Linksma Chanuka Panevėžio ir Ukmergės vaikams

Jau tapo gera tradicija, kad Panevėžio ir Ukmergės žydų bendruomenės nariai kartu švenčia žydų tradicines šventes. Šiemet tai įvyko Panevėžio restorane „Vakarinė Žara“ – Chanuka buvo organizuota pagal bendrai paruoštą scenarijų. Be Aukštaitijos žydų bendruomenių šventėje dalyvavo ir Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon su žmona Tal Maimon, Panevėžio m. meras Rytis Račkauskas, Panevėžio m. tarybos nariai, Ukmergės rajono savivaldybės kultūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Julius Zareckas, Ukmergės kraštotyros muziejaus direktorė Vaidutė Sakolnikienė, Ukmergės tolerancijos centro vadovė Vida Pulkauninkienė ir kiti garbingi svečiai. Viso šventėje dalyvavo apie 100 bendruomenių narių – suaugusių ir vaikų. Šventė prasidėjo iškilmingu chanukijos žvakių uždegimu: JE Izraelio ambasadorius Amir Maimon uždegė šamaš žvakė ir, skambant chanukos maldai, uždegė 8 žvakes, kurias savo rankose laikė vaikai. Pagrindinę chanukiją uždegė Izraelio ambasadoriaus žmona Tal Maimon, meras Rytis Račkauskas, savivaldybės darbuotojas Julius Zareckas, tarybos narys Alfonsas Petrauskas, Panevėžio m. žydų bendruomenės valdybos narys Jurij Grafman, seniūnas Michail Grafman, Artūras Taicas ir Gennady Kofman. Salėje pasidarė šviesu ir šilta, kaip Chanukos simbolis. Kartu su vaikais ir garbingais svečiais, buvo sušokta hava nagilaJE Amir Maimon trumpai papasakojo Chanukos istoriją ir visus vakaro dalyvius pasveikino su švente. Sveikinimo žodžius tarė Panevėžio meras Rytis Račkuskas, linkėdamas susirinkusiems supratimo, šviesos ir ramybės. Artūras Taicas, kaip pavaduotojas, pasveikino nuo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky, visus susirinkusius su Chanuka švente. Pirmininkas Gennady Kofman paaiškino blynų ir spurgų, kurie buvo pateikti, simbolinę reikšmę ir papasakojo apie 3 stebuklus, kurie įvyko prieš 2160 metų. Chanukos šventės metu buvo prisimenama Chanukos šventės atsiradimo istorija, šokami šokiai, vaikai šokdavo kartu su suaugusiais. Prie stalo sakomi tostai, ragaujami blynai ir spurgos. Įpusėjus šventei, buvo teikiami vaikų apdovanojimai, organizuotas vaikų improvizuotas koncertas, grojo žydiška muzika, vaikai kviečiami žaisti vilkiuką (dreidlah). Visos šventės akimirkos nuotraukose.

Sulaukė gražaus jubiliejaus

Šiltoje, beveik namų aplinkoje birželio 12 d. bendruomenės patalpose susirinko didelis narių būrys ir pasveikino gražaus jubiliejaus proga Jurijų Smirnovą, kuriam šiemet sukako 80-ešimt metų. Garbingo amžiaus progą jubiliatą pasveikino Panevėžio m. žydų bendruomenės nariai, Panevėžio m. tarybos nariai Galina Kuzmienė, Alfonsas Petrauskas. Specialiai pasveikinti Jurijaus atvyko Rožyno progimnazijos Tolerancijos ugdymo centro vadovė Genutė Žilytė, kuri palinkėjo ne tik daug sveikatos ir energijos, bet ir likti ateityje tolerantiškumo pavyzdžiu Lietuvos jaunimui.

Pskovo mieste gimusį vaiką į Lietuvą atvežė naciai ir įkalino visą šeimą Panevėžio, po to - Šiaulių koncentracinėje stovykloje. Jurijaus motinai pavyko sunaikinti dokumentus ir išgelbėti vaikus nuo mirties. Išgyvenęs visus pragaro kančias, šaltį, alkį ir skurdą, Jurijaus šeima sulaukė, kai Sovietų Armija išlaisvino Lietuvą. Po Lietuvos išlaisvinimo pasiliko Panevėžyje su mama, broliais ir seserimis. Kiekvieno vaiko likimas susiklostė savaip. Visi vaikai baigė Panevėžio m. mokyklas, tuo tarpu motina viena dirbo ir visomis jėgomis bandė išlaikyti šeimą. Jurijaus tėvo pavardė – Raak. Tačiau ją reikėjo pakeisti, kad save ir savo šeimą apsaugoti nuo sunaikinimo.

