? Kodėl nėra grąžintas nei vienas Panevėžio žydams priklausęs pastatas? Iš kokių lėšų laikosi Panevėžio žydų bendruomenė? Kokią socialinę veiklą vykdo Lietuvos žydų bendruomenė? Į visus klausimus išsamiai atsakinėjo bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman. Bendravimo metu buvo apsikeista suvenyrais. Gennady Kofman nuo Panevėžio žydų bendruomenės padovanojo Joanos Vigos Čiplytės knygą „Mažosios Jeruzalės – Panevėžio žydų istorija. Holokaustas“, taip pat senojo Panevėžio fotografijas. Svečiai pažadėjo atsiųsti dokumentinio filmo apie Panevėžio žydų gyvenimą kopiją, bei tęsti šiltą bendravimą.

 

Pergalės dienos minėjimas Panevėžyje

              Panevėžyje iškilmingai paminėtos  68 –osios Antrojo pasaulinio karo baigties metinės. Minėjimas prasidėjo tylos minute, karo metais žuvusiems atminti ir dar gyviems – karo veteranams.  Šventė vyko trijose miesto vietose: Ramygalos ir Andrijanovo kapinėse, bei prie paminklo “Geto vartai”. Panevėžio žydų bendruomenės nariai dalyvavo visose minėtose vietose, o svarbiausioje ceremonijos dalyje – Andrijanovo kapinėse buvo vieni iš pagrindinių minėjimo organizatorių. Apie Didžiąją žmonijos pergalės prieš fašizmą reikšmę ir jos kainą kalbėjo visų miesto nacionalinių bendruomenių atstovai, o  Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Genadijus Kofmanas kalbėjo: „Deja veteranų gretos vis mažėja. Reikia daryti viską kas tik įmanoma, kad karai daugiau nepasikartotų, kad nebebūtų tiek aukų. Žydai šioje „mėsmalėje“ neteko 6 molijonų žmonių ir iki šių dienų žydų tauta negali prisivyti prieš karą buvusio žmonių skaičiaus“. G. Kofman palinkėjo veteranams stiprios sveikatos, kad tektų vartoti kuo mažiau vaistų, daugiau juokauti ir šypsotis. Mitinge taip pat pasisakė darbo partijos narys Alfonsas Petrauskas ir Rusijos Federacijos ambasados atašė    Vasilijus  Pimkinas.

               Po iškilmingos dalies Panevėžio žydų bendruomenės nariai kartu su svečiais – Antrojo Pasaulinio karo veteranais dalyvavo šventiniuose pietuose žydų bendruomenės patalpose. Ten jaukioje aplinkoje šventės dalyviai dėkojo veteranams, klausėsi jų prisiminimų apie karo metus.

Išvyka į seminarą Rygoje

  

2013 m. birželio 3-4 dienomis Rygos žydų bendruomenės buveinėje vyko seminaras „Žydai Latvijoje: istorija ir atminimas“, į kurį buvo pakviesti ir žydų bendruomenių nariai iš Lietuvos, Panevėžio miesto žydų bendruomenę atstovavo – Aleksandr Zareckij ir Jurij Smirnov. Seminarą organizavo muziejus „Žydai Latvijoje“, kartu su Latvijos žydų bendruomenės taryba. Seminarą rėmė Tarptautinis aljansas Holokausto atminimui išsaugoti, taip pat Belgijos, D. Britanijos, Kanados, Vokietijos, Izraelio, Švedijos ambasadų atstovai. Projekto rėmėjai taip pat buvo Daugpilio universitetas, Bauskės muziejus, Cesės miesto istorijos  ir meno muziejus, Kuldygos Regioninis muziejus.

Seminarą pradėjo muziejaus „Žydai Latvijoje“ direktorius Ilja Lenskij. Kalbas sakė Latvijos užsienio reikalų ministras, Valstybės sekretorius, Latvijos žydų bendruomenių tarybos pirmininko pavaduotojas, Kanados, Belgijos, Vokietijos ambasadoriai, Izraelio ir JAV ambasadų atstovai. P. Margers Vesternan muziejaus „Žydai Latvijoje“ steigėjas ir kuratorius skaitė susirinkusiems paskaitą „Žydų gelbėjimo nacių okupuotoje Latvijoje reiškinys“.

