Tarptautinė žydų genocido diena 2017 m. sausio 27 d.

2005 m. lapkričio 1 d. Jungtinių Tautų organizacijos Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją ir paragino kasmet pasaulyje sausio 27-ąją dieną minėti kaip tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. Šios datos minėjimas siejamas su 1945 m., kuomet dar tebevykstant Antrajam pasauliniam karui sausio 27 d. buvo išlaisvinti Aušvico koncentracijos stovyklos kaliniai. Tai didžiausia nacistinės Vokietijos įkurta naikinimo stovykla, kurioje nužudyta apie 1,5 mln. žmonių, jų tarpe pagyvenusių ir vaikų, iš kurių apie 1 min. – žydų. Holokausto atminimas neatsiejamas nuo mūsų civilizacijos pamatus sudrebinusios tragedijos priežasčių tyrinėjimo, kaip ir nuo tolerancijos ir pagarbos vienas kitam ugdymo, užkertant kelią prietarams, antisemitizmui, neapykantos kurstymui. Lietuva yra Holokausto atminimo aljanso narė bei aktyviai dalyvauja tarptautinėse kovos su antisemitizmu programose. Lietuvoje žydų bendruomenė apsigyveno XIV a. pabaigoje. Žydai buvo mūsų šalies piliečiai, tie patys Lietuvos gyventojai. Žydų bendruomenė buvo viena didžiausių. 1941 m. Lietuvą okupavo nacistinė Vokietija ir per kelis mėnesius buvo sunaikinta didelė Lietuvos žydų bendruomenės dalis. Dalis Lietuvos žydų, kaip darbo jėga, pateko į miestuose įsteigtus getus. Panevėžio getas buvo likviduotas 1941 m. rugpjūčio 17 d. Sušaudyta 13,5 tūkst. žydų. Tarptautinės istorinio teisingumo komisijos tyrimų duomenimis per karą buvo sunaikinta 200 tūkst. žydų. Lietuvoje yra daugiau nei 200 masinių žudynių vietų, tiek pat senųjų žydų kapinių.

     Panevėžyje renginys, skirtas Europos žydų genocido dienos paminėjimui, vyko sausio 26 d. žydų kapinėse, prie memorialo „Liūdinti žydų motina“, Atminties skvere. Renginyje dalyvavo Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas, Panevėžio miesto tarybos narys Alfonsas Petrauskas, Panevėžio miesto Margaritos Rimkevičaitės paslaugų ir verslo mokyklos, J. Miltinio gimnazijos pedagogai bei gimnazistai, Panevėžio miesto žydų bendruomenės nariai, Panevėžio miesto bendruomenė. Apie Holokausto aukų atminimą kalbėjo  bei vainiką prie memorialo padėjo Panevėžio miesto meras R. M. Račkauskas. Taip pat kalbėjo Panevėžio miesto Tarybos narys A. Petrauskas. Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas Genadij Koffmann priminė baisius žydų naikinimo faktus, lietuvių bei žydų bendravimą, tarpusavio pagalbą, padėkojo žydus gelbėjusiems lietuviams, prie memorialo padėjo  vainiką. Paminėjimo renginyje dalyvavusiems svarbiems Panevėžio miesto žmonėms padovanoti žydiški kalendoriai, kuriuose daug žydus gelbėjusių lietuvių nuotraukų, biografinių duomenų, pasakojimų. Jauniesiems minėjimo dalyviams atminimui padovanoti ženkliukai – Dovydo žvaigždės, kurių pagaminimą finansavo Panevėžio miesto žydų bendruomenės rėmėjas Jurij Grafman. Vainikai bei gėlės taip pat padėti prie paminklo „Geto vartai“. Panevėžio miesto žydų bendruomenės patalpose parodytas dokumentinis filmas apie Aušvico – Birkenau koncentracijos stovyklą, vyko konferencija, aptarti faktai apie didvyrius teisuolius.

Purim šventė

PURIM tai  pavasario šventė, kurios metu švenčiamas žydų išgelbėjimas nuo mirties Babilone. Kovo 12 dieną Panevėžio m. žydų bendruomenėje šventė prasidėjo bendruomenės pirmininko Gennady Kofman pranešimu. Jis perskaitė PURIM šventės istoriją,  kuri yra užfiksuota biblinėje Esteros knygoje, kurioje pasakojama apie grėsusį išnaikinimą Persijoje gyvenusiems žydams bei juos išgelbėjusį stebuklą, kuris įvyko žydaitės Esteros, Persijos karaliaus mylimosios, pastangų dėka. Žydai buvo ne tik išgelbėti, bet ir nugalėjo savo priešą, karaliaus patarėją Hamaną, kuris burtų keliu šią dieną išrinko kaip žydų išnaikinimo dieną, bet buvo nubaustas pats. Panevėžio m. žydų bendruomenės šventėje PURIM dalyvavo daug vaikų. Vaikų kambaryje buvo padengtas šventinis stalas, vaikai parodė savo paruoštą vaidinimą, žiūrėjo filmus, koncertus apie žydų istoriją.  Purimas yra pati linksmiausia žydų šventė, todėl sklido dainos, juokas, visiems įteiktos dovenėlės.

Kovo 8-osios šventė

Tarptautinė moters diena švenčiama Panevėžio m. žydų bendruomenėje. Ši pavasario šventė negali nedžiuginti! Saulutė šviečia, paukščiukai čiulba, tiesa, žiema nenori trauktis, bet vis vien jai teks tai padaryti. Panevėžio m. žydų bendruomenės vyrai bei garbingi svečiai susirinko bendruomenės patalpose pasveikinti moterų. Prie šventiškai paruošto stalo bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman perskaitė sveikinimo žodžius ir įteikė moterims gėlių. Buvo perskaityti ir kiti sveikinimo žodžiai. Kiekvienas vyras, dalyvavęs šventėje pakėlė taurę šampano, pasakė tostą, skirtą tarptautinei moters dienai.  Visiems buvo linksma ir buvo juntama šilta atmosfera. Šventės sponsoriai ir rėmėjai GVF ir Lietuvos žydų (litvakų) žydų bendruomenė

Panevėžio m. žydų bendruomenė sveikina Jus su artėjančia Pesach švente ir kviečia į šventei skirtų renginių ciklą

Balandžio 6 d. 17 val. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės – Bitės viešojoje bibliotekoje koncertas „Iš užmirštos knygos“ Respublikos g. 14

Balandžio 10 d. 18.30 val. Pesach šventės 1 sedaris kavinėje „Rojaus paukštė“ Respublikos g. 4A

Balandžio 11 d. 14 val. Pesach šventės 2 sedaris Panevėžio žydų bendruomenės patalpose Ramygalos g. 18

Balandžio 14 d. 14 val. Pesach šventės 3 sedaris kartu su ŠABO Panevėžio žydų bendruomenės patalpose Ramygalos g. 18

 

Partneriai ir rėmėjai:

Koncertas, skirtas ŠV. Velykoms ir Pesach šventei

Balandžio 6 dieną Panevėžio m. žydų bendruomenė kartu su Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės – Bitės viešąja biblioteka organizavo koncertą, pasitinkant ŠV. Velykas ir žydų Pesach šventę „Iš užmirštos knygos“. Bibliotekos kuluaruose koncertavo  Lietuvoje puikiai žinomi artistai – Judita Leitaitė (mecosopranas), Borisas Trauba (smuikas) ir Rūta Mikelaitytė – Kašubienė (fortepijonas). Panevėžio m. meras Rytis Mykolas Račkauskas ir mero pavaduotojas Petras Luomanas iškilmingai paskelbė renginį atidarytu. Koncerto pradžioje skambėjo dainos, skirtos pavasariui, vėliau Judita Leitaitė atliko lietuvių liaudies dainas, o senąsias Vilniaus krašto  žydų dainas atliko  jidiš kalba. Koncerto pabaigoje skambėjo kompozitoriaus A.Šenderovo versija. 

Sausakimša salė ūžė nuo aplodismentų. Artistai buvo prašomi pakartoti dar ir dar kartą. Atsidėkodami už nuostabų koncertą klausytojai atlikėjams įteikė pavasarinių gėlių. 

Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman pasveikino visus susirinkusius su artėjančiomis šventėmis ir palinkėjo sveikatos, ramybės ir supratimo. 

Pasaulinė Pesach šventė Panevėžyje

Pesach - tai viena svarbiausių pavasario žydų švenčių švenčiama visame pasaulyje, visose žydų bendruomenėse. 

Balandžio 10 dieną Panevėžio m. žydų bendruomenė kavinėje „Rojaus paukštė“ šventė Pesah pirmą sederį. Pesacho sederas nuo seno yra svarbiausia šventės dalis. Tradiciniame susibūrime dalyvavo suaugusieji, vaikai ir svečiai. Buvo pasakojama apie Pesah šventės tradicijas, skaitoma Agada, bendruomenės moterys užžiebė žvakes. Ant stalo buvo visi tradiciniai šventės patiekalai, primenantys karčią vergovę, sunkias klajones. Šventinėje vakarienėje duoną pakeitė macai - paplotėliai, kuriais žydai maitinosi Sinajaus dykumoje, o kartūs žalumynai simbolizavo patirtas kančias. 

Dar kartą sveikiname visus su gražia Pesacho švente, kuri vis dar tęsiasi ir linkime visiems Lietuvos žydams ramybės, taikos, santarvės, dvasingumo ir aukščiausiojo palaiminimo.

Seminaras apie žydų tautos tradicijas ir papročius

 Trečią Pesach šventės dieną Panevėžio miesto žydų bendruomenėje apsilankė gausi svečių delegacija – 40 Panevėžio apskrities mokytojų. Mokytojai dalyvavo seminare, kurio metu jiems buvo pasakojama apie žydų tautos tradicijas, papročius bei gyvenimą.

Seminaro dalyviai išklausė Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininko Gennady Kofman pasakojimą apie bendruomenės veiklą per pastaruosius penkerius metus. Svečiams ne tik buvo papasakota apie vieną iš tradicinių žydų valgių – macą – bet ir pasiūlyta jo paragauti.

Seminarui pasibaigus mokytojai išreiškė nuoširdų susidomėjimą pateikta informacija ir tvirtino, jog sužinojo daug naujo apie vieną iš bendrą Lietuvos istoriją kūrusių tautų – žydus.

Asociacija „Rokiškio teatras“

NUTILDYTOS MŪZOS

Režisierė Neringa Danienė

Asociacijos „Rokiškio teatras“ spektaklio „Nutildytos mūzos“ premjera įvyko tik lapkričio viduryje, tačiau jis jau spėjo susižerti visus įmanomus įvertinimus Lietuvos mėgėjų teatrų žanre. „Mūzos“ pateko į geriausių praėjusių metų Lietuvos mėgėjų teatrų spektaklių dešimtuką, buvo pakviestas į baigiamąjį apžiūros-šventės „Atspindžiai“ renginį, tapo geriausiu Šiauliuose vykusio festivalio „Pulsas“ spektakliu. Ką tik paaiškėjo, kad mėgėjų teatro sąjunga nominavo „Nutildytų mūzų“ kūrėjus net penkiose „Tegyvuoja teatras“ nominacijose: moksleivė Viktorija Krivickaitė nominuota kaip ryškiausia aktorė, spektaklis nominuotas kaip ryškiausia nacionalinės dramaturgijos interpretacija, Neringa Danienė – kaip ryškiausia režisierė, taip pat įvertinti scenografija ir  muzikinis apipavidalinimas. Kovo 25 d. Priekulėje vyksiančioje ceremonijoje paaiškės, kiek „Tegyvuoja teatras“ statulėlių – savotiškų Lietuvos mėgėjų teatro „Oskarų“ - pateks į rokiškėnų rankas.

Spektaklis sukurtas pagal tikrus įvykius. Originalus  scenarijus parašytas remiantis jaunos žydaitės Matildos Olkinaitės dienoraščiu ir amžininkų atsiminimais. Jaudinanti istorija apie Rokiškio rajone Panemunėlyje gyvenusios vaistininko Naumo Olkino šeimos likimą, apie  nelaiku nutildytą vos pradėjusią skleistis jaunos talentingos poetės Matildos mūzą tampa ypač aktuali vis didėjančių pasaulinių grėsmių kontekste ir verčia susimąstyti apie karo beprasmybę ir šios dienos trapumą.

Spektaklis " Nutildytos Mūzos" PANEVĖŽYJE

Balandžio 21 dieną Panevėžio Juozo Miltinio gimnazijoje asociacija „Rokiškio teatras“ pristatė spektaklį „Nutildytos Mūzos“ (režisierė Neringa Danienė) Holokausto aukoms Pasaulyje paminėti. Spektaklis sukurtas pagal tikrus įvykius. Originalus  scenarijus parašytas remiantis jaunos žydaitės Matildos Olkinaitės dienoraščiu ir amžininkų atsiminimais. Jaudinanti istorija apie Rokiškio rajone Panemunėlyje gyvenusios vaistininko Naumo Olkino šeimos likimą, apie  ne laiku nutildytą vos pradėjusią skleistis jaunos talentingos poetės Matildos mūzą tampa ypač aktuali vis didėjančių pasaulinių grėsmių kontekste ir verčia susimąstyti apie karo beprasmybę ir šios dienos trapumą.

Panevėžio m. žydų bendruomenė, pakvietė į spektaklį ne tik dėl jo meninės vertės, bet ir kaip į edukacinę, kultūrinę jaunimo  auklėjimo priemonę ir švietimą,  supažindinančia su tamsiuoju Holokausto istorijos tarpsniu. Kvietimai buvo išsiųsti visoms Panevėžio m. mokymo įstaigoms, miesto tarybos nariams. Panevėžio m. Savivaldybės švietimo skyriaus vadovybės buvo pakartotinai paprašyta informaciją apie spektaklį išsiųsti mokymo įstaigoms pridedant informaciją apie edukacinę renginio prasmę. Deja. Ne visos  švietimo įstaigos atkreipė dėmesį  į renginio aktualumą.

“Manytume, ne viską šioje situacijoje padarė Panevėžio m. Švietimo skyrius. Taip pat labai nustebino J. Miltinio gimnazija. Arčiausiai teatro meno esanti mokymo įstaiga, kuri pati ruošia ir stato puikius spektaklius bei renka gabius mokinius meninei veiklai, nerado nei noro, nei laiko pažiūrėti spektaklį. Belieka pacituoti seną posakį, kad tauta, nežinanti ir negerbianti istorijos pasmerkta pražūčiai”, - po spektaklio apgailestavo Gennady Kofman.

Liaudies artistai  buvo pakviesti į Panevėžio m. žydų bendruomenę, kur pirmininkas G. Kofman papasakojo apie Panevėžio krašto žydų istoriją ir atsakė į užduotus klausimus apie  žydų tradicijas, košerinį maistą ir praėjusią PESACH šventę. 

Padėkos žodžiai Panevėžio m. žydų bendruomenei už organizuotą susitikimą netilo visą vakarą. Asociacijos „Rokiškio teatras“ spektaklio režisierė Neringa Danienė  padėkojo už šiltą priėmimą ir išreiškė norą ir viltį šį spektaklį parodyti ir kituose Lietuvos didžiuosiuose miestuose: Šiauliuose, Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. 

Besibaigiant susitikimui visiems spektaklio aktoriams buvo įteiktos dovanos ir išreikšta viltis dar ne kartą susitikti ateityje, organizuojant kitus  edukacinius  projektus.

Sveikiname Zinaidą Zaprudskają su garbingu 70 – ties metų jubiliejumi

Zinaida gimė 1947 metais  mišrioje ruso ir žydaitės šeimoje Jakšino kaime Tulos apskrityje. Mama Jevgenija Kuperšmit pradinių klasių mokytoja, tėvas Ivanas Grigorjevičius vairuotojas – traktoristas. 

1954 m. Zinaida pradėjo eiti į pirmą klasę, o 1964 m. baigė dešimt klasių. 1964 metais įstojo į finansų technikumą. 1966 m. ištekėjo už karininko Nikolajaus Zaprudskij ir iki 1975 metų gyveno Rusijoje. 1979 metais atvyko į Panevėžio miestą ir čia gyvena iki šiol. Turi du sūnus ir penkis anūkus. 