Išgyvenęs sunkius Holokausto metus, Jurijui Smirnovui (Raak) pavyko gauti vidurinį išsilavinimą, baigti technikumą ir ilgą laiką, apie 45 metus, dirbti skirtingose pareigose AB „Lietuvos geležinkeliai“ Panevėžyje. Šiuo metu Jurijus Smirnovas – kuklus, pareigingas žmogus. Buvo Panevėžio m. tarybos nariu, liaudies teismo atstovu. Labai aktyviai dalyvauja Panevėžio m. žydų bendruomenės veikloje.

Jurijus Smirnovas beveik nebeturi artimųjų, todėl jam bendruomenė kaip antri namai, kuriuose jis, priklausomai nuo sveikatos būklės, lankosi dažnai. Šia šventine diena Jurijus Smirnovas sulaukė daug gražių žodžių, palinkėjimų, sveikinimų. Linkime visiems sulaukti tokio garbaus amžiaus ir likti žvaliam bei mylinčiam gyvenimą, kaip Jurijus Smirnovas.

Roš Hašana 2015

2015 m. rugsėjo 13 ir 14 d. Panevėžio m. žydų bendruomenėje susirinko 31 žmogus  švęsti Roš Hašana. Prie šventinio stalo susėdę svečiai žiūrėjo filmą, kuriame rabinas Mauša Chaim Levin pasveikino visus ir priminė apie šventės tradicijas. Pagrindiniu tų dienų atributų buvo obuoliai, medus ir granatai. Pagal tradiciją, tardamos palaiminimus iki saulėlydžio Zinaida Zaprudskaja ir Ermina Šteimanienė uždegė žvakes. Gennady Kofman perskaitė maldą ir visi pasveikino vienas kitą su atėjusiais 5776 metais. Miša Grafman padovanojo dovanas vaikams, kurie deklaravo eiles ir dainavo dainas. 

Bendruomenės nariai sveikino Tamarą Antanaitienę gražaus jubiliejaus proga

Tamara yra ilgametė Panevėžio m. žydų bendruomenės narė. Visada aktyviai dalyvauja bendruomenės veikloje. Gražaus jubiliejaus proga pasveikinti atėjo ne tik gausus bendruomenės narių būrys, bet ir garbingi svečiai, tarp kurių Rožynų progimnazijos Tolerancijos ugdymo centro vadovė Genutė Žilytė. Daug prasmingų žodžių buvo pasakyta jubiliatės adresu. Linkime Tamarai ir toliau išlikti tokiai pat veikliai ir žvaliai bei džiūginti visus savo entuziazmu.   

Bendruomenėje lankėsi svečiai iš Izraelio

Biržėlio 25 d. Panevėžio m. žydų bendruomenėje lankėsi 25 svečiai iš Izraelio. Visi jie - buvę Sovietų Sąjungos piliečiai. Susitikimo metu Gennady Kofman papasakojo apie bendruomenės veiklą, pristatė Panevėžio m. žydų Holokausto istoriją. Vėliau svečiai aplankė Panevėžio Ješivą, monumentą, pastatytą buvusiuose žydų kapinėse, kitas miesto vietas, liudijančius apie Panevėžio žydų gyvenimą.

 

Bendruomenėje apsilankė dėstytojai iš Jeruzalės universitetų

2015 m. gegužės pabaigoje Panevėžio m. žydų bendruomenę aplankė gausi svečių iš Izraelio grupė, kurią į Panevėžį atlydėjo „Iš Jeruzalės į Lietuvą“ centro administratorius Sela Akiva. Grupėje buvo dėstytojai (vyrai ir moterys) iš skirtingų religinių Jeruzalės universitetų. Tarp jų – du rabinai universitetų dėstytojai. Susitikimo metu vyko įdomi diskusija, buvo nagrinėjami skirtingų tautybių žmonių, gyvenančių Lietuvoje, konsensuso paieškos klausimai. Svečiai itin domėjosi antisemitizmu Lietuvoje, taip pat ir valdžios bei žiniasklaidos reakcija į pasitaikančias antisemitizmo apraiškas. Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas, atsakinėdamas į klausimus, pastebėjo, kad Lietuvoje masinio ir tikslinio antisemitizmo, tokio, kurį dabar galime stebėti Prancūzijoje, Anglijoje ar kitose Europos šalyse, šiuo metu nėra.

Susitikimo metu buvo aptarti paskutiniai įvykiai Ukrainoje. Svečiai pabrėžė, kad dėl karinių veiksmų šiuo metu stebimas masinis žydų išvykimas iš Lugansko ir Donecko regionų. Atkreiptinas dėmesys, kad per paskutinius 4 mėnesius iš Ukrainos į Izraelį persikėlė apie 5 tūkst. Ukrainos žydų. Lietuvoje situacija ramesnė. Dar daugiau, darbas, kurį įgyvendina žydų organizacijos ir kitos valstybinės organizacijos, padeda rasti sąlyčio taškus žydams ir kitiem Lietuvos gyventojams.

