Žydų tautos tragedija nepamiršta Minint Lietuvos žydų genocido dieną Panevėžyje ne tik pagerbtos aukos, bet ir prisiminti čia gyvenę tos tautybės žmonės, juos gelbėjusieji.

Juodžiausia istorijos dėmė

Rugsėjo 23-ioji pasirinkta neatsitiktinai. Būtent tą dieną 1943 metais likviduotas Vilniaus getas. Dalis jo gyventojų sušaudyti, o kiti išvežti į koncentracijos stovyklas.
Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Genadijus Kofmanas sako, kad praėjo jau 75 metai, kai mieste buvo sušaudyti pirmieji žydai, prasidėjo areštai. 57 suimti žydai nužudyti Staniūnų miškelyje.

1941 metų liepą Panevėžyje įrengtas žydų getas. Pasak G. Kofmano, per 42 jo egzistavimo dienas per getą „perėjo“ net 14 tūkst. žydų. Bendruomenės žiniomis, iš pradžių ten gyveno 4 423 asmenys. Likvidavus getą, visi žydai sušaudyti. 8 000 – Kurganavos miške, 4,5 tūkst. – Žaliojoje girioje. Karo metais Panevėžyje sunaikinti 95 procentai čia gyvenusių žydų.
„Jie buvo nužudyti vien dėl to, kad tautybė – žydas“, – sako G. Kofmanas.

Jis džiaugėsi, kad dabartinis jaunimas žino apie žydų tragediją ir pati žydų bendruomenė, organizuodama įvairius renginius, mano daranti viską, kad tokie įvykiai nepasikartotų. Deja, G. Kofmano teigimu, vis dar yra žmonių, neigiančių genocidą arba niokojančių tragedijos vietas žyminčius paminklus.

 

„Šiandien minime vieną juodžiausių praėjusio amžiaus istorijos dėmių – didžiulę žydų tautos, o kartu ir visos Lietuvos tragediją. Šiandien žmonės renkasi visoje Lietuvoje, norėdami pagerbti holokausto aukų atminimą ir išreikšti savo, o kartu ir visos šalies poziciją. Aiškią poziciją turi ir jaunoji karta: štai užvakar atidaryta moksleivių paroda holokaustui atminti neleidžia abejoti: tie jauni žmonės niekada neleis tokiai tragedijai pasikartoti. Mūsų buvimas čia reiškia viena – išsaugosime atminimą ir niekada neleisime, kad tai pasikartotų“, – sakė Panevėžio meras Rytis Mykolas Račkauskas.

Lietuvoje žydų bendruomenė apsigyveno XIV amžiuje. Panevėžyje jie įsikūrė nuo XVII amžiaus. Iki XX amžiaus pradžios tai buvo didelė tautinė bendruomenė. Panevėžio žydų bendruomenė skelbia, kad tuo laiku neretame miestelyje ar mieste ji sudarydavo ketvirtadalį ar trečdalį gyventojų. Tarptautinės istorinio teisingumo komisijos tyrimų duomenimis, per karą buvo sunaikinta 200 tūkst. žydų, kitaip tariant, 92–94 procentai šalies žydų bendruomenės. Miesteliuose ir miestuose apmirė gyvenimas, neliko gydytojų, verslininkų, bankininkų – nelikus žydų, viskas ištuštėjo. Šiuo metu šią bendruomenę sudaro tik apie 5 000 narių. Lietuvoje yra daugiau nei 200 masinių žudynių vietų ir tiek pat senųjų žydų kapinių.
Ne vienas lietuvis gelbėjo žydus nuo sunaikinimo. Panevėžietis Vidmantas Markevičius – Pasaulio tautų teisuolių šeimos atstovas. Jo senelio Juozapo Markevičiaus šeima apie dvejus metus slėpė devynis žydus.

Šeima gyveno Kupiškio rajono Trinapolio kaime, keliolika kilometrų nuo Subačiaus. V. Markevičius pasakoja, kad pirmiausia šeima priglaudė iš Panevėžio geto atėjusį subatėną Juozą Kušnerį su šeima. Vėliau prisijungė ir daugiau žmonių. J. Kušneris Subačiuje turėjo parduotuvę, atvažiuodavo pas J. Markevičių, kuriam prireikdavo vinių, įvairių atsargų. Devyni žydai pas J. Markevičių glaudėsi nuo 1941 metų liepos iki tol, kol vokiečiai pradėjo trauktis iš Lietuvos. Pasak V. Markevičiaus, vokiečiai ieškojo žydų, kaip įtariama, kažkam įskundus.
Vyras vadina stebuklu faktą, kad taip ilgai pavyko išsaugoti tiek žydų. Tai nebuvo lengva ne vien dėl pavojaus, bet ir fakto, kad Markevičių šeima turėjo septynis vaikus, tad teko maitinti 18 žmonių.

Pasak panevėžiečio, žydai slėpti bent keliose žeminėse. Po vieną buvo tvarte ir klojime, o dar viena – miške. Naktį žydai išeidavo pasivaikščioti po mišką. V. Markevičius pasakoja renkantis medžiagą apie tuos įvykius – tai tapo tarsi pomėgiu. Jo tėtis lankėsi Izraelyje – buvo vienas pirmųjų, pakviestų ten atvykti. Kol buvo gyvi išgelbėtieji, retkarčiais su jais bendravo.

 

Daiva SAVICKIENĖ

 

 

http://www.sekunde.lt/panevezyje/zydu-tautos-tragedija-nepamirsta/

Viktorina, skirta ,,Lietuvos žydų genocido dienai“ paminėti

Vakar, rugsėjo  22 dieną, Panevėžio žydų bendruomenės patalpose vyko renginys-viktorina, skirtas ,,Lietuvos žydų genocido dienai“  paminėti.

Renginyje dalyvavo 5 Panevėžio miesto gimnazijos ir mokyklos: Panevėžio 5 gimnazija su istorijos mokytoju Raimondu Daukša bei mokytoja Gitana Tidikyte, Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija su mokytojomis Aukse Sereikiene ir Rita Stoniene, Panevėžio Juozo Miltinio gimnazija su mokytoja Aušra Jankevičiene, Panevėžio ,,Saulėtekio‘‘ progimnazija su istorijos mokytoja Elvyra Rūgšteliene bei  Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės technologinė mokykla su mokytoja Kristina Stukoniene.

Pagal viktorinos programą, pirmiausiai moksleiviai ir mokytojai peržiūrėjo filmą, gautą iš Jadvašemo apie Osvencimo koncentracijos stovyklą.

Tada išsirinkome komisiją, kuri vertino moksleivių pasirodymus bei žinias pagal tam tikrus kriterijus. Komisiją sudarė moksleivius atlydėjusieji mokytojai, kurie turėjo rašyti balus už numatytas užduotis.

Tuomet mokiniai pademonstravo savo komandų prisistatymus – improvizacijas, susijusias su holokausto tema.

Margaritos Rimkevičaitės technologinės mokyklos mokinių komanda parodė trumpą, pačių kurtą filmą, skirtą tolerancijos temai. Filmas apie tai, kas yra tolerancija, tolerantiškas gyvenimo būdas. Filme pasakojama ir apie senąjį Panevėžį, nufilmuotas ir interviu su Panevėžio žydų bendruomenės pirmininku Gennady Kofman, kuris taip pat pateikia įdomių istorinių duomenų.  

Saulėtekio progimnazijos mokiniai prisistatydami suvaidino nedidelę miniatiūrą, taip pat susijusią su tolerancija.

Juozo Balčikonio gimnazijos moksleiviai parodė skaidres apie įžymius litvakų palikuonis, t.y. dainininkus, rašytojus, kompozitorius, aktorius bei režisierius, žinomus visame pasaulyje.

Juozo Miltinio gimnazijos komanda papasakojo apie tai, kad kasmet dalyvauja tarptautinėje jaunimo stovykloje Bergen-Belzeme. Ten mokiniai gyvena Anne Frank name ir kiekvieną dieną važiuoja į koncentracijos stovyklas, susitinka ir kalbasi su išgyvenusiais stovykloje žmonėmis, kurie gyvai pristato žydų istoriją. Projekte dalyvauja moksleiviai iš 9 pasaulio šalių, tokių kaip Pietų Afrika, Ukraina, Rusija, Olandija, Lenkija, Lietuva ir kt. Stovykla trunka 2 savaites, o iš jos grįžę mokiniai padaro sklaidą savo mokykloje, rengia konferencijas.

5 gimnazijos mokiniai savo prisistatyme padeklamavo nuostabų eilėraštį ,,Arfa grojantis angelas“.

Po puikių ir kūrybingų mokyklų prisistatymų pagal viktorinos planą, vyko konkursas – geriausias plakatas. Tema – holokaustas. Kiekviena komanda turėjo paruošti plakatą, susijusį su holokausto istorija.  Šiai užduočiai atlikti buvo skirta 30 min.

Vaikų plakatai paliko didžiulį įspūdį. Piešdami jie įdėjo visą savo širdį ir jausmus. Plakatuose buvo galima pajusti ir skausmą, ir išgyventas žydų tautos kančias, ir viltį, kad tokia tragedija daugiau niekada nepasikartotų.

Sekanti viktorinos dalis buvo mokinių žinių patikrinimas. Buvo užduodami 20 klausimų holokausto tema. Šioje užduotyje mokiniai parodė ypatingas istorijos žinias, likome tiesiog sužavėti vaikų intelektualinėmis žiniomis, jų apsiskaitymu, begaliniu susidomėjimu žydų tautos istorija. Nebuvo nei vieno klausimo, į kurį vaikai neturėtų atsakymo.

Toks moksleivių susidomėjimas ir atsakymų tikslumas rodo, kad  Panevėžio mokyklose moksleiviai tikslingai mokomi tolerancijos, istorijos, kultūros ir tai, be abejo, jų tėvų ir mokytojų nuopelnas. Būtent jų dėka auklėjama tokia protinga ir tolerantiška jaunoji karta.

Paskutinė viktorinos užduotis buvo sukurti trumpą straipsnį ar istoriją apie žmones, kurie gelbėjo žydus holokausto metais. Čia vėlgi pasireiškė begalinis mokinių kūrybiškumas. Visos komandos papasakojo įspūdingų istorijų, kurias buvo išgirdę iš gyvų likusių to meto liudininkų.

Ypatingai įspūdingą pasakojimą pristatė Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės technologinės mokyklos moksleiviai, kurie papasakojo istoriją apie Šiaudinę skrybėlę. Istorija paremta tikrais faktais, papasakota vienos iš jų mokyklos darbuotojų. Tai pasakojimas apie netoli Ariogalos kaimo atklydusią žydų mergaitę, kurią viena šeima priglaudė ir paslėpė savo namuose, rizikuodami savo gyvybėmis (patys augino 10 savo vaikų). Vėliau, atsiradus mergaitės motinai, ši atsidėkodama už slėptą ir saugotą dukrelę, padovanojo vienintelį su savimi turėtą daiktą – šiaudinę skrybėlę, smulkaus pynimo, dideliais briliais, kuri iki šių dienų yra išlikusi ir saugoma kaip atminimas.

Galiausiai vyko viktorinos rezultatų aptarimas ir padėkų bei medalių įteikimas.

Komisijai suskaičiavus visus balus, pirmoji vieta atiteko Juozo Balčikonio gimnazijai, antroji - Margaritos Rimkevičaitės technologinės mokyklos komandai, trečioji – 5 gimnazijai. Saulėtekio progimnazijos moksleiviai gavo apdovanojimą kaip jauniausi viktorinos dalyviai, pademonstravę įspūdingas žinias ir kūrybiškumą.

