Ar galima tai pamiršti?

Tikrai neįmanoma pamiršti nacistinės Vokietijos nusikaltimų, kurie buvo įvykdyti II-ojo Pasaulinio karo metais. Maža to, būti šališku ir manyti kad tavęs tai neliečia – dvigubas nusikaltimas. Šiais žodžiais pradėjo savo kalbą Panevėžio miesto mero pavaduotojas Petras Luomanas mitinge, skirtame Tarptautinei Holokausto dienai, prie memorialo „Liūdinti žydų motina“ Panevėžio miesto žydų kapinėse.

Šiandien net žvarbus oras ir nesibaigiantis lietus primena mums tragišką Holokausto laikmetį, kai buvo žvėriškai sunaikinti 6 mln. Europos žydų. Pasaulyje neturi būti vietos antisimetizmui, taip pat, kaip ir terorizmui, karams ir nepakantumui vieni kitiems. 

Lietuvos žydų (Litvakų) bendruomenės vykdantysis direktorius Renaldas Vaisbrodas, mitinge pasakė, kad šiandien mes minime visus nukankintus ir sušaudytus žydus visuose Lietuvos miestuose ir vietovėse, jų daugiau negu 200 tūkstančių. Tik nedaugeliui pavyko išgyventi  koncentracijos stovyklose, getuose, kalėjimuose siaubingais karo metais. Daugiau negu 600 tkst. žydų kariavo II-ojo Pasaulinio karo metu prieš  nacistinę Vokietiją. Daugelis žuvo arba grįžo iš karo laukų, tapę invalidais. Mums ir mūsų kartai svarbu išsaugoti Holokausto atminimą.

Mitingo dalyvių rankose matyti lentelės su užrašu „WE REMEMBER“ ir „MES PRISIMENAME“. Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman  priminė susirinkusiems, kad 2005 metais Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje priimtas sprendimas, sausio 27-ąją paskelbti Tarptautine Holokausto aukų atminimo diena. Holokausto dienos atminimo akcijos vyksta daugeliuose šalių, o t.p. pasakė, kad, – „ šiandien visas Pasaulis mini Tarptautinę Holokausto dieną“. Šios datos minėjimas siejamas su 1945 metais, kuomet dar tebevykstant II-ąjam Pasauliniam karui sausio 27 d. buvo išlaisvinti Aušvicos-Berkenau koncentracijos stovyklos kaliniai. Ši stovykla buvo didžiausia nacistinės Vokietijos koncentracijos ir naikinimo stovykla, kurioje nužudyta 1,5 mln. žmonių, iš kurių daugiau negu 1 mln. žydų vyrų, moterų, ir vaikų. Ši tragedija, įvykusi per II-ajį Pasaulinį karą buvo suplanuota nacistinių vokiečių vadovybės. Buvo žudomi nekalti civiliai žmonės. Visas pasaulis pripažino, kad Holokaustas neturi būti užmirštas. Mes neturime užmiršti tų žmonių, kurie buvo žvėriškai nukankinti ir nužudyti. Gėda tiems, kurie bando ištrinti šį nusikaltimą šiuolaikinio jaunimo atmintyje!  Tylos minute buvo pagerbtas nekaltų aukų atminimas…

„Mes prisimename šiandien ir tuos, kurie rizikuodami savo ir savo artimųjų gyvybėmis, gelbėjo žydus nuo neišvengiamos mirties“, – pasakė Gennady Kofman. Tokių išgelbėtų vaikai Vidmantas ir Janina Markevičiai šiandien su mumis. Tai Juozo Markevičiaus šeima, pati turėjusi septynis vaikus, pusantrų metų slėpė devynių žmonių žydų šeimą, kuri dabar gyvena Izraelyje.

Atminimo ceremonija Panevėžyje tęsėsi prie paminklo „Geto vartai“. 1941 m. liepos – rugpjūčio mėnesį į getą buvo suvaryta daugiau negu 10 tūkst. Panevėžio miesto ir jo apylinkių, žydų. Iš viso Kurganavos miške, Žaliojoje Girioje ir Staniūnuose, nužudyta daugiau negu 13 tūkst. žydų.

Tarptautine Holokausto atminimo dienos minėjimas baigėsi Panevėžio žydų bendruomenės būstinėje dokumentinių filmų apie Aušvico-Berkenau koncentracijos stovyklą peržiūra, po to buvo uždegtos Šabato žvakės.

Atsisveikinimo spektaklis „Visada tavo. Ana Frank“ Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre

Daugiau negu 10 metų Panevėžio miesto Juozo Miltinio dramos teatro režisierius Valerijus Jevsejevas pristato ne vaikiško mąstymo mergaitės Anos Frank istoriją, kuri sukrečia žiūrovus. Ši istorija apie dūžtančius nekaltų žmonių gyvenimus, jų baimę ir begalinį tikėjimą, kad karas kada nors pasibaigs. Spektaklis režisuotas pagal Anos Frank dienoraštį, kuriame aprašyti įvykiai nuo 1942 m. birželio 12 dienos iki 1944 m. rugpjūčio 1 dienos, kai mergaitė gyveno slėptuvėje, baimindamasi mirties. Vienintelė paauglės kaltė – jos tautybė. Ana Frank – žydaitė, kurios vaikystę ženklina Antrojo pasaulinio karo siaubas – nacių užmačios sunaikinti visus žydus. Šis spektaklis buvo rodomas Lietuvos teatrų scenose.

2018 m. vasario 4 dieną vyko atsisveikinimo spektaklio „Visada tavo. Ana Frank“ pasirodymas Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro scenoje. Peržiūroje dalyvavo Panevėžio miesto žydų bendruomenės nariai. Spektaklio tema labai aktuali ir šiandien. Šiais metais minėsime 75-ų metų Vilniaus geto likvidavimo metines.

Pasibaigus spektakliui, Panevėžio miesto žydų bendruomenės nariai širdingai padėkojo režisieriui Valerijui Jevsejevui ir aktoriams už aukštą profesionalumą ir temos aktualumą.