Svečiai nevengė ir aštrių klausimų, į kuriuos reikėjo atsakinėti diplomatiškai ir tolerantiškai. Pavyzdžiui, kai kurių diskusijos dalyvių manymu, visi pasaulio žydai turėtų persikelti ir gyventi Izraelyje. Gennady Kofman pastebėjo, kad žydų organizacijos, veikiančios už Izraelio ribų, savo veikla saugo kultūrinį ir istorinį žydų paveldą visame pasaulyje, tame tarpe ir Lietuvoje. Jeigu nebūtų tokių organizacijų, žydų istorinio-kultūrinio paveldo išsaugojimas taptų daug problematiškesniu.

 

Susitikimo pabaigoje grupės vadovas Sela Akiva padėkojo už Panevėžio m. žydų bendruomenės veiklą, apie kurią sužinojo iš interneto ir straipsnių, kuriuos rašo apsilankę bendruomenėje svečiai iš viso pasaulio. Įteikė bendruomenės pirmininkui atminimo dovanas ir suvenyrus, kuriuos atvežė aktyvus grupės dalyviai, besidalinantys informacija apie Europos žydų istoriją jaunajai kartai. 

Panevėžyje - žydų jaunimas iš 11 šalių

Balandžio 28 d. Panevėžyje lankėsi 17-18 metų moksleiviai ir istorijos mokytojai iš 47 mokyklų ir 11 šalių (Izraelio, Lietuvos, Lenkijos, Estijos, Latvijos, Ukrainos, Moldovos, Gruzijos, Rusijos, Baltarusijos, Armėnijos). Visi jie – tarptautinio projekto „Hevtiba“ dalyviai. Žydų jaunimas iš buvusio Tarybos Sąjungos bloko šalių projekto įgyvendinimo metu supažindinamas su Holokausto istorija, žydų kultūra ir tradicijomis. Kiekvienais metais projekto dalyviai aplanko vis skirtingas šalis. Prieš metus lankėsi Baltarusijoje, dar prieš metus – Ukrainoje.

Panevėžyje saulėtą balandžio dieną apsilankė apie 700 jaunų žmonių. Šešių grupių atstovai buvo širdingai suteikti Panevėžio miesto žydų bendruomenės narių. Gennady Kofman, bendruomenės pirmininkas, prie skulptūros „Gedinti žydų motina papasakojo trumpą istoriją apie žydus, gyvenusius Panevėžyje iki II pasaulinio karo. Po trumpos fotosėsijos, projekto dalyviai susiskirstė į nedideles grupes ir atliko iš anksto mokytojų parengtas užduotis: moksleiviams buvo pateiktos situacijos-dilemos Holokausto tematika ir kiekviena grupė, remiantis anksčiau išklausyta istorine informacija, turėjo argumentuotai „išspręsti“ pasiūlytas dilemas. Vėliau projekto dalyviai nukeliavo prie paminklo "Geto vartai“, kur jiems buvo papasakota Panevėžio geto istorija. Išvykstant atgal į Vilnių, projekto dalyviai apsilankė Panevėžio miesto žydų bendruomenėje, įsikūrusioje buvusioje žydų mergaičių gimnazijoje. Čia jiems buvo papasakota bendruomenės istorija, supažindinta su jos veikla, įteiktos atminimo dovanos ir suvenyrai. Projekto kūrėjas ir vienas iš organizatorių Moše Mihles, Izraelio pilietis, buvęs Vilniaus gyventojas, pasidžiaugė, kad šiemet projekto dalyviai pirmą kartą apsilankė Lietuvoje ir atvyko į Panevėžį. Daugelis projekto dalyvių net nenumanė, jog Panevėžyje iki II pasaulinio karo buvo tiek žydų-gyventojų, o jų istorija tokia turtinga. 

Pergalės dienos minėjimas

Gegužės 9 d. bendruomenės nariai paminėjo Pergalės dieną. Kaip ir kiekvienais metais, buvo padėtos gėlės prie paminklo „Geto vartai“ ir prie žuvusiųjų karių paminklo miesto centre. Visiems pasaulio žydams ši diena yra labai svarbi. Iškilmingame minėjime visada prisimenama apie tuos, kurie atidavė savo gyvybes, kovodami su fašizmu ir nacizmu. 