Zinaida Zaprudskaja Panevėžio m. žydų bendruomenėje yra gerbiama ir mylima. Čia ji savanoriauja daugiau nei dešimt metų. Panevėžio žydų bendruomenėje Zinaida lankydavosi kiekvieną dieną ir padėdavo pirmininkui Gennady Kofman spręsti įvairius bendruomenės klausimus.

Nedažnai susirenkame švęsti  tokio garbingo jubiliejaus. 70 – ojo jubiliejaus proga sveikiname mūsų ilgametę bendruomenės narę Zinaidą Zaprudskają. Ne skaičiai nulemia metus, o darbai ir mintys, tuo, kuo praturtinam kitus, mokėdami save dalinti. Tad linkime visada likti tokia, kokią mes mylim ir pažystam, su šypsena ir gera nuotaika.

Taip pat šiltus ir nuoširdžius sveikinimo žodžius tarė Panevėžyje lankęsis Socialinio departamento direktorius Michail Segal. Palinkėjo šios gražios ir prasmingos sukakties proga, kad kiekviena diena neštų sėkmę, džiaugsmą ir kuo geriausią nuotaiką.

Dar kartą gerbiamą Zinaidą Zaprudskaja sveikiname su garbingu jubiliejumi ir linkime sulaukti 120 metų!

Cirkas - kas kartą kita pasaka

Balandžio 29 dieną Panevėžio m. žydų bendruomenės vaikai, lydimi suaugusiųjų lankėsi kilnojamame jungtiniame Čekijos – Lietuvos „Marcel & Odeta“ dviejų dalių cirko vaidinime, skirtame visai šeimai. Nepakartojamoje cirko pasakoje dalyvavo virš 30 dresuotų egzotinių gyvūnų: liūtai, kupranugariai, Apalūzo žirgai, dresuoti poniai, bezdžionėlė, romantiški baltieji balandžiai. Didelį įspūdį paliko oro akrobatai, nuotaikingi klounai. Alisa žiūrovus nukėlė į stebuklų šalį, o muškietininkai kartu su visais prisiekė „vienas už visus ir visi už vieną“.

Susižavėję matytu reginiu liko ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Nieko nėra šiam pasaulyje nuostabiau, nei iš nuostabos išplėstos vaikų akys. Cirko artistai padovanojo nepakartojamą reginį, dalelę pasakos, kuri liko kiekvieno vaiko ir suaugusiojo širdyje. 

Svečiai iš tolimosios šalies - Pietų Afrikos Respublikos

Gegužės 2 dieną Panevėžio miesto žydų bendruomenėje lankėsi svečiai iš Pietų Afrikos Respublikos, juristai Džonatanas ir Rašelė Šliozbergai. Bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman papasakojo svečiams apie Panevėžio krašto žydų istoriją, bendruomenės renginius, skirtus žydų istorijai studijuoti, kitus socialinius, edukacinius, kultūrinės veiklos darbus. 

Panevėžio apskrityje yra 70  masinių žydų sušaudymo vietų ir 30 kapinių. Svečius ypač sudomino istorija apie žydų kapines Panevėžyje. Pasinaudodami proga svečiai iš PAR aplankė Panevėžio m. žydų kapines ir sužinojo tragišką istoriją, kuomet 1966 m. kapinės buvo sunaikintos, o antkapiai panaudoti Juozo Miltinio teatro dekoratyvinės sienos apdailai. 

Susitikimo pabaigoje bendruomenės pirmininkas Genaddy Kofman svečiams įteikė žydų metų kalendorių, ženkliukus su „Magen David“ simboliu.

Svečiai nuoširdžiai padėkojo už išsamią apžvalgą ir palinkėjo Panevėžio m. žydų bendruomenei kuo geriausios kloties.

Viešnia iš tolimos šalies. Savo šaknų beieškant

Gegužės 5 d. Panevėžio m. žydų bendruomenėje lankėsi viešnia iš PAR Ada Brill ir ją lydintis gidas Menachem Motola.

Ados šaknys Lietuvoje - jos motina Chasia Goldin kilusi iš Radviliškio, 1935 metais įstojo į Panevėžio Hebrajų gimnaziją (dabartinėje Elektros g.), baigusi kurią išvyko į Kauną. Karo pradžioje Ados motina papuolė į Kauno getą būdama nėščia. Kūdikis, kurio ji laukėsi buvo Ada Brill.

Atvykusi į Lietuvą aplankyti vietų, susijusių su mama, Ada užsuko ir į Panevėžio žydų bendruomenę, kur ją priėmė pirmininkas Gennady Kofman. Koks buvo viešnios nustebimas, kai jai žiūrint bendruomenės archyve esančias nuotraukas, vienoje iš jų ji pamatė savo brolį. Nei šios, nei kai kurių kitų, jai brangių nuotraukų, ji iki šio susitikimo nebuvo mačiusi.

“Labai malonu buvo nustebinti mūsų viešnią ir parodyti jai dar nematytas savo šeimos gyvenimo akimirkas. Tokie susitikimai ir atradimai visada jaudina. Sutarėme su gerbiama Ada Brill ir ateityje palaikyti ryšius, keistis archyvinėmis nuotraukomis bei informacija”,- susitikimui baigiantis sakė G. Kofman.

Atsisveikinant bendruomenės pirmininkas Genaddy Kofman svečiams įteikė ženkliukus su „Magen David“ simboliu o viešniai dar ir žydų metų kalendorių.

Gegužės 9-oji, Pergalės prieš fašizmą diena

Gegužės 9 d. Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman ir bendruomenės nariai pagerbė Antrojo pasaulinio karo aukų atminimą. Prie paminklo „Geto vartai“ buvusioje žydų geto vietoje ir 1941 – 1945 m. žuvusių karių kapinėse Krekenavos gatvėje padėjo gėlių, uždegė žvakes. Vėliau Pergalės dienos šventė buvo švenčiama bendruomenės patalpose.
“Holokausto tema mums ypač svarbi, nes ji palietė ne vieną  bendruomenės narį. Daugelis jų artimųjų žuvo masiniame žydų genocide Antrojo pasaulinio karo metais”, - susitikimo metu sakė G. Kofman.
Šią svarbią dieną bendruomenė sulaukė netikėtų svečių - Lietuvių–žydų Specialios interesų grupės narių (LitvakSIG), kurie atlieka lietuvių – žydų (litvakų) geneologijos tyrimus visame pasaulyje. Jų misija ieškoti litvakų paveldo.
Dar esantys gyvi Panevėžio žydų bendruomenės nariai, kurie pergyveno II pasaulinį karą, pasidalino savo tragiškų gyvenimų prisiminimais. Tylos minute buvo pagerbti bendruomenės ir viso pasaulio žydai, kurie žuvo karo metu ar atgulė amžino poilsio taikos metu.
Pasibaigus susitikimui bendruomenės nariai išsiskirstė nešdami širdyse gailestį dėl žuvusių ir viltį, kad tokie dalykai daugiau pasaulyje nepasikartos.

Kvietimas į renginius rugsėjo 8 dieną Rokiškyje

Asociacija „Rokiškio teatras“ vykdo projektą, skirtą Panemunėlio žydų Olkinų šeimos, žuvusios Holokausto metu,  atminimo įamžinimui. Vieni iš projekto partnerių yra Panevėžio m. žydų bendruomenė.  Rugsėjo 8 dieną  Rokiškyje bus pristatytas spektaklis „Nutildytos Mūzos“ (režisierė Neringa Danienė). Spektaklis sukurtas pagal tikrus įvykius. Pagal projektą spektaklis buvo pristatytas šių metų balandžio 21 dieną Panevėžio Juozo Miltinio gimnazijoje. Asociacijos „Rokiškio teatras“ režisierė,  projekto vadovė Neringa Danienė ir aktoriai padėkojo Panevėžio m. žydų bendruomenei už spektaklio pristatymą Panevėžio m. visuomenei ir šiltą priėmimą bendruomenės patalpose. Besibaigiant susitikimui visiems spektaklio aktoriams buvo įteiktos dovanos ir išreikšta viltis dar ne kartą susitikti ateityje, organizuojant kitus edukacinius  projektus.