Visos komandos gavo padėkas bei knygas atminimui.


Popietė tęsėsi iki vakaro, vaikai neskubėjo skirstytis namo. Renginio pabaigoje moksleiviai vaišinosi  sultimis, saldėsiais bei sumuštiniais, diskutavo tarpusavyje, dalinosi savo įspūdžiais, bendravo su bendruomenės nariais. 

Kiekvienais metais ta pati problema

Panevėžio miesto žydų bendruomenė kiekvienais metais rašo miesto ir rajono savivaldybių administracijoms apie žydų istorijos skaudžiausias vietas, kuriose reikalinga nuolatinė tvarka bei priežiūra, t.y. masinės žydų žudynių vietos Panevėžio apskrityje, mieste bei rajone. Taip pat ir kituose miestuose, t.y. Kupiškyje, Pasvalyje, Biržuose ir mažuose miesteliuose, tokiuose kaip Krekenava, Pumpėnai, Raguvoje, Obeliai, Ramygala, Vabalninkas ir kt.

Yra nemažai savivaldybių, kurios geranoriškai priima visus mūsų prašymus ir atkreipia dėmesį dėl tvarkos įvedimo šiose tragedijos vietose, tačiau, deja, yra ir tokių seniūnų, kurie randa įvairių priežasčių nevykdyti mūsų prašymų.

Manome, kad reikalinga bendra valdžios nuomonė, kad kiekvienais metais, o ypač vasaros metu, būtų nušienautos ir sutvarkytos kapinės bei masinių žudynių vietos.

Jeigu Kupiškio ir Rokiškio savivaldybių administracijos atkreipia dėmesį į šią problemą, tai Pasvalio administracijos reikia nuolat prašyti bei raginti, kad būtų prižiūrėta ir sutvarkyta masinių žudynių vieta Žadeikių miškas. Labai apleistos ir žydų kapinės Krekenavoje bei Raguvoje.

Daugiau informacijos apie tai galite rasti Panevėžio dienraštyje ,,Sekundė“. http://www.sekunde.lt/panevezyje/netvarka-vercia-raudonuoti/

Holokaustą neigianti vokietė

Internete pasirodė informacija apie tai, kad Vokietijos Hamburgo miesto teismas nuteisė pensininkę

Ursulą Haverbek 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme už  holokausto neigimą.

Pensininkė atkreipė didelį dėmesį į save pareiškusi, kad Holokaustas – tai pats didžiausias melas

istorijoje.

87 metų Ursula Haverbek  priklauso neonacistų ir ekstremistų grupuotėms. Tai jau ne pirmas

kartas, kai jai tenka kalėti.

Esu labai nustebęs, beje, kaip ir kiti žmonės pasaulyje, iš kur atsiranda tokių žmonių, o ypač

tokio garbaus amžiaus, pergyvenusių II Pasaulinį karą ir galinčių taip neteisingai kalbėti apie žydų

istoriją. Ursulos vyras priklausė NSDAP, dar vadinamai nacionalsocialistų partijai arba nacių partijai.

Negi maža įrodymų, kad Holokaustas tikrai buvo ir dėl to labiausiai nukentėjo žydų tauta?

Tyrimas prieš Haverbek prasidėjo 2015, kai ji vienam vokiškam laikraščiui davė interviu, kuriame

teigė, kad lageris Aušvicas (Vokietijos pavadinimas - Aušvicas) nebuvo mirties stovykla, kad tai

tebuvo darbo stovykla ir kad naciai nežudė žydų. Tuomet iškyla klausimas, kodėl ten buvo vežami

žydų vaikai, invalidai bei pagyvenę žydai iš visos Europos? Ar jie galėjo dirbti? Ar tokie žmonės

galėjo būti darbo jėga?

Aišku viena, Aušvico (OSVENCEMO)  ir Birkenau  koncentracijos stovykloje buvo vykdomas tik

vienas darbas –  žydų tautos naikinimas.

Panevėžyje   yra  žmogus, buvęs  tarybos   narys,   Raimondas   Pankevičius,  kuris   taip   pat neigia

Holokaustą.   Per   Panevežio   tarybos   posėdį,   vykusį   2014 m.,   jis   pasisakė, kad  ,,veikė  žydų   

esesininkų būriai, kurie per dieną sušaudydavo po 5000 žydų". 

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė pasisakymą įvertino kaip antisemitinį išpuolį, prokuratūra

pradėjo bylą, dabar žinomas panevėžietis teisme.

Panevėžio apylinkės teismas  yra davęs užklausas į Lietuvos istorijos institutą, į Lietuvos genocido

ir egzistencijos centrą bei Vilniaus žydų Gaono muziejų, iš kurių gavo  išvadą, jog nėra rasta jokių

istorinių   duomenų,  kad žydų   tautybės   asmenys   dalyvavo   žydų žudynėse   Paneriuose   ir  kitose Lietuvos apylinkėse. Visų šių institucijų pateiktuose atsakymuose akivaizdu, kad nacistų tikslas buvo vienas – išnaikinti visą žydų tautą nežiurint kieno rankomis.

 

 

Biržų žydų tragiškų žudynių minėjimas

Panevėžio žydų bendruomenės nariai rugpjūčio 28 dieną dalyvavo Biržų žydų atminimo eisenoje.

Tokio masto, su tokiu didžiuliu svečių skaičiumi, regioniniai renginiai vyksta ne dažnai. Renginyje dalyvavo ir LR  seimo nariai.  Vienas jų, Emanuelis Zingeris, kuris masinių žudynių vietoje Pakamponyse, savo kalboje pabrėžė, jog visa visuomenė turi daryti viską, kad tokia tragedija, kuri atsitiko žydams, niekuomet nepasikartotų.  O Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky pabrėžė, jog nedidelių regionų miesteliams tokio masto renginiai turi būti kaip įpareigojimas vietiniams gyventojams kasmet atsiminti ir minėti žydų tragediją, kuri palietė buvusius lietuvių kaimynus žydus, dirbusius vaistininkais, pramonininkais, pardavėjais ir buvusius įvairių krautuvėlių savininkais. Pirmininkė taip pat pabrėžė, kad labai gaila, jog  tarp susirinkusiųjų nėra Biržų mero Valdemaro Valkiūno, tačiau išreiškė nuoširdžią padėką renginio organizatorei mero pavaduotojai Irutei Varzienei bei tolerancijos centro vadovui istorijos mokytojui Vidmantui Jakoniui ir jo sūnui R. Jakoniui už aukšto rango kultūrą ir tolerantiškumą.

Įspūdingą kalbą pasakė J.E. arkivyskupas kun. Lionginas Virbalas. Jis pats užaugo Biržuose ir kalbėjo apie tai, kad ne visi jo amžiaus žmonės tiksliai žino Biržų žydų istoriją. Jis teigė, kad žydai buvo ne šiaip žmonės, bet jie turėjo savo veidus, vardus, mokėjo griežti smuiku, ėjo į Sinagogas, kurie žvelgė į tą patį Širvenos ežerą. Arkivyskupas teigė, kad nors visi aplinkiniai žinojo, jog čia gyveno tokie žmonės, tačiau niekas nesigilino į juos ištikusią tragediją. Kun. Liongino Virbalo nuomone, žodis tolerancija ne visai pilnai apima tą problemą, kurią šiandien turi pasaulis. Žmonės turi suvokti, kad dabartiniais laikais pasaulis turi ir daugiau naujų tragedijų, o mes turime išmokti tas pamokas, kurios vyko II Pasaulinio karo metais, kai broliai lietuviai naikino savo kaimynus žydus ir grobė jų turtą.

J.E. Izraelio ambasadorius Lietuvai Amir Maimon išreiškė viltį dėl visų Lietuvos gyventojų kaimyninių santykių, nepriklausomai nuo tautybės. Jis nuoširdžiai pasidžiaugė, kad šioje atminimo eisenoje dalyvauja daug Lietuvos regionų žydų bendruomenių pirmininkų, t.y. Panevėžio, Ukmergės, Vilniaus, taip pat Šiaulių bei Klaipėdos žydų bendruomenių narių. Kiekvienas Lietuvos miestas, nepriklausomai nuo jo dydžio, turėjo savo žydų (litvakų) istoriją, kurios negalima pamiršti.

Aplankiusi Biržų miesto žydų kapines, procesija tęsė renginį Pakamponių masinių žudynių vietoje , kurioje buvo pravestas daugiau nei 3 valandų mitingas, kur pasisakė daugybė žmonių, tame tarpe ir žydų gelbėtojai.

Trečiasis renginio etapas buvo konferencija, kuri vyko Biržų pilies  Arsenalo salėje, kur buvo pristatyta Biržų žydų istorija ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės pavaduotojas Artūras  Taicas padėkojo visiems organizatoriams, kurie prisidėjo prie šio renginio ir įteikė padėkos raštus.

Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman taip pat pasidžiaugė, kad šiandien turime tokią tradiciją  susitikti Biržuose konferencijoje, bendrauti su vicemere Irute Varziene, kuri savo ruožtu yra Biržų visuomenės iniciatorė, sukviečianti Biržų miesto gyventojus, moksleivius, mokytojus, tokius kaip Vidmantas Jakonis, kuris ir pradėjo visą tolerancijos darbą Biržuose.

Taip pat Gennady Kofman padėkojo pagrindiniam renginio organizatoriui Saniai Kerbedžiui už renginio organizavimą ir koordinavimą.

 

Kol tokie renginiai vyks, tol Biržų bei aplinkinės visuomenės darys viską, kad žydų kapinės bei masinių žudynių vietos nebūtų užmirštos, o žuvusiųjų atminimas būtų išsaugotas. 

Draugystės tiltas - pasaulio kultūros renginys

Rugpjūčio 23 d. Panevėžyje buvo organizuotas simpoziumas - projektas ,,GlassJazz“. Tai vienintelis įvykis Lietuvoje, o gal ir visoje Europoje, kuomet meninis stiklas susilieja su džiazu. ,,Stiklas – unikalus, su juo įmanomos improvizacijos kaip džiaze. Improvizuodamas juo gali išgauti nenusakomas formas. Džiazas – lyg meditacija, kuri skatina menininkus išsilaisvinti, pasinerti į kūrybines mintis, eksperimentuoti, ieškoti netikėtų formų“, - teigia ,, GlassJazz“ iniciatorius, stiklo menininkas, meninio stiklo studijos ,,Glasremis“ vadovas  Remigijus Kriukas.

Simpoziumas prasidėjo nuo renginio Kupiškyje Etnografijos muziejuje, kur buvo susirinkę daugybė simpoziumo dalyvių iš 16 šalių (Belgijos, Estijos, Islandijos, Japonijos, Prancūzijos, Ukrainos, Izraelio, Jungtinės karalystės, Latvijos, Lenkijos, Liuksemburgo, Rusijos, Suomijos, Vokietijos bei Čekijos).  Parodos lankytojai gali išvysti net 30-ties stiklo menininkų darbų.  

Renginys prasidėjo Izraelio menininko Louis Sakalovsky meninio stiklo ir tapybos paroda pavadinimu ,,Sugrįžimas“, todėl, kad jo tėvai ir visi giminaičiai prieš karą gyveno Panevėžyje ir Kupiškyje.

