Holokausto aukų atminimas Panevėžyje

Panevėžio m. žydų bendruomenė parengė knygelę „Nežudysi“. Joje surinkta informacija iš laikraščių „Išlaisvintas Panevėžietis“, leidžiamų pirmaisiais II Pasaulinio karo metais. Išsaugoti laikraščių straipsniai padėjo įsivaizduoti visus tragiškus tų metų Panevėžio žydų gyvenimo momentus. Pirmosiomis berželio dienomis buvo sudaryta nauja miesto administracija, kuriai vadovavo komendantas kartu su vokiečiais, okupavusiais Lietuvą. Per labai trumpą laiką buvo padarytas taip vadinamas žydų kvartalas, per kurį praėjo daugiau kaip 13000 žydų. Getas gyvavo tik 40 dienų. Visus jo gyventojus sušaudė taip greitai ir gudriai, kad neįmanom sudaryti pilnų nužudytųjų sąrašų. Knygelyje atspindi ir ta nedidelė žydų dalis kuriai pasisekė evakuotis pirmomis karo dienomis. Taip pat rašoma apie Panevėžio žydų turtą ir jo likvidavimą, masinių žudynių vietas, Panevėžio žydų kapines. Skyrius „Gatvės vaiduokliai“ pasakoja įdomią gatvės Joint istoriją: nauja miesto administracija, norėdama įsitikti okupantams-vokiečiams, gatvę pervardino į „Birželio 22-osios“. Daug gražių žodžių pasakyta gelbėtojams, Panevėžio teisuoliams, kurie, rizikuodami savo ir artimųjų gyvybėmis, saugojo žydų šeimas nuo mirties. Knygutės pabaigoje pateiktas dokumentų ir straipsnių, kurie saugomi Lietuvos archyvuose ir bibliotekose, laukdami savo nagrinėjimo eilės, sąrašas. Knygutės tekstas atspausdintas raudonajame fone, simbolizuojančiame nekaltai nužudytųjų kraują. Tai padaryta tam, kad skaitytojas dažniau susimąstytų apie teksto prasmę. Iškilmingas knygelės „Nežudysi“ pristatymas planuojamas 2016 m. sausio 27 d. Panevėžyje.

Šachnelio Abraomo Mero 150 m. jubiliejaus paminėjimo Filmas

https://www.youtube.com/watch?v=fwi2Uz2tc5M

 

Didelės atsakomybės darbas

Lapkričio 25 d. Rožyno progimnazijoje virusią konferenciją „Holokausto istorija – tiltas iš praeities į ateitį“, kurią finansavo Geros valios fondas, pradėjo direktorė Aida Adiklienė, pabrėždama kad jos vadovaujama įstaiga remiasi, pirmiausia, žmogaus teisių pripažinimu. Atsižvelgiant į tai, gimnazijoje nuolat nagrinėjama ir studijuojama gimtoji istorija, o taip pat kaimynų ir žydų istorija. „Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje parašyta, kad visi gimsta laisvi ir lygūs, turintys protą ir sąžinę“, - svarstė direktorė. – „Kalbant apie Holokaustą, mes iš tikrųjų kalbame apie mūsų pačių istoriją. Reikia džiaugtis, kad mūsų gimnazijoje ši tema analizuojama jau daugiau kaip 10 metų“. Aida Adiklienė pripažino, kad Holokausto tema – viena sudėtingiausių ir ne visos mokyklos nori dirbti su ja. Direktorė apgailestavo, jog iki dabar ne visi priima kitataučius arba kitos religijos atstovus kaip brolius. Iki šiol, anot jos, mūsų visuomenėje galima stebėti netolerancijos požymių. Holokausto tema – tai tokia tema, kur švietimo įstaigoms yra labai daug darbo. Todėl ši konferencija ir buvo organizuotą, siekiant skleisti gerąją Rožyno progimnazijos patirtį tarp Panevėžio miesto ir rajono mokytojų. Sveikinimo žodžio pabaigoje Aida Adiklienė padėkojo Geros valios fondo direktoriui už pasitikėjimą finansuojant projektą ir paprašė pasakyti kelis žodžius susirinkusiems. Vytautas Višinskis trumpai pristatė Geros valios fondo veiklą ir išreiškė viltį į produktyvų bendradarbiavimą ateityje. Direktorius pabrėžė, jog jo vadovaujamas fondas noriai priima projektų paraiškas, susijusias su švietimu, tolerancija, o taip pat ir sportu, religija bei tradicijomis. Tačiau visi projektai turi būti susiję su žydų tematika. Konferencijos dalyvius taip pat sveikino Gennady Kofman, pasidžiaugdamas sėkmingu dešimties metų bendradarbiavimu su Rožyno progimnazija ir jos Tolerancijos ugdymo centru. Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas išreiškė viltį, kad progimnazijos direktorė Aida Adiklienė ir Tolerancijos ugdymo centro vadovė Genutė Žilytė taip aktyviai veiks ir ateityje. Toliau pranešimus skaitė įvairių mokyklų ir gimnazijų mokytojai. Jie dalijosi savo patirtimi, organizuojant edukacines Holokausto istorijos pamokas, vardino medžiagos pateikimo metodus, dirbant su 6-12 klasių moksleiviais. Konferencija vyko darbinėje atmosferoje: po dalyvių pasisakymų prasidėjo diskusijos. Renginio metu dalyviams taip pat buvo pristatyta paroda „Ana Frank – istorija šiandienai“. Šią parodą, skirtą eksponuoti Aukštaitijos regiono mokyklose ir gimnazijose, iš Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus į Rožyno progimnaziją atvežė Gennady Kofman. Progimnazija tapo trečia mokymosi įstaiga, kurioje eksponuojama paroda. Pagrindinis parodos momentas akcentuojamas ties tragišku žydų šeimos likimu. Remiantis ekspozicija buvo organizuotos Holokausto istorijos pamokas Panevėžio ir Biržų mokyklų ir gimnazijų moksleiviams. 

Kvietimas į Chanuką!!!

Visus norinčius kviečiame dalyvauti šventėje! Restorane  „Vakarinė Žara“ (S. Dariaus ir S. Girėno g. 4 , Panevėžys) 2015 m. gruodžio 13 d. 15 val. Renginys organizuojamas kartu su Ukmergės žydų bendruomene. Rengenyje taip pat dalyvaus Panevėžio miesto valdžios atstovai. Vaikų laukia žaidimai ir dovanėlės. 

Išgelbėtos gyvybės

Rugsėjo 24 d. Panevėžio kraštotyros muziejaus Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio filiale buvo organizuotas Lietuvos žydų genocido dienos renginys „Išgelbėtos gyvybės“. Renginį pradėjo Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnazijos moksleivės, sugrodamos fleitomis liūdną melodiją. Vyriausioji muziejininkė Giedrė Baltuškienė susirinkusiems papasakojo apie tragiškus įvykius, kurie II Pasaulinio karo metu palietė visus Europos žydus. Ji pabrėžė, kad būtina šviesti šiuolaikinį jaunimą ir pasakoti jiems apie žydų Holokaustą. Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman akcentavo, jog šiandien daug kas nori pamiršti tragišką istoriją, įvykusią su Lietuvos žydais karo metu. Tačiau mūsų pareiga yra šviesti šiuos tragiškos istorijos puslapius ir priminti apie visų žydų likimą: nukankinta, nužudyta ir mirė nuo bado daugiau kaip 6 mln. Europos žydų. Gennady Kofman papasakojo vieno iš bendruomenės nario, Jurijaus Smirnovo (Raak) istoriją. Pskovo mieste gimusį vaiką į Lietuvą atvežė naciai ir įkalino visą šeimą Panevėžio, po to – Šiaulių koncentracinėje stovykloje. Jurijaus motinai pavyko sunaikinti dokumentus ir taip išgelbėti vaikus nuo mirties. Renginyje dalyvavęs Panevėžio m. savivaldybės mero pavaduotojas Petras Luomanas priminė, kad nacių kariai ant savo diržų turėjo užrašą „Dievas su mumis“. „Tai kaip Dievas galėjo būti su jais“, - uždavė retorišką klausimą vicemeras. – „Jeigu jie nuolat kankino ir žudė žmones? Hitleriui buvo lengvą manipuliuoti kitais. Jo ciniški poelgiai visiškai kertėsi su penktuoju Dievo įsakymu „nežudyk“. Tai nesuderinama su jokia logika“. Petras Luomanas paminėjo, jog dabar taipogi pasitaiko atveju, kai žmonės pavydi kitiems jų uždirbtų turtų. Kaip tai buvo su Europos žydais II Pasaulinio karo metais. Žydai buvo darbštūs, išsilavinę, protingi, talentingi ir turtingi žmonės. Tuo ir pasinaudojo Hitleris. Dievo Apvaizdos seserų kongregacijos sesuo Leonora Kasiulytė skaitė pranešimą apie teisuolę Mariją Rusteikaitę, kuri nuo Holokausto oficialiai išgelbėjo 15 žydų, ir keletą neoficialiai pasiuntė pas kitus žmones. Tolerancijos ugdymo centro direktorė, Rožyno progimnazijos istorijos mokytoja Genutė Žilytė kartu su savo mokiniais pristatė plakatų kompoziciją apie Holokaustą „Holokaustui – NE“. 