Spektaklio  scenarijus parašytas remiantis jaunos žydaitės Matildos Olkinaitės dienoraščiu ir amžininkų atsiminimais. Jaudinanti istorija apie Rokiškio rajone Panemunėlyje gyvenusios vaistininko Naumo Olkino šeimos likimą, apie  ne laiku nutildytą vos pradėjusią skleistis jaunos talentingos poetės Matildos mūzą tampa ypač aktuali vis didėjančių pasaulinių grėsmių kontekste ir verčia susimąstyti apie karo beprasmybę bei šios dienos trapumą.

Šis spektaklis vertinamas ne tik kaip meno kūrinys, bet ir kaip edukacinė, kultūrinė jaunimo  auklėjimo priemonė ir švietimas, kuri supažindina su tamsiąja Holokausto istorija.

Asociacija „Rokiškio teatras“ vykdo naudingą edukacinę ir visuomeninę veiklą. Šio etapo renginiai skirti Olkinų kapavietės suradimo ir sutvarkymo darbams bei M. Olkinaitės eilėraščių rinkinio leidybai.

 Rokiškio r. savivaldybės komisija pagal asociacijos „Rokiškio teatras" prašymą  nusprendė paženklinti miškelį, kuriame pastatytas paminklinis akmuo,  skirtas sušaudytiems 9 Olkinų ir Jofių šeimų nariams Holokausto metu. 

Tai ne pirmas Rokiškio savivaldybės ir jos mero žingsnis dėl žydų paveldo išsaugojimo Rokiškio mieste ir rajone. 2014 m. Rokiškio raj. savivaldybė padėjo sutvarkyti Rokiškio žydų kapines, pastatyti naują kapinių tvorą, vartus ir paminklą. Visus šiuos darbus organizavo ir surinko lėšas palikuonis iš JAV Phil Šapiro. 

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės vardu dėkojame režisierei Neringai Danienei ir aktorių mėgėjų trupei už pilietišką požiūrį, pagarbą ir toleranciją vieni kitiems. 

Kviečiame visus aktyviai dalyvauti renginiuose, skirtuose Olkinų šeimos atminimui įamžinti. 

Rakija Klezmer muzika Panevėžyje

Visoje Lietuvoje minimos Europos žydų kultūros dienos.  Šia proga rugsėjo 1 dieną Laisvės aikštėje koncertavo grupė Rakija Klezmer Orkestar, kuri atlieka  klezmerių tradicinę žydų muziką. Šio orkestro vadovas talentingas muzikantas Darius Bagdonavičius. Jų paklausyti susirinko didelis būrys panevėžiečių. Visos sėdimos vietos buvo užimtos iš anksto, žiūrovai laukė kažko ypatingo. Nuskambėjus pirmiesiems muzikos akordams, auditorija pradėjo ploti. Skambėjo senosios Lietuvos, Ukrainos, Balkanų žydų melodijos. „Rakija Klezmer Orkestar“ bendradarbiauja su įvairiomis Lietuvos žydų bendruomenėmis, groja kartu su klezmerio stiliaus muzikos specialistais, važinėja į kaimus, rinkdami žinių likučius, kurie galėtų padėti kuo autentiškiau atlikti šias unikalias melodijas. Iki mūsų dienų litvakiško klezmerio garso, vaizdo įrašų ir natų beveik neišliko, todėl grupės muzikantai imasi atgaivinti tai, kas nugrimzdo į užmarštį, ir svajoja išleisti klezmerio muzikos kompaktinę plokštelę. Ypatingo dėmesio ir plojimų sulaukė  daina "7.40". Koncerto vedančioji prieš kiekvieną muzikinį kūrinį pasakojo apie žydų muzikantus, kurie gyveno Lietuvos Štetluose ir paliko reikšmingą kultūrinį palikimą. Lietuvos kultūros ministerijos, kultūros tarybos, Kultūros paveldo departamento  ir Panevėžio miesto savivaldybės dėka ir buvo suorganizuotas šis nuostabus koncertas. 

Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman pažymėjo, kad visos žydų šventės, vestuvės vyksta skambant linksmai žydų  muzikai. Iki Pirmojo Pasaulinio karo Panevėžyje gyveno apie 50 proc. žydų. Aplink Turgaus aikštę stovėjo 9  iš  17 mieste esančių sinagogų, žydai gyveno, meldėsi, prekiavo, pirko, statė namus ir kūrė savo verslą. Taip pat buvo žydų gimnazijos ir mokyklos. Ir visada juos lydėjo linksma žydų muzika. Vienas iš Klezmer Panevėžio orkestro vadovų buvo garsus muzikantas Hiršas Ichilėikas.

- Sveikinu visus Panevėžio miesto gyventojus su šios muzikos sugrįžimu į mūsų miestą. Tai muzika, kuri uždega, žadina emocijas, todėl patinka visiems. Tegul lydi jus visus gera nuotaika, o šypsenos niekada  nedingsta nuo jūsų veidų, -  pasakė Gennady Kofman. 

Po koncerto prie puodelio kavos Panevėžio m. žydų bendruomenės patalpose įvyko šiltas Rakija Klezmer Orkestar atstovų  priėmimas.

https://www.naujienos.lt/leidinys/sekunde/dudu-vasaros-festivalyje-pamineta-europos-zydu-kulturos-diena/

Atminimo valanda Rokiškyje ir Panemunėlyje

2017 metų rugsėjo 8 d. popietę į Rokiškio krašto muziejaus menę rinkosi rokiškėnai ir svečiai, jų tarpe ir Panevėžio miesto žydų bendruomenės atstovai. Svečiai susirinko viename iš istorinių architektūros paminklų Rokiškio mieste -  kraštotyros muziejuje. Renginys skirtas pažymėti Europos žydų kultūros dieną. Renginio tema ,,Diaspora ir paveldas. Štetlas“.  Projekto autorė rež. Neringa Danienė susirinkusiems pristatė programą, kuri sudaryta iš trijų dalių. Pirmoje renginio dalyje buvo iškilmingai pagerbta Molėtų krašto muziejaus direktorė, lituanistė Viktorija Kazlienė. Svečias iš JAV F. Šapiro jai įteikė savanorio Ruvino vardo premiją. Savo kalboje F. Šapiro padėkojo Viktorijai Kazlienei už žydų paveldo sklaidą ir „žydų atminties maršą “. 

Reikia pažymėti, kad premijos steigėjas F. Šapiro 10 metų bėgyje kiekvienais metais lankosi Rokiškio ir Panevėžio miestuose, kur iki Antrojo pasaulinio karo gyveno jo protėviai. F. Šapiro dėka buvo pastatytas paminklas ir sutvarkyta tvora Rokiškio žydų kapinėse. Prisimenant „Litvakus“  jis prisiminė Lietuvos kariuomenės eilinio kario savanorio Rovino Būno biografiją, kuris žuvo už Lietuvos nepriklausomybę. Sveikinimo žodį susirinkusiems pasakė Rokiškio meras Antanas Vagonis ir LR Seimo narys Jonas Jarutis.  Po to svečiams buvo pristatytas spektaklis „Nutildytos mūzos“ (rež. N. Danienė) pastatytas pagal Panemunėlio vaistininko Naumo Olkino dukros dienoraštį. Šis spektaklis buvo pristatytas  š. m. balandžio mėn. Panevėžio J. Miltinio gimnazijoje, kuris giliai sujaudino visus žiūrovus. 

Antroje minėjimo  dalyje svečiai vyko į Panemunėlį, kur  miestelio aikštėje, netoli geležinkelio, buvo atidengtas koplytstulpis, skirtas Matildos  Olkinaitės atminimui ( tautodailininkas Vidmantas Zakarka). Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman  rež. N. Danienei įteikė padėkos raštą nuo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės ir simbolinį varpą, padėkojo visiems renginio organizatoriams ir garbingiems svečiams, atvykusiems iš Vilniaus, kuriems įteikė naują Žydišką kalendorių.  Jo leidybą rėmė Geros valios fondas, o išleido Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė.