Prieš prasidedant karui, šio menininko motina ir giminaičiai emigravo į Palestiną, o visi tėvo giminaičiai buvo sušaudyti Panevėžyje ir Kupiškyje.

Jo Ekscelencija Izraelio ambasadorius Amir Maimon parodos atidarymo proga padėkojo organizatoriui Remigijui Kriukui už reikšmingą idėją sukviesti stiklo menininkus beveik iš visos Europos, kurie 10 dienų Panevėžyje kūrė savo meno kūrinius.

Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman padėkojo Kupiškio merui Dainiui Bardauskui už tradiciją pritraukti nedidelius miestelius į tokius kultūrinius renginius, kuriuose dalyvauja žydų tautybės garsūs meno meistrai. Pirmininkas taip pat padėkojo ir pasidžiaugė tuo, kad Kupiškio vietinė valdžia gražiai prižiūri žydų kapines bei masinių žudynių vietas, kurių Kupiškio rajone yra net keturios.

O atidarymą vainikavo ,,GlassJazz“ iniciatoriaus  Remigijaus Kriuko stiklo kūrinių gamyba tamsoje. Ši paroda buvo atgabenta iš Jeruzalės.

Vakare Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas pakvietė Panevėžio miesto žydų bendruomenės atstovus dalyvauti  simpoziumo meno meistrų darbų gamybos pristatyme.

Izraelio menininkai taip pat parodė savo meistriškumą, o Jo Ekscelencija Izraelio ambasadorius Amir Maimon pats savo rankomis pabandė padaryti stiklinį meno kūrinį.


 

Minint Holokausto 75-ąsias metines

Panevėžio žydų bendruomenė, minėdama žydų Holokausto 75-ąsias metines, suplanavo aplankyti visas masinių žudynių vietas ir kapines, esančias Panevėžio miesto apskrityje.

Yra labai svarbu minėti tragišką Lietuvos žydų istoriją, nepaliekant nei vienos vietos, kur guli mirusieji arba nužudyti per II Pasaulinį karą žydai.

Už ką buvo nužudyti mažų miestelių žydai? Tik todėl, kad jų tautybė – žydai? Ar todėl, kad norėta pagrobti jų turtą? Manytume, kad tikrai ne todėl.

Visi supranta, kad buvo karo metai ir Hitlerio bei jo pagalbininkų politika buvo viena – išnaikinti visą žydų tautą. Taigi, jų žiaurus tikslas buvo pasiektas, bet ne vokiečių rankomis, o vietinių kolaborantų jėgomis.

Sklando daugybė gandų, kad žydai buvo komunistai, enkavedistaikegebistai. Taip, buvo ir tokių, bet labai maža dalis. Esmė ta, kad lietuviai kaimynai – policininkai, taip pat pridėjo savo rankas prie šio juodo darbo.

Šiandien Panevėžio apskrityje yra apie 40 vietų, kur guli sušaudyti ir palaidoti žydai. Todėl mūsų, Lietuvos žydų, pareiga yra priminti vietiniams valdžios atstovams bei gyventojams, kad žydai čia gyveno ir jų įnašas į visa, ką šiandien turime Lietuvoje, yra didžiulis.

Lietuvos žmonės turi suprasti, kad per Holokaustą žuvusių žydų įamžinimas svarbus ne tik žydams, bet ir visai visuomenei, jų vaikams, ateinančioms kartoms.

Panevėžio žydų bendruomenės nariai keletą kartų per metus aplanko žydų žudynių vietas ir kapus Panevėžio apskrityje ir visoje Lietuvoje. Ir labai malonu, kai tolerantiška Lietuvos visuomenė kartu su žydais dalyvauja renginiuose, skirtuose Holokausto atminimo dienose.

Šiais metais Panevėžio žydų bendruomenė taip pat suplanavo rugsėjo 30 dieną aplankyti vieną iš baisiausių tragiškų vietų Lenkijoje, Aušvico – Birkenau koncentracijos stovyklas. Norime pagerbti daugiau nei milijoną nekaltai nukankintų ir nužudytų per II Pasaulinį karą žydų.


Į šią kelionę važiuosime su vaikais, kad žuvusiųjų atminimą perduotume ateinančioms kartoms.

Svečiai iš Izraelio ieškojo savo šaknų Panevėžyje

Svečiai iš Izraelio, Barkovskių šeima, puikiai kalbantys lietuviškai, atvyko į Lietuvą aplankyti senelių ir prosenelių gimtinės bei rasti daugiau informacijos apie Holokausto metais sušaudytus giminaičius.

Barkovskių šeimos susitikimas su Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininku ir jos nariais įvyko 2016 m. rugpjūčio 3 d. Vyras Igor (Icchak) Barkovskij -  matematikos mokytojas, žmona Frida yra chorvedė, prieš 40 metų baigusi Vilniaus konservatoriją – H. Perelšteino klasę. Pora užaugino du vaikus, turi 4 anūkus, kurie gyvena Amerikoje ir Izraelyje.

Barkovskių šeima atvyko į Lietuvą, į Panevėžį, norėdami atrasti savo šaknis, pavaikščioti senolių žeme. Čia, Panevėžyje, gyveno jų močiutė su šeima, kurie buvo nužudyti vokiečių nacistų. Močiutė Chelem Dveire turėjo 12 brolių ir seserų.

Pagal išankstinį susitarimą, Panevėžio žydų bendruomenė atrado Igorio senelių ir visos jų giminės šaknis, kurie gyveno Panevėžyje prieš karą. Dabar, pagal vardus ir pavardes išaiškėjo, kas iš Igorio Barkovskij senelio šeimos buvo sušaudyti liepos mėnesį Kurganavos miške.

Kiekvieną kartą atvykus svečiams iš Izraelio, Amerikos, Australijos ar kitų valstybių, kur dabar gyvena vaikai ir anūkai bei domisi savo artimųjų sunaikinimu per II Pasaulinį karą, tokių žmonių sąrašai vis didėja.

Svečiams buvo labai svarbu susitikti su žydų bendruomenės pirmininku, kuris, jų žodžiais tariant, labai aiškiai, vaizdžiai ir jautriai supažindino su visa Panevėžio žydų istorija, tų metų įvykiais.

 

,,Su dideliu skausmu mes išklausėme labai įdomią paskaitą ir esame labai dėkingi pirmininkui Genady Kofman už visų paminklų išsaugojimą“ – sakė atsisveikindami svečiai. 

Vilniaus jidiš vasaros programos apsilankymas Panevėžio žydų bendruomenėje

Rugpjūčio 7 d., penktadienį, Panevėžio žydų bendruomenėje lankėsi Vilniaus jidiš vasaros programos dalyviai kartu su Vilniaus jidiš instituto programų koordinatore Indre Joffyte,

nusipelniusio panevėžiečio Elijaus Joffės anūke. Grupėje buvo įvairaus amžiaus ir įvairių profesijų atstovai bei įvairių sričių studentai iš JAV, Jungtinės Karalystės, Ukrainos, Vokietijos, Austrijos, Švedijos ir Lietuvos. Visus grupės dalyvius vienija vienas tikslas – tobulinti savo jidiš kalbos žinias, gilinti supratimą apie Rytų Europos žydų kultūrą ir paveldą. Kai kuriems jidiš kalba reikalinga darbui (pvz., archyvuose), moksliniams tyrinėjimams, kiti tiesiog nori sugrįžti prie savo šaknų.

Programos dalyvių grupei buvo ypatingai malonu susipažinti su Panevėžio žydų bendruomenės

pirmininku, sužinoti apie Panevėžio žydų istoriją, aplankyti objektus, susijusius su žydų kultūra.

Vilniaus jidiš vasaros kursai - tai tarptautinė tęstinė universitetinė jidiš kalbos ir kultūros programa.

Įkurta 1982 m. Oksfordo universitete, D. Britanijoje, 1998 m. programa buvo perkelta į Vilnių. Nuo 2001 m. Vilniaus jidiš vasaros programą vykdo tais pačiais metais įsteigtas Vilniaus jidiš institutas.

Vilniaus jidiš vasaros programa – tai intensyvūs keturių savaičių jidiš kalbos ir kultūros kursai.

Pagal turimas žinias suskirstyti į keturių lygių grupes studentai penkias dienas per savaitę lanko

kalbos (gramatikos ir literatūros) užsiėmimus, kuriuos veda stipriausi pasaulyje jidiš kalbos ir

literatūros specialistai.

Kita svarbi Vilniaus jidiš vasaros programos veiklos sritis – tai jos kultūrinė programa. Per filmų peržiūras, koncertus, muzikos užsiėmimus, paskaitas ir prezentacijas, susitikimus ir diskusijas, išvykas ir ekskursijas po Vilnių, jo apylinkes ir kitus Lietuvos miestus ir miestelius studentai yra supažindinimi su Rytų Europos žydų (aškenazių) materialiuoju ir nemateriuoliuoju paveldu. 

Bendruomenės narių vizitas į Latviją

2016 m. rugpjūčio 2 d. Panevėžio žydų bendruomenės nariai vyko į ekskursiją.

Bendruomenėje jau yra tapusi tradicija kasmet aplankyti kaimyninius miestus, kur gyvena žydų bendruomenės.

Šį kartą Panevėžio žydų bendruomenės nariai aplankė Pasvalį, Latvijos miestus Bauską bei Rygos centrą. Sužinojome daug istorijų apie žydus, kurie gyveno tose vietovėse.  Įdomu buvo išgirsti, kaip jie gyveno, kuo užsiėmė, kokias tradicijas puoselėjo ir pan.

 

Į Panevėžį bendruomenės nariai grįžo pilni naujų įspūdžių. Labai smagu, jog šį kartą ekskursijoje dalyvavo nemažai vaikučių. Ekskursijos dalyvius lydėjo ne tik gera nuotaika, bet ir puikus, saulėtas oras. 

Svečiai iš Amerikos

Svečiai iš 7 Amerikos valstijų - rabinai, jų žmonos ir vaikai su dideliu susidomėjimu aplankė Panevėžio miestą ir susipažino su žydų paveldu mūsų mieste.

Panevėžio miesto žydų bendruomenės patalpose,  80 žmonių grupė peržiūrėjo 1932 metų dokumentinį filmą apie Panevėžio Ješivą, jos pagrindinį rabiną Josifą Kahanamaną ir žydus, gyvenusius mieste tuo laikmečiu.

Susitikimas buvo suplanuotas iš anksto. Susitikimo metu buvo numatyta Panevėžio miesto žydų bendruomenės archyve atrasti duomenis apie senelius ir prosenelius, sužinoti pavardes tų, kurie mokėsi Panevėžio žydų mergaičių religinėje gimnazijoje Javne bei hebrajų gimnazijoje.

Viena iš svečių atrado duomenis apie savo senelę Menucha Nechana Berlin.

 

Grupės vadovas Isokor Frend padėkojo pirmininkui Gennady Kofman už įdomų pasakojimą apie prieškarinį žydų gyvenimą Panevėžyje ir jo apskrityse. 

Garsūs svečiai iš JAV mūsų bendruomenėje

Mūsų bendruomenėje apsilankė garsus svečias Philip S. Shapiro iš JAV drauge su savo žmona Aldona.

Philas Šapiras dažnai aplanko Lietuvą. Jis yra surinkęs beveik visą istorinę medžiagą apie savo šeimą. O jo šeima buvo labai didelė ir garsi. Šeimoje buvo daug mokslininkų, pramonininkų, mokytojų ir gydytojų.