Renginys Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre baigėsi operos solisto, tenoro Rafailo Karpio žydiškų dainų koncertu. Dainininkas vertė dainų tekstus iš idiš kalbos į lietuvių, kad žiūrovai suprastų jų turinį. Perpildytos Panevėžio miesto teatro salės žiūrovai jautriai klausėsi Rafailo dainų. Koncerto pabaigoje Rafailas atliko „Kadišą“ (paminėjimo malda), skirtą Holokausto aukoms. Panevėžiečiai ovacijomis palydėjo operos solistą Rafailą Karpį.

Atkurtos Lietuvos valstybės 100-mečio minėjime paminėti ir Panevėžio žydų savanoriai

Apie Panevėžio krašto žydus savanorius ir jų indėlį Lietuvos Nepriklausomybės kovose galima skaityti E. Bendikaitės straipsnyje “Lai kalba žygiai ir faktai”: Panevėžio krašto žydai Nepriklausomybės kovose, kurį galima rasti 2018 m. išleistoje Panevėžio kraštotyros muziejaus knygoje “Iš Panevėžio praeities: Lietuvos nepriklausomybės gynėjai ir puoselėtojai”.

” Nesiliaujantis civilių terorizavimas, savavališkas turto grobstymas vertė Panevėžio krašto vyrus jungtis į apsaugos būrius, kad apsigintų patys ir apgintų aplinkinius kaimus bei miestelius. Į jų gretas taip pat savanoriškai stojo jauni apylinkėse gyvenantys žydai.

Tris panevėžiečių Feinbergų šeimos sūnus karas išskyrė. Icikas ir  Leizeris tapo vokiečių karo belaisviais, o jaunesnysis Mejeris pakliuvo į rusų nelaisvę. Broliai karą išgyveno, bet į gimtąjį miestą grįžo tik trečiajame dešimtmetyje.

1919 m. savanoris eilinis Michelis Goldbergas kovojo ir žuvo kaudamasis už Lietuvos nepriklausomybę prie Panevėžio ir buvo palaidotas miesto žydų kapinėse.

Panevėžiečiai savanoriai Rafas Abraomas ir Šlavinskas Mejeris miesto komendantūros tarnybon stojo 1919 m. vasaros viduryje.

Lietuvos nepriklausomybės kovose įvairiuose Lietuvos frontuose galėjo kautis daugiau nei 80 žydų savanorių ir šauktinių iš Panevėžio krašto. Didžioji jų dalis buvo mobilizuoti į Lietuvos kariuomenę 1919–1920 m.

Panevėžio žydų kapinėse buvo palaidoti 6 kovose žuvę savanoriai: Goldbergas Michelis, tarnavo Panevėžio  batalione, žuvo 1919 m. balandžio 4 d.,Goldmanas Borisas, tarnavo 4-tame pėstininkų pulke, žuvo 1919 m. lapkričio 7 d.  Itkinas Šmuelis, tarnavo 9-tame pėstininkų pulke, mirė 1920 m. rugsėjo 1 d. Rolas Salomonas, tarnavo 9-tame pėstininkų pulke, mirė 1920 m. rugsėjo 1 d.Šerenzonas Juda,  mirė nuo šiltinės 1922 m. gegužės 15 d.Šternas Elijas, tarnavo 4-tame pėstininkų pulke, žuvo 1925 m. birželio 15 d.Daugelio Panevėžio krašto žydų karių likimas vienodas: 1941 m. vasaros pabaigoje ar ankstyvą rudenį buvo brutaliai nužudyti tame pačiame krašte, už kurį kovėsi Nepriklausomybės kovose. Tokios lemties neišvengė net kūrėjo savanorio medaliais apdovanoti kraštiečiai žydai.”

Pagerbdami kovotojus už Lietuvos nepriklausomybę Panevėžio m. žydų bendruomenės nariai kartu su moksleiviais uždegė žvakes žydų kapinėse, kur palaidoti žydai savanoriai.

Lietuvos valstybės šimtmečio atkūrimo šventės proga Panevėžio m. žydų bendruomenės nariai buvo pakviesti švęsti drauge su Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindine mokykla, taip pat dalyvauti Panevėžio Kraštotyros muziejuje tautodailininko A. Petrulio parodos „Dovana Lietuvai ir muziejui“ atidaryme.

Izraelio ambasados dovana panevėžiečiams ir Purimo šventė Panevėžyje

„Lietuvai švenčiant valstybingumo atkūrimo šimtmetį, savo šventę – 70-metį mini ir Izraelis. Tačiau mus sieja ne tik panašios šventės. Džiaugiuosi gražiu mūsų bendradarbiavimu ir šiltu bendravimu su ambasada. Jau netrukus Panevėžyje sulauksime Izraelio kino festivalio, na o šiandien malonu sveikinti Jus koncerte, kurį mums taip pat dovanoja Izraelio ambasada ir ambasadorius Amir Maimon. Naudodamasis proga, noriu padėkoti ambasadoriui už bendradarbiavimą ir mūsų kultūrų suartinimą“,- prieš koncertą sakė miesto meras Rytis Račkauskas kuris vyko  perpildytoje Panevėžio Dailės galerijos salėje .

Izraelio ambasadorius Amir Maimon padėkojo panevėžiečiams už dėmesį džiazo atlikėjams iš Izraelio Iris ir Ofer Portugaly ir į  koncertą susirinkusiems Panevėžio žydų bendruomenėms nariams. Koncertas paliko puikų ispūdį visiems žiūrovams.

Po koncerto Izraelio ambasadorius Amir Maimon, Panevėžio miesto meras  Rytis Račkauskas ir abu  koncerto atlikėjai Iris ir Ofer Portugaly dalyvavo Purimo šventėje kartu su Panevėžio miesto žydų bendruomene, kurioje visi vaikai gavo dovanėles.

Izraelio ambasada, siekdama plėtoti glaudesnius kultūrinius ryšius, gegužės mėnesį Panevėžyje ketina surengti ir kino projektą „Izraelio kinas tavo mieste“, – pažadėjo ambasadorius Amir Maimon.

Tarptautinė moters diena švenčiama Panevėžyje kartu su miesto žydų bendruomene

Kovo 8 dieną Panevėžio m. žydų bendruomenė kartu su Panevėžio miesto Dailės galerija organizavo koncertą, skirtą Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui, tolerancijai ir moterų dienos šventei.  Dailes galerijos salėje  koncertavo  Lietuvoje puikiai žinomi atlikėjai: smuikininkai Borisas Traubas ir Boris Livschiz (Šveicarija), pianistė Rūta Mikelaitytė – Kašubienė.