Gerokai temstant, minėjimo skirto Holokausto aukoms dalyviai važiavo link Šeduikiškių kaimo, kur miško prieglobstyje buvo atidengtas paminklinis akmuo. Jis pastatytas asociacijos „Rokiškio teatras“ artistų – savanorių, F. Šapiro bei kitų rėmėjų dėka. 

Po visko vicemeras Egidijus Vilimas savo kalboje prie paminklo padėkojo Rokiškio krašto muziejaus direktorei Nijolė Šniokienė, o Gennady Kofman jai, prof. Irenai Veisaitei,  rež. Sauliui Beržiniui įteikė žydiškus kalendorius. 

Panevėžyje vyksta renginiai, skirti Lietuvos žydų genocido dienos paminėjimui

Panevėžyje vyksta renginiai, skirti Lietuvos žydų genocido dienos paminėjimui 

Projektą „Tiltas iš praeities į ateitį“ vykdo Panevėžio Rožyno progimnazija kartu su partneriu Panevėžio m. žydų bendruomene.  Paraleliai kartu su edukacinėmis pamokomis, kurios vyksta pagal programą jau keturiolika metų iš eilės kartu su mokiniais nagrinėjama Holokausto istorija. Pagal projekto planą šie užsiėmimai vyksta vyresnių klasių, pradedant nuo 6-osios mokinių tarpe. Rožyno progimnazijoje veikia tolerancijos centras, kuriam vadovauja istorijos mokytoja Genutė Žilytė. Jau tapo tradicija demonstruoti vyresnių klasių mokinių pieštus plakatus Panevėžio miesto visuomenės apžiūrai, kad jie galėtų susipažinti ne tik su meniniu plakato apiforminimu, bet ir tragiška Lietuvos žydų tema Holokausto metu. 

Šiais metais Panevėžio miesto savivaldybės patalpose parodą atidarė  tolerancijos centro vadovė Genutė Žilytė, pristatė renginio temą ir kiekvieno plakato idėją. 

G. Žilytė pabrėžė: Anglų politologas pasakė: jei mes užmirštame kažką iš istorijos, tai jinai ir vėl kartojasi. Kas atsitiko su viena tauta, gali atsitikti ir su kita. Tuo laiku sukeltas antisemitizmas sukėlė didelę agresiją, kuri sukėlė daug skausmo ir mirčių.

Tradiciškai šią savaitę, kaip ir kiekvienais metais Lietuvos žydų genocido dienos minėjimai vyksta ne tik Panevėžyje, bet ir visoje Lietuvoje, visuose nedideliuose miesteliuose. Aukų atminimo vietose  dedami akmenėliai, uždegamos žvakės, vaikai dalinasi žiniomis, patirtimis apie Holokaustą.  

Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman nuoširdžiai padėkojo Rožyno progimnazijos administracijai, ypatingai Rožyno progimnazijos vaikams ir mokytojai Genutei Žilytei už jos nuoseklų reikalingą švietėjišką darbą.

Rožyno progimnazija - tai viena iš lyderių Holokausto temos atskleidėjų moksleivių tarpe, džiugu, kad mokiniams svarbi ši tema ir jai jie nėra abejingi. Holokausto pažinimas yra aktualus ne tik moksline, bet ir bendra edukacine prasme.Turime kuo geriau pažinti šį reiškinį, kad ateityje to išvengtume ir jis nepasikartotų, - pasakė Gennady Kofman. Jis padėkojo Pasaulio tautų teisuoliams už ištiestas pagalbos rankas, kurios gelbėjo žydus Holokausto metu. 

Nauja idėja Holakausto istoriją pažinti

Antra viktorina, skirta Lietuvos žydų genocido dienos paminėjimui vyko Panevėžio žydų bendruomenės patalpose.

Visa renginio idėjos esmė - buvo sudaryti atmosferą, kuri sukeltų susidomėjimą Holokausto istorijos pažinimu visų Panevėžio gimnazijų ir mokyklų moksleivių tarpe. Buvo atrinktos 4 gimnazijos ir 1 mokykla. Renginyje dalyvavo Panevėžio miesto gimnazijų ir mokyklų moksleiviai  kartu su mokytojais: Panevėžio Juozo Miltinio gimnazija, Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazija, Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija, Panevėžio „Saulėtekio“ progimnazija ir Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės paslaugų ir verslo mokykla. Šių švietimo įstaigų  mokytojai suteikia galimybę savo mokiniams kūribingai nagrinėti Holoakausto istoriją:  rašyti referatus, kurti kompozicijas ir spektaklius, dokumentinius filmus, publikacijas ir netgi leisti brošiūras apie atskirų žydų šeimų istorijas, kurie pergyveno Holaokaustą. Jie visi turi tolerancijos centrus, o jų vadovai buvo stažuotėje Izraelyje Jad Vašemo muziejuje.

Žiūri įvertinti moksleivių žinias apie Holokaustą buvo patys mokytojai, kurie pristatė savo komandas ir vertino moksleivių patirtį ir pasirodymus. Pirmame viktorinos etape buvo užduodami 20 klausimų. Mokiniai parodė ypatingas istorijos žinias bei gilų susidomėjimą žydų tautos istorija, tragišku jų likimu. Kiekvieną atsakymą į užduotus klausimus papildė kitų mokyklų moksleiviai.Toks mokinių susidomėjimas rodo, kad Panevėžio mokyklose jie mokomi tolerancijos, istorijos, kultūros. Mokytojų dėka auga protinga ir tolerantiška jaunoji karta. 

Sekanti viktorinos užduotis - improvizacijų Holokausto tema pristatymas. Visų gimnazijų moksleiviai su dideliu užsidegimu ir entuziazmu  parodė paruoštus pristatymus ir visi be išimties išreiškė poziciją, kad Holokaustas - tai nusikaltimas žmonijai ir visai civilizacijai.  

Po puikių ir kūrybingų mokyklų prisistatymų pagal viktorinos planą vyko konkursas geriausias plakatas, kurio tema Holokaustas. Šiai užduočiai buvo skirta 30 min. Vaikų darbuose atsispindėjo skausmas ir kančia, kuriuos išgyveno žydų tauta ir viltį, kad tokia tragedija daugiau niekada nepasikartotų. 

Po visų užduočių vyko viktorinos rezultatų aptarimas. Žiūri suskaičiavo balus ir paskelbė rezultatus. Kiekviena gimnazija buvo apdovanota specialiais prizais ir taurėmis, padėkos raštais, atminimo dovanėlėmis už pristatytas žinias, iniciatyvumą, kūrybiškumą, toleranciją, drąsą, meną.  

Po renginio vaikai neskubėjo skirstytis, vaišinosi sumuštiniais, saldėsiais, sultimis, diskutavo tarpusavyje, dalinosi įspūdžiais, bendravo su Panevėžio žydų bendruomenės pirmininku Gennady Kofman ir kitais bendruomenės nariais.

Pagrindidniai rėmėjai: Geros valios fondas, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė.

Lietuvos žydų genocido aukų atminimas ir gelbėtojų pagerbimas

Panevėžyje tęsiasi renginiai skirti Lietuvos žydų genocido aukų atminimui ir Lietuvos žydų gelbėtojų pagerbimui. Rugsėjo 23 dieną 11 val. Panevėžio m. žydų bendruomenės nariai padėjo vainikus prie paminklo "Geto vartai", kur 1941 m. liepos 10 dieną buvo įkurtas Panevėžio žydų getas. 

13 val. prie memorialo "Liūdinti žydų motina" susirinko Panevėžio m. visuomenė, gimnazijų moksleiviai ir pedagogai: Rožyno progimnazijos, J. Balčikonio gimnazijos, J. Miltinio gimnazijos, M. Rimkevičaitės paslaugų ir verslo mokyklos, politikai ir kiti atstovai. Pagal žydų tradicijas prie memorialo buvo padėti akmenėliai, uždegtos žvakės. 