Pasisakė ir ponas I. Kahenas, Žydų istorijos muziejaus Amsterdame direktorius. Jo paskaitos tema buvo :“Žydų muziejai ir žydų amžius: problemos ir iššūkiai rengiant parodas“

Tą pačią dieną seminaro organizatoriai dalyviams surengė ekskursiją po Rygos žydus primenančias vietas.

Pirmąją seminaro dieną užbaigė pavakarę įvykęs Latvijos žydų bendruomenės kolektyvo koncertas.

Antrąją seminaro dieną Panevėžio žydų bendruomenės atstovai drauge su kitais seminaro dalyviais klausė šias paskaitas: p. Jozefas Luviščiuk-Estijos žydų muziejaus direktorius pasakojo susirinkusiems apie vienos rygiečių žydų šeimos likimą Antrojo Pasaulinio karo metu. Reikėtų paminėti, kad p. J. Luviščiuk pasakojo apie savo šeimą, apie tolimus ir artimus savo giminaičius.

Apie Holokausto minėjimą šiuolaikinėje istorijoje Estijoje išsamiai papasakojo p. J. Katz – istorikas, Estų žydų bendruomenės atstovas.

Ypač ryški ir įsimintina buvo rabino Kalevo Krelino  kalba, skirta išnykusioms žydų tradicijoms prisiminti.

Po seminaro dalyviams surengta ekskursija į Rygos sinagogą.

 

 

 

 

PŽB ir Rožyno pagrindinės mokyklos TUC klubo narių išvyka į Latviją

Kelionės tikslas buvo sužinoti daugiau apie Europos žydų vaikų išgyvenusių po Holokausto, istoriją. Ne visi istorijos mokytojai drįsta paliesti šią temą. Panevėžio Rožyno pagrindinės mokyklos mokytoja Genutė Žilytė ir šios mokyklos direktorė Aida Adiklienė randa ypatingus metodus ir formas šios temos atskleidimui, kurios giliai paliečia jaunosios kartos sąmonę. Sudominti holokausto istorija, šios mokyklos mokiniai istorijos mokytojos Genutės Žilytės iniciatyva susibūrė į Tolerancijos ugdymo centrą (TUC).

           2013 m. birželio 5 d. TUC klubo nariai nuvyko į Latviją. Aplankė Salspils konclagerį, žydų ir kitų tautybių masinių žudynių vietas, Rygos getą. Mokiniai sužinojo, koks jausmas yra netekti savo tėvų, namų, žaislų, taip pat kaip jautiesi kai netenki net savo vardo ir pavardės, ir esi tik numeris sąraše.  Holokausto metu išgyvenę vaikai visą savo gyvenimą nešiojo ir tebenešioja tą numerį, kuris yra ištatuiruotas ant jo odos, kai konclageriuose buvo sužymėti žydai.

          Iki šių dienų civilizuotas pasaulis negali atsakyti, kaip išsilavinusi, aukštos kultūros tauta, buvo apmulkinta psichiškai nesveiko žmogaus, kuris sunaikino milijonus žmonių, pavadinęs savo tautą privilegijuota, aukštesne už kitas, turinčia teisę naikinti nekaltus žmones, tik dėl to, kad jie yra kitos tautybės.

