Kad mūsų palikuonys niekada neužmirštų apie tai, kad nedaugeliui pasisekė išgyventi

2014 m. rugpjūčio 16 d. lėktuvas su Lietuvos mokytojais ir švietimo darbuotojais nusileido Tel – Avivo oro uoste. Dalyvauti šioje stažuotėje dalyvius pakvietė Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriato vadovas Ronaldas Račinskas  ir vadovo pavaduotoja, švietimo programų koordinatorė Ingrida Vilkienė. Vasaros seminarai Lietuvos mokytojams ir švietimo darbuotojams vyksta pagal Yad Vashem ir Tarptautinės Komisijos bendradarbiavimo sutartį, pasirašytą 2002 metais ir šis bendras projektas  įgyvendinamas jau dvylika metų. Seminaras – stažuotė Lietuvos atstovams vyko Tarptautinėje studijų apie Holokaustą mokykloje, Yad Vasheme,  kuri yra didžiulio Yad Vashem komplekso dalis, esančio ant Atminimo (Har Azikaron) kalno, Jeruzalėje. Lietuvos švietimo darbuotojams buvo specialiai paruošta programa: profesionalūs dėstytojai skaitė paskaitas apie žydų tautos gyvenimą diasporoje iki Holokausto, nagrinėjo Holokausto istoriją ir jo pasekmes po Antrojo pasaulinio karo. Vyko susitikimas su Holokausto liudininkais, kurie papasakojo savo gyvenimo istoriją ir išgyvenimus. Tokie projektai kaip šis, bendromis jėgomis sukurtas Yad Vashem institucijos ir Tarptautinės komisijos, yra viena iš pagrindinių investicijų į Lietuvos ateitį, mokant jaunimą istorijos, tolerancijos ir gebėjimą pažinti kitą kultūrą.

Yad Vashem institucija įkurta 1953 metais, Kneseto nutarimu (Knesetas – Izraelio parlamentas). Yad Vashem kompleksą sudaro ne tik tarptautinė studijų apie Holokaustą mokykla, bet ir didžiulis archyvas su dirbančiais istorikais bei muziejus, pristatantis Holokausto istoriją. Tarptautinė studijų apie Holokaustą mokykla pradėjo veikti prieš 13 metų.

Visas vienuolika stažuotės dienų, praleistų Izraelyje,  mus lydėjo Yad Vashem mokyklos, tarptautinių seminarų programos koordinatorius Frederik Dračinsky ir grupės vadovė Ingrida Vilkienė. Seminaro programa buvo įvairi: paskaitos, praktiniai užsiėmimai, ekskursijos.

Būtina paminėti, kad šioje stažuotėje viskas buvo organizuota puikiai: ir seminaro programa, ir transportas, ir apgyvendinimas ir net kultūrinė programa, supažindinanti su Izraelio valstybės istorija. Kad visą tai įvyktų, buvo įdėtas milžiniškas ir sunkus Tarptautinės komisijos sekretoriato darbuotojų ir Yad Vashem institucijos atstovų darbas.

Galima susipažinti su Yad Vashem institucija naršant internete, paskaityti knygose, publikacijose, bet visai kitaip yra pačiam išgirsti Yad Vashemo mokslininkus ir savo akimis pamatyti surinktus archyvus, susipažinti su didžiuliu muziejumi– visa tai keičia žmogaus suvokimą, požiūrį į gyvenimą, žmogus pradeda kitaip suprasti Holokausto tragediją. Ten esant, rodos, pats išgyveni visą Holokausto siaubą.

Seminaro Lietuvos atstovams programoje buvo numatytos ir pažintinės ekskursijos po Jeruzalę. Jau pirmą rytą,  Izraelio Turizmo ministerijos atstovė, gidė Roza Zlatopolskaja, mums surengė pažintinę ekskursiją po Jeruzalės senamiestį. Izraelio sostinėje mus žavėjo viskas – aplinka, architektūra, vietiniai gyventojai, nenutrūkstami turistų srautai. Bet pagrindinis mūsų grupės tikslas buvo – sužinoti žydų tautos istoriją.

Po ekskursijos Jeruzalės senamiestyje, prasidėjo mūsų pažintis su Yad Vashem kompleksu – su seminaro koordinatoriumi Frederiku Dračinsky dalyvavome pažintinėje ekskursijoje „Bendruomenių slėnyje. Per keletą valandų visa mūsų grupė praėjo ir pamatė visus Europos miestus ir miestelius, kur iki Antrojo pasaulinio karo gyveno žydų bendruomenės. Miestų ir miestelių pavadinimai iškalti akmenyse. Ten, kur gyveno didelės žydų bendruomenės, tokios kaip  Varšuvoje, Vilniuje - akmenyse iškalti  pavadinimai didelėmis raidėmis, o ten, kur buvo mažesnės bendruomenės – miestelių pavadinimai („štetl) išrašyti mažesnėmis raidėmis. Taip, po atviru dangumi, sukurtas prieškarinis Europos žydų bendruomenių žemėlapis.  Neapsakomas jausmas buvo pamatyti tą didžiulį Europos žemėlapį iš viršaus, kuriame surašytos visos Europoje buvusios žydų bendruomenės! Prieš Antrąjį pasaulinį karą pasaulyje gyveno 18 mln. žydų! Dabar mes tegalime tik įsivaizduoti, koks anksčiau „virė gyvenimas su tradicijomis, papročiais.

Po pažinties su didžiule teritorija, kurioje įsikūręs Yad Vashem, dalyvavome dr. Mordechai Juškovskij paskaitoje buvo apie jidiš kalbą ir kultūrą prieškariniame Vilniuje. Mes išgirdome apie garsiausias Lietuvos žydų  - litvakų asmenybes. Daugiau nei 1000 metų Europos žydai kalbėjo jidiš kalba, o hebrajų kalba dar ir šiandien vadinama „šventąją kalba, kuria parašyta Tora, nors tai valstybinė, dabartinio Izraelio valstybės kalba.

Pasak lektoriaus Juškovskij, manoma, kad 1272 m. atsirado jidiš kalba. 1913 m. Carinės Rusijos imperijoje gyveno apie 5 mln. žydų, 90 proc. jų kalbėjo jidiš kalba. Per Holokaustą  - 5 mln. kalbančių jidiš kalba žuvo. Idel Mark Niujorke  surinko grupę profesorių iš viso pasaulio, kurie siuntė laiškus į mažus miestelius (stetl) ir tokiu būdu rinko jidiš kalbos žodyną. Deja, žodynas nebuvo pilnas, todėl ir neišleistas.

Daktaras Mordehai Juškovskij papasakojo apie rašytoją Abraomą Karpinovičių, kuris gimė Vilniuje 1913 m., mirė 2004 m. Izraelyje. Jo kūrinyje „Paskutinis Vilniaus pranašas“ aprašyti labai skirtingi Vilniaus žydai, realiai gyvenę Vilniuje iki Antrojo pasaulinio karo. Vienas, rašytojo Abraomo Karpinovičiaus personažų, gyvenęs Vilniuje ir dirbęs JIVO institute, rinko žodinį jidiš kalba folklorą – prakeikimus. Tam, šis jidiš kalbos specialistas, eidavo į Vilniaus turgavietę ir užrašinėdavo prakeikimus, išgirstus iš turgaus prekeivių.  Keli pavyzdžiai iš lektoriaus paminėtų paskaitoje prakeikimų: „kad tau viena koja sudžiūtų“,  „kad tau skiedra į akį įkristų, o šiaudas - į ausį, ir kad nežinotum nuo ko pradėti“, „Kad tau skėtis pilve išsiskleistų“.

Didelio, seminaro dalyvių susidomėjimo sulaukė dr. Zeev Daševskio paskaita apie žydus, dievą ir istoriją. Jis kalbėjo apie žydų Talmudą, kuris yra išverstas į daugelį pasaulio kalbų. Paskaitos metu klausytojai daugiau sužinojo apie žydų Torą ir Talmudą. Lektorius pabrėžė, kad žydai daugelį metų pastoviai buvo išvaromi iš savo gyvenamųjų vietų. Dėl to jie tapo ištvermingesni, kantresni. Dauguma Europos šalių vadovai buvo suinteresuoti žydų neišvaryti dėl ekonominių priežasčių. Lietuvos kunigaikštis Gediminas net pakvietė žydus į šalį ir suteikė jiems įvairių teisių.

Kitoje paskaitoje, daktaras Arkadijus Zelcer, kalbėjo apie žydų gyvenimą sovietų okupuotose teritorijose. Lektorius pristatė ir Lietuvos padėtį, kuri 1940 m. buvo aneksuota Sovietų Sąjungos. Vėliau prasidėjo trėmimai ir 1941 m. birželio 14 – 21 dienomis iš Lietuvos ištremta apie 17 500 žmonių, iš kurių  2 045 – Lietuvos žydai. Tuo pat metu, iš kaimyninės Latvijos buvo ištremta 15 424 latvių ir 1771 žydas. Iš Estijos išvežta 9254 estų ir 429 žydai. Vakarų Ukrainoje – 11923 ukrainiečiai, Vakarų Baltarusijoje – 24 226 žmonės ištremti. Besarabijoje ir Šiaurės Ukrainoje ištremta 30 389 žmonės. Dauguma ištremtųjų buvo iš buržuazijos sluoksnio (išsilavinę ir turtingesni), stambūs prekybininkai, įvairių partijų atstovai, kariškiai.

 

Žydų skaičius 1926-1936 metais buvo:

Šalis

1926 m.

1939 m.

Žydų gyventojų skaičius

% visų gyventojų

Žydų gyventojų skaičius

% visų gyventojų

Ukraina

1 574411

5,4

1 532772

5,0

Rusjos Federacija (RSFR)

585 295

0,6

956 599

0,9

Baltarusija

407 059

8,2

375 092

6,7

SSRS

2 671499

1,8

3 028539

1,8

 

Rugpjūčio 19 dieną, visi seminaro dalyviai buvo supažindinti su Yad Vashem archyvu, struktūra, veikla ir su dokumentų baze. Buvo įdomu pamatyti dokumentus su Adolfo Hitlerio parašais, kuris kaip žinia, buvo nacių vadovas ir pagrindinis Antrojo pasaulinio karo nusikaltėlis. Taip pat pamatėme Aušvico koncentracijos stovyklos schemas ir foto nuotraukas, darytas Antrojo pasaulinio karo metu. Pagrindinis Yad Vashemo archyvo tikslas – surinkti duomenis apie nužudytus žydus Holokausto metu. Šiandien Yad Vasheme yra surinkta ir išsaugota apie 4,5 mln. dokumentų, liudijančių apie nužudytus žydus. Tai - Yad Vashemo darbuotojų kruopštus ir ilgametis darbas.

Yad Vashemo archyvo vadovas, Aleksas Zengin, parodė keletą saugyklų, kur laikomi tūkstančiai dokumentų. Tie dokumentai ir yra tiesioginis įrodymas apie nusikaltimus žmoniškumui, vykusius Antrojo pasaulinio karo metu Europoje.