Seimo narė R. Juknevičienė papasakojo jautrią istoriją apie savo kaimynus žydus, o Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas G. Kofman pabrėžė, kad tragiška žydų istorija -  tai vienas pagrindinis momentas, kurį reikia atminti visoms tautoms. ŠOA įvyko dėl nacistinės Vokietijos ideologijos, naudojant savo tautos (vokiečių) rasinės prerogatyvos idėjas. Buvo sunaikinta 6 milijonai žydų - vyrai, moterys, vaikai, sunaikinti Europos žydų centrai, bendruomenės. Tuomet pasaulis buvo abejingas tokiam nežmoniškam nusikaltimui, todėl šiandien mes turime suprasti, kad negalima nekreipti dėmesio, kai naikinama bet kuri tauta. Tokie baisūs ir tragiški Holokausto įvykiai yra perspėjimas visoms ateinančioms kartoms,- pasakė G. Kofman.

Vėliau susirinkusieji išvyko į Kurganavos mišką. Ten buvo paminėti 8 tūkstančiai Panevėžio miesto ir rajono žuvusiųjų žydų gyventojų. Rožyno progimnazijos istorijos mokytoja G. Žilytė nepaisant šiandieninės sudėtingos politinės situacijos išreiškė viltį ir pareigą dėti visas pastangas, kad pasaulyje būtų taika ir supratimas. 

Nuvykus į masinę žydų žudynių vietą Žaliojoje girioje, susirinkusieji padėjo vainikus, pagerbė 5,5 tūkstančio Holokausto aukų. Panevėžio m. tarybos narys D. Simėnas prisiminė, kad jo senelio kaimynai su kuriais artimai draugavo buvo žydai, bet vieną dieną jie kažkur dingo ir tik praėjus kažkuriam laikui išaiškėjo, kad kaimynų žydų šeima buvo sušaudyta.

Mes niekada nepamiršim tų žmonių, kurie rizikuodami savo ir savo artimųjų gyvybėmis gelbėjo žydus, - pasakė G. Kofman.

Renginio pabaigoje, prisimenant Holokausto aukas, Panevėžio m. žydų bendruomenės patalpose prie puodelio kavos įvyko susitikimas su Panevėžio m. žydais. 

Panevėžio m. bendruomenė švenčia Rosha Ha Shana

Kai vasara artėja į pabaigą, ateina ruduo, renkamas derlius, tada pagal žydų kalendorių prasideda naujieji metai - Rosha Ha Shana.

Ateina laikas, kada reikia pagalvoti, kas mūsų laukia naujaisiais metais. Mes ruošiamės šiai šventei nekantriai ir su viltimi, kad gyvenimas kitąmet būtų geresnis. Svajojame apie taiką, ramybę ir asmeninę laimę.

Panevėžio m. žydų bendruomenė naujuosius 5778 metus šventė kavinėje "Nendrė vėjyje". Pirmininkas G. Kofman perskaitė Lietuvos (litvakų) žydų bendruomenės pirmininkės F. Kukliansky sveikinimą ir priminė apie šventės tradicijas.

Miesto tarybos narys A. Petrauskas palinkėjo bendruomenei, kad kiti metai būtų turtingi ir prasmingi, o svečias iš Biržų miesto istorijos mokytojas V. Jakonis padėkojo Panevėžio m. žydų bendruomenei už šiltus santykius ir bendradarbiavimą. 

Šventė prasidėjo žvakių uždegimu, buvo skaitomas palaiminimas, linkėjimai artimiesiems ir draugams. M. Grafmanas pūtė ragą (Šafor) ir paskelbė Naujųjų metų pradžią, o jo vyriausias brolis J. Grafmanas perskaitė maldą dėl chalos, vyno ir žvakių uždegimo Šabo ir Naujųjų metų progai.

Bendruomenės nariai ir svečiai vaišinosi šventiškomis vaišėmis, tradiciniais žydų patiekalais. 

Rosh Hashanah šventėje dalyvavo ir mažieji bendruomenės nariai, kuriems buvo paruoštas saldėsių stalas. Visi  dalyviai obuolį ir gabaliuką chalos merkė į medų, nes tai simbolizuoja, kad kiti metai bus saldūs ir laimingi. 

Drąsiausieji vaikai deklamavo eiles ir dainavo dainas, bendruomenės valdybos narys Michail Grafman įteikė vaikams dovanėles. Šventės eigoje buvo visiems įteikti nauji žydų kalendoriai. Buvo žaidžiami įvairūs žaidimai, šokami šokiai.

Linksma Sukkot šventė Panevėžyje

Panevėžio miesto žydų bendruomenė pagal žydų tradicijas pastatė palapinę (sukkot), kad būtų pažymėta derliaus nuėmimo šventė bei prisiminta žydų kelionė, kuomet prieš 3,5 tūkstančio metų jie klajojo po Sinajaus dykumą glausdamiesi palapinėse ir neturėdami nuolatinės gyvenamosios vietos. O šiandien tai liko tik prisiminimuose. Būtina pažymėti, kad kiekviena bendruomenė palapinę (sukką) stato pagal savo galimybes. Šį kartą Panevėžio miesto žydų bendruomenė paaiškino bendruomenės vaikams Sukkot šventės reikšmę ir prasmę. Tai pilnai pavyko – vaikai žaidė, linksminosi, vaišinosi. Palapinėse buvo surengta šventės dalyvių fotosesija, kuri liks Panevėžio miesto žydų bendruomenės archyve ir kiekvienoje šeimoje. Visi bendruomenės nariai atnešė savo šiais metais užaugintų rudens gėrybių: obuolių, arbūzų, moliūgų, vynuogių ir kitų gėrybių.

Pasveikinti bendruomenės į šventę atvyko Lietuvos žydų bendruomenės vykdantysis direktorius Renaldas Vaisbrodas, kurį pristatė Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman. Svečias pasveikino susirinkusius Lietuvos žydų bendruomenės vardu, palinkėjo smagių, sočių Naujųjų Metų, sveikatos, laimės ir geranoriškumo vieni kitiems.

Vėliau buvo perskaityta malda, aukščiausiojo palaiminimas. Perskaityti gauti sveikinimai iš Izraelio, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky sveikinimas. 

Po skanios vakarienės, kurią paruošė bendruomenės moterys ir kavinės darbuotojos, linksmoje aplinkoje buvo įvairūs žaidimai, šokama. Vaikai paruošė ir pristatė menines improvizacijas už kurias buvo apdovanoti dovanėlėmis. Dar ilgai bendruomenės nariai nesiskirstė, linksminosi, bendravo tarpusavyje.

Padėka žydų gelbėtojai Panevėžyje - pirmoji Lietuvoje

2015 m. Panevėžyje įvyko konferencija, kuri buvo skirta Pasaulio Tautų teisuolės Marijos Rusteikaitės  garbei. Joje dalyvavo svečiai iš Vilniaus - Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, likusi gyva liudininkė Sulamit Lev išgelbėta iš pražūties, Panevėžio žydų bendruomenė, Dievo Apvaizdos seserų kongregacijos vienuolei . Sulamito pasakojimas apie 15 žydų vaikų istoriją, kurie rado duonos kąsnį ir prieglobstį Antrojo pasaulinio karo metais iššaukė didelį dalyvavusiųjų susidomėjimą. Tada ir atsirado idėja įamžinti Marijos Rusteikaitės atminimą Panevėžio mieste. 

2017 m. spalio 27 dieną buvo įvykdytas projektas dėl stelos atidengimo  Marijos Rusteikaitės atminimui Panevėžyje. Šis žingsnis yra pirmas Lietuvoje, kada Lietuvos žydai pagerbė gelbėtojos holokausto metu Dievo apvaizdos seserų kongregacijos vienuolę, visuomenininkę, medikę, pedagogę Mariją Rusteikaitę. Atidengiant atminimo lentą Panevėžyje, dalyvavo  Panevėžio miesto vicemeras Aleksas Varna, kuris pabrėžė, kad Lietuva turi didžiuotis tokiais žmonėmis, kurie gelbėjo nekaltus žmones, rizikuodami savo gyvybėmis. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kuliansky pasakė, kad ši iškilminga ceremonija buvo įvykdyta Dievo Apvaizdos seserų kongregacijos vienuolių, Panevėžio m. žydų bendruomenės, Panevėžio miesto vadovų dėka, jiems priėmus teigiamą sprendimą dėl Marijos Rusteikaitės vardo įamžinimo Panevėžyje. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė inicijuoja šį mums žydams labai svarbų sprendimą  įvykdyti Pasaulio Tautų teisuolių įamžinimą ir kituose Lietuvos miestuose, tame tarpe ir Vilniuje.