          Tolerancijos ugdymo centro vadovė Genutė Žilytė, kuri dirba be atlygio, laisvu nuo darbo metu, noriai veda seminarus, forumus jaunimui. Šiuose seminaruose dalyvauja JAV ambasados Lietuvoje atstovai, Panevėžio miesto žydų bendruomenės nariai. Ne kartą buvo susitikimai ir su Lietuvos žydų bendruomenės vadovybe: pirmininke Faina Kukliansky ir vykdančiuoju direktoriumi Simonu Gurevičiumi. Susitikimuose mokykla pasakoja apie savo planus, tariasi apie problemų sprendimus. Tolerancijos ugdymo centras Lietuvos žydų bendruomenei padovanojo apie 30 plakatų holokausto tema, kurie bus pristatomi Lietuvos gyventojams ir svečiams. Istorijos mokytoja, kartu su Rožyno pagrindinės mokyklos direktore Aida Adikline, nusipelno ypatingo įvertinimo ir padėkos už tai, kiek pastangų jos įdeda šviesdamos savo mokinius, kad jie taptų išsilavinusiais, tolerantiškais sau ir aplinkiniams, žmonėmis. Jų darbui apibūdinti labai tinka ši lietuvių liaudies patarlė: „Ką pasėsi, tą ir pjausi“. Tačiau reikėtų pridėti, kad reikia žinoti, kaip sėti, kada sėti, ir kur sėti. O mokytoja Genutė Žilytė ir direktorė Aida Adiklienė tikrai žino.

           Tolerancijos ugdymo centro rengiami projektai yra remiami JAV ambasados Lietuvoje, o partneriai Panevėžio miesto žydų bendruomenė per dešimt bendradarbiavimo metų surengė daugybę aukšto lygio parodų. Tokių kaip mokinių piešinių paroda „Geto vaikai“, „Holokaustui Ne“, fotografijų paroda „Pastatai – holokausto liudytojai“, sistemingai jau šešti metai vyksta plakatų paroda „Holokaustui Ne“. Visos parodos kasmet eksponuojamos Panevėžio miesto savivaldybėje, tam, kad jas galėtų išvysti miesto gyventojai ir svečiai.

 

             Panevėžio Rožyno pagrindinės mokyklos mokiniai kartu su Panevėžio miesto žydų bendruomene kasmet tvarko masines žydų žudynių vietas, taip pat žydų kapines esančias Panevėžio rajone. Rožyno pagrindinės mokyklos mokiniai nuolat dalyvauja renginiuose skirtuose Lietuvos ir Europos žydų genocidui atminti.

Borowsky šeimos ansamblio "Amerikos virtuozai" koncertas Panevėžio dailės galerijoje.

Muzika yra tarptautinė kalba

Panevėžį aplankė  garsus muzikantų šeimos Borowsky  ansamblis – pasaulio žiniasklaidos vadinamas “Amerikos virtuozais”.  Ši šeima ne tik atlikėjai, bet ir kompozitoriai,  savo koncertinėse programose atliekantys ir savo kuriamą muziką.

Šiame ansamblyje groja tėvas, mama ir trys jų vaikai. Tėvas Dr. Charles Borowsky – ne tik muzikantas, bet ir socialinių mokslų daktaras, daugelio straipsnių ir knygų politikos, kultūros, sociologijos tema, autorius. Taip pat nuolat rengia tarptautinius festivalius ir konferencijas, kuriose nagrinėjama muzikos svarba kultūrinei, socialinei ir ekonominei pažangai. Jo žmona Cecylia – violančelininkė, filantropė, dirba ir pedagoginį darbą, yra daugelio konkursų prizinių vietų laimėtoja. Dukra Elizabeth – pianistė, kompozitorė, kurianti muziką fortepionui, smuikui, violančelei, trio ir styginių orkestrui, talentinga pedagogė, savo patirtį perduodanti jaunimui. Sūnus Emmanuel – smuikininkas, predėjęs mokytis groti būdamas ketverių. Trylikos metų atstovavo Šiaurės Amerikai UNESKO organizuotame ypač gabių pasaulio vaikų koncerte. Buvo apdovanotas už geriausią klasikinės muzikos kompaktinę plokštelę. Kartu neatvyko tik jauniausioji Borowsky dukra – violančelininkė Frances –Grace.