Pirmasis straipsnis iš ruošiamo ciklo straipsnių apie stažuotę Tarptautinėje studijų apie Holokaustą mokykloje, Yad Vasheme, Jeruzalėje. Laukite tęsinio.

Rožyno progimnazijos Tolerancijos ugdymo centro mokinių paroda

Š. m. rugsėjo 12 d. Panevėžio miesto savivaldybėje surengta Rožyno progimnazijos Tolerancijos ugdymo centro mokinių piešinių ir fotografijų paroda Holokausto tema. Renginys skirtas Europos žydų kultūros paveldo dienai paminėti.

Parodą atidarė Panevėžio miesto vicemerė Regina Eitmonė, padėkodama mokyklai ir mokiniams už jų darbus. Rožyno progimnazijos Tolerancijos ugdymo centro vadovė Genutė Žilytė taip pat pasidžiaugė savo auklėtiniais, jų darbais.

Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman padėkojo Rožyno progimnazijos administracijai, mokytojams, mokiniams už jų tolerantišką veiklą, kurią mokykla vykdo jau daugiau nei 10 metų. Jis pasidžiaugė, kad būtent ši mokykla yra nominuota Beigėlių krautuvėlės nominacijai, nes jie to tikrai verti, kadangi yra viena pavyzdingiausių mokyklų Panevėžyje ir Panevėžio apskrityje.

Gennady Kofman pabrėžė, kad LR Vyriausybė, Kultūros ir Švietimo ministerijos, Kultūros paveldo departamentas skiria didelį dėmesį Holokausto temai, tad labai malonu, kad Panevėžio savivaldybės administracija suteikė galimybę jų patalpose eksponuoti parodą, kad kuo daugiau žmonių sužinotų apie Holokausto istoriją, žydų tradicijomis ir tai leistų jiems sukurti teisingą nuomonę apie kaimynus žydus.

Taip pat Gennady Kofman padėkojo Panevėžio Kultūros paveldo skyriaus vedėjai Loretai Paškevičienei ir vyriausiajam miesto dizaineriui Romualdui Lukšui už jų darbą, už norą išsaugoti žydų paveldą.

Rožyno mokyklos direktorė Aida Adiklienė padėkojo mokyklai ir mokytojams, bet daugiausiai jos padėkų nusipelnė mokiniai už savo darbą, norą kuo daugiau sužinoti apie toleranciją, kitas tautas. Ji vylėsi, kad mokiniai savo žiniomis pasidalins su draugais, tėvais ir aplinkiniai taps tolerantiškesni.

Įspūdžiai iš TELAVIV BEACH festivalio

Kas gali būti geriau už festivalį – tik festivalis TELAVIV BEACH FESTIVAL. Taip! Organizatoriai tikrai labai pasistengė. Apgalvota kiekviena smulkmena, įdomi, linksma ir provakuojanti atmosfera - iki širdies gelmių sujaudinantis Izraelio ambasados darbuotojų darbas. Net siautėjanti gamta – prasidėjusi liūtis nesutrukdė festivalio svečiams šokti ir linksmintis kartu su pasaulinio garso atlikėjais ir ansambliais: The Shuk, kurios repertuare ne tik etninės ar liaudies melodijos, bet taip pat ir moderni muzika, soulas ir džiazas, progresyviojo metalo grupė Orphaned Land. Taip pat svečius linksmino muzikantas, eksperimentuotojas ir žymus video menininkas Kutimanas su grupe, muzikantas ir keliautojas Tal Kravitz, kuris groja daugybe skirtingų liaudies ir moderniosios muzikos instrumentų, trans-šokio grupė „Tribal Dance“, o taip pat ir latvių muzikantai: perkusininkas Nils Ile su afrikiečių perkusininkais, Youth Carnival grupė ir kiti.

Šventė vyko Rygoje, Kipsalos paplūdimyje. Šventės metu vyko verslo seminarai, kurių metu savo patirtimi dalinosi Izraelio ir Latvijos verslininkai, ekonomistai, vyko produktų apdovanojimai, buvo rengiami madų ir kulinarijos šou, organizuotos paskaitos apie dizainą ir meną, vyko šeimų sporto varžybos, estafetės. Festivalio mažiesiems taip pat netrūko pramogų – veikė kelios dirbtuvės, atrakcionai, vyko maisto gaminimo, piešimo pamokėlės, su vaikais diskutuota kur geriausia išleisti kišenpinigius.

Festivalį atidarė Izraelio ambasadorė Lietuvoje ir Latvijoje Hagit Ben – Yaakov. Ji pasidžiaugė draugiškais, kūrybingais verslo santykiais tarp Rygos ir Tel Avivo, Latvijos ir Izraelio.

Dauguma festivalio dalyvių namo grįžo su dovanomis, kurias laimėjo TELAVIV BEACH FESTIVAL organizuotose loterijose.

Nuoširdus ačiū organizatoriams už padovanotą gerą nuotaiką!

 

Gennady Kofman

PŽB lankėsi svečiai iš tarptautinės konferencijos

Liepos 6-ąją dieną Panevėžyje lankėsi sutuoktiniai Lynn ir Peter Meltzer iš P. Afrikos, Johanesburgo. Ponia Lynn yra profesorė, Mokslo ir tobulėjimo instituto prezidentė ir tyrimų centro direktorė, o jos vyras Peter yra chemijos daktaras ir dirba vienoje Bostono įmonėje.

Šie garbūs žmonės į mūsų šalį atvyko dėl tarptautinės konferencijos, skirtos vaikams, turintiems mokymosi sunkumų. Po konferencijos, turėdami laiko, sutuoktiniai užsuko į Panevėžį susipažinti su miesto ir rajono žydų gyvenimu, PŽB archyvu ir sužinoti apie p. Lynn senelį ir jo šeimą.

Jos senelis Seman Frenkel gimė Panevėžyje 1891 m., o 1905 m. su penkiais broliais emigravo į P. Afriką, kur vertėsi gyvūnų prekyba. Dvi seserys liko čia, Panevėžyje, ir 1941 m. žuvo Panevėžio gete.

Po pasakojimų apie savo gimines, PŽB pirmininkas Gennady Kofman svečiams surengė trumpą ekskursiją, kurios metu aprodė buvusius žydų pastatus, paminklus.

Gausus būrys svečių

Birželio pabaigoje Panevėžio mieste ir PŽB būstinėje lankėsi trys užsieniečių grupės.

Pirmieji į Panevėžį atvyko Sueiersan šeima iš Izraelio. Williams Sueiersen PŽB pirmininkui Gennady Kofman pasakojo apie savo šeimą: senelį, dėdę, kurie gyveno Panevėžyje XIX a. pab. – XX a. pradžioje. Jo dėdė Zalman Sueiersan 1932-1935 buvo Panevėžio ješyvos studentas, vėliau tarnavo Lietuvos kariuomenėje Pajuostėje. Svečiai paliko istorines savo šeimos nuotraukas, kuriose matosi senelis su dviem sūnumis ir dukra.

Birželio 23 d. PŽB aplankė Liubish šeima iš Izraelio. Į PŽB būstinę jie užsuko vedami noro sužinoti apie savo močiutę Shoshana Molk, gyvenusią Krekenavoje iki 1933 m. ir jos giminę, kurie liko čia ir buvo sušaudyti nacių.

Birželio 25-ąją priešpiet Panevėžio žydų bendruomenės duris pravėrė gausi, 32 žmonių delegacija. Žmonės iš įvairių pasaulio šalių: Izraelio, JAV, Meksikos, Prancūzijos, Austrijos atvyko čia norėdami susipažinti su Lietuvos žydų istorija, gyvenimu, sužinoti apie savo gimines.

PŽB pirmininko pavaduotojas Jurijus Raak Smirnovas svečiams prie kavos puodelio papasakojo apie Panevėžio žydų gyvenimą, kad jie turėjo savo kongresą, kirpyklas, pirtį. Taip pat apie tai, kad Panevėžyje žydai turėjo autonomiją. Išvardijo visas žydų organizacijas ir draugijas: gydytojų, statybininkų, vežikų ir t.t.

Svečiams buvo įdomi bendruomenės veikla, kokius projektus vykdo, kiek vaikų yra ir ar jie mokami žydiškų papročių ir tradicijų.

Susirinkusieji PŽB nariams pasakojo apie savo šeimas, giminaičius, kurių dauguma gimė Lietuvoje: Panevėžyje, Raseiniuose, Kėdainiuose ir pan.  Ponas Jonathon Shapiro pasakojo apie Panevėžyje gyvenusius protėvius, jų gyvenimą. Kitas svečias – p. Trakman pasidalijo pasakojimais apie senelio ir jo šeimos gyvenimą. Jie 1880 m. išvyko į P. Afriką, kur organizavo Panevėžio žydų bendruomenės susikūrimą (gyvavo iki 1945 m.).  Svečio dėdė buvo vienas pirmųjų Panevėžio fotografų, autoportretų meistras. Mieste turėjo savo foto saloną ir dar iki šiol yra išlikusių jo darytų fotografijų.

Daug klausimų uždavė ir Izraelio Hebrajų universiteto žydų dailės fakulteto profesorius p. Levinas. Jam buvo labai įdomūs Panevėžio mieste esantys žydų statyti pastatai.

Susipažinę su Panevėžio žydų istorija, svečiai išskubėjo apžiūrėti miesto, buvusių žydų kapinių, buvusios ješyvos ir kt.

Darydami prasmingus darbus mes tampame geresni

2014 m. balandžio 24 d. Panevėžio Rožyno progimnazija suorganizavo piešinių ir plakatų konkursą holokausto tema: Tiltas tarp praeities į ateitį.

Pusę metų  mokiniai ir jų vadovė, progimnazijos istorijos mokytoja Genutė Žilytė piešė plakatus, holokausto tragedijos tema. Į plakatų ir piešinių parodos atidarymą buvo pakviesti Panevėžio m. žydų bendruomenės nariai. Parodos tema pasirinkta neatsitiktinai, o tam, kad sužinoti daugiau apie žydų tradicijas ir istoriją, tragišką likimą, kurio ne visiems Lietuvoje gyvenusiems žydams pavyko išvengti.

Daugiau nei 40 darbų buvo pristatyti per parodą, kurią atidarė Rožyno progimnazijos direktorė Aida Adiklienė. Direktorė pasakė, kad malonu bendrauti ir mokyti tolerancijos ir kultūros tokią imlią, kūrybišką jaunimo kartą. Ji padėkojo visiems dalyviams, taip pat ir PŽB nariams kaip pagrindiniams šio projekto vykdymo partneriams.

Istorijos mokytoja ir Tolerancijos ugdymo centro (TUC) vadovė G. Žilytė per parodos pristatymą pasakė, kad šis projektas vykdomas jau ketvirtus metus. Jaunimas su džiaugsmu ir entuziazmu kuria plakatus ir rengia ekspoziciją, kuri  kaip ir ankstesnioji, kuri buvo padovanoto Lietuvos žydų bendruomenei 2013 m., bus eksponuojama ne tik gimnazijoje, bet ir mieste ir kitose Lietuvos kultūros įstaigose.

Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman padėkojo jaunimui ir progimnazijos direktorei A. Adiklinei ir istorijos mokytojai, TUC vadovei G. Žilytei už gerą moksleivių auklėjimą ir pabrėžė, kad jų prasmingi darbai yra istoriniai faktai, iš kurių turi paimti pavyzdį jaunimas, kitos mokyklos. Rožyno progimnazija yra lyderis Panevėžio apskrityje propaguojant taiką ir toleranciją tarp įvairių tautybių žmonių. PŽB pirmininko pavaduotojas Jurij Raak Smirnov, mokyklai įteikė dovanas – šventinius macus (žydų duona), kurie susiję, su tik ką praėjusia Pesach švente ir knygeles apie Jeruzalę.

Panevėžio švietimo skyriaus Vyriausioji ugdymo įstaigų specialistė Audronė Bagdanskienė padėkojo mokyklai ir mokiniams, kad jiems pavyko sukurti tokią šaunią parodą, susijusią su holokausto tema. Pabrėžė apie šių darbų reikšmę.

Rožyno progimnazijos direktorė Aida Adiklinė ir mokytoja Genutė Žilienė, ir švietimo skyriaus atstovė  Audronė Bagdanskienė įteikė padėkos raštus visiems konkurso dalyviams.

Kaimyninės Latvijos žydų kančia per II-ąjį pasaulinį karą

 Saulėtą 2014 m. liepos 17 dieną grupė Panevėžio žydų bendruomenės narių su vaikais nuvyko į kaimyninės šalies sostinę – Rygą. Pagrindinė kelionės tema ir tikslas buvo susipažinti ir pamatyti Latvijos vietas, susijusias su Holokaustu. Lietuvoje, Latvijoje ir kitose šalyse, kurios buvo okupuotos nacių, yra vietų, kurios susijusios su Holokaustu, jo aukomis ir žudikais. Pakeliui į Rygą PŽB nariai diskutavo, kad sieja Lietuvos ir Latvijos žydų šeimas sieja ekonominis, kultūrinis, dvasinis ryšys ir bendra istorija. To puikus pavyzdys Boriso Marijampolskio šeima, kuris taip pat dalyvavo išvykoje į kaimyninė šalį. Jo šeima buvo labai didelė, jie gyveno ir Panevėžyje, ir Pasvalyje, ir Bauskėje, ir Rygoje; kur tik nebuvo šios šeimos atstovų. Bet tai buvo iki karo...

Visuose miestuose, kuriuos pravažiavome, ar tai būtų Bauskė, kuri yra prie pat Lietuvos sienos, ar Etsava, ar Kekava, prieš karą didelę jų gyventojų dalį sudarė žydai, kurie buvo ekonomiškai aktyvūs gyventojai. Pavyzdžiui, 1881 m. Bauskėje žydai visų gyventojų sudarė 59,5 proc. Šia tarnavo net du rabinai: Josef Mordechai Iljasberg ir Abraom Isaok Chakoen Kuk.

1940 m. SSSR aneksavo Latviją. 1941 m. birželio 14 dieną daug žydų buvo išvežti į Sibirą. Keista, tačiau pakankamai daug žydų ten išgyveno.

Praėjus kelioms dienoms po nacių kariuomenės invazijos į Latviją, prasidėjo čia gyvenusių žydų pogromas: tyčiojimasis, grobimai, žudymai. Kiek vėliau pradėtas suplanuotas masinis žydų tautybės gyventojų naikinimas. Viso Latvijoje (pagal Neeilinės komisijos nacių nusikaltimams tirti duomenis) ištyrus kapavietes suskaičiuota, kad sušaudyta 300 tūkstančių žydų. Tokių kapaviečių kaimyninėje šalyje yra 17. Viena iš tokių Rumbula miškas.

Buvo nuostabi diena, kai Panevėžio žydų bendruomenės atstovai atvyko į minėtąjį mišką. Čia tvyrančią nejaukią tylą kartas nuo karto pertraukdavo šalia miško praeinančio traukinio bildesys ir pravažiuojantys sunkvežimiai su statybinėmis medžiagomis. Sunku patikėti, kad miško medžiai ir žemė yra liudininkai to pragaro, kurį organizavo vokiečių, latvių ir ukrainiečių nacistai.

Per dvi dienas vokiečių Veiklos grupė „A“ su vietinių koloborantų iš komandos „Arais“ ir Latvijos nacionalistų pagalba išžudė 24 tūkst. žydų iš Rygos geto ir dar tūkstantį iš vakaro atvežtų žydų iš Vokietijos. Operacijai vadovavo SS grupės vadovas ir policijos generolas Friedrich Jeckeln. Pasak liudytojų, žudymo operacijoje dalyvavo ir latvių pilotas, priklausęs grupei „Arais“  Herbert Cukurs.

Rumbulos miške, Rygos pakraštyje, sovietų kaliniai iškasė tris didžiulius griovius (po to kaliniai buvo sušaudyti). 1941 m. lapkričio 29 dieną komanda „Arais“ suvarė žydus iš Rygos geto į miesto pakraštį, kur naktį juos visus sušaudė. Tuo pačiu šimtai žmonių žuvo pačiame gete. Po šio žydų sušaudymo gruodžio 1 d. Rygos laikraštyje „Tevija“ pasirodė žurnalisto Janis Martinsons straipsnis „Kova prieš žydija“, kuriame autorius pažymėjo „pagaliau atėjo laikas, kai beveik visos Europos tautos išmoko atpažinti savo bendrą priešą – žydą. Beveik visos Europos šalys pradėjo karą prieš šį priešą... Ir  mums, latviai, atėjo ši akimirka...“.

Dėl patogumo buvo taikomas metodas, kurį F. Jeckeln vadino „sardinių dėžute“. Žydai buvo verčiami nusirengti ir gultis veidu žemyn ant jau nužudytojo žmogaus, o vėliau taip gulintys sušaudyti. Tarp nužudytųjų buvo ir žydų istorikas Semion Dubnov.

Žydus tiesiogiai šaudė tik 12 žmonių, kuriuos Jekeln atvežė iš Ukrainos. Keistas sutapimas praeities ir dabarties įvykių.

Latvijos teritorijoje iki išvadavimo nuo nacių momento , skirtingais duomenimis, išgyveno 300-1000 žydų. Dauguma jų išgyveno dėka Latvijos gyventojų pagalbos. Izraelio Katastrofų ir didvyriškumo institutas Jad Va Shem nuo 2011 m. sausio 1 d. 129 Latvijos gyventojams suteikė „Pasaulio teisuolių“ apdovanojimą. Pats žymiausias Latvijos „teisuolis“ yra p. Janis Lipke, kuris kartu su žmona Johanna išgelbėjo 56 žydus.

Žinoma, neguodžia tas faktas, kad 1946 m. sausio 26 d. Rygoje įvyko teismas, kurio metu buvo teisiami Vokietijos karinių dalinių ir policijos vadai už masines civilių gyventojų žudynes. Septyni buvę vokiečių generolai ir karininkai: Friedrich Jeckeln, Siegfried Ruff, Albrecht Dizhon von Moteton, Friedrich Werther, Bruno Pavel, Hans Kiuppel ir Alexander Beckingen buvo nuteisti mirties bausme ir viešai pakarti Rygoje 1946 m. vasario 3 d.

Kitas svarbus teismo procesas įvyko Rygoje 1961 m. Tuomet prieš teismą stojo devyni 18-ojo policijos bataliono nariai, dalyvavę masinėse žudynėse Latvijoje, Baltarusijoje ir Lenkijoje. Penki iš jų buvo nuteisti mirties bausme ir sušaudyti.

Neguodžia ir negali paguosti. Vien todėl, kad hitlerinės valdžios metodus ir idealogiją perima Hamas grupuotė.

Dabar kai rašau šį aprašymą, pas mane įjungtas 9-ojo Izraelio kanalo TV tinklapis, ir kartas nuo karto pranešama „užnugario tarnyboje-nerimo signalai“. Rašau ir galvoju, kad rytoj tikrai 13 val. eisiu pasimelsti už Izraelį, jo karius ir jų pergalę.

Panevėžio žydų bendruomenės nariams ir jų vaikams aplankyta masinių žudynių vieta Rumbulos miške ir sužinota informacija paliko neišdildomą įspūdį.

Iš miško autobusas pasuko link Rygos centro. Vaikščiojant po Latvijos sostinę, bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman papasakojo tragišką Latvijos žydų likimą, apie Latvijos getą ir kt.

Panevėžio žydų bendruomenės ekskursijos paskutinis taškas buvo Jūrmala, kur visi keliautojai Baltijos jūros pakrantėje surengė iškylą, maudėsi jūroje, deginosi ir dalinosi pamatytais ir išgirstais įspūdžiais.

 

 

Aleksandras Zarieckis

Susitikimas su Apaštališkuoju nuncijumi Lietuvoje

Vilniuje gegužės 7 d. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje įvyko susitikimas su J.E. Apaštališkuoju nuncijumi Lietuvoje Pedro Lopez Quintana. Svečias turėjo progą susipažinti su Lietuvos žydų bendruomenėmis, jų veikla.

Susitikime su J.E. nuncijumi dalyvavo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, pavaduotoja Maša Grodnik, vykdantysis direktorius Simonas Gurevičius, Socialinio centro direktorius Simonas Levinas,  LŽB tarybos narys Todesas Daumantas, Lietuvos vyriausias rabinas Chaimas Buršteinas, Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman, spaudos atstovai ir kt.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė F. Kukliansky pristatė garbų svečią: 61 metų ispaną, kuris Apaštališkuoju nuncijumi Lietuvoje paskirtas nuo 2014 m. kovo mėn. Prieš tai nuncijumi buvo paskirtas Indijoje, Nepale, Kanadoje. Pedro Lopez Quintana teologiją studijavo Ispanijoje, Compostelano seminarijoje. 1980 m. popiežius Jonas Paulius II jį įšventino į kunigus. Svečias laisvai kalba penkiomis kalbomis: anglų, ispanų, italų, portugalų ir prancūzų.

J.E. Apaštališkasis nuncijus Lietuvoje papasakojo apie savo veiklą, apie katalikų požiūrį į holokaustą, apie savo vizitą Izraelyje, į šventąją žemę Jeruzalę. Svečias taipogi išreiškė nori bendradarbiauti su Lietuvos žydų bendruomene.

LŽB pirmininkė F. Kukliansky pristatė bendruomenės veiklą, tikslus, socialinę veiklą, apie litvakų holokausto istoriją.

Maša Grodnik padėkojo nuncijui Pedro Lopez Quitana už vizitą ir pasakė, kad iki šiol Lietuvoje buvę Vatikano nuncijai bendradarbiaudavo su žydų bendruomenėmis, o žydai džiaugiasi tokia draugyste.