Daugiau apie Marijos Rusteikaitės asmenybę papasakojo išgelbėta holokausto metais likusi  gyva liudininkė Sulamit Lev. Ji iki šiol dėkinga Marijai  ir vadina ją "Motinėle". Moters prisiminimus pagyvino jos atsinešti išgelbėtojų laiškai vienuolei bei paveikslas, kuriame pavaizduota prie Marijos Rusteikaitės klupinti pati maža Sulamit. 

Šiltą žodį apie savo giminaitę pasakė sūnėnas Jurgis Bereckas. Jis papasakojo, kad Marija Rusteikaitė gimė inteligentiškoje šeimoje, buvo labai kukli ir išsimokslinusi moteris. Savo gyvenimą Marija Rusteikaitė pašventė visuomeninei veiklai, padėjo žmonėms sunkiomis akimirkomis, įkūrė ligoninę bei senelių prieglaudos namus Panevėžyje. 

Projektą įvykdyti padėjo Dievo Apvaizdos seserų kongregacijos vienuolė Eleonora Kasiulytė. Ji dešimties metų bėgyje rinko istorinius dokumentus apie Marijos Rusteikaitės gyvenimą ir veiklą. Vienuolė Eleonora  dažnai susitikdavo su Sulamit Lev, kuri prisiminė savo ir kitų vaikų išgelbėjimą, kas ir pastūmėjo parašyti knygą apie teisuolę Mariją Rusteikaitę, kurią vienuolė Eleonora Kasiulytė įteikė geto kalinių atstovams, atvykusiems iš Vilniaus ir kitiems renginio svečiams.

Projektas  pastatant memorialinę stelą  Marijai Rusteikaitei, kurioje trumpai aprašyti Pasaulio Tautų Teisuolės nuopelnai  įvykdytas.  Jį dalinai  rėmė Geros Valios Fondo  ir Panevėžio  m. žydų bendruomenės narys Jurijus  Grafmanas. Tai naujas istorinis lapas Panevėžio mieste, kuris suteikia Panevėžio ir visos  Lietuvos jaunimui ugdyti toleranciją, formuoti teisingą nacionalinį požiūrį.

Oficialiai Marija Rusteikaitė išgelbėjo 15 žydų ir keletą neoficialiai pasiuntė pas kitus žmones, nes buvo labai rizikinga, galėjo bet kada ją sušaudyti, išsiaiškinus, kad slepia žydų vaikus ir suaugusius. Už jos didvyriškumą Izraelio vadovybė po mirties ją apdovanojo Pasaulio Tautų Teisuolės atminimo medaliu ir Garbės raštu, o Lietuvos vyriausybė - Žūvančių gelbėjimo kryžiumi ir padėkos raštu.

Knygos „Holokaustas nacių okupuotose Rytų ir Vakarų Europos valstybėse: tyrimai ir atmintis“ pristatymas Panevėžyje

2015 m. Kaune įvyko konferencija tema “Holokaustas nacių okupuotose Rytų ir Vakarų Europos valstybėse: tyrimai ir atmintis”. Šia tema pasisakė žymūs Lietuvos istorikai. Konferencijoje taip pat dalyvavo Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman.

2017 m. lapkričio 22 dieną Panevėžyje buvo pristatyta knyga „Holokaustas nacių okupuotose Rytų ir Vakarų Europos valstybėse: tyrimai ir atmintis“. Pristatyme dalyvavo Panevėžio miesto žydų bendruomenės nariai, svečiai iš Biržų, Kupiškio, Radviliškio.

Konferenciją atidarė tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriato atstovai Ronaldas Račinskas ir Ingrida Vilkienė. Taip pat atvyko Kauno IX forto muziejaus atstovas Marius Pečiulis, Klaipėdos universiteto istorikas Zigmas Vitkus, Vilniaus universiteto istorikas Dainius Noreika. 

Kiekvienas iš atvykusiųjų susirinkusius konferencijos dalyvius supažindino su savo surinkta medžiaga bei tikslais, kurie ir paskatino išleisti knygą. Pagrindinė lektorių mintis - tai būtinybė apibendrinti žydų kultūrinio paveldo, kuris išliko iki šių dienų vietas ir jų būklę. 

- Nežiūrint į tai, kiek žmonių lanko tas vietas visų metų bėgyje, jos turi būti prižiūrimos - sakė Zigmas Vitkus.

Kauno IX forto muziejaus istorikas Marius Pečiulis papasakojo apie muziejaus darbą bei tragišką žydų istoriją holokausto metu.

Ypatingą susidomėjimą atvykusiems sukėlė Dainiaus Noreikos pasisakymas. Jis pažymėjo, kad darbas archyvuose – tai gyvas dokumentinio patvirtinimo faktas, kad partizanai, kurie dalyvavo birželio sukilimuose 1941 metais buvo dalinai prisidėję prie žydų žudynių. Jis pabrėžė, kad partizano Juozo Krištaponio pavyzdys, kuris būdamas partizanu Baltarusijoje dalyvavo pasipriešinime prieš sovietų valdžią paraleliai žudė raudonosios armijos karius ir žydų. 

Konferencija sukėlė didelį svečių ir Panevėžio miesto žydų bendruomenės narių susidomėjimą. Buvo užduota daug  klausimų: venas iš jų - ar yra koks nors oficialus dokumentas pagal kieno nurodymą lietuviai šaudė savo bendrapiliečius žydus. Nedviprasmiškai į šį klausimą atsakė Ronaldas Račinskas:- jei nebūtų buvę vokiečių okupacijos Lietuvoje, tai ir holokausto nebūtų buvę. 

Ingrida Vilkienė išsakė savo pastebėjimus apie sunkumus su kuriais susiduria tolerancijos būrelių pedagogai dirbdami su jaunimu. Vienas iš pagrindinių sunkumų – tai mažas finansavimas. Taip pat pasidalino savo tarptautinėje komisijoje darbine praktika, kai kiekvienais metais organizuojami konferencijos ir susitikimai švietimo darbuotojams holokausto tema.

Konferencijos pabaigoje Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman padėkojo konferencijos dalyviams už aktualius klausimus ir atsakymus, pedagogams, istorikams ir tolerancijos centrų vadovams už profesionalumą.

Vėliau prie puodelio arbatos diskusijos tęsėsi Panevėžio miesto žydų bendruomenės patalpose. Visiems dalyviams buvo įteiktos knygos „Holokaustas nacių okupuotose Rytų ir Vakarų Europos valstybėse: tyrimai ir atmintis“ bei žemėlapiai „Lietuvos žydų gyvenami miestai ir miesteliai XIX a. pabaigoje“.

Svečio iš Japonijos Susumu Nakagawa vizitas Panevėžio miesto žydų bendruomenėje

Praėjusią savaitę Panevėžio miesto žydų bendruomenėje lankėsi svečias iš Japonijos Susumu Nakagawa. Į Panevėžį jis atvyko, kaip savanoris jau antrą kartą ir Kauno technologijų universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakultete antrą semestrą dėsto japonų kalbos pradmenis anglų kalba. Susumu veiklos tikslas  - pastatyti taikos tiltą tarp Lietuvos ir Japonijos.  Lietuva ir Japonija yra geros draugės visam laikui. Taip pat jis domisi Lietuvos žydų istorija ir sužinojęs, kad mieste gyvuoja žydų bendruomenė, panoro joje apsilankyti. Vizito metu Susumu Nakagawa lydėjo dailės mokyklos mokytoja Loreta Januškienė. Kadangi svečias, kaip ir visa jo šeima jau šešiolika metų yra krikščionių tikėjimo, tai natūralu, kad jam įdomus ir senasis testamentas, žydų istorija, tradicijos. Susitikimo metu prie puodelio arbatos Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman svečiui papasakojo Panevėžio miesto žydų istoriją, supažindino su archyviniais dokumentais bei bendruomenėje sukauptomis nuotraukomis. Susumu Nakagawa kilo daug klausimų į kuriuos išsamiai atsakė Gennady Kofman. 