2013 metų birželio 17 dieną 18 valandą, Panevėžio miesto bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman kartu su Panevėžio miesto dailės galerija suorganizavo šių atlikėjų neeilinį koncertą. Renginio oraganizatoriai padarė viską, kad svečiai Panevėžyje jaustųsi jaukiai, supažindino svečius su miestu, Panevėžio žydų bendruomenės narių gyvenimu, Borowsky ansamblis dalyvavo kviestiniuose pietuose, kuriuose buvo išsakyta labai daug teigiamų žodžių apie miestą ir jo gyventojus, pasidžiaugta architektūros paminklų  ir vietų kurios yra susiję su miesto žydų istorija išsaugojimu, aptarta kokį didžiulį  indėlį prieškario metais vietiniai žydai įnešė į miesto pramonės augimą, švietimą. Prieš koncertą Panevėžio žydų bendruomenės pirmininko G. Kofman lydymą Borowsky šeimos delegaciją, kurią sudarė sutuoktiniai Charles Borowsky (balsas ir lūpinė armonikėlė) ir Cecylia Barczyk – Borowsky (violančelė), bei jų vaikai – Emmanuel Borowsky (smuikas) ir Elizabeth Borowsky (fortepijonas), su dideliu malonumu priėmė Panevėžio miesto meras Vitalijus Satkevičius su savo pagalbininkais: mero pavaduotoja Regina Eitmone ir administracijos direktorės  pavaduotoja  Janina Gaidžiūnaite. Šilto susitikimo metu, miesto valdžia  išreiškė pagarbą tokiems žinomiems talentingiems artistams, kurie su savo koncertine programa apvažiavo visa pasaulį ir įteikė svečiams atminimo suvenyrus.  Borowsky šeima miesto merui padovanojo kompaktinę plokštelę su savo atliekamos muzikos įrašu.

Panevėžio miesto bendruomenė su dideliu susidomėjimu sureagavo į kvietimą. Salėje visos vietos buvo užimtos panevėžiečių, megstančių ir vertinančių kamerinę muziką. Koncertas prasidėjo nuo padėkos žodžių. Visų pirma ansambliui “Amerikos virtuozai“ , kurie mus pradžiugino savo apsilankymu.  Gennady Kofman taip pat dėkojo gausiai susirinkusiai publikai, Panevėžio miesto dailės galerijos direktorei Jolantai Lebednykienei, už tai, kad suteikė galimybę  naudotis galerijos sale, kyrioje gera akustika.  Šilti žodžiai buvo išsakyti svečių palydovui iš Vilniaus - Borisui Traubai (smuikas), kuris kartu su „Amerikos virtuozais“ grojo pirmoje koncerto dalyje atliekant Antonio Vivaldi kūrinį. Programoje taip pat skambėjo Frederic Chopin, Claude Debussy, David Popper kūriniai. Antroje koncerto dalyje skambėjo Borovsky šeimos sukurti kūriniai skirti tremties, Holokausto ir Gulago aukoms atminti.

 

 

 

Jo Ekscelencijos Izraelio valstybės prezidento Shimono Pereso vizitas Lietuvoje

Roš ha-šana šventė

2013 m. rugsėjo 6 d. PŽB nariai kavinėje „Melda“ susirinko švęsti Roš ha-šana – žydų Naujųjų metų šventės. Kaip ir kasmet PŽB pirmininkas Gennady Kofman dar kartą priminė susirinkusiems žydų istoriją, šios šventės esmę, jos simboliką.  Naujųjų Metų sutikimas prasidėjo tradiciniais žydų patiekalais. Kad visi metai būtų linksmi ir „saldūs“ obuolių ir chalos  gabaliukus mirkė meduje ir valgė linkėdami vieni kitiems „gerų ir saldžių metų“. Žinoma neapsieita ir be mėsos, žuvies patiekalų, viską užgeriant saldžiu vynu. Grojant žydų liaudies dainoms visi smagiai „įsijungė“ į šokių ratelį.