Medalių įteikimas

Kovo 27 d. Panevėžio m. žydų bendruomenėje buvo įteikti medaliai skirti Didžiojo Tėvynės karo Pergalės 70-čiui paminėti. Medalius įteikė Rusijos Federacijos Ambasados vyresnysis patarėjas Aleksandr Gancev, kuris susirinkusiems perdavė Rusijos Federacijos Ambasadoriaus Lietuvos respublikoje Aleksandro Udaltsovo sveikinimą, palinkėjo stiprybės, sveikatos ir dar daug metų gyventi ir džiuginti mus savo buvimu. Sveikinimo žodį taip pat tarė Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman bei Panevėžio m. karo pensininkų „Tišina“ vadovas Nikolaj Grekov. Renginyje dalyvavo didžioji likusių gyvų veteranų iš Panevėžio regiono dalis. Už tuos, kurie negalėjo atvykti patys, medalius atsiėmė vaikai arba anūkai. Šiltoje aplinkoje svečiai dalinosi prisiminimais apie karą, pagerbė tuos, kurių jau nebėra tarp gyvųjų. Iš Panevėžio m. žydų bendruomenės narių medalius gavo: Jurij Smirnov, Efim Grafman, Eduard Solovjov, Telesforas Laucevičius. Būdami vaikai, jie išgyveno Holokaustą ir tik stebuklo dėka liko gyvi. Jurij Smirnov, būdamas mažu berniuku, atvežtas iš Pskovo į koncentracijos stovyklą Panevėžyje. Jo motina spėjo sudeginti dokumentus, ir taip išsaugojo gyvybę sau ir vaikams. Efim Grafman stebuklingai išsigelbėjo iš blokadinio Leningrado – kartu su kitais mažais vaikas buvo išvežtas iš miesto. Eduard Solovjov su savo tėvais gyveno Moldovoje ir, prasidėjus karui, jo tėvas, karo medicinos gydytojas, išsiuntė žmoną ir vaiką į Novorosijską. Telesforas Laucevičius buvo išgelbėtas iš Kauno geto. Todėl Pergalės diena visiems žydams yra didelė, šviesi šventė, primenanti apie žydų išsigelbėjimą nuo visiško sunaikinimo. 

Tarptautinės Holokausto atminties dienos minėjimas Panevėžyje

Holokaustas, dar vadinamas Šoa (hebr.katastrofa) – sistemingas, masinis žydų genocidas, vykdytas Antrojo pasaulinio karo metais. 2005 metų lapkričio 1 dieną Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją ir paragino kasmet pasaulyje sausio 27-ąją minėti kaip tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. Šiais metais minimas Aušvico – Birkenau koncentracijos stovyklų, įkurtų okupuotoje Lenkijoje 1939-1941 metais nacistinės Vokietijos sprendimu, išlaisvinimo 70-metis. Aušvico – Birkenau koncentracijos stovyklos buvo didžiausia masinio žmonių naikinimo vieta Europoje – iš viso nužudytų aukų skaičius siekė 1,5 milijono žmonių, iš kurių 1,1 milijono sudarė žydai. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Panevėžio žydų bendruomenė buvo gausi. Dėl Holokausto, vykdyto 1941 m., ji sunaikinta. Šiuo metu mūsų mieste gyvena tik 60 žydų tautybės žmonių. Daugeliui žinoma garsaus antikos mąstytojo Marko Tulijaus Cicerono mintis:“Žmonės, nežinantys istorijos, visada lieka vaikai“. Ji skatina nepamiršti to, kas buvo, ypač skaudžiųjų žmonijos istorijos momentų.
Paskatinti Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti, bendradarbiaudami su Panevėžio miesto žydų bendruomene, Panevėžio „Saulėtekio“ progimnazijos ir Margaritos Rimkevičaitės technologinės mokyklos Tolerancijos ugdymo centrai šių metų sausio 27 dieną pakvietė miesto visuomenę paminėti skaudžią sukaktį – Aušvico- Birkenau koncentracijos stovyklos išlaisvinimo 70-ąsias metines. 12.00 valandą prie memorialo „Liūdinti žydų motina“ prasidėjo atminties mitingas. Žodį tarė Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman, miesto mero patarėjas Petras Luomanas, miesto tarybos narys Alfonsas Petrauskas. Holokausto aukos pagerbtos tylos minute, prie memorialo uždegtos atminimo žvakės, padėta gėlių.
Panevėžio „Saulėtekio“ progimnazijoje 13.00 valandą, skambant Vilniaus geto dainų melodijoms, prasidėjo forumas „Europos Holokausto istorija“. Susirinkusiuosius – Panevėžio žydų bendruomenės atstovus, Alfonso Lipniūno progimnazijos, Mykolo Karkos pagrindinės mokyklos, Vytauto Žemkalnio gimnazijos Tolerancijos ugdymo centrų atstovus, kitus forumo dalyvius – pasveikino Panevėžio „Saulėtekio“ progimnazijos direktorius Algirdas Gedeikis, Lietuvos Respublikos Seimo narys Povilas Urbšys. Mūsų ir Alfonso Lipniūno progimnazijų mokinės pristatė literatūrines kompozicijas šia skaudžia tema. Renginyje dalyvavo žmogaus, kurio šeima karo metais išgelbėjo 9 žydų tautybės žmones, Pasaulio teisuolio Jono Markevičiaus sūnus Vidmantas Markevičius. Ponas Gennady Kofman pakvietė forumo dalyvius apsilankyti Panevėžio žydų bendruomenės centre, įsikūrusiame tarpukario Lietuvos metais Panevėžyje veikusioje Žydų mergaičių gimnazijoje.
Visus sujaudino dokumentinio filmo, skirto Aušvico- Birkenau koncentracijos stovyklos aukoms atminti, ištrauka. Vertėtų niekada nepamiršti Panevėžio žydų bendruomenės pirmininko Gennady Kofman žodžių: „Nuo neapykantos prasideda visi karai“. Irena Gasiūnienė, Panevėžio „Saulėtekio“ progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui.