Renginyje dalyvavo Panevėžio m. meras Rytis Mykolas Račkauskas, mero pavaduotojas Petras Luomanas, tarybos nariai Alfonsas Petrauskas, Kęstutis Lukoševičius, Savivaldybės direktoriaus pavaduotoja Sandra Jakštienė.

Sausakimša salė ūžė nuo aplodismentų. Atsidėkodamas už gerą koncertą, Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman atlikėjams įteikė pavasarinių gėlių, pasveikino visus susirinkusius su  šventėmis ir palinkėjo sveikatos, ramybės ir supratimo. Ši pavasario šventė negali nedžiuginti! . Panevėžio m. žydų bendruomenės vyrai bei garbingi svečiai Borisas Traubas ir Boris Livschiz susirinko bendruomenės patalpose pagerbti moterų. Skambėjo sveikinimo žodžiai. Kiekvienas vyras, dalyvavęs šventėje, pakėlė taurę šampano, pasakė tostą, skirtą Tarptautinei moters dienai.  Visus džiugino nuoširdi atmosfera.

Šventės rėmėjai GVF ir Lietuvos žydų (litvakų) žydų bendruomenė.

Liudviko Zamenhofo paroda Panevėžyje

Parodos organizatoriai labai džiaugėsi, kad į renginį atvyko garbūs svečiai: Lenkijos instituto direktoriaus pavaduotojas, Lenkijos Respublikos ambasados pirmasis patarėjas Pavel Krupka ir Panevėžio vyskupas emeritas bei 2017 metų  rajono savivaldybės Garbės pilietis Jonas Kauneckas. Panevėžio miesto esperantininkai  dėkingi Panevėžio miesto savivaldybei už suteiktą erdvę  parodos eksponavimui, dėkota mero pavaduotojui, Petrui Luomanui bei Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkei Loretai Masiliūnienei už geranoriškumą ir palaikymą.Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady  Kofman, atvykęs į parodos atidarymą, buvo pasiruošęs tarsi egzaminui. Puikiai išstudijavęs kai kuriuos istorijos faktus, su istorine foto nuotrauka ir išsamiais paaiškinimais iš archyvo, jis dar konsultavosi su atsakingais asmenimis. G,Kofmanas patikino, kad L. L.Zamenhofo – vieno žymiausių pasaulio litvakų sukurta kalba, tikrai paskatins tautas geriau pažinti viena kitą ir draugiškai bendradarbiauti.

Liudvikas Zamenhofas

Panevėžyje pavienių esperantininkų buvo jau nuo XX a. pradžios. Jie individualiai dalyvaudavo Lietuvos esperantininkų veikloje. 1922 – 1923 metais Panevėžio esperantininkai ėmė burtis, 1927 m. buvo įregistruota draugija, buvo aktyviai mokoma Esperanto kalbos.Pertraukėlės metu ponia Vaida ypač domėjosi Esperanto kalba ir po pokalbio su Panevėžio esperanto klubo „Revo“ pirmininke Vida  Kulikauskiene jau žinojo nemažai esperantiškų žodžių. Visus sudomino Panevėžio informacijos centro „Europe Direct“ vadovės Alinos Misiūnienės surastos sąsajos tarp Europoje garsių žmonių ir L. L.Zamenhofo bei Panevėžio švietimo centro suaugusiųjų neformaliojo švietimo koordinatorės Virginijos Juknienės džiugios naujienos. Pasak jos, gali atsirasti tokia galimybė Panevėžio švietimo centre mokytis Esperanto kalbos. Be jau minėtų svečių parodos atidaryme dalyvavo ir Panevėžio politikių klubo „Veiklios moterys“ narės bei specialiai į šventę atvykę svečiai iš Vilniaus – Visuotinės taikos federacijos (VTF) nariai: Jūratė, Augustinas  ir Vladimiras Chocholskiai.

Paroda veiks iki š. m. balandžio 15 d. Parodos organizatoriai maloniai kviečia visus, kurie yra neabejingi genialiam XIX amžiaus lingvistiniam išradimui – Esperanto kalbai, susipažinti su Lietuva ir savo gyvenimu bei veikla susijusiu, tarptautinės Esperanto kalbos kūrėju L. L. Zamenhofu, pasirašinėjusiu slapyvardžiu „Doktoro Esperanto“ – „Daktaras, turintis viltį“.

Sugrįžimas prie šaknų

Jau antrą kartą  Panevėžį  aplanko žydų  jaunimas  iki 18 metų, iš  Odesos, Kijevo, Minsko, Gomelio, Maskvos, San Peterburgo, Hersono, Krasnojarsko iš viso  85  žmonių grupė,  kurie atvažiavo  pagal projektą,  ’’Sugrįžimas prie šaknų’’.  Atvykimo tikslas – susipažinti su Lietuvos žydų  ir  Panevėžio krašto  žydų kultūros paveldo  istorija.  Lankydami   išlikusias žydų kapines, sinagogą, mokyklą jie  pamatė  savo akimis išlikusį paveldą, kuris turi savo paskirtį ir likimą. Panevėžyje mokiniai sužinojo liūdną istoriją, kurią papasakojo Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas G. Kofman, apie žydų kapinių sunaikinimą 1966 m.  ir paminklinių  akmenų panaudojimą   J. Miltinio teatro sienos statybai.  Panevėžio žydų bendruomenė  dėjo  daug pastangų, kad šie akmenys būtų sugrąžinti į kapines, kur dabar pastatytas memorialas „Liūdinti žydų motina“. Jaunimas dėmesingai išklausė Panevėžio žydų  istoriją iki Antrojo pasaulinio karo. Delegacija aplankė buvusią  Panevėžio ješivą, kurią įkūrė žinomas rabinas Josefas  Kahanemanas. Susipažinę su miestu, moksleiviai išvyko į Subačiaus miestelį, kur taip pat apsilankė senose  žydų kapinėse. Gaila, kad lietus  sutrukdė kapinių tvarkymo darbus. Moksleivius ten pasitiko seniūnas Vidmantas Paliulis, kuris pernai daug dėmesio skyrė  Subačiaus žydų  vadinamų “Paryžiaus” kapinių tvarkymui .“ Kapinės pavadintos  “Paryžiaus” dėl to, – pasakojo seniūnas, kad šalia buvo Paryžiaus kaimelis. Šiais metais paruoštas projektas galutiniam kapinių sutvarkymui.“

Po to visi atvažiavo į Panevėžio žydų bendruomenę, kur buvo šiltai sutikti ir pavaišinti.