PŽB pirmininkas G. Kofman pasakė, kad J.E. nuncijus rodo gerą pavyzdį visiems katalikams kaip tolerantiškai bendrauti su žydais. Taip pat jis pabrėžė, kad Panevėžyje holokausto minėjimo dienos renginiuose dalyvauja ir katalikų bažnyčios atstovai. Pirmininkas svečiui atminimui nuo visų regioninių žydų bendruomenių padovanojo knygelę „Panevėžio žydų istorijos fragmentai. Praeitis ir dabartis“ ir į švarko atlapą įsegė svečiui Magend – firminį bendruomenės ženkliuką.

Tarybos narys T. Daumantas taip pat padovanojo knygų ir diskų apie žydų paveldą.

Po visų sveikinimo ir padėkos kalbų vyko diskusijos, į klausimus atsakinėjo Pedro Lopez Quintana.

Susitikimas praėjo draugiškoje ir supratingoje aplinkoje.

Drugeliai gete negyvena

2014 m.  gegužės 7 d. Jungtinės Karalystės ambasadoje įvyko meninės parodos atidarymas, skirtas Europos žydų holokausto aukų atminimui. Renginio metu prisiminti mirę ir lageriuose žuvę žydų vaikai. Žuvusių vaikų atminimui buvo padaryti 1,5 mln. simbolinių drugelių.

Parodoje dalyvavo Jo Ekscelencija Jungtinės Karalystės ambasados ambasadorius David Hunt, Austrijos ambasadorius Johan Spitzer, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti direktorius Ronaldas Račinskas, LR Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Remigijus Motuzas,Vilniaus valstybinio Gaono žydų muziejaus direktorius Markas Zingeris, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė  Birutė Burauskaitė, užsienio reikalų ministerijos atstovai,  muziejų, mokyklų atstovai, rėmėjai, mecenatai, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir kitų bendruomenių atstovai  ir kiti garbingi svečiai. Į parodos atidarymą buvo pakviesti ir Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman ir valdybos narys Aleksandras Zarieckij.

J.E. Jungtinės Karalystės ambasadorius Lietuvoje savo kalboje paminėjo apie savo misiją  už kurią prisiėme atsakomybę Didžioji Britanija pono David Hunt'o asmenyje, apie savo indėlį įamžinant Holokausto atminimą. Taip pat J.E. ambasadorius papasakojo apie komisijos veiklą, kuriai jis vadovauja.“Jeigu man būtų galimybė kreiptis į žydus, aš pasakyčiau: Žydai, atminkite, kad antisemitizmas gyvas ir klesti, nežiūrint „vakarų vertybių“ ir musulmonų savivaliavimo. Taip pat pasakyčiau apie vienos mokinės iš Odesos laišką. Pagalvokit! Izraelio tinklapyje yra parašytas straipsnis, kuriame rašoma, jog lagerio kaliniai susitiko su vietinių mokyklų mokiniais ir papasakojo apie Holokausto baisumus, kad niekas niekada nebūtų užmiršta. Po pasakojimo mokytojai paklausė mokinių, kokias išvadas jie padarė klausant apie tuos įvykius. Mokiniai suprato tuos įvykius ir su didele pagarba pagerbė tuos žmones, kurie tiek daug iškentėjo ir vertina taiką žemėje. Žila senolė, lyg tai iš Asvencimo, lyg iš Maideneko, lėtai lingavo galvą, o paskui su gailesčiu nusišypsojo ir pasakė, kad viskas yra teisinga,  bet išvados turi būti kitokios. Prisiminkit visados - pasakė ji, jeigu kas kada arba kur nors Jums pasakys, kad nori Jus nužudyti -  patikėkite jais. Netikėkite, kaip kad mes tada prieš Holokaustą, kad tai tėra tik politika, o jie patys yra geri ir užjaučiantys mieli žmonės. Bet kai jie nuo kalbų prieis prie darbų, tada jau bus per vėlu. Tikėkite tais, kurie žada Jus užmušti! Ir jeigu dar turite jėgų, imkite į rankas ginklus ir užmuškite juos pirmus, kad apgintumėte save, savo šeimas. O jeigu jau nebeturite jėgų, tai čiupkite vaikus ir bėkite iš ten nesvarstydami apie tai, kas sakoma blogai, o daroma gerai.“

Ambasadorius pabrėžė, kad Anglijos vyriausybė skiria didelį dėmesį ir deda daug pastangų, kad išsaugotų Holokausto istoriją.

Parodoje buvo ne tik įdomu pasižiūrėti simbolinių drugelių parodos ir pasiklausyti susimastyti priverčiančios J.E. Jungtinės Karalystės ambasadoriaus kalbos, bet ir pabendrauti su ten susirinkusiais. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir PŽB pirmininkas G.Kofman įsitraukė į diskusiją su Abel Levitt – Jakovos Bunkos labdaros ir paramos fondo valdytoju, kuris pasakojo apie fondo skirtas lėšas Plungės nestandartiniui žydų memorialui. Įdomu buvo pabrendrauti ir su kitais dalyvausiais renginyje ambasadoriais, valdžios, mokyklų atstovais.

F. Kukliansky ir G. Kofman atsidėkodami J.E. Jungtinės Karalystės ambasadoriui David Hunt prisiminimui įteikė knygą „Mažosios Jeruzalės – Panevėžio žydų istorija“ bei leidinį „Panevėžio žydų istorijos fragmentai. Praeitis ir dabartis“, o  visiems susirinkusiems atminimui padovanojo po Magen David – Dovydo žvaigždės ženkliuką. 

Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti direktorius Ronaldas Račinskas padėkojo Panevėžio žydų bendruomenei už aktyvią veiklą ugdant ir auklėjant jaunimą tolerancijos tema ir padovanojo vieną iš 1,5 mln. simbolinių drugelių.

Visi parodos atidaryme dalyvavę liko sužavėti nuostabia paroda, jaukia atmosfera ir liko dėkingi renginio organizatoriams: Jungtinės Karalystės ambasadai ir Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti.

Gegužės 9-oji - Pergalės diena

Kaip ir kasmet gegužės 9-ąją – Pergalės dieną, karių kapinėse Tilvyčio g., susirinko visi kas norėjo pagerbti žuvusiuosius antrojo pasaulinio karo metu. Nepamiršti buvo ir karo veteranai, kurių kiekvienais metais į renginį susirenka vis mažiau.

Pagerbti karo dalyvių atėjo ir Panevėžio žydų bendruomenė. Jie aukoms atminti atnešė vainiką. Renginio metu savo prisiminimais dalinosi karo veteranai ir jų artimieji. Kartu su surinkusiais pagerbti mirusių buvo ir Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje atstovas, kuris pasveikino visus su Pergalės diena. Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman susirinkusiems pasakė, kad Panevėžio žydai įsipareigoja visada gerbti žmones, kurie aukojo savo gyvybes kovojant prieš fašizmą. Likusiems gyviesiems palinkėjo stiprios sveikatos.

Po paminėjimo Panevėžio žydų bendruomenės nariai kartu su Rusijos ambasados atstovu nuėjo prie paminklo „Geto vartai“, kur padėjo gėlės ir tylos minute pagerbė fašistų nužudytus ir nukankintus žydus.

Žymaus advokato Shafir Shilansky vizitas žydų bendruomenėje

Savaitgalį Panevėžio žydų bendruomenė turėjo garbės priimti ypatingą svečią iš Izraelio – advokatą, ekonomistą Shafir Shilansky su sūnumi. Shafir tėvas Dov Shilansky buvo garsus Izraelio politikas, 1988-1992 m. Kneseto (parlamento) pirmininkas. Jis gimė Šiauliuose 1924 m, bet su šeima 1948 m. persikėlė į Izraelį, kur baigė teisės studijas ir dirbo tarptautinėse organizacijose. 1993 m. kandidatavo rinkimuose į prezidentus, bet rinkimus pralaimėjo.

Sūnus Shafir  Shilansky kaip ir tėvas baigė teisės studijas, yra patyręs verslininkas ekonomikos, nekilnojamojo turto srityse. Šiuo metu atstovauja didžiausias Izraelio institucijas: Bank Leumi Ltd, pirmąjį tarptautinį Izraelio banką, Mercantile Discount Bank, draudimo kompaniją ir kt.

Svečias atvykęs į Panevėžį labai norėjo sužinoti miesto žydų istoriją. Jis su didžiuliu susidomėjimu klausėsi PŽB pirmininko Gennady Kofman pasakojimo apie Panevėžio žydų gyvenimo istoriją, bendruomenės veiklą. Shafir Shilansky džiaugėsi galimybę pamatyti 1932 m. sukurtą filmą apie žydus bei apžiūrėti bendruomenės turimą archyvą, senas nuotraukas, dokumentus.

Po prisistatymo PŽB pirmininkas G. Kofman garbingajam svečiui su sūnumi surengė trumpą ekskursiją po miestą, aprodė senus žydų statytus pastatus, kuriuose buvo ješyvą, mokyklos. Sh. Shilansky patiko kaip sutvarkytos buvusios žydų kapinės, kur dabar pastatytas paminklas „Liūdinti žydų motina“, kurį juosia akmeninė tvorelė, iš likusių žydų paminklų.

Susitikimui artėjant į pabaigą G. Kofman svečiui įteikė simbolinių dovanų, primenančių vizitą Panevėžyje: ženkliukų „Dovydo žvaigždė“ visai šeimai ir knygą apie Panevėžio žydų gyvenimą.

Iš Sh. Shilansky veido matėsi, kad apsilankymas jam ir sūnui labai patiko, o mums patiko susipažinti ir pabendrauti su tokiu išsilavinusiu, inteligentišku ir nuoširdžiu žmogumi.

Tarptautinės komisijos seminaras

Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje vertinti ir Yad Vashem tarptautinė institucija  gegužės 19-ąją suorganizavo seminarą „Mokymas apie Holokaustą: suvokimas ir svarba“. Renginys buvo skirtas mokykloms, mokytojams ir švietimo darbuotojams. Seminare dalyvavo  25 Lietuvos miestų mokyklų ir gimnazijų atstovai.

Ronaldas Račinskas, Tarptautinės komisijos vykdomasis direktorius, pradėjo seminarą sakydamas, kad reikia daryti išvadas iš Holokausto istorijos, kad seminaruose mokytojams pristatomi tyrimai, atlikti Holokausto tema, nes mokytojams tai yra svarbu, kurie nagrinėja šią sunkią temą.   Jis papasakojo apie žydų gyvenimą prasidėjus šiam baisiam istorijos etapui, kad paprašius žydams pagalbos, nemažai žmonių net nenorėjo girdėti jų pagalbos šauksmo, bijodavo juos įsileisti į namus. Taip Holokausto metu buvo išžudyta daug žydų, nors XIX amžiuje pagal statistiką, Lietuvos miestų gyventojų,  30-70 proc. sudarė žydai.

Ingrida Vilkienė, Tarptautinės komisijos direktoriaus pavaduotoja, atsakinga už paruošimą važiuojančių į seminarą Yad Vasheme paantrino komisijos vadovui apie Holokausto temos aktualumą. Ji pabrėžė, kad Panevėžyje mokyklų ir gimnazijų Tolerancijos ugdymo centrai (TUC) yra patys aktyviausi rengiant įvairius projektus, susijusius su Holokausto tema.