 

Holokausto dienos minėjimas Panevėžyje

                      1941 m. Lietuvą okupavo nacistinė Vokietija ir per kelis mėnesius buvo sunaikinta didelė Lietuvos žydų bendruomenės dalis. Dalis Lietuvos žydų, kaip darbo jėga,  pateko į miestuose įsteigtus getus. Dauguma getų buvo likviduoti nacių po kelių mėnesių, o likę Vilniaus, Kauno ir Šiaulių – veikė 2-3 metus. Vilniaus getas buvo likviduotas 1943 m. rugsėjo 23 d. Didžioji geto gyventojų dalis buvo sušaudyti Paneriuose, kiti išsiųsti į koncentracijos stovyklas.  1994 metais LR Seimas rugsėjo 23 – čiąją  paskelbė Lietuvos valstybine atmintina diena. Tai – liūdna atminimo diena, kuomet visi prisimename gyvenusią Lietuvoje didelę žydų bendruomenę.

                      Panevėžio žydų bendruomenė minėjimą pradėjo Atminties skvere, prie memorialo “Liūdinti žydų motina”, prie kurio buvo degamos žvakutės ir padėti vainikai. Minėjime dalyvavo ir kalbėjo Panevėžio m. meras Vitalijus Satkevičius, Panevėžio m. tarybos narys Alfonsas Petrauskas, J. Balčikonio gimnazijos direktorius Romualdas Dambrauskas, Rožyno pagrindinės mokyklos TUC vadovė, istorijos mokytoja Genutė Žilienė su mokiniais, M. Rimkevičaitės technologinės mokyklos mokiniai kartu su lietuvių k. mokytoja Rita Stoniene ir PŽB nariai. Vėliau visi minėjimo dalyviai vyko aplankyti masinės žydų naikinimo vietos Kurganavos miške,  ir Žaliojoje girioje esančią holokausto atminties vietą, jose taip pat buvo uždegtos žvakelės ir padėti vainikai.

                      Vėliau PŽB nariai ir svečiai susirinko bendruomenės patalpose ir prie pietų stalo dalinosi savo mintimis, atsiminimais apie Holokausto tragediją.

 

Tarptautinės konferencijos ir memorialinės lentos skirtos J. Kahanemanui atidengimas

2013 m. rugsėjo 25 d. ant buvusios religinės mergaičių gimnazijos „Javne“ pastato, Ramygalos g. 18, Panevėžyje, iškilmingai buvo atidengta memorialinė lenta, skirta įamžinti šios gimnazijos įkūrėją, vyriausią rabiną Josefą Šlomo Kahanemaną. Neeilinių organizacinių sugebėjimų turėjęs J. Š. Kahanemanas, savo švietėjiška, labdaringa veikla buvo garsus ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Panevėžio miesto žydų bendruomenės parengtas ir sėkmingai įvykdytas projektas „ Žydų aukšto religinio išsilavinimo istorija ir reikšmė Lietuvoje“, dalinai finansuotas Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos ir skirtas ketvirtajam pasaulio litvakų kongresui „Vilniaus Geto likvidavimo 70 –osioms metinėms“ paminėti, bei Europos Tarybos programos „Žydų kultūros dienai“. Renginys prasidėjo litvakų konferencija, kuri vyko Panevėžio m. savivaldybės salėje. Konferenciją pradėjo PŽB pirmininkas Gennady Kofman, jis trumpai papasakojo apie rabino Josefo Šlomo Kahanemano veiklą, jo didelį indelį į tuometinės Lietuvos kultūrą, švietimą, žydų kultūros puoselėjimą. Konferencijos dalyviams buvo parodytas trumpametražis dokumentinis filmas apie Panevėžio m. žydus 1939 m. „Religinio gyvenimo fragmentai“.  Sveikinimo žodį tarė Panevėžio m. meras Vitalijus Satkevičius, apie Josefą Šlomo Kahanemaną ir Panevėžio ješivą kalbėjo istorikė, rašytoja Joana Viga Čiplytė, Dr. Lara Lempertienė skaitė savo pranešimą „Lietuvos ješivos – unikalus žydų religinio švietimo reiškinys“. Konferencijoje pasisakė Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė, Panevėžio vyskupas Lionginas Virbilas, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinių okupacinių rėžimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti vadovas Rolandas Račinskas. Visiems pasisakiusiems buvo įteikti padėkos raštai, bei dovanėlės – mažos menoros, kurių autorius PŽB narys, lietuvių tautodailininkas Konstantinas Chruškovas. Taip pat padėkota buvo Panevėžio m. savivaldybės kultūros paveldo skyriaus vedėjai Loreta Paškevičienei, kuri labai prisidėjo, kad šis projektas būtų įgyvendintas. Konferencijoje dalyvavo litvakai iš Izraelio, atstovai iš LŽB, Panevėžio m. savivaldybės, kraštotyros muziejaus, Gabrielės Petkevičaitės - Bitės bibliotekos, taip pat Panevėžio m. švietimo įstaigų atstovai: Juozo Balčikonio gimnazijos direktorius Raimondas Dambrauskas, M. Rimkevičaitės technologinės mokyklos direktorius Tautvydas Anilionis su mokiniais, Rožyno pagrindinės mokyklos istorijos mokytoja, Tolerancijos ugdymo centro vadovė Genutė Žilytė su mokiniais, taip pat mokytojai iš Saulėtekio progimnazijos, Vilties pagrindinės mokyklos, bei Panevėžio žydų bendruomenės nariai. Po konferencijos ir memorialinės lentos atidengimo dalyviai buvo pakviesti prie švediško stalo kavinėje „Melda“. Po furšeto, į konferenciją atvykusiai  litvakų grupei buvo parodytas memorialas „Liūdinti žydų motina“, esantis senosiose žydų kapinėse ir kitos istorinės Panevėžio vietos menančios čia gyvenusius žydus.