Philo seneliai gimė Lietuvoje, Panevėžyje ir Rokiškyje. Prieš karą jo motina, kuri gimė Panevėžio mieste, su visa šeima emigravo į JAV, o motinos sesuo su šeima liko gyventi čia, Lietuvoje.  Deja, visa garsi šeima buvo sušaudyta karo metais Panevėžio miške.

Rokiškyje šiandien yra išlikę išsaugotos žydų kapinės ir Philo Šapiro pastangomis buvo surinkta nemaža suma pinigų, kad ten pastatyti paminklą, sutvarkyti tvorą bei pastatyti naujus vartus. Prie šių darbų buvo prijungta ir Panevėžio žydų bendruomenė. Kartu važiavome į Rokiškio savivaldybę, kur buvo tariamasi dėl leidimo darbams pradėti bei pastatyti paminklinį memorialą.

2013 m. vyko ilgi susirašinėjimai su Panevėžio kultūros paveldo padaliniu, kad būtų tiksliai atrasta Rokiškio žydų senųjų kapinių teritorija.

 

Šiandien galima didžiuotis, kad Philo Šapiro šeimos dėka, kapinės yra išsaugotos ir prižiūrimos.

Reiškiame užuojautą

Nevėžio upė pasiglemžė žinomą Panevėžio sporto pasaulio veikėją

 

Vakar, birželio  29 d. Panevėžio kultūros ir poilsio parko maudykloje nuskendo buvęs garsus miesto sportininkas, šalies futbolo čempionas Tautvilis Antanaitis.

Nevėžio upė pasiglemžė žinomą Panevėžio sporto pasaulio veikėją. Jis buvo  ilgametis Savivaldybės Sporto skyriaus vedėjo pavaduotojas, atsakingas už miesto sporto klubų veiklą. Jo pavardė įrašyta į 1968-ųjų Lietuvos futbolo čempionų garbės sąrašą – T. Antanaitis žaidė šį titulą iškovojusioje tuomečio Panevėžio parodomojo statybos tresto komandoje ,,Statyba“.  Vyras liepą būtų šventęs 75-ąjį gimtadienį.

Tragedijos liudininkai pasakojo, jog T. Antanaitis buvo nuolatinis maudyklos lankytojas. Prieš pat nelaimę poilsiautojai jį matė gerai nusiteikusį.

Anot kartu buvusio draugo, T. Antanaitis buvo blaivus. Sportininkas visiškai nevartojo alkoholio, buvo sveikos gyvensenos šalininkas. Draugas svarsto, jog turėjusios būti įprastos maudynės bičiuliui tapo paskutinėmis veikiausiai dėl sveikatos problemų.  Prieš  metus jam buvo atlikta rimta širdies operacija.

,,Jis buvo sporto fanatikas pačia geriausia prasme. Panevėžio sporto pasaulio atrama‘‘, - kalbėjo Savivaldybės Sporto skyriaus vedėju devynerius metus dirbęs  R.P. Misiūnas.

         Sulaukęs pensinio amžiaus T. Antanaitis pasitraukė iš aktyvios sportinės veiklos, tačiau ir toliau domėjosi Panevėžio sportiniu gyvenimu. Jis buvo pavyzdys visiems: sveiko gyvenimo būdo šalininkas, kas rytą bėgiodavo, nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens upėje maudydavosi.

Panevėžio miesto žydų bendruomenė reiškia gilią užuojautą bendruomenės narei žmonai Tamarai Antanaitienei ir sūnui.

 

 

Panevėžio žydų bendruomenėje lankėsi garsus režisierius Borisas Maftsiras

B. Matfsiras gimė Rygoje, Latvijoje 1947 metais  ir  1971 metais emigravo į Izraelį, kur dirba Holokausto tyrimų institute  Jadvašeme (Yad Vashem)  nepriklausomu režisieriumi. Jis prodiusavo  400 dokumentinių filmų ir televizijos dokumentinių filmų. Taip pat yra daugiau nei 30 dokumentinių filmų režisierius.

Šiuo metu jis ruošia scenarijų naujam filmui apie Lietuvos teisuolius, kurie gelbėjo žydus  II Pasaulinio karo metais. 2008 m., būdamas Lietuvoje, jis aplankė Panevėžio miesto žydų bendruomenę. Šis vizitas buvo suplanuotas tam, kad įamžinti Lietuvos didvyrių, kurie gerbė žydus, atminimą. Šį kartą B. Matfsiras Panevėžio žydų bendruomenėje  susitiko su generaline vyresniąja Dievo Apvaizdos seserų kongregacijos  seserimi Leonora Kasiulyte. Ši sesuo dvejus metus rinko medžiagą ir parašė knygą apie Mariją Rusteikaitę, moterį, kuri prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, išgelbėjo penkiolikos žydų gyvybes, visai nesirūpindama dėl savosios. Režisierius taip pat susitiko su Rožyno progimnazijos istorijos mokytoja Genute Žilyte, kuri 12 metų ruošia tolerancijos ir edukacinius projektus, susijusius su holokausto istorija, padeda Lietuvos visuomenei giliau suvokti žydų tragišką likimą. Nuo 2004 m. vadovauja mokyklos Tolerancijos ugdymo centrui, su mokiniais dalyvauja Tarptautinės komisijos  organizuojamuose projektuose ir pilietinėse iniciatyvose,  užrašinėja  holokausto liudytojų ir pabuvojusių Sibiro tremtyje atsiminimus, tvarko  holokausto aukų masinių žudynių vietas Kurganavoje, Žaliojoje girioje. Kasmet Panevėžio apskrities ir miesto visuomenei pristato mokinių kūrybinių darbų holokausto arba lietuvių genocido tema parodas.

B. Matfsiras taip pat bendravo  ir  su Panevėžio miesto žydų bendruomenės nariu Vidmantu Markevičium, kuris supažindino su dokumentais apie savo tėvo ir senelio šeimos istoriją holokausto metu, kai jie, rizikuodami savo gyvybėmis, gelbėjo žydus. Pagal šį scenarijų taip pat  bus sukurtas dokumentinis filmas, kurį remia Jadvašemo muziejus tikslu įamžinti kuo daugiau istorijos faktų apie žydų holokausto likimą.

,,Panevėžio žydų bendruomenės praeitis“.

Šių metų birželio 9 d. Panevėžio kraštotyros muziejuje buvo atidaryta paroda ,,Panevėžio žydų bendruomenės praeitis“.

 

Atidaryme dalyvavo Panevėžio žydų bendruomenės nariai. Paroda skirta edukacinėms temoms, kurios bus organizuojamos Tolerancijos centro vadovams, mokiniams ir, be abejo, Panevėžio visuomenei artimiau susipažinti su žydų tradicijomis ir istorine praeitimi. 

Viešnia iš Meksikos

Birželio 8 dieną mūsų bendruomenėje apsilankė viešnia iš Meksikos Dalia Grezemkovsky Zilber Graber. Ji yra gimusi Meksikoje, Mechiko mieste. Su vyru verslininku užaugino tris sūnus, kurie šiuo metu gyvena užsienyje (vienas Londone, kitas Amerikoje).

Viešnia domėjosi bet kokia informacija, susijusia su jos seneliais ir proseneliais. Jos seneliai gyveno Panevėžyje, čia susipažino bei susituokė. Senelis Icikas Zilberas gimė 1903 metais, o senelė Chaja Bernavičiūtė 1906 m. Susituokė 1930 metais ir gyveno Respublikos g. 41. Senelis dirbo tuometiniame odos fabrike odų dirbėju, o senelė buvo pardavėja.  Vėliau abu emigravo per Vokietiją į Meksiką.

Šiuo metu Dalia Graber įgyjo Lietuvos pilietybę. 

Konferencija Kupiškyje

Gegužės 30 dieną Kupiškyje Povilo Matulionio progimnazijoje įvyko tarptautinė konferencija ,,Kupiškio žydų bendruomenė. Praeities ir dabarties sąsajos“, kurią organizavo Kupiškio etnografijos muziejus drauge su progimnazija.

Konferencijoje dalyvavo:

Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje J.E. Amir Maimon

Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman

Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas

Kupiškio rajono vicemeras Aurimas Martinka

Kupiškio Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jurgita Trifeldienė

Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė

Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos direktorius Rimvydas Latvys

Seimo narys Aleksandras Zeltinis savo sveikinamajame žodyje su džiaugsmu pranešė, kad jo iniciatyva bus restauruojama buvusi Sinagoga (dabart. Kupiškio biblioteka), kur 2001 m. buvo atidengta bronzinė memorialinė lenta su žuvusiųjų Holokausto metais Kupiškio žydų vardais.

Seimo narys S. Jovaiša išreiškė viltį, kad ateityje pats svarbiausias  tikslas turėtų būti  geri santykiai tarp žydų ir Lietuvos valstybės gyventojų.

Konferencijoje pirmą pranešimą skaitė Izraelio ambasadorius J.E. Amir Maimon. Jis su džiaugsmu pareiškė, kad dabartiniai kultūriniai ir visuomeniniai santykiai tarp Izraelio valstybės ir Lietuvos yra nepaprastai gražūs ir šilti.

Jis pabrėžė, kad yra pabuvojęs visuose Aukštaitijos miestuose ir susipažinęs su jų istorija. Ambasadorius taip pat dažnas svečias Lietuvos mokyklose ir gimnazijose ir labai džiaugiasi tuo, kaip vaikai yra mokomi Lietuvos istorijos.  Nes tas, kas nežino savo šalies  istorijos, tas neturės ir ateities.

Daktaras Arūnas Bubnys skaitė pranešimą apie II Pasaulinio karo Kupiškio žydų tragišką likimą.

Konferencijoje dalyvavo ir kiti istorijos mokslininkai, kurie skaitė labai įdomius pranešimus Kupiškio visuomenei. O tolerancijos centro vaikai iš Rokiškio, Biržų ir kitų miestų pristatė puikią etnografijos parodą (piešinių, plakatų) apie kiekvieno Aukštaitijos miesto žydų istorijos fragmentus.

Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman  savo pranešime pabrėžė, kad nežiūrint to, jog žydų istorijos momentai II Pasaulinio karo metais buvo liūdni ir tragiški, tačiau žydai yra be galo dėkingi tiems lietuviams, kurie rizikuodami savo gyvybėmis, gelbėjo žydus nuo tragiškos mirties.

Gennady Kofman išreiškė didelę padėką Kupiškio bibliotekos darbuotojams, istorijos mokytojams, jaunimui, kurie nagrinėja, domisi ir tyrinėja istorinius šaltinius apie Holokaustą ir dalinasi informacija su artimaisiais bei aplinkiniais. Taip pat padėkojo progimnazijos direktoriui R. Latviui, kuris organizavo šią mokslinę konferenciją, visiems organizatoriams,dalyviams, etnografijos muziejaus darbuotojams, istorijos mokytojams. 

Kupiškio rajono meras D. Bardauskas ir vicemeras A. Martinka taip pat išreiškė didelę padėką ambasadoriui, kad jis jau 4 kartą atvažiuoja į Kupiškį, domisi Lietuvos istorija. Meras pasidžiaugė, kad yra didelė garbė, jog Kupiškio progimnazijoje buvo organizuota tokia tarptautinė mokslinė konferencija.

Konferencija davė impulsą ateičiai – kad visos tautos, nepriklausomai nuo rasių, kultūrų, papročių, religijų ir įsitikinimų gali ir privalo sugyventi taikiai Lietuvos valstybėje.