Knygos „Žydai Lietuvos žemėlapyje. Biržai“ pristatymas

Lapkričio 13 d., kai Panevėžio m. žydų bendruomenė kartu su Margaritos Rimkevičaitės technologine mokykla surengė konferenciją visuomenės veikėjo, gydytojo Š. A. Mero 150-mečiui paminėti ir atidengė memorialinę lentą ant buvusios žydų ligoninės, Biržų pilies arsenalo salėje įvyko didžiulio leidinio – „Žydai Lietuvos žemėlapyje. Biržai“ – pristatymas, kuriame dalyvavo Panevėžio m. žydų bendruomenės nariai Jurij Smirnov, Tamara Antanaitienė bei Panevėžio m. Saulėtekio progimnazijos mokytoja Asta Kurulytė ir Rožyno progimnazijos istorijos mokytoja, Tolerancijos centro vadovė Genutė Žilytė. Pakviestas į knygos pristatymą Biržuose, Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon į šventę atvyko anksčiau, nes norėjo pats aplankyti senąsias Biržų žydų kapines, uždegti žvakutę ant neseniai Anapilin iškeliavusio paskutinio Biržų žydo Šeftel Melamedo kapo, pasimelsti prie memorialo žuvusiems žydams Pakamponyse. Sveikindamas į renginį gausiai susirinkusius biržiečius ir svečius, ambasadorius priminė vieno žydų filosofo išmintį: „Kad žinotum, kur eini, turi žinoti, iš kur atėjai“.

– Man svarbu, kad praeitis nebūtų pamiršta ir kad šie baisūs dalykai nepasikartotų, – kalbėdamas apie žydų žudynes sakė ambasadorius. – Mano vienas iš prioritetų – žydų paveldo išsaugojimas. Ambasadorius nustebino Biržų žydų istorijos žiniomis, minėdamas, kiek žydų Biržuose gyveno prieš karą, kuo jie čia vertėsi. Savo pasisakymą ambasadorius baigė pasveikinimu: „Sveiki prieš šabą. Labas – šabas“.

370 puslapių knygą biržiečiams atvežė ne vienus metus senosiose Biržų žydų kapinėse dirbę, jas iš krūmynų vadavę, skaitę antkapių užrašus, sudarę kapinių žemėlapį, kalbinę biržiečius ir visą tai į knygą sudėję mokslininkai. Tarptautinės komisijos nacių ir sovietų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti Švietimo programos koordinatorė Ingrida Vilkienė prisiminė šio projekto pradžią, kuomet „Aušros“ pagrindinės mokyklos Tolerancijos ugdymo centro įkūrėjas mokytojas Vidmantas Jukonis kelionės iš Izraelio metu lėktuve jai užsiminė apie svajonę sutvarkyti senąsias žydų kapines. Svajonė buvo įgyvendinta: kapines tvarkė savanoriai iš Vokietijos Lippės žemės, Rusijos mokslininkai ir studentai, biržiečiai, kuriems svarbi krašto istorija. I. Vilkienė už totalinį darbą Vidmantui Jukoniui įteikė padėkos raštą. Padėkos raštą V. Jukoniui įteikė ir Panevėžio m. žydų bendruomenės atstovai už aktyvią pilietinę poziciją, ugdant jaunimą tolerancijos ir kultūros klausimais bei aukšta profesinį-pedagoginį lygį.

 

Renginio metu dalyviams taip pat buvo pristatyta paroda „Ana Frank – istorija šiandienai“. Šią parodą, skirtą eksponuoti Aukštaitijos regione (Biržose, Rokiškyje ir Panevėžyje), iš Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus į Biržus atvežė Gennady Kofman. Pagrindinis parodos momentas akcentuojamas ties tragišku žydų vaiko likimu. Su Biržais Panevėžio m. žydų bendruomenę sieja ilgamečiai draugiški santykiai. Šiemet bendruomenėje lankėsi miesto vicemerė Irutė Varzienė, kiti politikai ir visuomenės veikėjai.

SKELBIMAS

Panevėžio m. žydų bendruomenė ieško KNYGŲ REDAKTORIAUS

Darbo vieta – Panevėžys

Darbo aprašymas: įvertinti ir redaguoti knygas, faktinį jų turinį; koordinuoti kitus knygos redagavimo procesus; rengti ataskaitas. 

Reikalavimai: 

  • aukštasis išsilavinimas;
  • rusų ir lietuvių kalbų žinios – būtina;
  • geri darbo kompiuteriu įgūdžiai, puikios MS Office žinios;
  • puikūs bendravimo įgūdžiai, atsakingumas, kruopštumas, lankstumas;
  • sugebėjimas spręsti konfliktines situacijas;
  • organizaciniai sugebėjimai, greita orientacija;
  • lojalumas labdaringai veiklai bei žydų tradicijoms.

 Naudingi įgūdžiai

  • anglų kalbos žinios;
  • gebėjimas valdyti didelį informacijos kiekį.

 Mes jums siūlome:

  • visas socialines garantijas ir laiku mokamą atlyginimą;
  • darbo vietą Panevėžio centre;
  • draugišką kolektyvą;
  • jokios monotonijos darbe;
  • papildomas laisvas dienas per tradicines žydų šventes.

Atlyginimas - derybų klausimas. CV siųsti Bendruomenės pirmininkui Gennady Kofman,  genakofman@yahoo.com