2014 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais buvo paminėtas Amerikos žydų labdaros organizacijos Joint šimtmetis

2014 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais buvo paminėtas Amerikos žydų labdaros organizacijos Joint šimtmetis: Panevėžio miesto žydų bendruomenė iškilmingai atidengė monumentinę Stelą ir išleido knygą apie Amerikos žydų labdaros organizaciją Joint (American Jewish Joint Distribution Committee), skirta jos šimto metų veiklai Panevėžyje ir Lietuvoje paminėti.

Joint labai daug prisidėjo atstatant Lietuvos ūkį, kuris stipriai nukentėjo per I pasaulinį karą. Organizacija padėdavo nevalstybiniams vaikų namams, suteikdavo prieglobstį žydų našlaičiams, palaikė žydų mokyklas, skatino religinę veiklą. Taip pat teikė piniginę pagalbą seniems žmonėms ir neįgaliesiems, skatino bendruomenines institucijas, iš dalies finansavo paminklų genocido aukoms statybas. Amerikos žydų labdaros organizaciją Joint rėmė kultūrinę veiklą, subsidijavo žydų teatrus, skatino knygų ir laikraščių leidybą. Panevėžyje Joint bendradarbiavimo tiek su verslininkais, tiek su pramoninkais. Taip pat rėmė jaunimą: skirdavo lėšų vaikų stovykloms, žiemos ir vasaros metu nuveždavo juos pailsėti į Palangą, rėmė švietimo įstaigų statybą bei padėjo jas išlaikyti. Apie visą tai rašoma šioje naujoje knygoje.

Pagrindinis knygos tikslas – supažindinti Lietuvos visuomenę su šios labdaringos organizacijos veikla. Tai pirmas naujas istorijos puslapis, kuris bus studijuojamas šalies aukštosiose mokyklose. Knyga išleista dviem kalbom – lietuvių bei anglų, todėl ją galės skaityti tiek mokantys lietuvių kalbą, tiek ne.

Knygos egzemplioriai padovanoti ne tik Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai, bet ir Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai. Knyga taip pat buvo įteikta Jašai Markui Zingeriui, valstybinio Vilniaus Geono žydų muziejaus direktoriui. Knygos egzemplioriai pristatyti į visus šalies regionus, nes Joint savo veiklą vykdė visuose Lietuvos miestuose. Ši knyga bus naujiena ir kraštotyrininkams, todėl kad apie Amerikos žydų labdaros organizaciją Joint ir jos veiklą Lietuvoje beveik nėra parašyta nei vieno straipsnio.

 

Minėtą knygą galima įsigyti Panevėžio miesto žydų bendruomenėje (Ramygalos g. 18, Panevėžyje), Lietuvos žydų bendruomenėje (Pylimo g. 4, Vilnius) arba pas Joint atstovę Lietuvoje Viką Juse. 

Panevėžio m. žydų bendruomenės ataskaitinis susirinkimas už periodą nuo 2014-04-01 iki 2015-04-01.

2015 m. balandžio 26 d. Panevėžio m. žydų bendruomenėje, adresu Ramygalos g. 18, Panevėžyje, vyko bendras metinis atskaitinis susirinkimas. Susirinkimo pirmininku buvo išrinktas Jurij Grafman, sekretoriavo Zinaida Zaprudskaja. Susirinkimo metu buvo svarstyti šie klausimai:

Metinė ataskaita (nuo 2014-04-01 iki 2015-04-01):