Panevėžio žydų bendruomenė švenčia Pesachą

„Pesach“ išvertus iš hebrajų kalbos reiškia „praėjo pro šalį“. Galvoje turimaS Biblijoje aprašytas vienas iš „Egipto bausmių“ epizodas. Kadangi faraonas atsisakė žydus išlaisvinti iš vergovės, jį ir visus jo šalies gyventojus užgriuvo baisios nelaimės. Paskutinė buvo kiekvienos šeimos pirmagimio mirtis. Bet žydų šis nuosprendis nepalietė, nelaimė neužklupo jų namų – tai yra Dievas „praėjo pro šalį“. Šiuo pasakojimu Gennady Kofman pradėjo pokalbį su Panevėžio Rožyno progimnazijos vyresniųjų klasių mokiniais.

Panevėžio Rožyno progimnazijos, Tolerancijos ugdymo centro mokiniai kartu su mokytoja G. Žilyte, kovo 27 d. lankėsi Panevėžio Žydų bendruomenėje. Pasitinkant Pesacho šventę, atsirado tradicija sulaukti sveikinimų ne tik iš žydų draugų ir kolegų, bet ir iš lietuvių bendruomenės bei miesto jaunimo. Gimnazijos mokiniai žydų bendruomenei padovanojo savo rankomis pagamintų Pesacho šventei skirtų atvirukų  kolekciją.

O jau pirmąjį Pesacho šventės vakarą miesto žydai ir svečiai iš Vilniaus bei Čikagos susirinko prie šventinio stalo pravesti pirmąjį Sėderį. Šventę pradėjo jauni rabinai Kalman ir Meer. Vakarienė vyko keliais etapais, buvo geriamos keturios vyno taurės, tiek, kiek buvo duota pažadų Dievo išrinktai tautai. Penkta taurė nepaliesta – ji skirta pranašui Elijui. Sėderio metu buvo uždegtos žvakės, skaitomos maldos ir pašventinimai iš Agados, dainuojama ir šokama.

Tradiciškai žydų bendruomenės nariai susirinko antrą dieną į antrąjį sėderį, kuriame išsamiai buvo skaitoma Agada ir diskutuojama vakaro tema.

Gerbiamieji Lietuvos žydų bendruomenės nariai,

Sveikiname Jus su Pesacho švente, kuri mums simbolizuoja laisvę, laimę, galimybę gyventi.

Linkime Jums ir Jūsų artimiesiems sveikatos ir geros nuotaikos.

Maskvoje lankėsi Lietuvos žydų bendruomenės delegacija

Jau kelerius metus Rusijos žydų kongresas, kuris yra Maskvoje, organizuoja įvairių šalių Pasaulio Tautų Teisuoliams skirtus renginių ciklus, kartu su užsienio valstybių ambasadomis.

Šiais metais labdaros fondas “Rusijos žydų kongresas” kartu su Lietuvos ambasada Rusijoje  organizavo renginį, skirtą Lietuvos Pasaulio Tautų Teisuoliams, kurie rizikuodami savo ir savo šeimos narių gyvybėmis, gelbėjo pasmerktus mirti žydus. Į renginį buvo pakviesti atstovai iš Lietuvos žydų bendruomenės bei Pasaulio Tautų Teisuolių artimieji.

Lietuvos delegacijoje: Lietuvos ambasadorius Rusijoje J. E. Remigijus Motuzas, Pasaulio Tautų Teisuolio Kazio Griniaus giminaitis Kauno miesto Kazio Griniaus vardo progimnazijos direktorius Stanislovas Šimanauskas, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės pavaduotojas Leonidas Melnikas ir Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas – LŽB Tarybos narys Gennadyj Kofman. Renginio atidarymo metu sveikinimo žodį tarė Lietuvos ambasadorius Rusijoje J. E. R. Motuzas. Jis pabrėžė, kad šiandien Lietuva švenčia 100 metų valstybingumo atkūrimo sukaktį, o Izraelis – 70 metų. Kiekvienais metais, pažymint Holokausto dieną, Lietuvoje šalies Prezidentė apdovanoja Lietuvos žydų gelbėtojus Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Žydų gelbėtojai, nepabūgę jiems grėsusio pavojaus, kartu su savo artimaisiais, draugais ar bendraminčiais pasipriešinę okupaciniam režimui ir išgelbėjo ne vienam savo kaimynui, draugui, pažįstamam gyvybę.

Izraelio ambasadorius Rusijoje Gary Korn pareiškė, kad būdamas Izraelio ambasadoriumi Lietuvoje ir Latvijoje, dalyvavo renginiuose, skirtuose Pasaulio Tautų Teisuolių pagerbimui, priminė apie lietuvių ir kitų tautų žmonių žygdarbius, gelbėjant žydus nuo nacistinio režimo. Žydų gelbėtojai priešinosi nežmoniškiems nacių įsakymams, dėl jų bebaimio pasiaukojimo ir sumanumo pavyko išgelbėti ne vienam, nekaltai persekiojamam žmogui gyvybę.

Profesorius Leonidas Melnikas akcentavo kaip pavyzdį Pasaulio Tautų Teisuolio Sauliaus Sondeckio šeimos didvyriškumą. Jis priminė forumo dalyviams visą istoriją, kai rizikuodamas savo ir savo  šeimos narių gyvybėmis išgelbėjo žydus. Taip pat pabrėžė, kad šiandien, gyvenant demokratinėje Lietuvoje, neturi būti vietos antisemitizmui ir ksenofobijai.