Seminaras Biržuose

Rugsėjo 29 d. Panevėžio m. žydų bendruomenė organizavimo seminarą, skirtą Lietuvos žydų genocido dienos minėjimui. Seminaras, kuris vyko Biržų muziejaus „Sėla“ konferencijų salėje, padėjo organizuoti rajono savivaldybės ir tolerancijos klubo vadovas istorijos mokytojas Vidmantas Jakunis. Seminare dalyvavo Biržų miesto vicemerė Irutė Varzienė, Biržų „Saulės“ gimnazijos moksleiviai. Muziejaus direktoriaus pavaduotoja Edita Lansbergienė, pradėdama seminarą, pacitavo ištraukas iš knygos „Ana Frank dienoraštis“. Sveikinimo žodį tarė Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas, pasidžiaugdamas, jog tokie renginiai vyksta ne tik Panevėžyje, bet ir už jo ribų. Gennady Kofman pristatė atvežtą iš Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus parodą „Ana Frank – istorija šiandienai“, su kurią dabar galės susipažinti ir biržiečiai. Renginį tęsė Biržų miesto vicemerė Irutė Varzienė. Ji apgailestavo, kad šiemet Biržai neteko paskutinio gyventojo-žydo, kuris atgulė amžino poilsio rugsėjo mėn. Tačiau baisiausią, kad visa Lietuva, Holokausto metais neteko tūkstančių muzikantų, poetų, tapytojų, aktorių žydų, nukankintų dėl jų tautybės. Pamąstymus apie svarbius žmonijos išgyvenimus II pasaulinio karo metais tęsė Vidmantas Jakunis. Istorikas svarstė, kaip žydai sugebėjo išgyventi tą baisų laikmetį. Kodėl kai kurie gyventojai išduodavo žydus naciams, o kiti, nepaisant didžiulio pavojaus jų pačių gyvybei, gelbėjo žydus, jų vaikus ar net ištisas šeimas. Po seminaro jo dalyviai turėjo galimybę apžiūrėti ekspoziciją „Ana Frank – istorija šiandienai“. Panevėžio m. žydų bendruomenės nariams buvo organizuota atskira ekskursija po Biržų muziejų „Sėla“, kuris yra įsikūręs 1978-1988 m. atstatytuose Biržų pilies reprezentaciniuose rūmuose. Vėliau bendruomenės nariai aplankė ir apžiūrėjo Evangelikų reformatų bažnyčią, kurioje susitiko su parapijos kunigu. Vizito pabaigoje panevėžiečiai aplankė senąsias Biržų žydų kapines. Jas, kartu su savo mokiniais, prižiūri ir tvarko Tolerancijos centro vadovas istorijos mokytojas Vidmantas Jakunis. Mokytojas labai aktyviai dirba žydų Holokausto edukacijos srityje, rašo įvairius projektus, supažindina jaunimą su žydų istoriją. Po apsilankymo kapinėse Panevėžio žydų bendruomenės nariai išvyko namo. Visi išvykos dalyviai liko labai patenkinti kelione. Išskyrus vieną žmogų, kuris, kaip bebūtų gaila, niekada nebūna patenkintas. 

JOINT Valdybos narių vizitas

Rugsėjo 27 d. Panevėžio m. žydų bendruomenėje lankėsi Joint organizacijos valdybos nariai Harol Zlot ir Alan Rozenberg iš San Francisko (JAV). Bendruomenėje buvo surengtas šiltas priėmimas, vėliau jie aplankė Panevėžio žydų istorines vietas. Ypatingą dėmesį svečiai skyrė STELAI, atidengtai paminėti Joint veiklos 100-metį Lietuvoje. 

Seminaras apie Holokaustą Jaunimo mokyklos moksleiviams ir mokytojams

Sausio 23 d., tęsiant renginių, skirtų Lietuvos žydų holokausto minėjimui, pagal Geros valios fondo finansuojamą projektą buvo organizuotas seminaras, skirtas Jaunimo mokyklos mokytojams ir moksleiviams. Panevėžio m. bendruomenės patalpose Ramygalos g. 18 susirinko 30 vyresnių klasių moksleivių ir 6 mokytojai. Istorijos ir politologijos mokytoja Sigita Ulkytė papasakojo susirinkusiems Panevėžio žydų istoriją ir paaiškino mokiniams, kodėl reikia domėtis Holokausto problematika. Bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman supažindino visus su Panevėžio geto istoriją, pabrėždamas, kad geto gyvavo tik 40 dienų. Vėliau visi jo gyventojai buvo sunaikinti. Taip, aplink Panevėžio, Kernavės ir Žaliosios girios miškuose, buvo nužudyti 13,5 tūkst. žydų. Panašų likimą turėjo Pasvalio ir Biržų geto. Jie skirtingai nuo Vilniaus arba Kauno geto, gyveno labai trumpai ir buvo tik tarpinė grandis, išnaikinant Aukštaitijos regiono žydus. Tiek vaikai, tiek mokytojai labai įdėmiai klausė pasakojimus apie žydų istoriją. Vėliau seminaro dalyviams buvo parodytas dokumentinis filmas apie Aušvicą ir Birkenau bei žydų mergaitės Chaneles, išgelbėtos iš geto, gyvenimo istorija „Tai todėl, kad mes žydai“ (JAD Vašem tarptautinės mokyklos medžiaga).

Panevėžyje paminėta Holokausto diena

2015 m. rugsėjo 22 d. Panevėžyje vyko Lietuvos žydų genocido aukų dienos minėjimas. Šį diena Lietuvoje minima nuo 1994-ųjų. Ji žymi datą, kada 1943 m. likviduotas Vilniaus getas ir buvo sušaudyta dalis jo gyventojų, kiti išvežti į koncentracijos stovyklas. Panevėžio getas panaikintas 1941 m. rugpjūčio 15 d., sušaudžius 13,5 tūkst. žydų. Skaičiuojama, kad iki II pasaulinio karo Lietuvoje gyvenusi žydų bendruomenė sudarė nuo ketvirtadalio iki pusės miestų ir miestelių bendruomenių. Tarptautinės istorinio teisingumo komisijos duomenimis, per karą sunaikinta 200 tūkst. žydų. Tai yra 92-94 proc. Lietuvos žydų bendruomenės. Lietuvoje yra daugiau nei 200 masinių žudynių vietų ir tiek pat senųjų žydų kapinių. Žydų kapinėse prie paminklo "Liūdinti žydų motina" susirinko Panevėžio miesto ir rajono valdžios atstovai, miesto gimnazistai ir Panevėžio m. žydų bendruomenės nariai. „Šiandien minime Lietuvos žydų genocido aukų dieną. Kiekvienam lietuviui ši diena liudija beprasmę mūsų piliečių netektį. Tuomet praradome svarbią Lietuvos dalį – žmones, kovojusius už Lietuvos nepriklausomybę ir ją kūrusius, mylėjusius ją ir garsinusius savo pasiekimais. Taigi išsaugokime istorinę atmintį, nulenkime galvas prieš tuos, kurių netekome, o savo darbais bei pilietine pozicija užtikrinkime, kad tokios tragedijos daugiau niekada nepasikartotų“, - sakė meras Rytis Mykolas Račkauskas. Panevėžio rajono vicemeras Antanas Pocius pabrėžė, jog visada smagiau švesti, negu minėti tokius įvykius. "Aš nenorėčiau, būdamas lietuvis, kad mane sušaudytų vien dėl to, kad esu lietuvius. O čia buvo padaryta būtent taip", - pabrėžė vicemeras. Todėl tokios dienos kaip ši visada primena, jog reikia prisiminti kas buvo ir stengtis, kad tokia tragedija nepasikartotų. Ir nors visame pasaulyje įvykiai byloja priešingai ir žmonija iki šiol nepasimoko iš žiaurios istorijos, vis dėlto išlieka viltis, todėl tokie minėjimai ir yra reikalingi bei turi būti toleruojami. Panevėžio miesto tarybos narys Alfonsas Petrauskas teigė, kad šią dieną mes, turbūt, minėsime šimtmečiais, nes tokios dienos, kaip Lietuvos žydų genocido aukų diena primėna visiems, kas yra baisu, kas yra neteisingą. Žydų tauta iškentėjo didžiūlį skausmą ir tą skausmą negali pamiršti niekas. Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman pasidžiaugė, kad tokią dieną visi susirinkusieji suprantą, kodėl turi būti minima šį diena. Jis pabrėžė, kad visi nužuditieji buvo bendros Lietuvos istorijos dalimi, kuri tęsia šiuolaikinę istoriją, todėl privalome jų nepamiršti. Vėliau žodį tarė Borisas Švacbergas, atvykęs iš Rygos. Jo gymynės iš mamos pusės kylę iš Panevėžio ir daugelis jų buvo sušaudyti karo pradžioje kartu su kitais miesto žydais. Borisas kartu su savo žmona daug metų gyveno Amerikoje ir dabar, grižęs į Latviją, susidūrė su pilietybės gavimo problema. Užsienio svečiai pasidžiaugė, kad Panevėžyje tiek dėmesio skiriama žydų tematikai, tvarkomos kapinės ir masinių žudynių vietos. Vėliau visi minėjimo dalyviai išvyko į masines žydų žudynių vietas Kurganavoje ir Žaliojoje girioje, kur pagerbė nužudytuosius, padėdami gėles ir vainykus prie paminklų. Lietuvos žydų genocido aukų dienos minėjimas pasibaigė Panevėžio m. žydų bendruomenėje, kur visų norinčių laukė stalas su vaišėmis ir filmo peržiūra. Renginius dalinai finansavo Gerosios valios fondas. Šiltoje aplinkoje susirinkusieji žiūrėjo filmą, dalyjosi prisiminimais, tyliai prisimindavo žuvusiuosius. 