  • ·         gautas finansavimas projektui „Panevėžio žydų bendruomenės vystymo projektas“;
  • ·         rugsėjo 23 d. bendruomenės nariai, kartu su miesto mokyklų moksleiviais ir pedagogais, paminėjo Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną;
  • ·         sausio 27 d. bendruomenės nariai paminėjo tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną;
  • ·         lapkričio-gruodžio mėn. buvo paminėtas Amerikos žydų labdaros organizacijos Joint šimtmetis: Panevėžio miesto žydų bendruomenė iškilmingai atidengė monumentinę Stelą ir išleido knygą apie Joint, skirta jos šimto metų veiklai Panevėžyje ir Lietuvoje paminėti;
  • ·         ketvirtadieniais bendruomenės patalpose vyko ir tebevyksta „Forum Cinemas“ renginiai: bendruomenės nariai žiūri dokumentinius filmus apie žydų gyvenimą, kultūrą, tradicijas ir pan.;
  • ·         buvo organizuotas ir vyko darbas su vaikais;
  • ·         buvo organizuotas nemokamas bendruomenės narių baseino ir masažo procedūrų lankymas;
  • ·         bendruomenės nariai nemokomai lankėsi J. Miltinio dramos teatre ir žiūrėjo Izraelio dramaturgo ir režisieriaus Hanoch Levino spektaklį „Chefecas arba visi nori gyventi“;
  • ·         kovo 27 d. bendruomenės nariams buvo įteikti medaliai, skirti Didžiojo Tėvynės karo Pergalės 70-čiui paminėti. Medalius įteikė Rusijos Federacijos Ambasados Lietuvoje atstovas;
  • ·         viso bendruomenėje yra 25 socialiai remtini nariai, gaunantys labdarą ir paramą. 18 iš jų – papildomai gauna korteles vaistams ir maistui įsigyti;
  • ·         visais 2014 m. intensyviai buvo sprendžiamas klausimas, kad bendruomenės nariai gautų tiesioginę paramą iš labdaros ir paramos organizacijos JOINT. Kol kas šis klausimas lieka atviras;
  • ·         Solovjov Eduard pripažintas nacizmo auka, tačiau kol kas jokios finansinės paramos negauna;
  • ·         finansinės įplaukos išaugo (palyginti su 2013 m.), todėl pirmininkas paragino visus narius aktyviau dalyvauti bendruomenės gyvenime;
  • ·         šiemet buvo problemos su maca. Buvo manyta, jog macą ir miltus, kaip ir kiekvienas metais, bendruomenės nariai gaus nemokomai. Tačiau Vilnius pareikalavo sumokėti už macą po 3,5 EUR ir už miltus po 2 EUR, todėl bendruomenė viską grąžino atgal;
  • ·         bendruomenės pirmininkas apibendrino, kad 2014 m. buvo pakankamai sudėtingi: padaugėjo veiklos, tuo tarpu bendruomenė turi tik 1,5 etato;

Susirinkimo dalyviai vienbalsiai priėmė bendruomenės pirmininko Gennady Kofman metinę veiklos ataskaitą.

Bendruomenės valdybos metinė ataskaita (nuo 2014-04-01 iki 2015-04-01).

Valdyba pristatė savo veiklą. Visus metus intensyviai „kovojo“ už sinagogos pastatą, esantį Panevėžyje, Valančiaus g. 4. Valdybos nariai ir bendruomenės pirmininkas dalyvavo komisijos posėdžiuose Panevėžio m. savivaldybėje. Tačiau iki šiol minėtas pastatas stovi neprižiūrimas. Panevėžio m. žydų bendruomenei jo gauti nepavyksta.

Susirinkimo dalyviai vienbalsiai priėmė valdybos pirmininko Jurij Grafman metinę veiklos ataskaitą.

 

 

Purim – linksmiausia žydų šventė!

Kovo 7 d. Panevėžio miesto žydų bendruomenė organizavo Purim. Šventėje, kuri vyko viename geriausių miesto restoranų, dalyvavo daugelis bendruomenės narių su savo šeimomis. Purim – linksmiausia žydų šventė, todėl bendruomenės nariai šoko ir linksminosi iš visos širdies iki pat restorano uždarymo. Šventės pradžioje bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman priminė visiems susirinkusiems apie Purim ištakas ir šventimo tradicijas. Tamara Antanaitienė perskaitė maldą ivrito kalba ir prasidėjo linksmybės. Įvairiausiuose konkursuose dalyvavo tiek jauni, tiek garbingo amžiaus bendruomenės nariai.

Kovo 7 d., šventinėje aplinkoje, taip pat buvo pasveikintos visos moteris su Tarptautine kovo diena. Bendruomenės pirmininkas perskaitė Joint prezidento Penny Blumenstein sveikinimą ir visų vyrų vardų įteikė kiekvienai moteriai po gėlių puokštę. 

Rožyno progimnazijos Tolerancijos ugdymo centro nariai klausėsi pasakojimo apie Purim

Kovo 12 d. bendruomenėje apsilankė Rižymo progimnazijos Tolerancijos ugdymo centro atstovai kartu su Tolerancijos centro vadove istorike Genute Žilyte. Apie Purim ištakas, istoriją ir šventimo tradicijas moksleiviams pasakojo Jurij Smirnov. Moksleiviai įdėmiai klausėsi pasakojimo, uždavinėjo klausimus, vaišinosi arbata su sausainiais. Bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman susitikimo pabaigoje padėkojo centro vadovei ir pasveikino ją su tarptautine moters diena. 