 

Visi konferencijos dalyviai išreiškė viltį, kad neturėtų likti abejingų žmonių, jeigu pas kaimyną ar kažkur pasaulyje egzistuoja represijos, žudomos taikios tautos ar niekuo nekalti žmonės, nedalyvaujantys politiniuose reikaluose

Svečiai iš Izraelio

Gegužės 26 dieną Panevėžio žydų bendruomenė priėmė gausų būrį svečių iš  Izraelio. Tai studentai ir dėstytojai iš Jeruzalės pedagoginio koledžo, kuriam vadovauja profesorė Michal Benfiatov. Susitikime dalyvavo tuo metu bendruomenėje viešėjusi  viena iš Dievo Apvaizdos seserų kongregacijos narių Leonora Kasiulytė, kuri svečiams pristatė savo knygą ,,Teisuolė Marija Rusteikaitė gimnazistų piešiniuose“.

Bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman papasakojo apie žydų bendruomenės veiklą Panevėžyje, trumpai supažindino su miesto ir čia gyvenusių žydų istorija.

Svečiai labai domėjosi apie Panevėžyje gyvenančius žydus, jų veiklą, požiūrį į Izraelį.


Pirmininkas svečius susipažino su bendruomenės veikla, edukacinėmis programomis bendradarbiaujant su mokyklomis, vykdoma socialine veikla.

In Memoriam

Šiandien Panevėžio miesto žydų bendruomenę ir visuomenę pasiekė nemaloni žinia, kad Izraelyje po sunkios ir ilgos ligos, mirė garsi Panevėžio miesto buvusi gydytoja Mira Rozova. Pusę savo gyvenimo ji pradirbo vyriausiąja gydytoja Panevėžio infekcinėje ligoninėje. 1954 m. Marija baigė Krasnodaro medicinos institutą. Atidirbusi 3 metus pagal paskyrimą Kaliningrado srityje, persikėlė į Panevėžį 1957 m. Dirbo terapeute dabartinėje respublikinėje ligoninėje, poliklinikoje.  Tuomet tai tebuvo nedidelis infekcinės ligoninės skyrius. Tad buvo nutarta atidaryti atskirą infekcinę ligoninę, kuriai vadovauti paskyrė jaunutę, bet energingą M. Rozovą. Infekcinė ligoninė pokario laikais įsikūrė Panevėžio žydų ligoninės patalpose Ramygalos gatvėje, kurią po karo reikėjo remontuoti. Bet apie 20 metų ligoninės darbo  prabėgo senose, nerenovuotose  patalpose.

Architektas J. Skublickas pirmą kartą projektavo infekcinę ligoninę. Drauge su projekto autoriumi vyriausioji gydytoja važinėjo po Lietuvą ir žiūrėjo kaip nereikia statyti.  Taip aprašyta tuometinėje Lietuvos spaudoje.

Pastatas buvo senas, ištęstas, ilgas, siaurais koridoriais su daugybe langų. Reikėjo statyti taip, kad būtų išlaikyti epidemiologiniai reikalavimai, galvoti apie žmones, kurie čia dirbs ir gydysis. Taip pat buvo suprojektuotas liftas su didelėmis durimis (kad plačiai atsivertų). Vyriausioji gydytoja žinojo viena – projektuotojas gali sukurti labai gražų pastatą, bet ar jis bus patogus naudotis, turi žiūrėti užsakovas.

Infekcinė ligoninė buvo pastatyta pagal individualų projektą pirmą kartą Lietuvos Respublikoje. Per infekcinės ligoninės iškilmingą atidarymą Mira Rozova lydėjo į gyvenimą savo pačios kūdikį. Ant vyriausios gydytojos pečių buvo užkrauta daug įpareigojimų: aprūpinti ligoninę šiuolaikine medicinine technika, atrinkti atitinkantį medicinos personalą, organizuoti specialų vaikų ligoninės skyrių. Kaip ir  kiekviename kolektyve, nebūdavo apsieita be darbinių konfliktų, bet vyr. gydytoja visada išspręsdavo juos žmogiškai. Kolektyvas tai suprato ir labai gerbė savo vadovę.

Mira Rozova ir jos kolektyvas metai iš metų užimdavo pirmą vietą tarp respublikinės medicinos įstaigų pagal aukšto lygio gydytojų profesionalumą. Ji taip pat daug metų buvo ir Panevėžio miesto liaudies deputatų tarybos narė.

Iš ryto gydytoja M. Rozova priimdavo ligonius ne tik iš Panevėžio miesto, bet ir  iš aplinkinių rajonų (Rokiškio, Pasvalio ir kitų).  Gydytojos kabinete niekada nenutildavo telefonas. Žmonės kreipėsi į ją ne tik medicinos ir gydymo klausimais, bet ir dėl informacijos apie vaistus bei įvairiais socialiniais klausimais.  Todėl M. Rozova dirbdavo savo kabinete iki išnaktų. Jos gyvenimo palydovu buvo jos vyras, taip pat gydytojas loristas. Jie drauge pragyveno visą gyvenimą. Turėjo dukrą Natelą. Nors tėvai svajojo ją matyti baltu chalatu, tačiau dukra pasirinko pedagogo profesiją -  dėsto  A. Domaševičiaus medicinos mokykloje. Namuose šeima turėjo didžiulę biblioteką.

Panevėžio miesto žydų bendruomenė reiškia gilią užuojautą šeimos nariams ir artimiesiems dėl M. Rozovos mirties.


 

Aukščiausio laipsnio cinizmo išraiška

2014 m. rugpjūčio mėnesį Panevėžio miesto Tarybos posėdyje  buvo svarstomas klausimas dėl Amerikos žydų labdaros organizacijos JOINT įamžinimo Panevėžyje. Pagrindinis projekto tikslas – 100 metų labdaringos veiklos sukakties Lietuvoje ir Panevėžyje įamžinimas. Posėdyje buvo siūloma tuometinėje Džointo gatvėje (dabartinė Zikaro g.), pastatyti Stelą šios organizacijos garbei.

Svarstant šį klausimą tik vienintelis iš Panevėžio miesto tuometinių tarybos narių, Raimondas Pankevičius, prieštaravo šio projekto įgyvendinimui. Savo pasisakyme R. Pankevičius ne tik apšmeižė žydų labdaros organizacijos veiklą, bet ir suklaidino kitus tarybos narius dėl holokausto istorijos Lietuvoje.

Nacių okupacijos metais Lietuvoje buvo sunaikinta daugiau nei 90% čia gyvenusių žydų. Dėl tokio antisemitinio pasisakymo ir Holokausto neigimo, Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas kreipėsi į Lietuvos žydų bendruomenės (litvakų) pirmininkę Fainą Kuklianski, kuri  2015 m. raštu kreipėsi į LR generalinę prokuratūrą dėl šio ciniško R. Pankevičiaus pasisakymo. Nuo tada buvo pradėtas tyrimas, pagal kurį iškelta baudžiama byla R. Pankevičiui. Pirmame teismo posėdyje, kuris vyko kovo mėn., R. Pankevičius pareiškė, kad per miesto tarybos posėdį 2014 m. jis apsiriko pasakydamas žodžius ir vietoj žodžių ,,žydų esesininkai‘‘, reikėjo pasakyti ,,žydų policija‘‘.

Į trečiąjį teismo baudžiamosios bylos prieš R. Pankevičių posėdį, 2016 m. gegužės 18 d., atvyko  grupė jį palaikančių pagyvenusių panevėžiečių iš Rožyno kvartalo, kuriame jis gyvena. Tikėtina, jog tai buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai, taip kaip ir žydai, nukentėję nuo represijų. Todėl tai stebina ir skatina dar atidžiau apsvarstyti klausimą kovai su antisemitais, tokiais kaip R. Pankevičius. Jau trečiojo teismo posėdžio metu R. Pankevičius pareiškia, jog neatsisako savo žodžių, kad žydai patys dalyvavo savo tautiečių žudynėse. Tik dabar jis tvirtina, kad tuometiniame 2014 metų miesto tarybos posėdyje, jis citavo žodžius iš knygų (skirtingų šaltinių), beje, kuriais naudojosi lietuvių istorikai, rašydami savo disertacijas ir perrašinėdami kitus autorius. Tačiau nei viename iš paminėtų šaltinių nėra pasakyta, kad buvo žydų esesininkų, kurie per dieną Lietuvoje sušaudydavo po 5000 žydų. Tokio pobūdžio pareiškimai buvo išsakyti iš R. Pankevičiaus pusės.

Trečiojo teismo posėdžio metu, R. Pankevičius vis tiek šaipėsi ir tyčiojosi iš žydų, duodamas interviu laikraščio ,,Lietuvos rytas‘‘ korespondentei. Stengdamasis išsisukti iš susidariusios situacijos, jis pastoviai keičia savo žodžius. Korespondentei jis pasakė, ,,kad buvo tokie išskirtiniai atvejai, kai žydų geto policininkai šaudė žydus“. Į jos klausimą ar neišsižada savo pasakytų žodžių, R. Pankevičius užtikrintai atsakė ,,NE‘‘. ,,Aš išsakau citatas iš knygos, kurias parašė buvusieji geto kaliniai“ ir pan.

Kaip teigė R. Pankevičius, turi būti atstatyta istorinė tiesa. Kokią tiesą jis turi omenyje, nėra aišku. Iškyla klausimas, o kas naikino ir šaudė Panevėžio, Kupiškio, Pasvalio, Rokiškio  bei kitų mažų Lietuvos miestelių žydus, jeigu tenykščiuose getuose apskritai nebuvo žydų policijos?

R. Pankevičius stengiasi išsisukti vis naujais būdais. Anot jo, esą savi savus šaudę Pietryčių Lietuvoje, o Vilniaus getuose žydų policija tik atrinkdavo pasmerktuosius ir juos nuvesdavo į Panerius – didžiausią žudynių vietą Lietuvoje. R. Pankevičius nesutinka su kaltinimais apšmeižus žydų tautą. Jis aiškina siekiantis, kad Holokausto tragedija būtų „išplėsta daugiau nei biurokratiškai“.

Panevėžio apylinkės teismas nutarė kreiptis dėl R. Pankevičiaus pasisakymo į Lietuvos istorijos institutą, į Lietuvos rezistencijos centrą ir Vilniaus žydų Gaono muziejų, kurie teismui pateikė išvadą, jog nėra rasta jokių istorinių duomenų, kad žydų tautybės asmenys dalyvavo žydų žudynėse Paneriuose ir kitose Lietuvos apylinkėse. Istorikams nėra žinomi faktai apie žydų esesininkų veikusius būrius. Atsakingų įstaigų aukščiau pateikti atsakymai paneigia visus R. Pankevičiaus pasisakymus. Nepaisant atliktų tyrimų, R. Pankevičius teismo metu traukė iš konteksto tai, kas jam naudinga, skaitydamas iš nepatvirtintų šaltinių pasibrauktus sakinius.

Manome, kad yra būtina aktyviai spręsti šią problemą, Holokausto neigimą, ir tai nėra kerštas už praeities nusikaltimus, tačiau tai tiesos ir garbės reikalas. Kuo daugiau žydai bando išsaugoti savo tautos tragediją, tuo daugiau atsiranda žmonių, kurie bando tai slėpti ar apšmeižti. Lietuvos žydai gerbia ir kitą Holokausto istorijos pusę, kai lietuviai padėjo žydams, rizikuodami savo ir savo šeimų narių gyvybėmis išgyventi Holokausto metais.