Pokalbio metu buvo paliesta Sugiharos tema, kada Japonijos konsulas Lietuvoje išdavė “Gyvenimo vizas”, kurios leido išsigelbėti daugiau nei tūkstančiui žydų nuo holokausto. Susumu Nakagawa, kaip ir visi japonai tuo labai didžiuojasi. 

Susitikimo pabaigoje Gennady Kofman nuo Panevėžio miesto žydų bendruomenės svečiui įteikė atminimo dovanėlių ir palinkėjo sėkmės savanoriškoje veikloje. 

Žydiškoji kultūra Lietuvoje: praeities atspindžiai ir dabartis

Kupiškio krašto žydų bendruomenės pastatai ir paminklai

Kupiškio tarptautinę konferenciją atidarė Kupiškio etnografijos muziejaus specialistė istorikė Aušra Jonušytė. Centriniuose kultūros namuose susirinkusiems svečiams buvo perskaitytas Izreaelio valstybės ambasadoriaus Lietuvoje Amiro Maimono sveikinimas. Jame ambasadorius pažymėjo, kad dažnai keliauja po Lietuvą ir per savo kadencijos metus aplankė daugelį šalies savivaldybių su oficialiais ir privačiais vizitais. Ir kur benuvyktų, visur aplanko vietines žydų kapines, kurių Lietuvoje yra daugiau nei du šimtai bei aplanko ir masines žydų žudynių vietas. Kai kurios gerai išsilaikiusios, kitos, deja, apverktinos būklės. Yra visiškai sunaikintų žydų kapinių, kur vienintelis akmuo težymi jų vietą. Kartais tai būna grupė antkapių, iškeltų iš kapų ir keistai sustatytų vienas šalia kito... 

Apžiūrėjęs antkapius, perskaito išlikusius užrašus. Tos raidės pasakoja ištisą istoriją. Žmogaus vardas, profesija, kokio būdo buvo, metai, kuomet istorija pasibaigė... 

Šiais išsakytais ambasadoriaus Amiro Maimono žodžiais ir prasideda knyga „Kupiškio krašto žydų bendruomenės pastatai ir paminklai“, kurią sudarė Kupiškio etnografijos muziejaus specialistė istorikė Aušra Jonušytė.

Dr. Marijos Rupeikienės ir jos vyro Antano Rupeikos pastangomis buvo surinkta didelės apimties medžiaga bei nuotraukos apie žydus, kurie gyveno Kupiškyje iki Antrojo pasaulinio karo.

Ypatingo susidomėjimo sulaukė dr. Laros Lampertienės pranešimas apie Kupiškio ir jo apylinkių žydų kapines „Akmenyse saugoma atmintis“. Konferencijos dalyviams ji paaiškino žydų paminklų reikšmę, kurie yra išlikę Lietuvoje ir dalinai Kupiškio rajone. Pranešime Lara Lampertienė pažymėjo, kad judaizmo tradicija reikalauja, kad paminklinis užrašas minėtų mirusiojo ir jo tėvo vardą bei mirties datą, tačiau juose neretai būna pateikiami platesni duomenys apie šeimą. Todėl studijuojant istorines kapines, galima susidaryti vaizdą apie daugelį miestelio šeimų. Kai kurios epitafijos mini asmenų profesiją, kilmę ar poziciją bendruomenėje. 

Konferencijos eigoje savo pasirodymą pristatė Kupiškio muzikos mokyklos moksleiviai, kurie grojo žydų melodijas. 

Sveikinimo žodį tarė LR Seimo narys Mykolas Majauskas. Jis padėkojo visiems, kurie prisidėjo prie knygos išleidimo.

Konferencijos baigiamojoje dalyje Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman išreiškė padėką už dviejų knygų išleidimą apie žydų gyvenimą iki Antrojo pasaulinio karo Kupiškėnams, istorikams, Kupiškio etnografijos muziejaus darbuotojams ir ypač muziejaus specialistei istorikei Aušrai Jonušytei.

Taip pat Gennady Kofman pažymėjo opias problemas, susijusias su žydų kultūrinio paveldo išsaugojimu. Jos egzistuoja ir Aukštaitijoje. Šių metų birželio mėnesį, besilankant konferencijoje Kupiškyje, grįždamas į Panevėžį kartu su Subačiaus seniūnu Vidmantu Paliuliu aplankė Subačiaus „Paryžiaus“ žydų kapines, kurios yra apleistos, apverktinos būklės ir privažiavimo iki jų nėra visai. Aplink minėtas kapines ūkininko žemė, kurioje pasėti rugiai. Norint pasiekti „Paryžiaus“ kapines reikia važiuoti aplink apie vieną kilometrą. Taip pat aplankė  masines žydų žudynių vietas iki kurių privažiavimo nėra. Šios problemos egzistuoja ir Pasvalio masinių žydų žudynių vietoje Žadeikių miške. Todėl naudodamasis proga, kad  konferencijoje dalyvauja LR Seimo narys Mykolas Majauskas kreipiuosi į jį su prašymu pagerinti esamą tragišką žydų kapinių ir masinių žydų žudynių vietų situaciją ir skirti finansavimą miestų merams ir seniūnams, kad būtų suteikta galimybė geresnei kapinių priežiūrai.

Konferencija praėjo sėkmingai ir sulaukė didžiulio susidomėjimo. Belieka laukti teigiamų rezultatų.

2005 m. renginiai
2006 m. renginiai
2007 m. renginiai
2008 m. renginiai
2009 m. renginiai
2010 m. renginiai
2011 m. renginiai
2012 m. renginiai
2013 m. renginiai
2014 m. renginiai
2015 m. renginiai
2016 m. renginiai
2017 m. renginiai
Galerija

Galerija

Nuorodos

Partneriai

Kontaktai

Kontaktai

Mus galite rasti adresu:

Ramygalos g. 18 Panevėžys

36236 Lietuva

El. p. genakofman@yahoo.com

Mob. tel. +370 611 20882

lt

1

Apie mus

Įstatai

Valdyba

Metinė ataskaita

Kontaktai

Partneriai

Istorija

Gyvenimas

Naujienos

Galerija

Informacija

Renginiai

Projektai

Religinė veikla

Socialinė veikla

Archyvas

Pirmininko pranešimai

Pranešimai spaudai

2007 m.

Apie Panevėžio apskritį

Panevėžio apskrities holokaustas

Siūlome aplankyti

Partneriai ir draugai

Svečiai

Remėjai

en

2005 m. renginiai

2006 m. renginiai

2007 m. renginiai

2008 m. renginiai

2009 m. renginiai

2010 m. renginiai

10

Viršutinės foto

Nuorodos

2006 m.

2005 m.

2008 m.

2009 m.

2010 m.

Panevėžio krašto žydų istorija

Klubinis darbas Hesed

Šilti namai

Ištraukos iš J.V. Čiplytės knygos "Mažosios Jeruzalės - Panevėžio žydų istorija"

Foto

11

Panevėžio Ješiboto istorija

1

About us

History

Life

News

Gallery

Information

Friends and partners

Socialinės programos

Holokaustas Panevėžyje

Žydų žudymai Troškūnuose

Pasvalio žydų tragedija

Rokiškio holokausto aukos

Biržų holokaustas

Kupiškio žydų holokaustas

Ramygalos žydų tragedija

Projects

Panevezys Jews today

Opening of Memorial “The Grieving Jewish Mother” by Keith W. Kaye

Contacts

10 Photo

foto

Events

2010

2009

2008

2011 m. renginiai

2011 m.

Apie mus rašo

Pasaulio tautų teisuoliai gelbėję žydus

2012 m.

2012 m. renginiai

2013 m.

2013 m. renginiai

2014 m. renginiai

Naujienos

2014 metai

2014 m.

2015 m. renginiai

2015 m.

2015 metai

2016 metai

2015

Viešieji pirkimai

2016 m. renginiai

Kovo 8-sios šventė

skelbimai

2017

2016 m.

2016

2017 metai

2017 m.

2017 m. renginiai

Susirinkimai