Bendruomenės nariai J. Miltinio dramos teatro premjeroje „Chefecas arba visi nori gyventi“.

Kovo 14 d. Panevėžio m. žydų bendruomenės nariai, pakviesti J. Miltinio dramos teatro vadovo Romualdo Vikšraičio, žiūrėjo Izraelio dramaturgo ir režisieriaus Hanoch Levin (1943-1999) spektaklį „Chefecas arba visi nori gyventi“. H. Levin buvo vienas originaliausių ir novatoriškiausių savo karto rašytojų. Spektaklį režisavo Paulius Ignatavičius, vertė – Olga Lempert. „Chefecas arba visi nori gyventi“ tikra dviejų dalių juodojo humoro komedija apie šiuolaikinio jaunimo gyvenimą. Spektaklis gali būti laikomas pamokančiu, ugdančiu moralinius principus: žmogui tik vieną kartą duodama nugyventi gyvenimą ir Izraelio dramaturgas bei režisierius Hanoch Levin savo komedijoje pasakoja apie tai. Tema sudėtinga, tačiau suprantama žiūrovui. Spektaklio premjeros metu teatro salė buvo pilna. Ateityje šį spektaklį planuojama įtraukti į J. Miltinio dramos teatro repertuarą ir su juo aplankyti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio scenas. Spektaklio pabaigoje Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman padėkojo režisieriui ir aktoriams už jų meistriškumą, įteikė atminimo dovanas, macą ir gėles. Palinkėjo meninės sėkmes vaidinant Lietuvos scenoje. Po spektaklio Panevėžio m. žydų bendruomenės nariai dalyvavo furšete, kuriuo metu pasidalino savo įspūdžiais apie spektaklį su teatro vadovu, spektaklio režisieriumi bei aktoriais. Aktorių meistriškumas sulaukė bendruomenės narių pagyrimo: vaidmenys buvo labai sudėtingos, savotiškos, provokuojančios. Spektaklyje buvo kalbama apie toleranciją, patyčias iš savižudybės – itin aktualias Lietuvai problemas. Visi aktoriai vaidino, gyliai įsijautę į savo personažų istorijas. Todėl scenoje žiūrovai galėjo stebėti tikrą juodojo humoro komediją, o aktoriai – girdėti žiūrovų juoką, pasikeičianti su mirtina tyla. Žiūrovų nuomonė vieninga – spektaklis pavyko. Tai dar vienas spektaklis, rodomas J. Miltinio dramos teatre Panevėžyje, režisuotas pagal Izraelio rašytų, dramaturgų scenarijus. Anksčiau publikai buvo parodytas žydų tautybės klasiko Šolom-Aleichemo "Tevje pienininkas", kuriame suvaidino garsusis Donatas Banionis. J. Miltinio dramos teatre taip pat buvo pastatytas "Anos Frank dienorašytis" - vienas iškalbingiausių ir labiausiai jaudinančių spektaklių, liudijančių apie holokaustą. Stebint „Chefecas arba visi nori gyventi“ galima teigti, kad šiandien mes matome naujas kryptis, kurias perteikia J. Miltinio dramos teatro režisieriai ir aktoriai daug ką mačiusiems žiūrovams. 

Irenos Giedraitienės jubiliejaus šventė

Panevėžio žydų bendruomenė sausio 14 d šventė savo narės Irenos Giedraitienės gimtadienį, kuriai šiemet sukako aštuoniasdešimt metų. Panevėžyje gimusi  garsi  fotografė Irena  Giedraitienė  augo darbininkų šeimoje .Pirmomis karo dienomis motina sugebėjo išgelbėti savo ir dukters gyvybes nuo holokausto. Ankstyvoje  vaikystėje patirtus skaudžius išgyvenimus, baimę, nerimą, skausmą, kovą už išlikimą ponia Irena slepia giliuose stalčiuose. Gyventi laimingai jai padeda geriausias draugas – fotoaparatas. Irena 1954m baigė mokslus, Panevėžio antrą vidurinę, 1959 m. išvyko studijuoti į Kauno politechnikos institutą, statybos fakultetą. Jau tada mėgo fotografijose įamžinti savo draugus. Būdama studente 1956 m dalyvavo Tautų spartakiadoje Maskvoje, kur padarė pirmą savo reportažą. Debiutas foto parodoje   „Vaikai“ Kaune 1966 m., nuo 1968 -1969 m. Kauno foto klubo narė, nuo 1970 m. –Lietuvos fotomenininkų sąjungos narė. Surengė per 50 personalinių  bei dalyvavo apie 100 grupinių parodų visame pasaulyje. Gauti  4 aukso , 2 sidabro medaliai, apie 40 apdovanojimų,  iš jų svarbiausias – Worldpress  Press  Photo prizas „Aukso akis“, gautas 1975 m. Amsterdame už fotografiją „Vestuvės“. Jubiliejaus proga Vilniuje įvyks Lietuvos fotomenininkų sąjungos PROSPEKTO galerijoje  Irenos Giedraitienės retrospektyvinė  foto paroda(sausio 23 d.). 2014 m. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narei  I .Giedraitienei  suteiktas Garbės vardas už didelius nuopelnus garsinant fotografijos meną.