Visos gyvenimiškos aplinkybės daro įtaką kiekvieno žmogaus gyvenimui. Jeigu žmogaus galvoje krizė, tai krizė vyrauja ir jo gyvenime. Tik todėl R. Pankevičius pateko ant teisiamųjų suolo. Dabar jis mėgina viešai apkaltinti žydus, kad jie šaudė savus. Tuo pačiu, jis neigia Holokaustą ir sudaro savo gyvenime dar daugiau problemų. Tokiu būdu jis bando įpiršti visuomenei nuomonę, nesuvokdamas galimų pasekmių. Visas pasaulis kovoja su tokiais išpuoliais – Holokausto neigimu tam, kad jis daugiau niekada nesikartotų.

Teismo procesas dar nesibaigė, kadangi teisėjo nuosprendžiu teismas turi išanalizuoti R. Pankevičiaus pateiktą medžiagą ir nuspręsti ar prijungti šiuos dokumentus prie bylos.

Sekantis teismo procesas vyks šių metų rugpjūčio 10 dieną.

Daugiau informacijos rasite čia:

Po skandalingų pasisakymų apie žydus – teisiamųjų suolas

Svečiai iš Joint

Jau tapo tradicija, kad Panevėžio žydų bendruomenėje nuolat apsilanko Joint  atstovas Abraomas Monin su svečiu iš Anglijos, vienu svarbiausių Joint rėmėjo sūnumi Nataniel Shimiel, kuris visą sekmadienį vaikščiojo po Panevėžio miestą, susipažino su miesto žydų istorija, aplankė Stelą ir buvusią Joint‘o gatvę, kur 1923 m. buvo pastatyta apie 40 namų grįžusiems po I Pasaulinio karo pabėgėliams. Tais sunkiais laikais nukentėję nuo karo žydai, buvo ištremti į Rusijos gilumą ir po karo grįžo į savo gimtinę Lietuvą. Tačiau jų turtai buvo sunaikinti arba išdalinti. 

Netikėtos viešnios Panevėžio žydų bendruomenėje

Šių metų gegužės 11 dieną Panevėžio žydų bendruomenę aplankė netikėti svečiai. Tai Gilla Back iš Australijos, Melburno miesto bei Leanne Cohen su dukra iš Pietų Afrikos, Johanesburgo miesto. Apžiūrėję Panevėžio miestą, viešnios pasidžiaugė daug sužinoję apie čia gyvenusius savo protėvius. Panevėžio žydų bendruomenės patalpose apžiūrėjo fotografijų stendus, papasakojo apie savo protėvius, kurie gyveno čia, Panevėžyje ir  buvo labai turtingi žmonės, leidę sau tais laikais nuvykti net į Maskvą. 1900 metais emigravo į pietų Afriką. Viešnios pasirašė mūsų svečių knygoje: ,,Mūsų protėvių Panevėžys jau nebeegzistuoja, bet pereiti miesto gatvėmis ir įkvėpti šio miesto oro buvo mums lyg privilegija. Buvo be galo gera sužinoti, kad praėjus daugiau nei 70 metų po žydų išvykimo iš miesto, vis dar tebelikę irodymų apie jų įnašą į miestą.“

Projektas Teisuolės Marijos Rusteikaitės garbei

Šių metų balandžio 29 dieną, Panevėžio žydų bendruomenėje buvo aptartas projektas su Dievo Apvaizdos vienuolyno generaline vyresniąja seserimi Jūrate Marcinkevičiūte ir seserimi  S. Klara – Hana Bivil dėl Marijos Rusteikaitės atminimo įamžinimo Panevėžyje. Tuo tikslu, kad Panevėžio miesto gyventojai žinotų apie šios garbingos moters istoriją, susijusią su 15 išgelbėtų žydų vaikų gyvybių II pasaulinio karo metu.

Pagal Panevėžio žydų bendruomenės norą paruoštas projektas ir pristatytas į Panevėžio miesto savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyrių. Projekto tikslas -  įamžinti Pasaulio Tautų Teisuolės Marijos Rusteikaitės (1892 – 1949), Dievo Apvaizdos seserų kongregacijos įkūrėjos atminimą, pavadinant naują gatvę jos vardu ir gatvės pradžioje pakabinant memorialinę lentą, kurioje būtų trumpai aprašyti Teisuolės darbai.

Marija Rusteikaitė buvo intelektuali asmenybė, visuomenės veikėja, medikė, pedagogė, vienuolė labai svarbi Panevėžiui ir jo apylinkėms. Ji užaugo  dvarininkų Stanislovo ir Jadvygos  šeimoje, kurie išaugino 9 vaikus – keturis sūnus ir penkias dukteris. Marija buvo trečias vaikas. Jos mama Jadvyga buvo labai atsidavusi gailestingiems darbams, vaikų priežiūrai, namų ruošai. Tėvai labai mylėjo savo vaikus, rūpinosi jų išsimokslinimu, tikėjimu Dievu ir dora. Vaiguvos žmonės, kurie ją pažino, liudijo, jog jos charizma buvo panaši į Motinos Teresės iš Kalkutos. Naktimis ji sėdėdavo prie sunkių ligonių, tyliai kalbėdavo rožinį ar kitas maldas.

Ji turėjo nemažai draugų žydų, kurie vėliau jai padėjo , ją slapstė, kad nepalanki valdžia nesuimtų ir nenukankintų, kaip tai padarė su daugeliu mūsų tautiečių. Marija Rusteikaitė drąsiai priglausdavo žydų vaikus ir suaugusius, kad tik išgelbėtų juos iš geto. Išgelbėtos iš geto žydaitės vyras pasakojo, jog motinėlė Marija nešdavosi dešrų ir visokių kitokių maisto gėrybių, jas paduodavo geto prižiūrėtojui, kad šis jai duotų darbininkų. Buvo atvejų, kai slėpė žydus gyvenamojo namo palėpėje, pamiškėje, įdarbindavo savo darbovietėje.

Šiandien Lietuvos žydų, litvakų, bendruomenėje dirba gyva išlikusi liudininkė Sulamita Liev, kurią išgelbėjo sesuo Marija Rusteikaitė.  Sulamita dažnai aplanko Panevėžį ir susitinka su seserų kongregacijos Apvaizdos vienuolėmis. Ji iki šiol dėkinga Marijai Rusteikaitei ir vadina ją ,,Motinėle“. Oficialiai Marija Rusteikaitė išgelbėjo 15 žydų, ir keletą neoficialiai pasiuntė pas kitus žmones, nes buvo labai rizikinga, galėjo bet kada ją sušaudyti, išsiaiškinus, kad slepia žydų vaikus ir suaugusiuosius. Už jos didvyriškumą Izraelio vadovybė po mirties ją apdovanojo Pasaulio Tautų Teisuolės atminimo medaliu ir Garbės raštu, o Lietuvos vyriausybė – Žūvančių gelbėjimo kryžiumi ir padėkos raštu.

 

 

10 metų bendradarbiavimo jubiliejus tarp Panevėžio žydų bendruomenės ir Rožyno progimnazijos

Sukako 10 metų, kai Panevėžio žydų bendruomenė kartu su Rožyno progimnazija vykdo bendrus projektus, skirtus tolerancijai ir jaunimo auklėjimui, draugystei su kitomis tautomis, gyvenančiomis Panevėžyje. Šį kartą projektas skirtas Holokausto atminimui Panevėžio krašte. Projekto pavadinimas ,,Tiltas tarp praeities ir dabarties“. Projektas finansuojamas Geros Valios fondo.

Projekte dalyvavo vyresnių klasių mokiniai, viso apie 200 jaunuolių, vaikinų ir merginų, kurie studijuoja Holokausto istoriją ir dalinasi savo įspūdžiais su artimaisiais.

Panevėžio žydų bendruomenė dalijasi informacija su Rožyno progimnazijos mokiniais bei vadovais, istorijos mokytoja Genute Žilyte ir progimnazijos direktore Aida Adikliene, pristato visą turimą bendruomenėje informaciją apie Holokausto istorijos įvykius Panevėžyje ir jo apskrityje.

Gegužės 9 dieną progimnazijos patalpose atidaryta unikali progimnazijos mokinių darbų paroda (paveikslų, plakatų, fotografijų, foto muliažų). Šią parodą planuojama rodyti visoje Aukštaitijoje ir pristatyti ekspoziciją Lietuvos žydų bendruomenės fojė šių metų rugsėjo 23 dieną, kai bus minima Lietuvos žydų genocido diena.

Pagal projektą yra suplanuota su vyresniųjų klasių moksleivių pagalba, aplankyti ir sutvarkyti masinių žudynių vietas: Kurganavos mišką ir Žaliąją girią. Tai jau tapę tradicija, kai progimnazijos mokiniai kartu su Panevėžio žydų bendruomenės nariais gegužės pabaigoje praleidžia šeštadienius, tvarkydami šias vietas. Šiame darbe dalyvauja ne tik mokiniai, bet ir mokytojai. Progimnazija rodo iniciatyvą, kad net ir mažuose Panevėžio apskrities miesteliuose, tokiuose kaip Pasvalyje, Raguvoje, Ramygaloje, kur jau nėra išlikusių žydų, mokinių jėgomis sutvarkomos žydų atminimui skirtos vietos.

Parodos atidarymo metu, pasisakė Rožyno progimnazijos direktorė Aida Adiklienė, kuri padėkojo mokiniams už šią parodą. Taip pat padėkojo Panevėžio žydų bendruomenei už bendradarbiavimą ir dalyvavimą progimnazijos renginiuose. Tolerancijos centro vadovė, Rožyno progimnazijos istorijos mokytoja Genutė Žilytė pasakė, kad piešiniai nėra paprasti, tai visų tolerantų darbai. Ji paaiškino pagrindinių darbų simboliką, pvz. piešinys balandis narve simbolizuoja žydus gete, traukinys su siaubingais vagonais simbolizuoja koncentracijos stovyklas Dachau ir  Birkenau. Juodas varnas piešinyje – nešantis mirtį šauklys. Mokytoja pabrėžė, kad yra pravesta daug pamokų, skirtų holokausto istorijai atminti.

Parodos atidaryme dalyvavo visa progimnazija, daugiau nei 300 jaunuolių. Pagrindiniems atrinktų darbų autoriams buvo įteikti diplomai.

Jaunimas taip pat piešė paveikslus bei plakatus, skirtus teisuoliams, t.y. žmonėms, kurie gelbėjo žydus nuo mirties, rizikuodami savo ir artimųjų gyvybėmis. Rožyno progimnazijos tolerantai dažnai lankosi Panevėžio miesto žydų bendruomenėje. Draugystė ir ryšiai susiję ne tik su liūdnomis temomis, bet ir dalyvavimu žydų šventėse Purim, Pesah ar Roša Šana. Genadijus Kofmanas pabrėžė, kad ši paroda unikali, kad tęsime tolesnį bendradarbiavimą dėl Lietuvos jaunimo ateities. Bendruomenės pirmininkas padovanojo progimnazijai naujai išleistą knygą ,,Nežudysi“, skirtą Holokausto Panevėžio aukoms. 