M. Karkos pagrindinės mokyklos TUC klubo mokinių pirmasis vizitas PŽB

2013 m. spalio 8 d. Panevėžio miesto žydų bndruomenės patalpose lankėsi mokiniai iš Mykolo Karkos pagrindinės mokyklos. Rožyno pagrindinės mokyklos istorijos mokytoja Genutė Žilytė, kartu su PŽB jau dešimtmetį vykdo bendrus projektus ir šviečia jaunimą, ugdo jų toleranciją. Genutė Žilytė bendradarbiaudama su M. Karkos pagrindinės mokyklos direktoriumi Alfredu Paberžiu, jo vadovaujamoje mokykloje įkūrė antrą Tolerancijos ugdymo centrą. Pirmasis apsilankymas mokiniams paliko didelį įspūdį. Jaunimas susidomėjęs apžiūrinėjo bendruomenės patalpose eksponuojamą fotografijų parodą, kuri mena prieškarinį Panevėžio žydų gyvenimą. PŽB pirmininkas Gennady Kofman papasakojo mokiniams Panevėžio žydų istoriją, išlikusias žydų tradicijas, papročius, jų aukštą religinį išsilavinimą, buvo paliesta ir Holokausto tema, nagrinėjamos šios tragedijos  priežastys, žiaurios pasėkmės ir tolerantiškumo svarba, kad tokie baisūs dalykai nepasikartotų. Pirmininkas supažindino mokinius su šiandienine žydų bendruomenės veikla, vykdomais projektais, renginiais, kurių tikslas suartinti žydų ir lietuvių tautas.

Mokiniams buvo įdomu išgirsti tą pačią dieną PŽB apsilankiusių svečių iš JAV šeimos istoriją.  Joan Shulman Ominsky atvyko į Lietuvą su savo vyru iš Kalifornijos. Ji papasakojo, kad jos proseneliai gyveno Panevėžyje ir yra čia palaidoti. Prieš karą, apie 1900-1910 m. jos seneliai ir kiti giminaičiai paliko Panevėžį ir išvyko į JAV ir Pietų Afrikos Respubliką.

Svečiai džiaugėsi aplankę Panevėžį, susipažinę su miesto iš kurio yra kilę Joan protėviai istorija. Kalbėjo, kad labai vertina bendruomenės pastangas siekiant supažindinant jaunąją kartą su žydų istorija ir palinkėjo sėkmės puoselėjant žydų tautos tradicijas ir ugdant žmonių toleranciją ir pagarbą vienas kitam.