Gennadyj Kofman pasveikino Rusijos žydų kongresą ir forumo dalyvius LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky vardu. Taip pat papasakojo istoriją apie Pasaulio Tautų Teisuolio iš Kupiškio Juozo Markevičiaus šeimą, kuri karo metais, turėdama savo aštuonis vaikus, gelbėjo aštuonių žydų gyvybes. Juozo Markevičiaus vaikai yra Panevėžio miesto žydų bendruomenės nariai. Kasmet minėdami rugsėjo 23 dieną – Lietuvos žydų genocido dieną – jie dalyvauja kartu su Panevėžio miesto žydų bendruomene. Šio renginio metu nepamirštami ir Pasaulio Tautų Teisuolių vardai. Jis pabrėžė, kad kasmet iš visos Lietuvos mokyklų ir gimnazijų mokytojai važiuoja į Jad Vašemo muziejų Jeruzalėje mokytis, o po to visas žinias perduoda savo mokiniams. Jad Vašeme jie ne tik susipažino su Holokausto istorija, bet ir su Pasaulio Tautų Teisuolių alėja, kur muziejaus sienoje iškalti daugiau nei 800 lietuvių, kurie gelbėjo žydus, vardai ir pavardės. Baigdamas Gennadyj Kofman Rusijos žydų kongresui ir Izraelio bei Lietuvos ambasadoriams padovanojo nuo LŽB knygas ir žydiškus kalendorius, kuriuose paminėti Lietuvos Pasaulio Tautų Teisuoliai.

Savo pranešime Kauno miesto Kazio Griniaus vardo progimnazijos direktorius Stanislovas Šimanauskas papasakojo Lietuvos Prezidento, gydytojo, Pasaulio Tautų Teisuolio Kazio Griniaus istoriją. Karo metais jo šeimos namuose prisiglaudė žmonos Kristinos pažįstamas Dmitrijus Gelpernas. Taip pat jis padėdavo  žydams vaistais.

Forumo pabaigoje dalyviams buvo pristatytas dokumentinis filmas “Aš palieku tau savo vaiką” apie Laučiaus Telesforo išgelbėjimą.

Premjeras Saulius Skvernelis: saugokime bendrą Lietuvos ir Izraelio kultūrinį paveldą

LŽB surengė pikniką švęsdama Izraelio 70-metį

Švęsdama Izraelio 70-metį Lietuvos Žydų bendruomenė surengė smagų ir nuoširdų pikniką Vilniaus senamiestyje. Džiaugėmės puikiu saulėtu oru ir pavasario žaluma. Giedojome Izraelio himną.

Gerą šventišką toną piknikui suteikė ansamblio „Fajerlech“ solistai, uždainavę žydiškas dainas. Šokti tradicinių šokių raginti nereikėjo, kojos pačios kvietė į ratą. Nuotaikingą šventės programą sukūrėme patys savo nuotaika, pasimėgavę vaišėmis.

Vieną šokį keitė kitas ir taip iki pikniko pabaigos. Susirinko daug bendruomenės narių, atėjo šeimos su vaikais ir anūkais. Vieni kepė grilyje kepsnius, kiti serviravo stalus, mažieji suposi, žaidė ir lakstė lenktyniaudami.

Panevėžio žydų bendruomenę lanko savo šaknis branginantys žydai

Į Panevėžio miesto žydų bendruomenę atvyko Navias ir Frame šeimų palikuonys, kuriuos iš Vilniaus atlydėjo gidas Viljamas Žitkauskas.  Jų kelionės tikslas – ištirti savo giminės šaknis ir kuo daugiau sužinoti apie prosenelius.

Prie puodelio arbatos svečiai papasakojo šeimų istorijas. Jų šaknys prasidėjo Lietuvoje, Raguvos miestelyje. 1894 m. Raguvoje  gimė ir gyveno jų prosenelis Isaak  Frame, turėjo odos dirbtuvėles, o prosenelės šaknys Pašventinyje, Šiaulių rajone.

XX a.  pradžioje Isaak Frame ir Navias šeimos emigravo į Pietų Afrikos Respubliką. Vėliau apie 1900-1910 m. visi skirtingais keliais emigravo į Kanadą, Izraelį, Angliją, Kiniją.

Malonioje aplinkoje Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman svečiams  papasakojo tarpukario laikotarpiu Panevėžyje gyvenusių  žydų istoriją, parodė dokumentinį filmą, atsakė į svečių užduotus klausimus. Su dideliu susidomėjimu  atvykusieji  apžiūrėjo Panevėžio žydų bendruomenės istorijos muziejaus „Panevėžio žydų istorijos fragmentai“ nuotraukas.

Susitikimo pabaigoje svečiai nuoširdžiai padėkojo bendruomenės pirmininkui už svetingumą ir suteiktą jiems labai vertingą istorinę informaciją, palinkėjo kuo geriausios kloties.

Beieškant Todes šeimos šaknų Panevėžyje

Panevėžio žydų bendruomenėje gegužės mėn. 15 dieną apsilankė dvi šeimos iš Jungtinių Amerikos Valstijų  ir Izraelio. Jack Todes su žmona Rose atvyko iš Filadelfijos, o jo sesuo Philippa Segan su vyru Benjaminu atvyko iš Kibbutz  miesto Izraelyje. Jack ir Philippa yra aštunta Todes šeimos karta.  Jų protėviai gyveno Ukmergės gatvėje Panevėžyje. Senelis Todes 1890 m. buvo Panevėžio miesto tarybos narys. Ši šeima turėjo nekilnojamojo turto, parduotuvių ir fabrikų.

Philippa Segan nors ir gyvena Izraelyje nepamiršo savo šeimos šaknų Panevėžio mieste. Ji dideliu susidomėjusi apžiūrėjo žydų bendruomenės nuotraukų archyvą, gilinosi į archyvinius duomenis ir žadėjo palaikyti ryšius, kad būtų galima gauti kuo daugiau informacijos apie savo giminaičių praeitį.

Segan vyro sesuo Fiedelman gyvena Neve Hand netoli Jeruzalės. Ji taip pat lankėsi Panevėžio žydų bendruomenėje, nors jos protėviai gyvena Vilniuje. Fiedelman giminaičiai iš motinos pusės Zavel ir Solečnik sušaudyti Paneriuose Vilniuje, o motina Rose Zavel yra gyva ir gyvena Izraelyje. Šiemet jai sukako 97 metai.

Po susitikimo visi svečiai lydimi bendruomenės pirmininko Gennady Kofman įšvyko į masinių žydų žudynių vietą Kurganavos miške, kur prasidėjus karui, buvo sušaudyti dvidešimt keturi Todes šeimos nariai. Panevėžio miesto žydų bendruomenė šiltai ir maloniai priima svečius, kurie domisi savo protėvių šaknimis. Tokie susitikimai naudingi ne tik svečiams, bet ir žydų bendruomenei.