Pergalės dienos minėjimas Panevėžio žydų bendruomenėje

Pergalės diena Panevėžio žydų bendruomenėje buvo paminėta ir gegužės 8, ir gegužės 9 dienomis. Gegužės 8 d. Panevėžio žydų bendruomenės nariai padėjo vainikus prie paminklo, skirto žydų atminimui ,,Geto vartai“. Buvo uždegtos žvakės ir paminėti žuvusieji Panevėžio miesto žydai, taip pat ir visi Europos žydai, nekaltai nukankinti per II pasaulinį karą masinių žudynių vietose Panevėžyje ir daugiau nei 200 vietų visoje Lietuvoje.

Praėjus 70- čiai metų po II- ojo Pasaulinio karo, norėjosi sugrįžti ir prisiminti tragišką Lietuvos žydų likimą. Kadangi sunaikinus Panevėžio žydus, praktiškai neliko ir gyvų tiesioginių Holokausto liudininkų. ,,Dar ilgai nekaltai išžudytų žydų palikuonys vaizduotėje permąstys tas paskutines savo artimųjų akimirkas, stovint eilėje prie duobės. Įsivaizduos, kas tuo metu dėjosi jų galvose. Ir kokios baisios laukimo valandos akistatoje su mirtimi...“.

Vėliau bendruomenės nariai perėjo prie paminklo, skirto žuvusiems kariams, kurie gynė Panevėžį ir visą Aukštaitiją. Viso, per karo metus, laisvindami Lietuvą nuo nacių okupacijos, žuvo apie 80 000 raudonosios armijos karių. Nemaža dalis iš jų buvo ir žydai, kovoję Lietuvos 16 divizijoje.

Vėliau bendruomenėje buvo paruoštas šventinis stalas, už kurio sėdėjo karo veteranai, Leningrado blokados dalyviai, geto ir koncentracijos stovyklos kaliniai: Jurijus Smirnovas, Irena Giedraitienė, Jefim Grafman ir kiti. Tylos minute šventinio vakaro dalyviai pagerbė savo mirusius artimuosius, kurie kariavo arba buvo evakuoti iš karo zonų. O tokių Panevėžio žydų bendruomenėje buvo nemažai.

Šventėje dalyvavo Rusijos federacijos ambasados atstovas Lietuvoje vyresnysis patarėjas Aleksandras Gancevas. Jis pasveikino visus narius su pergalės švente, veteranams palinkėjo stiprios sveikatos ir stiprybės. Jis pabrėžė, kad Europos žydai  nuo vokiečių nacizmo nukentėjo labiausiai, kaip jokia kita tauta.

 

Gegužės 9 d. Panevėžio žydų bendruomenės nariai kartu su Panevėžio visuomene aplankė Ramygalos g. esančias kapines, kuriose pagerbė nežinomų sovietų armijos karininkų, žuvusių kovoje su nacizmu, paminklą. 

Svečiai iš Baltarusijos

Panevėžio bendruomenėje apsilankė džiazo ansamblis iš Baltarusijos, Bobruisko miesto. Tai mišrus ansamblis, kuriame yra narių žydų bei baltarusių. Visi nariai dirba Bobruisko mieste vaikų muzikos mokykloje. Ten dirbdami ir sukūrė savo ansamblį, pavadinimu THIA. Prie arbatos puodelio bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman papasakojo apie Panevėžio miestą, trumpai nupasakojo čia gyvenusių žydų istoriją. Svečiai labai domėjosi miesto pramone, čia veikiančiomis įmonėmis, ekonomine padėtimi.

Svečiai taip pat papasakojo apie savo šalies ekonominę padėtį, diskutavo apie emigracijos problemas. Bobruisko miestas įžymus savo zefyrais, kurie, pasak svečių, yra ypatingo skonio. Vienas iš ansamblio narių papasakojo, kad yra anksčiau lankęsis Panevėžyje (1984 m.), pasidalijo savo atsiminimais. Svečiai žavėjosi Panevėžio miestu, jo švara, gamta ir tvarkingumu. Pirmininkas papasakojo apie čia veikiantį Juozo Miltinio dramos teatrą, patį režisierių J. Miltinį.

Svečiai labai domėjosi Panevėžio žydų bendruomenės reikalais. Tik atvykę į miestą, jie pirmiausia aplankė mūsų bendruomenę. Susitikime dalyvavo ir du mūsų bendruomenės nariai žydai Jefim Grafman ir Michail Grafman, kurie taip pat dalijosi savo atsiminimais apie čia gyvenusius žydus. Svečiai iš Baltarusijos taip pat pasakojo apie jų mieste veikiančias žydų bendruomenes, kurios tarpusavyje glaudžiai draugauja ir bendradarbiauja.

Svečiai pasakojo apie savo ansamblio veiklą. Jie save vadina ne koncertiniu ansambliu, tiesiog groja tuomet, kai yra kviečiami į kažkokius renginius. Koncertinių turų nerengia. Pernai vasarą teko koncertuoti Vokietijoje. Šiemet atvyko į Panevėžį sudalyvavauti džiazo festivalyje gegužės 6, 7 dienomis Panevėžio bendruomenių rūmuose.

Atsigėrę arbatos, pasidaliję įspūdžiais, ansamblio nariai pasiūlė pasiklausyti vieno iš narių atliekamo kūrinio. Smuiko garsai sužavėjo bendruomenės narius, kurie atsidėkojo nuoširdžiais plojimais.


 

Garbingi svečiai iš Izraelio Panevėžyje

Balandžio 25 dieną, Panevėžio miestas priėmė garsų Izraelio dainininką, džiazo muzikos atlikėją Tamirą Grinbergą. 21-erių Tamiras Grinbergas gimtajame Izraelyje jau yra tikra žvaigždė, grojanti didžiausiuose klubuose bei festivaliuose, o pastaruosius porą metų jį pamažu atranda ir visa Europa. Lietuva – vienas ryškiausių pavyzdžių, nes čia šis talentingas dainininkas ir pianistas jau spėjo suburti ištikimų gerbėjų ratą. Ugningas ir lyriškas, profesionalus iki smulkmenų ir meistriškai muzikuojantis atlikėjas pernai tapo Kaunas Jazz numylėtiniu. Jis išgarsėjo dar prieš keletą metų ir iškart buvo pavadintas „jaunu muzikos stebuklu, pranokstančiu bet kokias viltis“. Dar nesulaukęs pilnametystės, meno mokyklos auklėtinis subūrė keletą kolektyvų. Įdomus, emocijų kupinas balsas, ištikimybė fankui, bliuzui ir džiazui, stilingas retro skambesys ir stulbinama energija – tai Tamiro sėkmės receptas, traukiantis įvairiausio amžiaus publiką. Neatsitiktinai sakoma, kad jo pasirinktas kelias tiesiog nepavaldus laikui ar madoms.

Šį kartą jis kartu su savo džiazo grupe koncertavo Panevėžio muzikiniame teatre. Jo pasirodymas sulaukė didelio pasisekimo, į koncertą susirinko pilna salė žiūrovų.

Koncerto organizatoriai, Izraelio ambasadorius Lietuvoje J.E. Amir Maimon kartu su savo atašė Rasa Mikulevičiūte ir Kauno džiazo festivalio organizatoriais, pristatė Panevėžio visuomenei labai įspūdingą džiazo programą.

Panevėžio miesto meras ir jo pavaduotojas P. Luomanas išreiškė nuostabą šiems Izraelio valstybės talentams, kurių salė nenorėjo paleisti, atsidėkodama gausiais aplodismentais bei susižavėjimo šūksniais.

 

Po koncerto svečiai susitiko draugiškam pokalbiui prie kavos ir arbatos Panevėžio žydų bendruomenėje, pasipasakojo apie savo planus, pasikeitė nuomonėmis. Sužinoję apie Panevėžį daug įdomaus, su gerais įspūdžiais išvažiavo toliau koncertuoti pagal festivalio programą, pagal kurią šįmet pradžiugins net trijų miestų gyventojus – dar koncertuos Alytuje ir Kaune.

Skelbimas

 

Gerbiami Panevėžio žydų bendruomenės nariai,

2016 m. gegužės 7 d. 11 val. vyks ataskaitinis visuotinis Panevėžio žydų bendruomenės susirinkimas.

DIENOTVARKĖ:

1.   Pirmininko pranešimas.

2.   Susipažinimas su revizijos komisijos išvadomis.

3.   2016 metų planų ir biudžeto patvirtinimas.

4.   Ūkio dalies reikalų aptarimas (dėl paminklų tvarkymo, talkos organizavimo).

5.   Einamieji klausimai.

Prašome aktyviai dalyvauti! 

 

Sveikinimas su Pesach

Panevėžio žydų bendruomenė sveikina visus Lietuvos žydus su Pesach - išsivadavimo, laisvės ir atbudimo švente ! Tegul  ji suartina mus, neša visiems daug sveikatos, gerumo bei džiaugsmo. Tegu skubantis pavasaris apiberia gražiausiais žiedais, o saulė sušildo mūsų sielas, išsiilgusias šviesos, spalvų ir jausmų.

Kvietimas į šventę

Visus visus kviečiame kovo 20 d. 14 val. į Panevėžio kultūros centro bendruomenių rūmus (adresu Kranto 28) linksmai atšvęsti PURIM. Smagią nuotaiką dovanos šokių kolektyvas ,,FAJERLECH". Renginio svečiai Ukmergės miesto žydų bendruomenė.

SKELBIMAS

Panevėžio m. žydų bendruomenė ieško ADMINISTRATORIAUS (-ĖS)

Darbo vieta – Panevėžys

Darbo aprašymas: administraciniai bendruomenės darbai; koordinuoti raštvedybinius procesus; rengti ataskaitas. 

Reikalavimai: 

  • aukštasis išsilavinimas;
  • rusų ir lietuvių kalbų žinios – būtina;
  • geri darbo kompiuteriu įgūdžiai, puikios MS Office žinios;
  • puikūs bendravimo įgūdžiai, atsakingumas, kruopštumas, lankstumas;
  • sugebėjimas spręsti konfliktines situacijas;
  • organizaciniai sugebėjimai, greita orientacija;
  • lojalumas labdaringai veiklai bei žydų tradicijoms.

 Naudingi įgūdžiai

  • anglų kalbos žinios;
  • gebėjimas valdyti didelį informacijos kiekį.

 Mes jums siūlome:

  • visas socialines garantijas ir laiku mokamą atlyginimą;
  • darbo vietą Panevėžio centre;
  • draugišką kolektyvą;
  • jokios monotonijos darbe;
  • papildomas laisvas dienas per tradicines žydų šventes.