Masinio naikinimo vietų tvarkymas

2015 m. rugsėjo 16 d. Panevėžio m. žydų bendruomenė kartu su Panevėžio Rožyno progimnazija, įgyvendindami Geros valios fondo projektą, tvarkė masines žydų žudynių vietas Žaliojoje girioje. Vadovaujant Tolerancijos ugdymo centro direktorei, istorijos mokytojai Genutei Žilytei, didelis jaunimo būrys tvarkė mišką, kur II Pasaulinio karo metais buvo sušaudyti 5 500 žydų. Gimnazija jau daug metų vykdo projektus, kurie susiję su regione gyvenusių žydų tragišku likimu. Šios mūsų istorijos dalies negalime pamiršti, todėl jaunimui būtina pasakoti apie nacių ir jų padėjėjų kruviną darbą. Minėtas projektas apjungia ne tik edukacines istorijos pamokas, bet ir socialinius darbus, susijusius su tolerancijos ugdymu ir teigiamo požiūrio skatinimo kitataučių atžvilgiu. Nuo 1994-ųjų metų visoje Lietuvoje pradėta minėti Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena. Ši diena yra susijusi su Vilniaus geto likvidavimu 1943 m. rugsėjo 23 d., kai didžioji dalis geto kalinių buvo sušaudyti, o kita dalis išvežti iš Lietuvos į koncentracijos stovyklas. Todėl daugiau kaip 40 vyresnių Panevėžio Rožyno progimnazijos klasių moksleivių ir Panevėžio m. žydų bendruomenės nariai, minėdami tragišką datą, atvyko į Žaliąją girią pagerbti nužudytuosius. Būtina paminėti, jog Panevėžio Rožyno progimnazijos direktorė Aida Adiklienė – puikus pavyzdys, kaip reikia dirbti tolerancijos skatinimo srityje. Ji savo visokeriopu palaikymu skatina prisidėti prie tolerancijos projektų ir kitus progimnazijos mokytojus.

Parodos „Ana Frank – istorija šiandienai“ atidarymas

2015 m. rugsėjo 17 d. Panevėžio Saulėtekio progimnazijoje buvo atidaryta paroda „Ana Frank – istorija šiandienai“, kurią Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas atvežė į regioną iš Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus, suderinus su muziejaus direktoriumi Marku Zingeriu. Pagrindinis parodos momentas akcentuojamas ties tragišku žydų vaiko likimu, vardu Ana Frank, kuri gimė 1929 m. birželio 12 dieną. Kartu su seserimi ir tėvais ji gyveno Vokietijoje, Frankfurte prie Maino. Kai į valdžią atėjo A.Hitleris, Anai buvo 3 metai. Šalyje prasidėjus žydų persekiojimui, Frankų šeima nusprendė ieškoti prieglobsčio užsienyje. Jie emigravo į Amsterdamą (Olandija). Ana ir sesuo Margo pradėjo lankyti mokyklą, greitai išmoko olandų kalbą, susirado draugų. Tačiau 1940 m. Olandiją okupavo Vokietijos kariuomenė ir prasidėjo žydų persekiojimai. „Pasibaigus 1940 m. gegužei, baigėsi ir geri laikai: iš pradžių atėjo karas, po to - kapituliacija, galiausiai įžengė vokiečiai, - tuomet prasidėjo mūsų, žydų, vargai“ (Ana Frank). Iki 1941 m. pabaigos Vokietijoje ir daugumoje okupuotų valstybių buvo baigta žydų registracija ir izoliacija. Olandijoje visi vyresni nei šešerių metų vaikai turėjo nešioti geltoną Dovydo žvaigždę, lankyti specialias „žydiškas“ mokyklas. Ne išimtis buvo ir Ana. 1942 m. Anos sesuo Margo gavo šaukimą priverstiniam darbui Vokietijoje. Šeimai tai buvo pavojaus signalas. Dėl to Frankai persikraustė į slėptuvę, įrengtą palėpėje už Anos tėvo O.Franko firmos kontoros. Rizikuodami gyvybe jiems padėjo keli firmos darbuotojai. Vis dėlto 1944 m. besislapstančius žydus kažkas išdavė ir visa šeima buvo išvežta į koncentracijos stovyklą. Ana Frank mirė Bergen Belzene (Vokietija) 1945 m., nesulaukusi šešioliktojo gimtadienio. Iki stovyklos išlaisvinimo buvo likęs tik vienas mėnuo. Tėvas vienintelis išliko gyvas. Su dideliu susidomėjimu vyresniųjų klasių moksleiviai ir progimnazijos svečiai išklausė šią širdį virpinančią istoriją. Saulėtekio direktorius Algirdas Gedeikis, atidarydamas parodą, padėkojo Panevėžio m. žydų bendruomenei už iniciatyvą eksponuoti šią parodą būtent jų progimnazijoje. Atidaryme dalyvavęs Juozo Miltinio dramos teatro aktorius, Panevėžio m. tarybos narys Laimutis Sėdžius akcentavo, jog spektaklis apie tragišką visų Europos žydų likimą vienos mergaitės istorijoje „Visada tavo. Ana Frank“ teatre rodomas jau 10-tą sezoną. Šis spektaklis sulaukė itin didelio ne tik pagyvenusių, bet ir jaunų žmonių susidomėjimo: salė visada pilna. Kultinis mokinių ir jų tėvų spektaklio lankymas byloja apie tai, jog Holokausto istorijos mokymas aktualus ir mūsų laikais, kai jaučiama politinė įtampa visame pasaulyje. Pastebėtina, kad Laimus Sėdžius, būdamas miesto tarybos nariu, visada aktyviai palaiko Panevėžio m. žydų bendruomenės iniciatyvas. Kitas tarybos narys, Alfonsas Petrauskas, pabrėžė, kad būtina kovoti su antisemitizmu ir judofobija bei nacionalistais, kurie agituoja šūkiais „Lietuva – Lietuviams!“. Reikia kovoti už taiką tam, kad mūsų vaikai nesusidurtų su karo siaubu. Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman atkreipė dėmesį, jog parodos tikslas – paskatinti jaunimą domėtis istorija ir padaryti atitinkamas išvadas apie II pasaulinio karo pamokas, pasidalinti informacija su savo artimaisiais: tėvais, broliais, seserimis, seneliais. Pirmininkas išreiškė nuoširdžią padėką Saulėtekio progimnazijos pavaduotojai ugdymui Irenai Valickienei už jos toleranciją, ugdant jaunimą. Paroda eksponuosis progimnazijoje iki rugsėjo 21 d. ir toliau iškeliaus į Biržus (atidarymas – rugsėjo 29 d.), vėliau bus pristatyta Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės technologinėje mokykloje ir užbaigs savo kelionę po Aukštaitijos regioną Panevėžio Rožyno progimnazijoje gruodžio mėn. Šis renginių ciklas skirtas Lietuvos žydų genocido aukų atminties dienai paminėti.