Po trumpos pertraukėlės susirinkę seminaro dalyviai prisistatė. Buvo įdomu pasiklausyti kodėl jie čia atvyko, ką žino apie Holokaustą, kokią švietėjišką veiklą jie vykdo, susijusią su sudėtinga Holokausto istorija. Dauguma renginio dalyvių į seminarą atvyko, kad daugiau sužinotų, suprastų šią temą ir tai galėtų perduoti savo mokiniams. Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman prisistatydamas pasidžiaugė, kad bendruomenė labai aktyviai dirba su miesto ir rajono mokiniais, gimnazistais, kad jie noriai dalyvauja vykdomuose projektuose. Iš Panevėžio seminare dalyvavo ir Rožyno progimnazijos direktorė Aida Adiklienė, Panevėžio „Saulėtekio“ progimnazijos direktoriaus pavaduotoja Irena Gasiūnienė ir  Mykolo Karkos pagrindinės mokyklos direktorius Alfredas Paberžis. Visose šiose Panevėžio mokyklose veikia Tolerancijos ugdymo centrai.

Visiems susirinkusiems organizatoriai įteikė po žemėlapį „Lietuvos žydų gyvenami miestai ir miesteliai XIX a. pabaigoje“. Ingrida Vilkienė, seminaro dalyviams pristatė Jungtinių Amerikos Valstijų Holokausto Memorialinio muziejaus sukurtus du DVD filmus apie Holokaustą išgyvenusius žmones iš Vidurio Europos ir Lietuvos.

Po pietų, seminaro dalyviai aplankė buvusią Vilniaus geto teritoriją, kartu su Fania Brancovskaja, buvusia Vilniaus geto kaline ir pasipriešinimo dalyve.  Fania Brancovskaja parodė daug pastatų, primenančių vieną ar kitą įvykį, papasakojo savo skaudžius prisiminimus. Šis gyvas kontaktas visiems dalyviams atmintyje liks visam gyvenimui. Tą dieną, kai vyko seminaras, iki ponios Fanios gimtadienio buvo likę trys dienos, tad Ingrida Vilkienė, visų seminaro dalyvių vardu pasveikino Fanią Brancovskąją su artėjančiu 92 – uoju gimtadieniu ir padėkojo už tai, kad kasmet mokytojams profesionaliai perteikia Vilniaus geto istoriją, papasakoja apie atskirų žmonių likimus, o taip pat apie visą Vilniaus geto likvidavimo istoriją. 

Grįžę po įdomios ekskursijos, dalyviai turėjo progos pasiklausyti Yad Vashemo institucijos, švietimo programos koordinatoriaus Frederik Drachinsky pranešimo apie Yad Vashemo instituciją, esančią Jeruzalėje, įkurtą 1954 m., misiją, veiklą, organizuojamas studijas Holokausto tema. Pranešimo pabaigoje, F. Drachinsky, parodė 2012 m. sukurtą filmą „Shoes“, kurį režisavo Costa Fam (jo mama žydė, tėvas - vietnamietis). Filmas buvo pristatytas Tarptautiniame kino festivalyje, kur  gavo daug apdovanojimų. Juostoje pasakojama apie jaunos žydaitės ir jos batelių tragišką istoriją, kurie atsidūrė Aušvico koncentracijos stovykloje. Tūkstančiai žmonių pateko į Aušvicą, o batai liko vieninteliai liudininkai. Filmo koncepcija susijusi su tema „jei neuždavinėti klausimų, tai iš kur gauti atsakymus?“. Filmo kūrėjas sugebėjo negyvąją materiją paversti į gyvąją.

Baigiantis seminarui dalyviai apibendrino tai, ką išgirdo, sužinojo, ir džiaugėsi, kad susipažino su Fania Brancovskaja, kuri Holokausto tragediją matė iš arti ir visą tai išgyveno.  

Tikimės, kad  grįžę į mokyklas ir kitas švietimo įstaigas, dalyvavusieji pasidalins su kitais mokytojais tuo, ką išgirdo ir neleis, kad toks baisus istorijos etapas - kaip Holokaustas, daugiau niekad nepasikartotų.

Izraelio nepriklausomybės minėjimas

Izraelio ambasada gegužės 20 d. suorganizavo minėjimą, skirtą paminėti 66-ąsias Izraelio nepriklausomybės metines. Svečius viešbutyje Crown Plaza sutiko Izraelio ambasadorė Latvijoje ir Lietuvoje Jos Ekscelencija Hagit Ben – Yaakov bei pirmoji ambasados sekretorė Anna Keinan ir kiti ambasados darbuotojai.

Ambasadorė, sveikindama visus su šia švente, pasidžiaugė Izraelio vystimųsi, pažengusia šalies medicina. Ponia Hagit Ben  - Yaakov pabrėžė, kad Izraelio valstybė  Lietuvoje daug dėmesio skiria medicinos, kultūros sritims, siekia plėtoti tarpusavio ryšius.  Ambasadorė paminėjo, kad aplink Izraelį yra vien arabų šalys, bet Izraelis su dauguma valstybių stengiasi palaikyti gerus santykius, kartu sprendžia politinius ir ekonominius klausimus. Šventėje dalyvavusieji kartu sugiedojo Izraelio ir Lietuvos himnus.

Susirinkusiems, atšvęsti 66-ąsias nepriklausomybės metines, savo programą parodė Vilniaus Sholomo Aleichemo progimnazijos mokiniai. Furšeto metu, visi pakėlė taures už Izraelio nepriklausomybę.

Prisiminimui Izraelio ambasadorė Latvijoje ir Lietuvoje Hagit Ben – Yaakov nusifotografavo su į šventę atvykusiais Panevėžio žydų bendruomenės pirmininku Gennady Kofman ir valdybos nariu Aleksandru Zarieckij.

Tikimės, kad Izraelio nepriklausomybės metines minėsime dar daug daug metų.

Ekskursija su Rožyno progimnazija į Druskininkus

Panevėžio Rožyno progimnazija jau daugiau nei 10 metų vykdo projektus, susijusius su Holokausto tema. Progimnazijoje yra įkurtas Tolerancijos centras (TUC), kuriam vadovauja istorijos mokytoja Genutė Žilytė. TUC  dalyviai domisi žydų istorija ir papročiais. Vienas paskutiniųjų mokinių darbų buvo balandžio pabaigoje organizuota piešinių ir plakatų konkursas Holokausto tema „Tiltas tarp praeities į ateitį“, kuriame buvo eksponuota daugiau nei 40 vaikų sukurtų piešinių ir paveikslų.

Visus TUC projektus derina ir koreguoja Rožyno progimnazijos direktorė Aida Adiklienė, kuri suteikia „sparnus“, prasmingus darbus atliekantiems mokiniams.

Panevėžio žydų bendruomenė kaip partneriai džiaugiasi ir labai vertina darbą, kurį atlieka Tolerancijos centro mokiniai ir jų vadovė G. Žilytė. Rožyno progimnazija yra pavyzdys Panevėžio apskrityje kaip reikia dirbti ir auklėti šiuolaikinį jaunimą.

Per piešinių konkursą, buvo suplanuota ekskursija į Druskininkus TUC aktyviausiems dalyviams, kurie nusipelnė šioje srityje. Į centro veiklą įtraukti beveik visi progimnazijos mokiniai, tad buvo padaryta atranka, kurios metu išrinkti patys aktyviausi ir darbščiausi centro nariai. TUC vadovė G. Žilytė ekskursija suorganizavo kaip edukacinę ir kultūrinę pamoką.  Buvo sugalvoti  konkursai, kuriuose dalyvavo visi keleiviai ir jie gavo žinių apie XX a. Lietuvos istoriją. Tai buvo ne tik padėka jaunimui už jų šaunią veiklą ir darbus, bet ir galimybė sužinoti apie savo šalies istoriją.

Konkurso nugalėtojus pasveikino kartu su mokiniais važiavęs Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman. Jis moksleivius pavaišino macais, kaip žydų istorijos simboliu.

Projektas tęsis ir toliau. TUC vadovė planuoja tolimesnę veiklą auklėjant nuostabų, darbštų ir žingeidų Lietuvos jaunimą.

Susitikimas su buvusiu LŽB pirmininko pavaduotoju prof. J. Parasoniu

Saulėtą birželio 5-osios dieną Panevėžio žydų bendruomenėje apsilankė prof. Habil. dr. Josifas Parasonis su žmona Jelena Parasonienė. Ponas J. Parasonis yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros inžinerijos katedros vedėjas. Taip pat jis yra VšĮ „Statybos ir projektavimo sisteminimo (SPS) centro“ direktorius, kuri užsiima statybų konsultavimu ir vertinimu. Sutuoktinė Jelena dirba vyro vadovaujamoje įmonėje nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos, statinių projektų ir statinių eksperte.

Profesorius Josifas Parasonis 2004 m. būdamas LŽB pirmininko pavaduotojas dalyvavo Panevėžio žydų bendruomenės patalpų atidaryme (įsikūrime dabartinėse patalpose).

J. Parasonis daug nuveikė Lietuvos žydų bendruomenės naudai dėl architektūrinio paveldo. Profesorius prisidėjo restauruojant LŽB būstinės patalpas.

Ši inteligentiška sutuoktinių pora į Panevėžį atvyko ne tik darbo reikalais, bet ir aplankyti savo giminaičių gyvenamosios ir žuvimo vietų. J. Parasonio dėdė su šeima gyveno Panevėžyje, bet Holokausto metu visa šeima žuvo.

Apsilankę PŽB patalpose garbūs svečiai pirmininko G. Kofman pasiteiravo kaip bendruomenė gyveno tuos 10 metų, kokią veiklą vykdo, kokie ateities planai. Taipogi, sutuoktiniai papasakojo apie savo giminaičius, gyvenusius Panevėžyje.

Atsisveikindami sutuoktiniai padėkojo už priėmimą ir pažadėjo būtinai dar susitikti.

Nejubiliejinė šventė

Mes esame įpratę švęsti jubiliejus: 50-mečio, 70-mečio proga ir pan. Bet ar taip teisinga? Argi negalima pasveikinti žmogaus, kuriam suėjo 79 metai, kuris pragyveno sunkius laikus, bet vis dar turi vilčių, svajonių ir energijos joms įgyvendinti?

Kalbame apie savo garbų bendruomenės narį Jurij Raak-Smirnov, kuris sulaukė gražaus 79-ojo gimtadienio. Jis yra Panevėžio žydų bendruomenės seniūnas ir vyriausias narys.

Jurij Raak - Smirnov pavyko išgyventi Holokaustą. 1941 m., kai Jurij buvo 6 metai ir prasidėjo II pasaulinis karas, jo šeima, kurioje buvo iš viso trys vaikai, vertėsi sunkiai, kentė badą, slapstėsi nuo nacių. Mamai Aleksandrai reikėjo išgelbėti ir išmaitinti savo tris vaikus. Galite tik įsivaizduoti kaip sunku buvo šeimai. 1943 m. šeimą vis tiek sugavo, pasodino į traukinį ir atvežė į Panevėžio koncentracijos stovyklą. Tačiau mamai su vaikais pavyko ir iš čia išsigelbėti. Ji sudegino visus turėtus dokumentus ir visiems tvirtino, kad visa jos šeima yra rusų tautybės. Taip jie išsigelbėjo ir nesulaukė tokio liūdno likimo kaip likę Panevėžio ir iš kitų kraštų suvežti žydai – jie nebuvo sušaudyti Kurganavos miške.