Pergalės prieš fašizmą diena minima Panevėžyje

Saulėtą gegužės 9-osios rytą Panevėžio miesto žydų bendruomenės nariai kartu su Panevėžio miesto visuomene susirinko prie memorialo, skirto „Nežinomam kariui“, kur palaidoti 1941 – 1945 m. žuvusieji karo dalyviai Panevėžyje ir Panevėžio apskrityje. Šis renginys skirtas Pergalės prieš fašizmą dienai. Per Antrąjį pasaulinį karą nukentėjo visų tautybių žmonės, taip pat ir žydai, kurie procentine išraiška  nukentėjo labiausiai. Panevėžio žydų bendruomenės nariai padėjo gėles ir uždegė žvakes prie paminklo „Geto vartai“ buvusioje žydų geto vietoje. Visi susirinkusieji tylos minute pagerbė Holokausto aukas Panevėžio mieste ir rajone, kur žuvo daugiau negu 13000 žydų. Ceremonijoje taip pat dalyvavo Rusijos ambasados Lietuvoje patarėjas L. Nikolaj Jurjevič  ir Baltarusijos ambasados Lietuvoje patarėjas Aleksandras Ignatenko.  Garbingi svečiai palinkėjo visiems taikos ir ramybės.

Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman pasveikino visus susirinkusius ir svečius su Pergalės diena. Šalia paminklo, kur visi susirinko  buvo Panevėžio getas, kuriame žuvo daugiau negu 10000 žmonių. Visi jie buvo sušaudyti aplinkiniuose miškuose.

Buvo prisiminti gelbėtojai lietuviai, kurie rizikuodami savo ir šeimos narių gyvybėmis, gelbėjo žydus nuo mirties. G. Kofman pasakė, kad žydų bendruomenėje yra žmogus -Jefim Grafman, kuris išgyveno Leningrado blokadą, o Jurij Smirnov išgyveno Holokaustą ir per stebuklą liko gyvas. Bendruomenės pirmininkas padėkojo susirinkusiems, kad nepamiršta šios šventės ir prisimena karius, žuvusius už mūsų visų gyvybę ir palinkėjo taikos, sveikatos ir klestėjimo.

Vėliau Panevėžio miesto žydų bendruomenėje susirinko nariai ir garbingi svečiai, kur prisiminė apie savo tėvų, senelių, prosenelių likimą bei jų didvyriškumą, kovojant prieš fašizmą ir žūtį per Antrąjį pasaulinį karą. Pasibaigus susitikimui, bendruomenės nariai išsiskirstė nešdami širdyse prisiminimus apie žuvusius ir viltį, kad tokie dalykai daugiau pasaulyje nepasikartos.

Edukacinis užsiėmimas Panevėžio žydų bendruomenėje su rajono moksleiviais

Panevėžio miesto žydų bendruomenėje  lankėsi Panevėžio rajono Dembavos progimnazijos klasių mokiniai kartu su mokytojais. Jie įsteigė progimnazijos tolerancijos centrą ir nori bendrauti su Panevėžio žydų bendruomene.

Susitikimo tikslas – susipažinti su Lietuvos žydų bendruomenės istorija prieš Antrąjį pasaulinį karą ir jo metu, žydų  tradicijomis, šventėmis, o taip pat  išgirsti apie tragišką Holokausto istoriją Lietuvoje.

Panevėžio miesto žydų bendruomenė ypatingą dėmesį skiria jaunimo auklėjimui, tolerancijai, kad išsklaidytų negatyvų mitą apie žydų tautą bei supažindintų su Panevežio ir kitų Lietuvos miestelių tragiško likimo istorija, kai žuvo daug nekaltų žmonių. Šia tema buvo moksleiviams buvo pasiūlyta trumpa viktorina, kurios metu jie atsakinėjo į užduotus klausimus.

Susitikimu metu Gennady Kofman moksleiviams papasakojo apie žydus, kurie prieš Antrąjį pasaulinį karą gyveno kartu su lietuviais, turėjo bendrą verslą, gyveno kaiminystėje. Kartu šventė šventes, dalinosi geromis ir blogomis naujienomis, o neretai ir paskutiniu duonos kąsniu. Dar caro režimo laikais ir nepriklausomoje Lietuvoje lietuvių, rusų ir žydų vaikai lankė tą pačią gimnaziją.

Moksleiviai susipažino su Pesacho, Purimo, Roša ha Šana bei kitomis žydų tradicinėmis šventėmis ir jų istorija. Išklausė bendruomenės pirmininko pasakojimą apie košerinį maistą, kodėl žydų tauta didelį dėmesį skiria sveikam maistui ir švariems indams, buvo paaiškinta svarbios šventės Šavuot reikšmė. Susitikime moksleiviai išgirdo pasakojimą, kaip Mozė gavo Torą ant Sinajaus kalno..

Gennady Kofman papasakojo, kad Gegužės 23d. Vilniuje vyko Gyvųjų maršo procesija į Panerių memorialą, skirta pagerbti Holokausto aukų atminimą. Pagerbimo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė F. Kukliansky, Kauno žydų bendruomenės pirmininkas G. Žakas, Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas G. Kofmanas, Švenčionių žydų bęndruomenės pirmininkas M. Šapiro, užsienio reikalų ministras L. Linkevičius,  Izraelio ambasadorius Lietuvoje A. Maimonas, Lietuvos ambasadorius Izraelyje E. Bagdonas. Taip pat dalyvavo svečiai iš Izraelio.

Susitikimo pabaigoje moksleiviai vaišinosi maca – žydų duona, jiems įteikti žydiški kalendoriai, kuriuos išleido Lietuvos žydų bendruomenė. Kalendoriaus viršelyje – Pasaulio tautų teisuolis K.Grinius su šeima bei aprašyta jo gyvenimo istorija, kai vokiečių okupacijos metais jis gelbėjo žydus, rizikuodamas savo ir savo šeimos gyvybėmis.