Bendruomenės nariai švenčia Pesach

Pesach - viena pagrindinių žydų švenčių, savo tematika susijusi su žydų išėjimu iš Egipto. Pesach vakarienės tvarka buvo griežtai reglamentuota - pradedant tam tikrais patiekalais (karčios žolelės, kiaušinis, įmerkiamas į sūdytą vandenį, krienai ir kiti vergovės kartėlio simboliai) ir baigiant maldomis bei giedojimu. Bendruomenės nariai sederiui susirinko į kavinę ir nuotaikingai atšventė balandžio 3 d. Kitą dieną visi norintys susirinko į antrą sederį Panevėžio m. žydų bendruomenės patalpose adresu Ramygalos g. 18. 

Tarptautinė konferencija Holokausto edukacijos tema

Balandžio 17 d. Vilniuje vyko tarptautinė konferencija Holokausto edukacijos tema. Konferencijoje, kartu su 100 dalyvių iš visos Lietuvos, dalyvavo Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman. Konferencijos metu pranešėjai supažindino dalyvius su įvairias klausimais: Šarūnas Liekis, istorikas, politologas, socialinių mokslų daktaras skaitė pranešimą apie žydų kultūrą ir istoriją Lietuvoje; Pavel Tychtl, Europos komisijos narys, parengė pranešimą apie Holokaustą Europoje. JAV rašytojas Tomas Venclova bandė atsakyti į klausimą: kas pasikeitė per 40 metų lietuvių ir žydų santykiuose? Ypatingo susidomėjimo sulaukė daktaro Efraim Zuroff pranešimas, kuris buvo transliuojamas nuotoliniu būdu. Mokslininkas bandė atskleisti esminius Holokausto edukacijos iššūkius.   

2005 m. renginiai
2006 m. renginiai
2007 m. renginiai
2008 m. renginiai
2009 m. renginiai
2010 m. renginiai
2011 m. renginiai
2012 m. renginiai
2013 m. renginiai
2014 m. renginiai
2015 m. renginiai
2016 m. renginiai
2017 m. renginiai
Galerija

Galerija

Nuorodos

Partneriai

Kontaktai

Kontaktai

Mus galite rasti adresu:

Ramygalos g. 18 Panevėžys

36236 Lietuva

El. p. genakofman@yahoo.com

Mob. tel. +370 611 20882

lt

1

Apie mus

Įstatai

Valdyba

Metinė ataskaita

Kontaktai

Partneriai

Istorija

Gyvenimas

Naujienos

Galerija

Informacija

Renginiai

Projektai

Religinė veikla

Socialinė veikla

Archyvas

Pirmininko pranešimai

Pranešimai spaudai

2007 m.

Apie Panevėžio apskritį

Panevėžio apskrities holokaustas

Siūlome aplankyti

Partneriai ir draugai

Svečiai

Remėjai

en

2005 m. renginiai

2006 m. renginiai

2007 m. renginiai

2008 m. renginiai

2009 m. renginiai

2010 m. renginiai

10

Viršutinės foto

Nuorodos

2006 m.

2005 m.

2008 m.

2009 m.

2010 m.

Panevėžio krašto žydų istorija

Klubinis darbas Hesed

Šilti namai

Ištraukos iš J.V. Čiplytės knygos "Mažosios Jeruzalės - Panevėžio žydų istorija"

Foto

11

Panevėžio Ješiboto istorija

1

About us

History

Life

News

Gallery

Information

Friends and partners

Socialinės programos

Holokaustas Panevėžyje

Žydų žudymai Troškūnuose

Pasvalio žydų tragedija

Rokiškio holokausto aukos

Biržų holokaustas

Kupiškio žydų holokaustas

Ramygalos žydų tragedija

Projects

Panevezys Jews today

Opening of Memorial “The Grieving Jewish Mother” by Keith W. Kaye

Contacts

10 Photo

foto

Events

2010

2009

2008

2011 m. renginiai

2011 m.

Apie mus rašo

Pasaulio tautų teisuoliai gelbėję žydus

2012 m.

2012 m. renginiai

2013 m.

2013 m. renginiai

2014 m. renginiai

Naujienos

2014 metai

2014 m.

2015 m. renginiai

2015 m.

2015 metai

2016 metai

2015

Viešieji pirkimai

2016 m. renginiai

Kovo 8-sios šventė

skelbimai

2017

2016 m.

2016

2017 metai

2017 m.

2017 m. renginiai

Susirinkimai