Po karo šeima liko gyventi Panevėžyje. Vaikai išmoko lietuvių kalbą, baigė vietines mokyklas. Jurij baigė technikumą ir pradėjo dirbti Panevėžio geležinkelio stotyje darbininku, vėliau tapo meistru. Jurij turi 41 metų darbo stažą. Bet dar ir šiandien jis energingas, prižiūri dėl ligos patale gulinčią savo žmoną.

Tad mes šiandien nuoširdžiai sveikiname Jurij Raak - Smirnov sulaukus tokio gražaus amžiaus. Tikimės, kad ir Lietuvos žydų bendruomenės linki laimės ir didelės sveikatos.

Sutapo taip, kad tą pačią dieną 65-ąjį gimtadienį švenčia ir liaudies meistras, mūsų bendruomenės narys Konstantinas Chružkovas, kuris daug prisidėjo prie Panevėžio žydų bendruomenės plėtros.

Taip pat, šią dieną gimtadienį švenčia ir Eduard Solovjov, kuriam suėjo 76-eri metai.

Visiems sukaktuvininkams linkime daug sveikatos, laimės, neblėstančios energijos ir dar ilgų ilgų gyvenimo metų!

Susitikimas su svečiais iš Izraelio, Amerikos ir Anglijos

Panevėžio žydų bendruomenę birželio 23 d. aplankė garbūs svečiai. Taip sutapo, kad tuo pat metu atvyko dvi grupės svečių: šeima iš Izraelio ir moterys iš Anglijos ir Amerikos.

Iki pietų svečiai aplankė PŽB, domėjosi jos gyvenimu, veikla. Atvykusiems svečiams pirmininkas Gennady Kofman parodė 1932 m. filmą.

Liubish šeima (tėvai ir trys vaikai) atvykusi iš Izraelio domėjosi apie senelį ir kitus giminaičius, gyvenusius Krekenavoje. Pirmininkas jiems papasakojo apie 1941 m. Krekenavoje įvykusias žydų žudynes sinagogoje.

Ponia Jill Anderson gyvenanti Londone, Anglijoje norėjo sužinoti apie gimines Abrahamson, gyvenusius Panevėžyje ir čia turėjusius savo siuvimo saloną.

Maralee Joseph iš Kalifornijos, JAV, papasakojo apie giminaičius kilusius iš Biržų ir Rokiškio. Jis pasidžiaugė atstatytomis Rokiškio žydų kapinėmis, kurių sutvarkymu rūpinosi Panevėžio žydų bendruomenėje lankęsis ponas Philip Shapiro. Jo dėka buvo surinkti pinigai ir sutvarkytos kapinės.

Prieš išskubant svečiams susipažinti su miestu ir apžiūrėti buvusių žydų pastatų, jie su PŽB pirmininku Gennady Kofman nusifotografavo atsiminimo nuotraukai.

Rožyno progimnazijos sveikinimas su Pesach švente

Balandžio 10 d. popietę Panevėžio žydų bendruomenėje apsilankė Panevėžio Rožyno progimnazijos mokiniai, mokyklos vadovė Aida Adiklinė bei istorijos mokytoja bei Tolerancijos centro vadovė Genutė Žilytė norėdami mus pasveikinti su artėjančia švente.

Rožyno progimnazijos vadovė A. Adiklinė bendruomenei šventės proga įteikė saldžia dovanėlę, o mokiniai atsinešė pyragą, kurį iškepė vienas iš mokinių.

Įžanginį žodį tarė istorijos mokytoja Genutė Žilytė. Ji papasakojo apie bendradarbiavimą su Panevėžio žydų bendruomene, pasidžiaugė, kad šiemet sukanka jau dešimt metų kaip mokykla kartu su bendruomene ruošia bendrus projektus, prižiūri ir tvarko masinių žudynių vietas Panevėžio raj., organizuoja tolerancijos ugdymo seminarus.

Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman padėkojo direktorei Aidai bei TOC centro vadovei Genutei už bendradarbiavimą, geranoriškumą bei teisingą mokinių auklėjimą. Susirinkusiems pirmininkas papasakojo apie žydų tradicijas ir papročius, susijusius su Pesach švente, apie maistą, valgomą šventės metu.

Jaunimas susidomėję klausėsi apie žydiškus paplotėlius – macus, jų gamybą, klausinėjo apie žydų istoriją, kitas jų tradicines šventes.

Susitikimo pabaigoje Panevėžio bendruomenės narys Jurij Raak - Smirnov papasakojo savo šeimos išgyvenimus, patirtus per Holokaustą.

Išeidami mokiniai su istorijos mokytoja padėkojo už šiltą priėmimą, palinkėjo gražios Pesach šventės ir atsisveikino iki kito karto.

Stebuklingas Pesach vakaras

2014 m. balandžio 14-15 dienomis Panevėžio žydų bendruomenė iškilmingai atšventė Pesach šventę. Sedaris prasidėjo nuo sveikinimų iš viso pasaulio. Pirmininkas Gennady Kofman bendruomenei perdavė gražų sveikinimą nuo Lietuvos  žydų bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky, PŽB draugų ir partnerių iš užsienio Keith Kaye ir jo šeimos bei kt.

Vakaras prasidėjo malda ir žvakių uždegimu, kurias pagal tradicijas uždega žydų moterys. Visos šventės metu skaitėme agadą. Kiekvienam šventėje dalyvavusiam buvo patiekta lėkštė, kurioje tik košerinis maistas: virtas kiaušinis, keptas vištienos kakliukas, salotos lapai su krienais, košė iš kriaušių, obuolių bei riešutų, bei mažas gabaliukas bulvės, kuris mirkomas į sūdytą vandenį. Visi produktai, buvę lėkštėje turi savo reikšmę, simbolizuoja žydų išgyvenimus Egipte.

Sedario metu, didelis dėmesys skirtas vaikams, kurie  suaugusiems uždavinėjo klausimus: kodėl tą vakarą valgėme macus, kodėl bulves mirkome į sūdytą vandenį ir pan.

Pesach šventės metu kartu su mumis dalyvavo ir Panevėžio miesto tarybos narys Alfonsas Petrauskas su žmona Lina. Jiems šventė labai patiko,net nepastebėjo, kad ji truko net tris valandas.

Šventėje netikėtai, kaip tikras stebuklas,pasirodė ir LR Seimo narys Petras Narkevičius. Jis įteikė mums šventinę dovaną, pasveikino PŽB su gražia švente, pasidžiaugė bendradarbiavimu, pažadėjo mūsų nepamiršti ir padėti visais mums rūpimais klausimais.

Tarptautinė holokausto aukų atminimo diena

2014 m. sausio 27 d. PŽB nariai kartu su svečiais – Panevėžio m. meru Vitalijumi Satkevičiumi, Panevėžio m. tarybos nariais Galina Kuzmiene, Alfonsu Petrausku, taip pat mokiniais iš Saulėtekio progimnazijos ir kt. mokyklų, susirinko buvusiose senosiose žydų kapinėse, prie memorialo „Liūdinti žydų motina“ , paminėti Tarptautinę holokausto  aukų atminimo dieną. Renginį pradėjo PŽB pavaduotojas Jurijus Smirnovas. Jis papasakojo apie holokausto metus – 1933-1945 – uosius. Žodį tarė Panevėžio m. meras Vitalijus Satkevičius. Jis kalbėjo, kad holokaustas – baisi tragedija, nutikusi su žydų tauta, niekada neturėtų pasikartoti nei su viena tauta. Panevėžio m. tarybos narys Alfonsas Petrauskas savo kalboje pasmerkė bet kokį rasizmą, nacizmą ir antisemitizmą.  Prie paminklo padėję vainikus, gėlės ir uždegę žvakes, minėjimo dalyviai patraukė prie memorialo „Geto vartai“. Ten taip pat pagerbiant holokausto aukas, buvo padėti vainikai ir uždegtos žvakės. 

Vėliau, dalis minėjimo dalyvių išvyko į Rožyno progimnaziją, kur dalyvavo jau tradicija tapusioje, mokinių projektinių darbų konferencijoje „Holokausto istoriją pasakoja vaikai“, skirtoje paminėti Tarptautinę holokausto aukų atminimo dieną. Rožyno progimnazijos tolerancijos centro mokiniai šiam renginiui ruošia prezentacijas, skirtas Žydų kultūros paveldo istorijai, pristato holokausto istorijos muziejus Lietuvoje ir užsienyje. Šiame renginyje visada maloniai dalyvauja Panevėžio m. žydų bendruomenės nariai. Šiemet prie Rožyno progimnazijos prisijungė ir Panevėžio M. Karkos  pagrindinės mokyklos Tolerancijos centras. Abiems Tolerancijos centrams vadovauja mokytoja Genutė Žilytė.

PŽB pirmininkas Gennady Kofman tą dieną dalyvavo Radviliškyje surengtoje Kūrybinių darbų konferencijoje, skirtoje paminėti Tarptautinę Holokausto aukų atminties dieną. Konferencija parengę Tarptautine Komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimas Lietuvoje įvertinti ir Radviliškio Vaižganto progimnazijos Tolerancijos ugdimo centras.  Buvo pristatyti mokinių darbai iš 17 Lietuvos  gimnazijos ir mokyklų.

Konferenciją sveikinimo žodžiu pradėjo Tarptautinės komisijos  vykdantysis direktorius Ronaldas Račinskas. Jis džiaugėsi gražia tradicija Radviliškyje surengti konferenciją, kurioje susirenka mokyklų vadovai, mokytojai ir mokiniai iš įvairių Lietuvos mokymo įstaigų. Jis kalbėjo, kad Holokausto aukomis tapo didžioji dalis Lietuvos žydų bendruomenės ir mes turime pamąstyti kokiu kampu prieiti prie šios tragiškos temos, kad nuolat ją prisimintume ir įvertintume istorijos faktus, kurie lėmė šią tragediją. Holokaustas – visą Lietuvą apimanti tragediją, nėra tokio regiono, netgi miestelio, kuris nepajautė šio siaubo pasekmių. Pabaigoje R. Račinskas padėkojo visiems konferencijoje dalyvavusiems, kurių šiais metais buvo daugiau nei 200 atstovų.

Po to kalbėjo Radviliškio raj. savivaldybės mero pavaduotojas Kazimieras Augulis. Jis pabrėžė, kad Radviliškis ir jo kraštas per Holokaustą prarado daug talentingų ir darbščių žmonių. Taip pat minėjo, kad bendradarbiaudami su Šiaulių apskr. žydų bendruomene, rūpinasi žydų masinių žudynių vietomis, jų išsaugojimu Radviliškyje.

Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkas Morisas Šteinas visiems dalyviams priminė Holokausto istoriją, 6 mln. nužudytų žydų. Supažindino su Šiaulių bendruomenės ir TUC bendra veikla.

Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman padėkojo   LŽB pirmininkės vardu Fainos Kukliansky, konferencijos rengėjams už puikų darbą, taip pat visiems susirinkusiems už dalyvavimą, pabrėžė šio renginio svarbą ir reikšmę Lietuvai. Juk tokiais renginiais mes auklėjame jaunąją kartą, kad jie išaugtų tolerantiškais ir kultūringais žmonėmis. Gennady Kofman įteikė kiekvienam konferencijos dalyviui simbolinę atminimo dovaną – ženkliuką su Dovydo žvaigžde ir žydišką 5774 m. kalendorių.

Renginio metu buvo pristatytos mokytojų ir mokinių sukurtos kompozicijos, skirtos atminti holokausto temai. Visi konferencijos dalyviai buvo nustebinti holokausto metų istorijos kompozicijų rimtumu, kurias sukūrė Tolerancijos centro moksleiviai. Konferencijos metu vyko konkursas, kuriame mokiniai suskirstyti į darbo grupes, piešė plakatus tema „Vilniaus geto afiša“.  Tarptautinės komisijos vyr. specialistė Ingrida Vilkienė ir Radviliškio Vaižganto progimnazijos direktoriaus pavaduotoja Rita Juškevičienė įvertinusios darbus išrinko nugalėtoją. O Ronaldas Račinskas tarė, kad nugalėjo visi dalyviai ir įteikė visiems konkurso dalyviams diplomus ir dovanėles.

Visi renginio dalyviai džiaugėsi, kad Radviliškio progimnazijoje, vadovaujamoje Ritos Juškevičienės, tęsiama puiki tradicija, ir šiemet taip pat  pavyko sėkmingai ir produktyviai surengti konferenciją holokausto istorijai paminėti.

Pabaigoje Ronaldas Račinskas padėkojo visiems dalyvavusiems ir pasakė, kad visi laimėjo dalyvaudami šioje konferencijoje. Visi gavo daug istorinių žinių. Jis paskelbė, kad šiais metais konferencijos laimėtojos-  dvi grupės, apsilankys Vilniuje, kur jiems bus surengta istorinė ekskursija po Lietuvos sostinę.

 

Irenos Giedraitienės fotografijų paroda

Garbingas amžius - ne kliūtis kūrybiniams darbams

 

                      2014 metais Panevėžys tapo visos šalies kultūros sostine. Ta proga, sausio 14 d. Panevėžio miesto savivaldybėje, Panevėžio m. žydų bendruomenės narė Irena Giedraitienė, pristatė savo fotografijų parodą – tema „Panevėžys“. Tai buvo fotografijų premjera, kadangi šie darbai anksčiau nebuvo niekur publikuoti. Fotografijose – Panevėžio miestas autorės jaunystės metais ir toks, kokį Irena mato jį šiandien. Prie parodos atidarymo prisidėjo Panevėžio m. savivaldybė bei Panevėžio fotografų draugija. Parodos atidarymas – tapo ne vienintele proga sveikinti fotografę, tą dieną buvo dovanojamos gėlės dar ir todėl, kad Irena šventė savo gimimo dieną. Atidaryme dalyvavo Panevėžio m. savivaldybės atstovai, Panevėžio fotografai, Irenos Giedraitienės jaunystės draugai, taip pat ir PŽB nariai.

                      Irena Giedraitienė gimė 1935 m. Panevėžyje, darbininkų šeimoje. Nežinia ar šiandien galėtumėme džiaugtis jos darbais, jei Irenai ir jos šeimai nebūtų pavykę išvengti Holokausto. Panevėžio vyskupo Kazimiero Paltaroko dėka, šeima buvo išgelbėta nuo Geto ir pražūties. Irenai ir jos mamai vyskupas išrašė fiktyvius laikinus tapatybės dokumentus, kad jos yra lietuvių tautybės. Visus karo metus šeima slapstėsi Panevėžio apskrityje. Vėliau, baigusi mokslus Panevėžio mergaičių gimnazijoje, 1954 m. Irena pradėjo studijuoti Kauno politechnikos institute, pramonės ir civilinės statybos fakultete. 1959 m. baigusi studijas, pradėjo dirbti Kauno žemės ūkio statybos projektavimo institute. Fotografuoti pradėjo 1955 m. Pirmą kartą savo darbus eksponavo parodoje „Vaikai“, Žemės ūkio projektavimo institute, Kaune. Lietuvos fotomenininkų  sąjungos narė nuo 1970 m. Surengė per 40 savo personalinių parodų bei dalyvavo apie 100 grupinių parodų visame pasaulyje. Gavo apie 38 apdovanojimus, iš kurių svarbiausias – Worldpress Photo prizas „Aukso akis“, gautas 1975 m. Amsterdame už fotografiją „Vestuvės“. 1984 m. įtraukta į tarptautinę fotografijos enciklopediją („International Center of Photografy. Encyclopedia of Photography“), Niujorkas, JAV. 2006 m. įtraukta pasaulinę enciklopediją „Pasaulio menininkai“ („Allgemeines Kunstlerlexikon. International. Arstist of the World“), Vokietija.

                      Norėtume pridurti, kad Panevėžio m. žydų bendruomenė džiaugiasi ir didžiuojasi turėdami tokią narę, kuri aktyviai dalyvauja bendruomenės veikloje. Nepaisant to, kad yra jau garbaus amžiaus, yra gyvybinga, kupina idėjų, planų ateičiai, tarp kurių, ruošiamas projektas, kuris bus pristatytas Geros Valios Fondui.

 

Susitikimas su Werner Guter ir Marina Astanovskaja

2014 m. gegužės 4 d. bendruomenėje apsilankė garbingi svečiai: Werner Guter,  paramos fondo valdytojas iš Švedijos, Joint direktorė socialiniams reikalams Baltijos šalyse Marina Astanovskaja, iš Estijos. Juos lydėjo ir  Jointo atstove Ženia.

Svečius priėmė PŽB pirmininkas Gennady Kofman ir jo pavaduotojas Jurijus Smirnovas. Jie atsakė į visus svečius dominusius klausimus. Werner Guter  labai domėjosi Panevėžio ir Panevėžio apskrities žydų gyvenimu, istorija. Pagrindiniai klausimai buvo susiję su Panevėžio žydų gyvenimu, iš ko jie gyvena, ar vykdomos ir kokios edukacinės, visuomeninės programos, kaip išplėtota socialinė veikla.

PŽB pirmininkas G. Kofman vaišindamas svečius arbata, papasakojo apie PŽB veiklą, įvykdytus projektus, apie užsiėmimus su Panevėžio ir Panevėžio apskrities mokyklų ir gimnazijų moksleiviais.

Garbius svečius PŽB pirmininkas apvežiojo po miestą, aprodė istorinius pastatus, papasakojo apie Panevėžio ješyvą ir jos vyriausiąjį rabiną Josena Kahanemaną. Taip pat, nuvežė į buvusių žydų kapinių vietą, kur 1966 m. panaikinus kapines, įrengtas parkas. Ir tik Panevėžio žydų pastangomis vėliau šioje vietoje buvo pastatytas memorialas „Liūdinti žydų motina“. Svečiams labai patiko PŽB sumanymas - šalia paminklo pastatyta tvorelė iš dar išlikusių paminklinių akmenų.

Svečiams prisiminimui apie šį vizitą buvo padovanotas video filmas apie Panevėžio žydų istoriją, jų gyvenimą iki 1932 m. Taip pat visiems  buvo padovanota 2009 m. Joanos Vigos Čiplytės knyga „Mažosios Jeruzalės – Panevėžio žydų istorija. Holokaustas“, parašyta lietuvių – anglų kalbomis. Knygoje rašoma apie žydų kūrimąsi ir veiklą Panevėžyje iki 1940 m., holokaustą Lietuvoje ir Panevėžio apskrityje: Pasvalyje, Rokiškyje, Biržose, Ramygaloje, holokausto padarinius bei Panevėžio žydų bendruomenę. Knygai medžiagą surinko ir su autore pasidalijo PŽB pirmininkas G. Kofman.

Be šios knygos, dar buvo padovanotos 2013 m. leidimo  bukletas apie Panevėžio žydų istoriją. Knygeles padėjo išleisti LR Kultūros paveldo departamentas, VšĮ Panevėžio žydų atgimimo paramos fondas, Jurij ir Svetlana Grafman. Taipogi, įteikti firminiai bendruomenės ženkliukai – Dovydo žvaigždė, bei istorinių Panevėžio miesto nuotraukų rinkiniai.

Prieš išvažiuodami iš Panevėžio svečiai padėkojo už šiltą, turiningą ir įdomų priėmimą, bei paliko savo įspūdžius svečių knygoje, kur tiek W. Guter, tiek M Astanovskaja padėkojo už viską, ką PŽB daro žydų labui ir jų gyvenimui.


 

 

Joanos Vygos Čiplytės fotoparoda "Akimirkos"

Gegužės 7 dienos popietę Panevėžio Šaltinėlio bibliotekoje istorikė, muziejininkė Joana Vyga Čiplytė surengė savo fotoparodą, pavadinimu „Akimirkos“. Pasveikinti parodos autorės atėjo ir žydų bendruomenės nariai.

Renginio metu Joana Vyga Čiplytė pristatė ne tik savo darytą fotografijų parodą, bet ir parašytas knygas. Viena jų skirta knygnešiui Juozui Masiuliui, kitos dvi – autorės sukurti eilėraščiai – miniatiūros. Taip pat buvo parodytas filmas, kaip autorė kūrė knygą apie J. Masiulį.

Susirinkusieji pasveikino Joaną, įteikė gėlių, o pati autorė visus atėjusius į jos darbų pristatymą pavaišino saldainiais bei Panevėžio žydų bendruomenės padovanotais macais ir pažadėjo surengti dar vieną fotoparodą rudenį.

 

 

Susitikimas su Holokausto istorija Panevėžyje

Rugpjūčio 7-osios ankstų rytą PŽB pirmininkas Gennady Kofman buvo iškviestas į bendruomenės būstinę, kur jo laukė šeima iš Izraelio – sesuo ir brolis su žmona.

Vienintelis Rachel ir Leibos Kacevų atvykimo tikslas – aplankyti savo gimtąjį miestą,Panevėžį, kuriame gimė, užaugo, įgijo išsilavinimą ir gyveno iki 1955 m. Taip pat jie norėjo apžiūrėti Pumpėnus, Pasvalį – miestus, kur jų, viena didžiausių Aukštaitijoje žydų šeimų – Kacevai dirbo ir vystė šeimos verslą.

Iš vienos pusės laiminga šeima – gausi, gerai gyvenanti Izraelyje, turinti gerus prisiminimus iš gimtojo miesto, iš kitos pusės – keli šeimos nariai patyrė tragišką likimą – žuvo Holokausto metu.