K V I E T I M A S

 

Gerbiami bendruomenės nariai,

Šių   metų  birželio  17 d. sekmadienį 11-15 val. Vilniuje (Studentų g. 39)  Lietuvos edukologijos  universitete   vyks  Lietuvos “Makabi” mažoji  Makabiada  skirta  Lietuvos  100-mečiui.  Kviečiame  dalyvauti   sekančiose  rungtyse:

1. Salės  futbolas (7  žaidėjai  ir  treneris)

2. Krepšinis  3x3  (5  žaidėjai  ir  treneris)

3. Tinklinis (8  žaidėjai  ir  treneris)

4. Stalo  tenisas (vyrai, moterys)

5. Šachmatai  (vyrai, moterys)

6. Badmintonas  (vyrai, moterys)

Varžybų  reglamentas  bus  nustatytas,  kai bus žinomas  tikslus  komandų  ir  individualių  sporto  šakų  žaidėjų  skaičius.

Norinčius dalyvauti prašome kreiptis  į Albertą Savinčių 86 8262542 iki  2018-06-15

Netikėti svečiai Panevėžio žydų bendruomenėje

Vasaros metu bendruomenėje apsilanko labai daug svečių iš įvairių pasaulio šalių. Ne tik iki karo Panevėžyje, Aukštaitijoje, bet ir visoje Lietuvoje gyveno daug žydų, kurie dabar  ieško savo šeimos šaknų.

Šį kartą į Panevėžį atvyko grupė žmonių iš Izraelio, Rusijos, JAV – Majamio. Visi jie buvę bendraklasiai, mokėsi vienoje mokykloje, kuri pradėjo veikti po Panevėžio išlaisvinimo iš vokiečių okupacijos 1944 metais rugsėjo mėnesį. Atvykusieji su dideliu susidomėjimu apžiūrėjo mokyklą, kurioje mokėsi nuo pirmos ir antros klasės, tėvams sugrįžus po evakuacijos II Pasaulinio karo pabaigoje arba atvykusių iš kitų sovietinių respublikų dirbti. Nemažą dalį šios mokyklos mokinių buvo žydai.

 Vienas tokių  David Dworkin atvyko iš Majamio. Jo tėvas buvo aviatoriumi, karinio padalinio vadu. Kitas Semion Zuselevič Šteiman su tėvais gyveno Ramygalos gatvėje. Semion visą gyvenimą dirbo finansininku. Jo vaikai: Genadij, Leonard ir Jevgenij mokėsi minėtoje mokykloje. Vladimir Maksimičiov gyveno Panevėžyje ir yra Panevėžio žydų bendruomenės narys. Jo mama  Bronislava Maksimičiova (Bradinskaja mergautinė pavardė), šeimoje buvo 7 vaikai. Broliai Genadij ir Baruch po karo taip pat mokėsi šioje mokykloje.

Atvykę į Panevėžio žydų bendruomenę svečiai sužinojo, kad mokykla, kurioje mokėsi iki karo buvo žydų moterų religinė gimnazija „Javne“, kurią 1922 metais pastatė rabinas Josefas Šlioma  Kahanemanas. Bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman papasakojo gimnazijos įkūrimo ir jos veiklos istoriją iki 1940 metų birželio mėnesio, kada ji buvo uždaryta, kaip ir visos kitos Lietuvos žydų mokyklos, gimnazijos ir pan. Vėliau pirmininkas Gennady Kofman svečius supažindino su bendruomenės visuomenine veikla, pavaišino košeriniu vynu ir maca.

Norintys atvykti vasaros metu vizitus iš anksto suderina su Panevėžio žydų bendruomenės pirmininku, ieškodami senų namų, kur kadaise gyveno protėviai, buvusių mokytojų ar vietų, kur gyveno ir dirbo seneliai, tėvai.

Šis susitikimas naudingas ne tik atvykusiems, bet ir Panevėžio žydų bendruomenei. Dėka atvykstančių svečių daugiau nei per dvidešimt metų sukauptas archyvas pasipildė naujais istoriniais dokumentais ir nuotraukomis.

Panevėžio miesto žydų bendruomenėje birželio ir liepos mėnesiai patys turtingiausi gimtadieniais

Yra puiki tradicija kiekvieną mėnesį minėti bendruomenės narių gimtadienius. Šį kartą net septynems nariams, senjorams, buvo paruoštas vaišių stalas. Šventinėje aplinkoje pasveikinti: Jurijus Smirnovas, Konstantinas Kružkovas, Tamara Antanaitienė , Sergejus Amitonas ir Janina Kelmienė. Tačiau ypatingas dėmesys buvo skirtas jubiliatams.

Edurdui Solovjovui šiais metais sukako 80-ties metų jubiliejus. Jo mama  Roza Gozenpud gimė 1909 m., 1936 m. ištekėjo už Stepano Solovjovo. Prednestrove Stepanas sukūrė šeimą, pradėjo tarnybą, buvo karo gydytojas. Čia Solovjovų šeimą užklupo II Pasaulinis karas. Tik tėvo dėka visa šeima evakavosi į Odesą, o iš ten į Rusijos gilumą, tai buvo  galimybė išsigelbėti nuo mirties. Eduardas ir jo brolis išgyveno sunkų karo laikotarpį, prarado tėvą.  Eduardui teko patirti ir Holokausto žiaurumą.

Kitas jubiliatas Borisas  Marijampolskis, jam sukako 60 metų. Jis ilgametis, aktyvus Panevėžio žydų bendruomenės narys, jo tėvas Jakovas Marijampolskis buvo II Pasaulinio karo dalyvis.  Po karo grįžęs į savo gimtinę Panevėžio rajone, Stalino režimo už pasisakymus buvo ištremtas į Sibirą. 1953 m. reabilituotas, sukūrė šeimą, Užaugino du vaikus. Vienas jų –  Borisas kaip ir jo tėvas, tapo fotografu mėgėju.

Daugumai bendruomenės senjorų, kurie gimė pokario laikotarpiu teko sunkus likimas: Holokausto metu prarado artimuosius, išgyveno badą ir skurdą arba buvo represuoti. Todėl Panevėžio žydų bendruomenė priėmė sprendimą kiekvienais metais švęsti narių gimtadieniuis, ypatingą dėmesį skiriant jubiliatams, kurie išgyveno sunkų pokario laikotarpį. Prie šventinio stalo jiems dovanojamos gėlės ir atminimo dovanos.

Nuoširdžiai sveikiname visus bendruomenės narius, kurie gimė birželio ir liepos  mėnesiais. Visiems linkime stiprios sveikatos, geros nuotaikos, artimųjų meilės, gerovės, ilgų ir šviesių metų.