Kviečiame dalyvauti Holokausto dienos paminėjime ir seminaruose, kurie vyks š.m. rugsėjo 22 d. 12.00 val. ir 24 d. 14 val. Panevėžio kraštotyros muziejuje

1994 metais LR Seimas rugsėjo 23 – ąją  paskelbė Lietuvos valstybine atmintina diena. Rugsėjo 23 –ioji svarbi Lietuvos istorijoje tuo, kad 1943 metais, šią dieną, buvo likviduotas Vilniaus getas ir dalis jo gyventojų buvo sušaudyti Paneriuose (Vilniuje), kiti išvežti iš Lietuvos į koncentracijos stovyklas. Tai – liūdna atminimo diena, kuomet prisimename gyvenusią Lietuvoje didelę žydų bendruomenę.

Lietuvoje žydų bendruomenė apsigyveno XIV a. pabaigoje. Iki XX a. pradžios tai buvo didelė tautinė bendruomenė, gyvenusi Lietuvos miestuose ir miesteliuose. XIX a. pab. – XX a.pr. dažnai jie sudarydavo ¼, 1/3, o kartais net pusę miesto ar miestelio gyventojų dalį. Jie buvo mūsų šalies piliečiai, tie patys Lietuvos gyventojai, turėję savo kasdienius džiaugsmus, vargus, rūpesčius. Žydų bendruomenė, palyginus su kitomis tautinėmis bendruomenėmis, buvo viena didžiausių.

1941 m. Lietuvą okupavo nacistinė Vokietija ir per kelis mėnesius buvo sunaikinta didelė Lietuvos žydų bendruomenės dalis. Dalis Lietuvos žydų, kaip darbo jėga,  pateko į miestuose įsteigtus getus. Dauguma getų buvo likviduoti nacių po kelių mėnesių, o likę Vilniaus, Kauno ir Šiaulių – veikė 2-3 metus. Vilniaus getas buvo likviduotas 1943 m. rugsėjo 23 d. Didžioji geto gyventojų dalis buvo sušaudyti Paneriuose, kiti išsiųsti į koncentracijos stovyklas. Panevėžio getas buvo likviduotas 1941 m. rugpjūčio 15 d. Sušaudyta 13.5 tūkst. žydų.

Tarptautinės istorinio teisingumo komisijos tyrimų duomenimis, per karą buvo sunaikinta 200 tūkst. žydų. T.y. 92-94 % gyvenusios Lietuvoje žydų bendruomenės. Šiuo metu šią bendruomenę sudaro tik apie 5.000. Lietuvoje yra daugiau nei 200 masinių žudynių vietų ir tek pat senųjų žydų kapinių.

 

Išsamesnę informaciją mielai suteiksime telefonais: 8-45 435295, 8-611 20882.

Renginio programa:

RUGSĖJO 22 d.

12.00 val. - Vasario 16-s g. Atminties skvere, prie memorialo „Liūdinti žydų motina“ Genocido dienos minėjimas – atidarymas, vainikų padėjimas;

12.30 val.  - išvykimas į Kurganavos mišką – masinę žydų naikinimo vietą;

13.00 val. - išvykimas į Žaliojoje girioje esančią Holokausto atminties vietą;

14.00 val. - foto paroda Genocido dienai paminėti; Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės technologinė mokykla.

15.30 val. - bendruomenės patalpose filmo apie Holokaustą peržiūra (iš Yad Vashem gautų filmų apie Holokaustą peržiūros ciklo pradžia).

RUGSĖJO 24 d.

Panevėžio kraštotyros muziejaus, pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir sąjūdžio ekspozicijoje (Respublikos g. 17). Renginys skirtas Lietuvos žydų genocido aukoms atminti ,,Išgelbėtos gyvybės“.

 

 

Apie dalyvavimą prašome pranešti tel. Nr. 8 611 20882

Lietuvoje vyksta projektas „Žydų kultūros paveldo kelias Europoje“

Panevėžio kraštotyros muziejus paruošė parodą „Panevėžio žydų istorijos šimtmečių tiltai“, kurioje buvo naudojami Panevėžio m. žydų bendruomenės, kraštotyros muziejaus, apskrities archyvo ir kt. dokumentai ir nuotraukos, atskleidžiančios turtingą miesto žydų paveldą prieš II Pasaulinį karą. Parodos atidarymas vyko 2015 m. rugsėjo 10 d. miesto sinagogoje (M. Valančiaus g. 4), kuri buvo pastatyta dar XIX a. Būtina atkreipti dėmesį, jog Panevėžio m. žydų bendruomenės pastangomis 2001 m. ant sinagogos atidengta memorialinė lenta. Įdomu pastebėti, jog šiuo metu neprivatizuotų pastatų, anksčiau priklaususių žydams, liko tik trys: 1) mergaičių žydų religinė gimnazija „Javnė“ Ramygalos g. 18 (dabar – Jaunimo mokykla); 2) žydų hebrajų gimnazija Elektros g. 9 (dabar – Apygardos teismas); 3) sinagoga M. Valančiaus g. 4. 2005 m. iš sinagogos buvo iškelta įmonė „Sverstuvas“, kuri sinagogoje teikė automobilių remonto ir padangų montavimo paslaugas. Apie šį tragišką pastato istorijos puslapį ir papasakojo Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman. Jis atkreipė susirinkusiųjų dėmesį, kad jau dešimt metų sinagoga niekam, išskyrus miesto žydus, nėra reikalinga. Kai buvo pasiūlyta perimti pastatą iš Turto banko Panevėžio m. savivaldybės žinion, vietinė administracija atsisakė tai padaryti dėl finansų stygiaus. Gennady Kofman nesyk kalbėjo, kad šį pastatą gali ištikti Joniškio sinagogų, kurios nugriuvo ir tik po to buvo susirūpinta jų restauravimu, likimas. Tačiau nei Joniškyje, nei Kėdainiuose nėra žydų ir ten esančios sinagogos naudojamos ne pagal paskirtį. Tuo tarpu Panevėžio m. žydų bendruomenė yra pasirengusi perimti, restauruoti ir naudoti sinagogą taip, kaip pageidaus miesto žydai. Atidarant parodą, Panevėžio kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskas pabrėžė, jog miesto žydų istorija yra turtinga, reikšminga viso Panevėžio istorijos dalis ir turi labai didelį paveldą. Renginio dalyvius pasveikino savivaldybės atstovas, laikinai einantis mero pareigas Petras Luomanas. VU istorijos fakulteto lektorė dr. Lara Lempertienė skaitė pranešimą apie tradicijas ir modernumo ženklus Panevėžio žydų gyvenime. Vėliau visi susirinkusieji apžiūrėjo parodos ekspoziciją, tačiau daugelis stebėjosi apleisto sinagogos pastato būkle. Po apžiūros buvo organizuota ekskursija ir visi norintys, kartu su gidais, galėjo apžiūrėti senuosius pastatus, anksčiau priklausančius žydams ir išgirsti jų istoriją. 