Chanukos šventė

Chanukos šventė – linksmybės vaikams

 

                      Lapkričio 30 d. Panevėžio žydų bendruomenės nariai, savo patalpose susirinko atšvęsti vienos iš pagrindinių žydų šventės – Chanukos. Pagrindiniais šventės herojais buvo vaikai, kuriems tą vakarą patikėta uždegti žvakes, kartu su vyriausiais bendruomenės nariais – Irena Giedraitiene ir Jurijumi Smirnovu. Po maldos, šlovinančios žydų tautą ir kovą už laisvę, perskaitymo, PŽB pirmininkas Gennady Kofman priminė susirinkusiems šventės prasmę, istoriją, skaičiuojančią jau 2 tūkstančius metų. Po to vyko linksmoji dalis – „koncertas“. Vaikai pristatė improvizuotą programą, kurioje kiekvienas pademonstravo savo talentą, sugebėjimus. Koncertą atidarė Goda Šteimanaitė (3 m.) su pamokančiu ketureiliu. Visiems vaikams buvo teikiami prizai. Po koncerto bendruomenės nariai prie vaišių stalo diskutavo apie žydų istoriją, tradicijas, jų puoselėjimą ir perdavimą jaunajai kartai.

                      Sekančią dieną PŽB priėmė sveikinimus Chanukos proga iš bendruomenės draugų Lietuvoje ir užsienyje. PŽB narė Irena Giedraitienė uždegė penktąją šventės žvakę.

2005 m. renginiai
2006 m. renginiai
2007 m. renginiai
2008 m. renginiai
2009 m. renginiai
2010 m. renginiai
2011 m. renginiai
2012 m. renginiai
2013 m. renginiai
2014 m. renginiai
2015 m. renginiai
2016 m. renginiai
2017 m. renginiai
Galerija

Galerija

Nuorodos

Partneriai

Kontaktai

Kontaktai

Mus galite rasti adresu:

Ramygalos g. 18 Panevėžys

36236 Lietuva

El. p. genakofman@yahoo.com

Mob. tel. +370 611 20882

lt

1

Apie mus

Įstatai

Valdyba

Metinė ataskaita

Kontaktai

Partneriai

Istorija

Gyvenimas

Naujienos

Galerija

Informacija

Renginiai

Projektai

Religinė veikla

Socialinė veikla

Archyvas

Pirmininko pranešimai

Pranešimai spaudai

2007 m.

Apie Panevėžio apskritį

Panevėžio apskrities holokaustas

Siūlome aplankyti

Partneriai ir draugai

Svečiai

Remėjai

en

2005 m. renginiai

2006 m. renginiai

2007 m. renginiai

2008 m. renginiai

2009 m. renginiai

2010 m. renginiai

10

Viršutinės foto

Nuorodos

2006 m.

2005 m.

2008 m.

2009 m.

2010 m.

Panevėžio krašto žydų istorija

Klubinis darbas Hesed

Šilti namai

Ištraukos iš J.V. Čiplytės knygos "Mažosios Jeruzalės - Panevėžio žydų istorija"

Foto

11

Panevėžio Ješiboto istorija

1

About us

History

Life

News

Gallery

Information

Friends and partners

Socialinės programos

Holokaustas Panevėžyje

Žydų žudymai Troškūnuose

Pasvalio žydų tragedija

Rokiškio holokausto aukos

Biržų holokaustas

Kupiškio žydų holokaustas

Ramygalos žydų tragedija

Projects

Panevezys Jews today

Opening of Memorial “The Grieving Jewish Mother” by Keith W. Kaye

Contacts

10 Photo

foto

Events

2010

2009

2008

2011 m. renginiai

2011 m.

Apie mus rašo

Pasaulio tautų teisuoliai gelbėję žydus

2012 m.

2012 m. renginiai

2013 m.

2013 m. renginiai

2014 m. renginiai

Naujienos

2014 metai

2014 m.

2015 m. renginiai

2015 m.

2015 metai

2016 metai

2015

Viešieji pirkimai

2016 m. renginiai

Kovo 8-sios šventė

skelbimai

2017

2016 m.

2016

2017 metai

2017 m.

2017 m. renginiai

Susirinkimai