Leiba ir Rachel papasakojo, kad jų mama ir tėčio sesuo su šeima buvo sušaudytos Kurganavos miške, o tėčiui pavyko išsigelbėti. Ši informacija buvo labai naudinga ir įdomi PŽB pirmininkui G. Kofman, nes jis renka medžiagą apie žuvusius Holokausto metu Panevėžyje ir jo apskrityje.

Susitikimo metu svečiai buvo maloniai nustebinti PŽB nuotraukų archyve radę savo tėvo nuotrauką darytą apie 1950 m. prie Kurganavos paminklo, skirto atminti Holokausto aukas. Paminklas pastatytas  iš paaukotų  pinigų, tam, kad atminti 8 000 sušaudytus įvairaus amžiaus ir įvairios socialinės padėties žydus Kurganavos miške. Iš viso per trumpą laikotarpį (42 dienas) buvo sušaudyti 13 500 Panevėžio mieste ir rajone gyvenusių žydų – kaip jau minėta 8 000 Kurganavos miške,  5 500 - Žaliojoje girioje.

Brolį ir sesę labai sudomino PŽB turimas archyvas, ypač 1934 m. ir 1938 m. rinkikų sąrašas, kuriame surašyti to meto Panevėžio gyventojai, nurodomi jų adresai. Ne vienas atvykęs svečias pagal juos rado savo giminių gyventas vietas.

Susitikimui einant į pabaigą, prieš išvykstant į Kurganavos mišką, kur paminės žuvusius šeimos narius, ponas Leiba Kacevas pažadėjo atsiųsti savo medžiagą apie savo šeimą ir Holokaustą, kurią jis rinko ir nori perduoti savo vaikams ir anūkams. Panevėžio žydų bendruomenė renka tokią medžiagą, nes ruošiasi padaryti statistiką apie žydus žuvusius Holokausto metu. Projektas bus skirtas įamžinti visus žydus, gyvenusius Panevėžyje ir Panevėžio apskrityje iki antro pasaulinio karo.

Neužmirštantys savo gimtinės

Saulėtą liepos 9-osios dieną į susitikimą su klasiokais, prieš 50 metų baigusiais mokyklą, esančią Ramygalos g. 18, atvyko Aharon Tzionas. Jį į Panevėžį atlydėjo visa jo šeima: žmona Sonia, sūnus Roneh, marti Sharon, dukros Iris ir Hila bei žentas Amir.

Beveik kiekvienais metais Aharon Tzionas į Lietuvą atvyksta padėkoti Markevičių šeimai už žydų gelbėjimą karo metais.

Šįkart ponas Aharon savo šeimai norėjo parodyti savo gimtąjį miestą, kuriame gimė prieš 67-erius metus, čia užaugo, įgijo vidurinį išsilavinimą. Jo tėvai taip pat gyveno Panevėžyje iki karo. Mama mokėsi Panevėžio religinėje žydų mergaičių gimnazijoje Javne (dabartinėse PŽB patalpose). Prasidėjus karui, mama išvyko į Izraelį ir ten pragyveno iki mirties (92 m.).

Žmona Sonia taip pat gimusi ir augusi Lietuvoje, Vilniuje, tad visa šeima iš tėvų pasakojimų puikiai žinojo apie tėvų gimtąją šalį, jos gyventojus, bet jiems buvo labai įdomu viską pamatyti savo akimis.

Panevėžio žydų bendruomenės valdybos narys Jurij Grafman su dukra Gabriele susitiko su svečiais ir juos palydėjo iki miesto žydų bendruomenės, kur juos sutiko PŽB pirmininkas Gennady Kofman. Jis svečiams papasakojo apie Panevėžio žydų gyvenimą, apie garsiausius miesto žydus: Panevėžio rabiną Joselį Kahanemaną, įkūrusį Panevėžio religinėje žydų mergaičių gimnaziją ir aktorių Benjaminą Zuskiną. Prasidėjus diskusijai išaiškėjo, kad B. Zuskinas yra p. Aharon giminaitis.

Tzionas šeima buvo sužavėti, kad Panevėžio žydų bendruomenė vis dar puoselėja žydų tradicijas, bando išsaugoti žydų pastatus.

Padėkoję už priėmimą ir daromą darbą žydų labui visa šeima išėjo susipažinti su miestu, pamatyti vietas, kuriose gyveno ir mokėsi jų tėvas ir seneliai. J. Grafman ir jo dukra Gabriele svečiams aprodė žymiausias Panevėžio vietas.

Šventinis B. Traubo ir E. Minčiūnaitės koncertas Panevėžio m. dailės galerijoje Chanukos ir Šv. Kalėdų proga

 

MUZIKA YRA TILTAS, KURIS JUNGIA VISAS TAUTAS

 

KVIETIMAS

 

IMGP6809.JPG

chanuka.png

CHANUKĄ

IR ŠV. KALĖDAS PASITINKANT

 

Borisas Traubas, smuikininkas, nacionalinę M.K.Čiurlionio menų mokyklą ir Lietuvos Valstybinę Konservatoriją (Lietuvos Muzikos ir Teato Akademiją) 1969 m baigė vadovaujamas prof. Sauliaus Sondeckio.

1969 m tapo Tarptautinio Jaunųjų Atlikėjų Kišiniove (Moldova) laureatu.

1966 - 2003 m grojo Lietuvos kameriniame orkestre, buvo šio orkestro koncertmeisteris ir dirigento asistentas. Dirbdamas Lietuvos kameriniame orkestre B. Traubas bendradarbiavo su įžymiais pasaulio menininkais: Yehudi Menuhinu, Gidonu Kremeriu, Mstislavu Rostropovičiumi, Timofėjumi Dokšiceriu ir kt.

1985 m. Įkūrė profesionalų žydų muzikos ansamblį „Vilne“, dabartinis ansamblio pavadinimas „Lietuvos Jeruzalė“. Šis ansamblis atlieka įvairių kompozitorių kūrinius žydų temomis ir žydų liaudies muziką bei žydų liaudies dainas.

1993 m. drauge su pianistu profesoriumi Leonidu Melniku ir violončelistu Valentinu Kaplūnu sukūrė Fortepijoninį trio „Musica Camerata Baltica“. Trio koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje. 2007 m. fortepijoninis trio „Musica camerata Baltica” tapo Lietuvos Muzikų Sąjungos „Auksinio disko” laureatu. Trio koncertavo Lietuvoje, Vokietijoje, Prancūzijoje. Kritika pažymėjo atlikimo kultūrą, stiliaus supratimą bei ekspresyvumą ir artistizmą.

Nuo 2003 m – Lietuvos Nacionalinio Simfoninio Orkestro artistas.

2001 – 2010 mm buvo Šiaulių Kamerinio Orkestro meno vadovas. Su šiuo orkestru rengė koncertus Šiauliuose, Šiaulių apskrityje, kituose Lietuvos Miestuose bei užsienyje.

 

Eglė Minčiūnaitė  2004 m. baigė Šiaulių Sauliaus Sondeckio konservatoriją. Pianistė yra surengusi rečitalių Lietuvoje, Prancūzijoje, Latvijoje, Čekijoje, Vokietijoje. Skambinimo su orkestru patirtį pradėjusi dar konservatorijoje, kur atliko K. Saint-Saënso koncertą fortepijonui Nr. 2 su konservatorijos simfoniniu orkestru, vėliau, vadovaujant J. Janulevičiui, S. Sondeckiui, V. Lukočiui, R. Šervenikui pianistė ne kartą pasirodė su  Šiaulių kameriniu orkestru tiek orkestro artistės, tiek solistės amplua. Eglė  Minčiūnaitė laikosi nuostatos populiarinti rimtąją muziką jaunimo gretose. Savo mokiniams ji skiepija meilę klasikai, rengdama interaktyvius koncertus – spektaklius, taip priartindama klasiką prie jaunimo kasdienybės. Be rečitalių muzikos ir meno mokyklose, konservatorijose, 2013 m. ji dalyvavo bardų festivalyje “Brazdesiai sielai”, atlikdama J.S. Bacho kūrinius. Šalia solo rečitalių Eglė Minčiūnaitė aktyviai bendradarbiauja su smuikininku Borisu Traubu. Surengę eilę kamerinės muzikos koncertų, 2013 m. kovo mėn. jie įrašė muziką Bobo Mullano režisuotam meniniam filmui "Mano seserys"/"Sisters of mine" (Gizmo Films Productions, UK)

2005 m. renginiai
2006 m. renginiai
2007 m. renginiai
2008 m. renginiai
2009 m. renginiai
2010 m. renginiai
2011 m. renginiai
2012 m. renginiai
2013 m. renginiai
2014 m. renginiai
2015 m. renginiai
2016 m. renginiai
2017 m. renginiai
Galerija

Galerija

Nuorodos

Partneriai

Kontaktai

Kontaktai

Mus galite rasti adresu:

Ramygalos g. 18 Panevėžys

36236 Lietuva

El. p. genakofman@yahoo.com

Mob. tel. +370 611 20882

lt

1

Apie mus

Įstatai

Valdyba

Metinė ataskaita

Kontaktai

Partneriai

Istorija

Gyvenimas

Naujienos

Galerija

Informacija

Renginiai

Projektai

Religinė veikla

Socialinė veikla

Archyvas

Pirmininko pranešimai

Pranešimai spaudai

2007 m.

Apie Panevėžio apskritį

Panevėžio apskrities holokaustas

Siūlome aplankyti

Partneriai ir draugai

Svečiai

Remėjai

en

2005 m. renginiai

2006 m. renginiai

2007 m. renginiai

2008 m. renginiai

2009 m. renginiai

2010 m. renginiai

10

Viršutinės foto

Nuorodos

2006 m.

2005 m.

2008 m.

2009 m.

2010 m.

Panevėžio krašto žydų istorija

Klubinis darbas Hesed

Šilti namai

Ištraukos iš J.V. Čiplytės knygos "Mažosios Jeruzalės - Panevėžio žydų istorija"

Foto

11

Panevėžio Ješiboto istorija

1

About us

History

Life

News

Gallery

Information

Friends and partners

Socialinės programos

Holokaustas Panevėžyje

Žydų žudymai Troškūnuose

Pasvalio žydų tragedija

Rokiškio holokausto aukos

Biržų holokaustas

Kupiškio žydų holokaustas

Ramygalos žydų tragedija

Projects

Panevezys Jews today

Opening of Memorial “The Grieving Jewish Mother” by Keith W. Kaye

Contacts

10 Photo

foto

Events

2010

2009

2008

2011 m. renginiai

2011 m.

Apie mus rašo

Pasaulio tautų teisuoliai gelbėję žydus

2012 m.

2012 m. renginiai

2013 m.

2013 m. renginiai

2014 m. renginiai

Naujienos

2014 metai

2014 m.

2015 m. renginiai

2015 m.

2015 metai

2016 metai

2015

Viešieji pirkimai

2016 m. renginiai

Kovo 8-sios šventė

skelbimai

2017

2016 m.

2016

2017 metai

2017 m.

2017 m. renginiai

Susirinkimai