Atlyginimas - derybų klausimas. CV siųsti Bendruomenės pirmininkui Gennady Kofman,  genakofman@yahoo.com

Netikėtas vizitas Panevėžio m. žydų bendruomenėje

Vasario 15 d. Panevėžio Žydų bendruomenę aplankė Argentinos Rabinato žydų federacijos Izraelitų vadovas Rabinas Shmuel Arieh Levin. Jis atvyko kartu su aštuoniais savo tikinčiųjų bendruomenės nariais. Vizito tikslas – sužinoti ir savo akimis pamatyti, kaip gyvena Žydų bendruomenė Panevėžyje, sužinoti jos istoriją, susipažinti su visame pasaulyje žinomos ješivos istorija, gauti kuo daugiau informacijos apie ješivos įkūrėją rabiną Josefą Kahanemaną, kuris 1919 metais buvo vyriausias rabinas, įkūręs Panevėžyje žinomą ješyvą, kurioje mokėsi 500 studentų iš Europos. 1940 m. Josefas Kahanemanas kartu su savo vyriausiu sūnumi, turėdamas diplomatinį statusą, išvyko į Ameriką ir karo metais Izraelyje Bnei Brako mieste įkūrė Ponevezh Yeshiva. Pats rabinas Shmuel Arieh Levin yra baigęs Ponevezh Yeshiva ir asmeniškai pažinojo rabiną Josefą Kahanemaną, jo sūnų Iliasą Kahanemaną. Šiandien žinomiausiai, didžiausiai pasaulio ješivai, kurioje mokosi daugiau nei 1000 studentų, vadovauja Josefo Kahanemano anūkas R' Eliezer Kahaneman / Cohenman, Rabbi. Susitikimo metu svečias papasakojo daug naujo apie Josefo Kahanemano biografiją ir papasakojo prisiminimus apie studijas Bnei Brako ješyvoje. Svečiai peržiūrėjo 1932 m. dokumentinį filmą apie Panevėžio ikikarinę žydų istoriją ir Panevėžio ješyvos studentus ir rabinus, kuri saugoma Panevėžio žydų bendruomenės archyve. Kartu su Panevėžio miesto bendruomenės pirmininku Gennady Kofman svečiai aplankė visas su žydais susijusias istorines vietas: apžiūrėjo Savanorių g. 11 buvusios ješivos pastatą, kuriame dabar veikia konditerijos cechas, susidomėjo buvusia Panevėžio žydų mergaičių gimnazijos „Jevne“ istorija, kurią taip pat 1922 m. įkūrė Josefas Kahanemanas, Apsilankė buvusiose žydų kapinėse, kur pastatytas memorialas „Liudijanti žydų motina“, apžiūrėjo visas memorialines lentas, skirtas garsiems Panevėžio žydams. Svečiai liko sužavėti Lietuvos grožiu, žmonių gerumu, ir jų žydų paveldo saugojimu šalyje. Gennady Kofman svečius susipažino su bendruomenės veikla, edukacinėmis programomis bendradarbiaujant su mokyklomis, vykdoma socialine veikla.

Panevėžio m. žydų bendruomenės atstovas gavo Jad Vašem diplomą

Izraelyje, Jėruzalėje ant Atminimo kalno, 1953 m. buvo įkurtas Tautos atminimo institutas-muziejus Jad Vašem. Nuo pat įkūrimo dienos pagrindinis komplekso tikslas – išsaugoti Katastrofos periodo žydų istoriją. Edukologams, istorikams ir Tolerancijos centro vadovams iš viso pasaulio Jad Vašemas siūlo programas, sukurtas Tarptautinėje Katastrofos dėstymo ir tyrimo mokykloje. 2015 m. minėta mokykla organizavo kursą apie Holokausto (Šoa) istoriją „Ir prisiminimų nėra baisiau...“. Kartu su dalyviais iš viso pasaulio kursą klausė ir baigiamąjį darbą parengė Panevėžio m. žydų bendruomenės atstovė – Oksana Navickienė. Jai įteiktas diplomas, įrodantis sėkmingą kurso pabaigą. Dabar Oksana Navickienė gali skaityti paskaitas Holokausto temomis ne tik Panevėžio, bet ir visos Aukštaitijos mokiniams bei gimnazistams.

Kviečiame dalyvauti Holokausto dienos paminėjimo renginiuose sausio 26 diena 12:00 val.

2005 metų lapkričio 1 dieną Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją ir paragino kasmet pasaulyje sausio 27-ąją dieną minėti kaip tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. Holokausto atminimas neatsiejamas nuo mūsų civilizacijos pamatus sudrebinusios tragedijos priežasčių tyrinėjimo, kaip ir nuo tolerancijos ir pagarbos vienas kitam ugdymo, užkertant kelią prietarams, antisemitizmui, neapykantos kurstymui. Lietuva yra Holokausto atminimo aljanso (IHRA) narė bei aktyviai dalyvauja tarptautinėse kovos su antisemitizmu programose. Lietuvoje žydų bendruomenė apsigyveno XIV a. pabaigoje. Iki XX a. pradžios tai buvo didelė tautinė bendruomenė, gyvenusi Lietuvos miestuose ir miesteliuose. XIX a. pab. – XX a. pr. dažnai jie sudarydavo ¼, 1/3,  o kartais net pusę miesto ar miestelio gyventojų dalį. Jie buvo mūsų šalies piliečiai, tie patys Lietuvos gyventojai, turėję savo kasdienius džiaugsmus, vargus, rūpesčius. Žydų bendruomenė, palyginus su kitomis tautinėmis bendruomenėmis, buvo viena didžiausių. 1941 m. Lietuvą okupavo nacistinė Vokietija ir per kelis mėnesius buvo sunaikinta didelė Lietuvos žydų bendruomenės dalis. Dalis Lietuvos žydų, kaip darbo jėga,  pateko į miestuose įsteigtus getus. Dauguma getų buvo likviduoti nacių po kelių mėnesių, o likę Vilniaus, Kauno ir Šiaulių – veikė 2-3 metus. Vilniaus getas buvo likviduotas 1943 m. rugsėjo 23 d. Didžioji geto gyventojų dalis buvo sušaudyti Paneriuose, kiti išsiųsti į koncentracijos stovyklas. Panevėžio getas buvo likviduotas 1941 m. rugpjūčio 15 d. Sušaudyta 13.5 tūkst. žydų. Tarptautinės istorinio teisingumo komisijos tyrimų duomenimis, per karą buvo sunaikinta 200 tūkst. Žydų t. y. 92-94 % gyvenusios Lietuvoje žydų bendruomenės. Šiuo metu šią bendruomenę sudaro tik apie 5.000 narių. Lietuvoje yra daugiau nei 200 masinių žudynių vietų ir tek pat senųjų žydų kapinių.

                                                              Programa:

12.00 val. Minėjimas, Vasario 16-ioss g. ATMINTIES SKVERE (prie memorialo „ Liūdinti žydų motina“).

12.30 val. Rengininiai Panevėžio m. žydų bendruomenėje, adresu Ramygalos g. 18 (aktų salėje):

  •           parodos "Vilniaus Geto afišos" atidarymas. Parodą parengė Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus.
  •           knygos "Nežudysi" apie Holokaustą Panevėžyje pristatymas.
  •           filmo apie Aušvico – Birkenau koncentracijos stovyklą demonstravimas ir diskusijos. 

Panevėžio jaunimas susipažįsta su Izraeliu.

Izraelio ambasados Lietuvoje iniciatyva 2016 m. sausio 13 d. Margaritos Rimkevičaitės technologinėje mokykloje vyko susitikimas su Panevėžio m. mokyklų ir gimnazijų jaunimu. Susitikime ambasadą atstovavo Liana Jagniatinskytė, kuri papasakojo susirinkusiems apie Izraelį. Pilnoje salėje buvo kalbama apie Izraelio istoriją, paskutinius pasiekimus mokslinėje srityje ir inovacinėje veikloje. Renginio dalyviai sužinojo, kad Izraelio medicina pripažinta geriausia pasaulyje. Šalyje, pasak pranešėjos, kasmet gydosi tūkstančiai žmonių iš viso pasaulio. Klausytojams buvo įdomu išgirsti, kaip tarp smėlių galėjo išaugti ir suklestėti Izraelio valstybė, kurios žemės ūkis šiuo metu aprūpina kitas valstybes įvairiausia žemės ūkio produkcija, užauginta, atrodytų, visai netinkamomis sąlygomis. Ypatingo dėmesio sulaukė pasakojimas apie Izraelio armiją, kurioje būtinai tarnauja ir merginos, ir vaikinai, turintys 18 metų. Liana Jagniatinskytė savo pristatymo metu palietė ir politinius klausimus, akcentuodama terorizmo grėsmę. Terorizmo tema šiuo metu tapo aktualia ne tik Izraelio, bet ir viso pasaulio kontekste. Susitikimo pabaigoje klausimus uždavinėjo moksleiviai ir Panevėžio m. žydų bendruomenės nariai, padėję organizuoti šį renginį. Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės technologinės mokyklos direktorius Tautvydas Anilionis, užbaigdamas renginį ir įteikdamas atminimo dovanas Izraelio ambasados Lietuvoje atstovams, pabrėžė, kad tokie susitikimai yra labai reikalingi, ugdant Panevėžio jaunimą. 

Kvietimas į parodos „Popiežiaus Pranciškaus viešnagė Izraelyje 2014 m.“ atidarymą!

J.E. Izraelio valstybės ambasadorius p. Amir Maimon, Vyskupijos apaštalinis administratorius arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ, Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas ir Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman maloniai kviečia į nuotraukų parodos „Popiežiaus Pranciškaus viešnagė Izraelyje 2014 m.“ atidarymą, kuris vyks š.m. sausio 14 d., ketvirtadienį, 17:30 val., Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos salėje (Smėlynės g. 10, Panevėžys).

Kvietimas į paskaitą

Sausio 13 d. (trečiadienį) 14:00 val. Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės technologinėje mokykloje (Aldonos g. 4) vyks paskaita apie Izraelį, kurią skaitys Liana Jagniatinskytė, Izraelio ambasados Lietuvoje atstovė. Kviečiame visus norinčius. Renginys nemokomas. 

2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai
Galerija

Galerija

Nuorodos

Partneriai

Kontaktai

Kontaktai

Mus galite rasti adresu:

Ramygalos g. 18 Panevėžys

36236 Lietuva

El. p. genakofman@yahoo.com

Mob. tel. +370 611 20882

lt

1

Apie mus

Įstatai

Valdyba

Metinė ataskaita

Kontaktai

Partneriai

Istorija

Gyvenimas

Naujienos

Galerija

Informacija

Renginiai

Projektai

Religinė veikla

Socialinė veikla

Archyvas

Pirmininko pranešimai

Pranešimai spaudai

2007 m.

Apie Panevėžio apskritį

Panevėžio apskrities holokaustas

Siūlome aplankyti

Partneriai ir draugai

Svečiai

Remėjai

en

2005 m. renginiai

2006 m. renginiai

2007 m. renginiai

2008 m. renginiai

2009 m. renginiai

2010 m. renginiai

10

Viršutinės foto

Nuorodos

2006 m.

2005 m.

2008 m.

2009 m.

2010 m.

Panevėžio krašto žydų istorija

Klubinis darbas Hesed

Šilti namai

Ištraukos iš J.V. Čiplytės knygos "Mažosios Jeruzalės - Panevėžio žydų istorija"

Foto

11

Panevėžio Ješiboto istorija

1

About us

History

Life

News

Gallery

Information

Friends and partners

Socialinės programos

Holokaustas Panevėžyje

Žydų žudymai Troškūnuose

Pasvalio žydų tragedija

Rokiškio holokausto aukos

Biržų holokaustas

Kupiškio žydų holokaustas

Ramygalos žydų tragedija

Projects

Panevezys Jews today

Opening of Memorial “The Grieving Jewish Mother” by Keith W. Kaye

Contacts

10 Photo

foto

Events

2010

2009

2008

2011 m. renginiai

2011 m.

Apie mus rašo

Pasaulio tautų teisuoliai gelbėję žydus

2012 m.

2012 m. renginiai

2013 m.

2013 m. renginiai

2014 m. renginiai

Naujienos

2014 metai

2014 m.

2015 m. renginiai

2015 m.

2015 metai

2016 metai

2015

Viešieji pirkimai

2016 m. renginiai

Kovo 8-sios šventė

skelbimai

2017

2016 m.

2016

2017 metai

2017 m.

2017 m. renginiai

Susirinkimai