Paroda „Panevėžio žydų istorijos šimtmečių tiltai“

2015 m. rugsėjo 7 d. bendruomenėje lankėsi Amandas Mikulėnas, Panevėžio kraštotyros muziejaus ryšių su visuomene specialistas. Jaunuolis, kuris savo gyvenimą paskyrė miesto istorijai, pradėjo domėtis žydų likimu dar būdamas moksleiviu. Jis vienas pirmųjų aktyviai dalyvavo „Tolerancijos ugdymo centro“ veikloje. Šį centrą 2001 m. Panevėžio m. „Vyturio“ progimnazijoje įkūrė istorijos mokytoja A. Sereikienė ir lietuvių kalbos mokytoja R. Stonienė. Jos buvo pirmosios Panevėžyje, o gal ir visoje Lietuvoje, kurios įkūrė Tolerancijos ugdymo centrą ir pradėjo kelti klausimą dėl vaikų ugdymo Holokausto klausimais. Tuo metu Panevėžio miesto žydų bendruomenė neturėjo savo patalpų ir „Vyturio“ progimnazijos direktorė Vitalija Dziuričienė maloniai sutiko bendradarbiauti, skirti vietą mokykloje. Kartu su mokytojais ir mokiniais buvo vedami seminarai apie Panevėžio žydų istoriją, renkami archyvai ir lankomos bei tvarkomos masinių žudynių vietos. Šiuo metu A. Mikulėnas pristato projektą, kurį kartu su Kultūros paveldo departamentu ir Panevėžio m. žydų bendruomene vykdo Panevėžio kraštotyros muziejus. Didžiąją savo istorijos, anot muziejaus ryšių su visuomene specialisto, dalį Panevėžys buvo daugiatautis ir daugiakultūris miestas. Jau XVIII a. čia gyveno nemažai žydų. XIX a. viduryje jie sudarė iki 60% miesto gyventojų. Iki XIX a. antrosios pusės žydų bendruomenė pasižymėjo gan uždaru bei savitu gyvenimo būdu. Vėliau situacija keitėsi: gausėjo išsilavinusių žydų, kurie domėjosi moderniomis socialinėmis ir nacionalinėmis idėjomis, įsitraukdavo į visuomeninę veiklą. Ilgą laiką žydai vyravo miesto ekonomikos ir paslaugų sferose. Lietuvos Respublikos laikotarpiu žydai sudarė apie 35% visų miesto gyventojų. Jie gyveno aktyvų politinį, kultūrinį, visuomeninį gyvenimą: dirbo miesto Taryboje, steigė žydų mokyklas, kultūros, labdaros ir sporto organizacijas, dalyvavo ir lietuvių organizacijų veikloje.

Panevėžio žydų bendruomenė – integrali miesto bendruomenės dalis, istorijos tėkmėje įnešusi didžiulį įnašą į miesto ekonomiką, kultūrą ir minties raidą. Paroda „Panevėžio žydų istorijos šimtmečių tiltai“ supažindina su Panevėžio žydų bendruomenės istorija, religiniu gyvenimu, jų tradicijomis, veikusiomis sinagogomis, mokyklomis, draugijomis, pristato žydų vaidmenį miesto ekonominiame ir politiniame gyvenime, atkreipia dėmesį į išlikusį žydų paveldą mieste. Organizuojamo pažintinio pasivaikščiojimo „Žydų bendruomenės praeities ženklai Panevėžyje“ metu aplankysime buvusį žydų gyvenamąjį kvartalą, ješivą, žydų gimnaziją, žydžių mergaičių gimnaziją „Javne“, kapines, geto vietą ir kitus Panevėžio žydų istoriją liudijančius objektus bei atminties ženklus.

KVIETIMAS Į ROSHA SHANA

Maloniai kviečiame visus norinčius š.m. rugsėjo 13 dieną 16 val. atšvęsti Naujuosius metus. Renginys vyks Panevėžio miesto žydų bendruomenės patalpuose, Ramygalos g. 18. Išsamesnė informacija tel. 8-67115050.

KVIETIMAS Į PARODOS ATIDARYMĄ

Maloniai kviečiame VISUS 2015 m. rugsėjo 10 d. 13 val. į parodos PANEVĖŽIO ŽYDŲ ISTORIJOS ŠIMTMEČIŲ TILTAI atidarymą Panevėžio sinagogoje, M. Valančiaus g. 4. Atidarymo metu dr. Lara Lempertienė apžvelgs tradicijas ir modernumo ženklus Panevėžio žydų bendruomenės gyvenime. 14 val. organizuojamas pažintinis pasivaiščiojimas tema "Žydu bendruomenės praities ženklai Panevėžyje". Renginys nemokomas. 

Biržų miesto žydų genocido dienos minėjimas

2015 m. rugpjūčio 8 d. Biržuose vyko "Biržų miesto žydų genocido dienos minėjimas". Renginyje dalyvavo seniausias Biržų miesto žydas Melamed, LR Seimo nariai, svečiai iš Izraelio, Šiaulių žydų bendruomenės nariai. Rajono savivaldybės ir tolerancijos klubo vadovo ir istorijos mokytojo Vidmanto Jakunio kvietimu mitinge taip pat dalyvavo Panevėžio miesto žydų bendruomenės atstovai. Biržų savivaldybė nuolat rūpinasi masinių žydų žudynių vietų priežiūra. Būtina atkreipti dėmesį, kad miesto valdžia skiria ypatingą dėmesį  šiai problemai. Po mitingo Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman apžiūrėjo memorialą ir pasiūlė rengti bendrą projektą, skirtą žydų kapinių priežiūrai. Su liūdėsiu reikia pranešti, kad visą gyvenimą kartu su savo šeimą nugyvenęs mieste, Melamed po sunkios ilgos lygos mirė ir buvo palaidotas rugsėjo 3 d. Biržų kapinėse. Gennady Kofman išreiškė gilią užuojautą nuo LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky ir miesto žydų bendruomenės narių. 

Vieno žmogaus išgelbėjimas tolygus visos žmonijos išgelbėjimui

2015 m. 30 d. Panevėžyje vyko konferencija, kurią organizavo Dievo Apvaizdos seserų kongregacija. Dalyvius pasveikino Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, įteikusi organizatoriams padėkos raštą ir gėlių puokštę. Pirmininkė šiltai paminėjo ir nuoširdžiai padėkojo žmonėms, gelbėjusiems žydus, pabrėždama teisuolės Marijos Rusteikaitės vaidmenį, kuri nuo Holokausto oficialiai išgelbėjo 15 žydų, ir keletą neoficialiai pasiuntė pas kitus žmones. Už Marijos Rusteikaitės didvyriškumą Izraelio vadovybė po mirties ją apdovanojo Pasaulio Tautų Teisuolės atminimo medaliu ir Garbės raštu.

Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Žydų gelbėjimo ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėja Danutė Selčinskaja skaitė pranešimą apie teisuolę Mariją Rusteikaitę. Tarp konferencijos dalyvių buvo vienas iš Marijos išgelbėtų ir išgyvenusių žmonių - Sulamita Lev, kuri, savo ruožtu, pasidalino savo nelengvo likimo ir šeimos istorija. Danutė Selčinskaja pristatė ir pakomentavo stendą su nuotraukomis ir medžiaga apie Sulamitos Lev išgelbėjimo ir likimo istoriją.

Pranešimą apie Marijos Rusteikaitės gyvenimo istoriją skaitė sesuo Leonora Kasiulytė ir pristatė knygą „Teisuolė Marija Rusteikaitė gimnazistų piešiniuose“. Knygoje, gausiai iliustruotoje Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazijos studentų, aprašomas teisuolės gyvenimas ir jos žygdarbis.

 

Vėliau žodis buvo suteiktas Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkui. Gennady Kofman įteikė atminimo dovanėles (ženkliukus) ir „žydų duoną“ – macą konferencijos dalyviams. Pirmininkas nuoširdžiai padėkojo organizatorėms už švietėjišką ir edukacinę veiklą. Miesto žydai bendradarbiauja su Dievo Apvaizdos seserų kongregacija jau 15 metų.

Buvusio miesto gyventojo vizitas

2015 liepos 29 d. Panevėžio miesto žydų bendruomenę aplankė buvęs miesto gyventojas Veisas Ilja, gymęs 1932 m, kuris šiuo metu gyvena Izraelyje.  Svečias papasakojo apie tai, kad represijų, vykusių prieš žydus 1941 m. dėka jis ir dalis jo šeimos narių liko gyvi. Ilja dalijosi savo prisiminimais: "Mes kartu su mama buvome namie Panevėžyje, Kranto gatvėje. Naktį atėjo valstibinio saugumo kariai, davė 2 valandas susirinkti daiktus ir išvežė į Altajaus regioną, Sibirą". Išvežti buvo Veis Moisiejus (tėvas), Veis Mihol-Lėja (mama), Veis Dina ir Eva (sesrys), Ropoport Lena (teta), Ropoport Misej (dėdė). Visi kiti giminaičiai liko Panevėžyje ir dėl to buvo iš pradžių suvaryti į Panevėžio getą, o vėliau sušaudyti Kurganavoje: Veis Pera - močiūtė, Veis Aleksandras (dėdė), Veis Anna - teta, Veis Elchan (brolis). Taip pat buvo sušaudyti kiti giminaičiai, gydytojai Kličko Hinda (mamos sesuo) ir Kličko Dina (pusseserė). Pats Veisas Ilja buvo išlaisvintas 1956 m., tačiau grižti į Panevėžį jam nebuvo leistą. 

Bendruomenės narių vizitas į Rygos getą

2015 m. rugpjūčio 7 d. Panevėžio miesto žydų bendruomenės nariai aplankė Rygos getą. Rygos getas, nacių politiko Hugo Wittrock įsakymu, buvo įkurtas 1941 m. spalį. Geto vieta pasirinkta neatsitiktinai – tai buvo gausiausiai žydų gyvenamas Rygos mikrorajonas, vietinių vadintas Maskvos priemiesčiu. Visi Rygos žydai gyvenę už įkurto geto ribų, buvo priversti nedelsiant palikti namus ir įsikelti į šią 9000 kv. metrų aptvertą teritoriją. Nehumaniškose Rygos geto sąlygose iš viso gyventi suvaryta buvo per 30.000 žydų. Apytikriai viename kambaryje gyveno po 12 žmonių, kurie turėjo dalintis 5 miegamas vietas. Bendruomenės nariams geto darbuotojas pravedė trumpą ekskursiją, kurios metu papasakojo, jog nuo 1941 m. lapkričio iki 1944 m. birželio Rygos geto gyventojus be perstojo žudė. 1941 m. lapkričio 28 d. vokiečiai įsakė atskirti visus vyrus nuo moterų, įskaitant vaikus. Šalia Didžiojo geto jie įkūrė Mažąjį, kuriame ir patalpino išvesdintuosius kalinius. Kitą dieną Mažąjame gete visiems sveikiems vyrams nuo 18 iki 60 metų amžiaus buvo įsakyta linija išsirikiuoti gatvėje, o likusiems (vaikams, seniems ir ligotiems) liepta susirinkti daiktus ir pasiruošti kelionei į kitą stovyklą – patogesnę, skirtą silpnesniesiems. Juos visus išvežė, tik ne į stovyklą, o į Bikernieki mišką – tiesiai mirčiai į nagus.

 

Po geto, bendruomenės nariai praleido puikią diena Jurmaloje, prie Rygos įlankos. Į Panevėžį visi grižo pailsėję ir pilni naujų įspūdžių. 

Vasaros renginiai

2015 m. rugpjūčio 15 d. Panevėžio miesto žydų bendruomenėje svečiavosi  kinoaktorė, scenaristė ir prodiuserė Kristina Dubin, išgarsėjusi  tokiais savo filmais kaip "Kol nenuėjau miegoti" (2014), Pagrobimas (2012), "Žolelė" (2009). Kristinos senalis ir kiti giminaičiai gyveno Panevėžyje ir Krekenavoje. Ji domėjosi savo šaknimis ir aplankė visas žinomas vietas, susijusias su žydų palikimu.  

Per 2015 m. liepą-rugpjūtį Panevėžio miesto žydų bendruomenę aplankė svečiai iš UK, Kanados, Meksikos. Svečiavosi didelis būrys Ješivų studentų iš viso pasaulio. Taip pat bendruomenė sulaukė svečių, atvykusių į Lietuvą pagal Hovard Margol programą. Vieno iš atvykusių (Sam Lasris) senelis gyveno Panevėžyje, todėl smagu buvo išgirsti jo pasakojimą apie artimus gyminaičius. 

Izraelio ambasadoriaus vizitas Panevėžyje

2015 m. rugpjūčio 6 d. Panevėžyje lankėsi Izraelio ambasadorius J. E. Amiras Mamonas. Vizito tikslas – plėtoti bendradarbiavimo ryšius, skatinti verslo plėtrą tarp Izraelio ir Lietuvos, susitikti su Panevėžio verslininkais, žydų bendruomene. Ambasadorius apsilankė miesto savivaldybėje, kur jį priėmė Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas.

„Mes gyvename Lietuvos viduryje, palankioje geografinėje vietoje, pusiaukelėje tarp Lietuvos ir Latvijos sostinių – Vilniaus ir Rygos. Esame kompaktiškas, palankus verslo plėtrai miestas. Turime didelių įmonių, tokių kaip AB „Amilina“, Panevėžio statybos trestas, „Panevėžio keliai“, esame sulaukę užsienio investuotojų, džiugina čia įsikūrusios norvegų kapitalo įmonės. Galime pasidžiaugti veikiančia laisvąja ekonomine zona, čia dar šiemet turėtų įsikurti įmonė „Devold“, galimybe vystyti verslą domisi dar du potencialūs investuotojai. Stengiamės, kad Panevėžys būtų patrauklus investuotojams, taigi kviečiame ir Izraelio atstovus. Norėčiau paminėti, jog prieš 10 metų buvo pasirašytas ketinimų protokolas su Ramlos (Izraelis) miestu, gaila, šis procesas sustojo. Norėtųsi, kad mūsų partnerių gretas papildytų ir vienas Izraelio miestų“, - sakė meras R. Račkauskas.

„Ačiū už šiltą priėmimą ir išsamų Panevėžio pristatymą. Man labai svarbu pažinti ne tik Vilnių, bet ir kitus Lietuvos miestus, nes juk ir ten verda gyvenimas, - kalbėjo J. E. A. Maimonas.

Įtemptos darbotvarkės metu ambasadorius susitiko su Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovais, vyskupu Lionginu Virbalu. Susitikimų metu jis trumpai pristatė savo veiklos gaires, lūkesčius, kalbėjo apie savo šalį.Vėliau J. E. Amiras Mamonas apsilankė Panevėžio miesto žydų bendruomenėje, kur jam buvo surengtas šiltas priėmimas. Vėliau kartu su bendruomenės nariais aplankė memorialines vietas.

Komisijos posėdis

2015 m. vasario 10 d. Panevėžio m. savivaldybėje įvyko pirmasis Komisijos, įkurtos dėl pastato Valančiaus g. 4, posėdis. Komisijos sudėtį sudaro Panevėžio miesto savivaldybės ir Panevėžio miesto žydų bendruomenės atstovai. Posėdžio metu buvo priimtas sprendimas teikti Panevėžio miesto Tarybai pasiūlymą svarstyti buvusios sinagogos (Valančiaus g. 4) pastato likimą. 

Visus-visus kviečiame į PURIM šventę!

Kovo 7 d. 17 val. naujoje aplinkoje (kavinėje "Gazėlė", Respublikos g. 71) Panevėžio m. žydų bendruomenė organizuoja Purimą, pavasario šventę, kurios metu švenčiamas žydų išgelbėjimas nuo mirties Babilone. Šventės metu bus skaitoma Esteros knyga, rodomas filmas apie Purimo šventimo tradicijas skirtingose šalyse. Laukiame visus, didelius ir mažus, apsirengusius karnavaliniais kostiumais. Visą vakarą šventės dalyviai vaišinsis kavinės patiekalais, klausys estradinės muzikos, šoks, dainuos - linksminsys iš širdies, nes Purimas - tai linksmiausia žydų šventė.    

Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo komisijos posėdis

2015 m. kovo 12 d. Panevėžio m. savivaldybėje įvyko Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimokomisijos posėdis, kuriame vienbalsiai pritarta Šachnelio Abraomo Mero, žymaus žydų kilmės gydytojo, visuomeninio veikėjo ir aktyvaus panevėžiečio atminimo lentos projekto parengimui ir įgyvendinimui. Komisijos posėdyje dalyvavo Panevėžio m. bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman, kuris patvirtino aktyvų Panevėžio m. bendruomenės dalyvavimą minėtame projekte.  

Kviečiame į "Forum Cinemas" renginius

Nuo sausio 15 d. Panevėžio m. Žydų bendruomenė, tęsdama projektinę veiklą, atveria naują puslapį – filmų demonstravimo renginius „Forum Cinemas“. Renginiai vyks kiekvieną ketvirtadienį nuo 13 iki 15 val. Jaukioje aplinkoje, grukšnodami kavą arba arbatą, bendruomenės nariai ir jų svečiai turės galimybę pamatyti dokumentinius ir vaidybinius filmus apie žydų gyvenimą, kultūrą, tradicijas ir pan. Ypatingas dėmesys bus skiriamas holokaustui. Žiūrovai turės galimybę pamatyti dokumentinius filmus, gautus tiesiai iš vieno iš Jad Vašem (Izraelis, Jeruzalė) muziejaus  vadovo Frederiko Dračinskio.

 

Ruošiama eilė renginių, skirtų 70-osioms pergalės prieš fašistinę Vokietiją metinėms. Nors šiuo metu kai kurie Vakarų politikai bando sumenkinti Sovietų Armijos vaidmenį kovoje su nacizmu, dauguma žmonių supranta, jog tai neatitinka tikrovės. Žydams ši diena yra simbolis žmonių, sugebėjusių išgyventi ir nugalėti juodąjį marą; žmonių, kurie daro viską, kad baisi tragedija nepasikartotų ir nebūtų pamiršta ateities kartų. 

Šachnelio Abraomo Mero vardo įamžinimas

Šiais metais Panevėžio m. žydų bendruomenė kartu su partneriais rengia unikalius projektus. Vienas iš jų - vieno iš garsiausių Panevėžio istorijoje daktaro ir visuomeninio veikėjo, mecenato Šachnelio Abraomo Mero (1865-1930) vardo įamžinimas. Jo trumpa autobiografija:

Įžymus Lietuvos gydytojas Šachnelis Abraomas Meras gimė Panevėžyje. Baigė kaimo gimnaziją, studijavo mediciną Maskvos universitete. Gydytojo karjerą pradėjo Ukrainos Černigovo gubernijoje. Nuo 1891 m. dirbo Lietuvoje: iš pradžių Pasvalyje, nuo 1914 m. – Panevėžyje. Nesavanaudiškas, negailėdamas nei laiko, nei jėgų daktaras Š. A. Meras gydė visus žmones, kuriems reikėjo pagalbos. Lankydamasis užsienio šalių klinikuose tobulino savo žinias, domėjosi ir taikė pažangias tais laikais gydymo metodus. Buvo puikus medicinos pagalbos organizatorius, aktyvus visuomenės veikėjas. Jo pastangomis 1919 metais Panevėžyje buvo pastatyta ir atidaryta žydų ligoninė, kurioje ėjo ligoninės vadovo pareigas. Ligoninėje buvo gydomi visų tais laikais gyvenusių Panevėžyje tautybių žmonės. 

1922 m. jo rūpesčiu Panevėžyje buvo įkurtos vaikų ir suaugusiųjų ambulatorijos, kurios suvaidino didžiulį vaidmenį ligų profilaktikos, ypač vaikų sveikatos stiprinimo, srityse. Tos įstaigos pirmiausia buvo skirtos vaikams iš nepasiturinčių šeimų. Visą laiką šalia buvo jo žmona, tankindama įvairiausiose labdaringose veiklose. Š. A. Merui dalyvaujant įkurtas Draugijos kovui su tuberkulioze Panevėžio skyrius, įsteigtas tuberkuliozės dispanseris. Daktaras vadovavo ir Panevėžio gydytojų draugijai, įsteigė Moterų globos komitetą, parėmė ligonių kasų steigimą ir jų plėtrą. Daktaro Š. A. Mero pasiaukojama tarnystė panevėžiečių, jo užuojauta ligoniams, nuoširdumas ir atvirumas santykiuose su kolegomis per 40 sunkaus darbo metų pelnė didžiulį ligonių pasitikėjimą. 

2015 metais sukanka 150 metų nuo daktaro Šachnelio Abraomo Mero gimimo ir 85 metai nuo jo mirties.  

Minėto projekto iniciatoriumi buvo ilgametė miesto gyventoja, gerai žinanti Panevėžio m. žydų istoriją, miesto tarybos narė Marija Danutė Kažukauskienė ir Panevėžio m. žydų bendruomenė, kuri kiekvienais metais įgyvendina įvairiausius projektus, susijusius su miesto žydų istorija. Iniciatyvą palaikė Panevėžio miesto savivaldybės tarybos nariai Alfonsas Petrauskas, Gema Umbrasienė, Galina Kuzmienė, Laimutis Sedžius ir kiti nariai, kurie visada palaiko gerąsias Panevėžio m. žydų bendruomenes iniciatyvas.  

Bendruomenėje lankėsi svečiai iš JAV

Balandžio 15 d. Panevėžio m. žydų bendruomenėje lankėsi rabinas David Gutfroid, Ješivos dėstytojas iš Niujorko, su savo mokiniu Davidu Kalmanowitz. Svečiai apžiūrėjo nuotraukų ekspoziciją, sužinojo Panevėžio regionų žydų istoriją, aplankė istorines vietas, susijusias su Panevėžio vyriausio rabino Josefas Kachaneman vardu. Josefas Kachaneman įkūrė pasaulyje žinomą Panevėžio Ješivą, veikiančią iki šiol. 

2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai
Galerija

Galerija

Nuorodos

Partneriai

Kontaktai

Kontaktai

Mus galite rasti adresu:

Ramygalos g. 18 Panevėžys

36236 Lietuva

El. p. genakofman@yahoo.com

Mob. tel. +370 611 20882

lt

1

Apie mus

Įstatai

Valdyba

Metinė ataskaita

Kontaktai

Partneriai

Istorija

Gyvenimas

Naujienos

Galerija

Informacija

Renginiai

Projektai

Religinė veikla

Socialinė veikla

Archyvas

Pirmininko pranešimai

Pranešimai spaudai

2007 m.

Apie Panevėžio apskritį

Panevėžio apskrities holokaustas

Siūlome aplankyti

Partneriai ir draugai

Svečiai

Remėjai

en

2005 m. renginiai

2006 m. renginiai

2007 m. renginiai

2008 m. renginiai

2009 m. renginiai

2010 m. renginiai

10

Viršutinės foto

Nuorodos

2006 m.

2005 m.

2008 m.

2009 m.

2010 m.

Panevėžio krašto žydų istorija

Klubinis darbas Hesed

Šilti namai

Ištraukos iš J.V. Čiplytės knygos "Mažosios Jeruzalės - Panevėžio žydų istorija"

Foto

11

Panevėžio Ješiboto istorija

1

About us

History

Life

News

Gallery

Information

Friends and partners

Socialinės programos

Holokaustas Panevėžyje

Žydų žudymai Troškūnuose

Pasvalio žydų tragedija

Rokiškio holokausto aukos

Biržų holokaustas

Kupiškio žydų holokaustas

Ramygalos žydų tragedija

Projects

Panevezys Jews today

Opening of Memorial “The Grieving Jewish Mother” by Keith W. Kaye

Contacts

10 Photo

foto

Events

2010

2009

2008

2011 m. renginiai

2011 m.

Apie mus rašo

Pasaulio tautų teisuoliai gelbėję žydus

2012 m.

2012 m. renginiai

2013 m.

2013 m. renginiai

2014 m. renginiai

Naujienos

2014 metai

2014 m.

2015 m. renginiai

2015 m.

2015 metai

2016 metai

2015

Viešieji pirkimai

2016 m. renginiai

Kovo 8-sios šventė

skelbimai

2017

2016 m.

2016

2017 metai

2017 m.

2017 m. renginiai

Susirinkimai