Konferencija Pušalote apie žydų paveldo išsaugojimą

Birželio 15 dieną Pušalote įvyko konferencija dėl Pušaloto miestelio žydų paveldo objektų: Pušaloto sinagogos ir „Joškės namo“ įprasminimo ir pritaikymo bendruomenės reikmėms ir išsaugojimo. Šios konferencijos organizatoriai:  Pasvalio raj. Savivaldybės administracija ir jos meras G. Gegužinskas, LR Seimo narys A. Matulas, Pušaloto miestelio seniūnė P. Stravinskienė ir Pušaloto bendruomenės pirmininkas A. Kumpauskas, kuris ir yra pagrindinis idėjos sumanytojas.

Konferencija prasidėjo nuo Pušaloto miestelio apžiūros, vėliau „Joškės namo“, kuriame buvo žydų pradinė mokykla ir sinagoga. Ši sinagoga pastatyta litvako  Howard Margol prosenelio pastangomis. Visi jo  giminės ir artimieji caro laikais gyveno Lietuvoje. Vienas jo giminaičių buvęs garsus politinis veikėjas, Iraelio premjeras Jachud Barak.

Visa konferencijos delegacija – J. E. Izraelio ambasadorius A. Maimon, Kultūros paveldo departamento atstovas, Pušaloto bendruomenės nariai, Panevėžio žydų bendruomenės nariai bei visuomenė apžiūrėjo sinagogos pastatą, kurio būklė yra kritiška. Daugiau nei 75 metus ši sinagoga buvo naudojama ne pagal paskirtį, buvo apleista. 2005 m. Howard Margol ir jo giminaičių pastangomis buvo atidaryta memorialinė lenta ant sinagogos pastato ir sutvarkytos senosios Pušaloto žydų kapinės. Išorinė sinagogs dalis liko autentiška, todėl ją galima restauruoti ir panaudoti vietos bendruomenės reikmėms.

Izraelio ambasadorius A. Maimonas ir Kultūros paveldo departamento atstovas, o taip pat Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės paveldosaugininkas M. Užpelkis kartu su svečiais apžiūrėjo vidinę sinagogos dalį. Pušaloto bendruomenės pirmininkas A.Kumpauskas kartu su gyventojais, iškėlė idėją, kad sinagogą reikia restauruoti ir pritaikyti bendruomenės reikmėms: rengti susitikimus, koncertus, parodas, susijusias su Pušaloto miestelio bendruomene ir tuo pačiu pritraukti turistus keliu Pušalotas-Pakruojis-Joniškis, kur restauruotos ir atstatytos sinagogos patalpos ir erdvė, trauktų dažniau lankytis Lietuvos gyventojus ir užsieniečius. Šiandien pagrindinė užduotis – suderinti projektą, padaryti sąmatą ir ieškoti rėmėjų bei valstybės pritarimo.

Konferencijos metu J. E. Izraelio ambasadorius A. Maimon, Pušaloto bendruomenės pirmininkas A. Kumpauskas, LŽB paveldosaugininkas M. Užpelkis pristatė viziją apie projekto įvykdymą, o LR Seimo narys A. Matulas padėkojo visiems pranešėjams už įdomias mintis ir žydų palikimą Pasvalio rajone, Pušaloto miestelyje. Konferencijoje pasisakė Lietuvos (litvakų) žydų bendruomenės vykdantysis direktorius R. Vaisbrodas, kuris pabrėžė, kad ši idėja labai svarbi ne tik Lietuvos visuomenei, bet ir likusiems žydų palikuonims, kurie išsibarstė po visą pasaulį.

Vėliau Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas G. Kofman padėkojo Pušaloto bendruomenės pirmininkui A. Kumpauskui, LR Seimo nariui A. Matului, Pasvalio raj. merui G. Gegužinskui už konferencijos organizavimą ir išreiškė viltį, kad projektas bus įgyvendintas.

Kofman kartu su Panevėžio žydų bendruomenės nariais J. Grafman ir V. Markevičiumi aplankė Pušaloto žydų senąsias kapines. Pasvalyje ir aplinkiniuose valsčiuose 1941 metais gyveno apie 1600 žydų. Žydų bendruomenė ikikariniu laikotarpiu sudarė didelę Pušaloto miestelio gyventojų dalį, o Holokausto metu buvo beveik sunaikinta.

Panevėžį aplankė izraeliečiai

Jau ketvirtus metus  pagal sutartį  Panevėžio m. žydų bendruomenė ir vadovė  Edit Perry (Izraelis) planuoja vizitus į Panevėžio miestą ir Panevėžio žydų bendruomenę, susitikimams ruošiamasi iš anksto.

Panevėžio m. žydų bendruomenėje apsilankė grupė žmonių, kurie tyrinėja žydų paveldą, gilinasi į istorinę praeitį. Šioje grupėje susirinkę žydai iš Izraelio, Telavivo ir kitų miestų. Tai trečiojo amžiaus universiteto studentai, kurie ištisus metus studijuoja žydų  istorijos tarpsnius, o vasaromis stengiasi aplankyti kuo daugiau žymių vietų, susijusių su protėvių gyvenimu Lietuvoje ir Lenkijoje. Šį kartą 2018 m. birželio 25 dieną apie 23 žmonių grupė su vadove ir mokytoja Edit Perry apsilankė Panevėžio mieste.

Susitikime Panevėžio žydų bendruomenės narys Jurij Smirnov pasidalino savo atsiminimais apie tai, ką jam teko išgyventi per II Pasaulinį karą, būnant mažamečiu koncentracijos stovyklose Šiauliuose ir Panevėžyje, apie savo artimųjų žūtį, apie tai, kaip atvyko į Panevėžį su savo šeima.

Vizitas nepraėjo be humoro gaidelės. Viena moteris iš Izraelio, išgirdusi, kad Panevėžio žydų bendruomenės pirmininko pavardė Kofman,  pasisakė, kad ir jos pavardė tokia pati.

Vėliau svečiai apžiūrėjo foto ekspoziciją, kur Gennady Kofman pristatė Panevėžio krašto žydų istoriją iki Antrojo  pasaulinio karo. Kiekvienam vizito dalyviui jis padovanojo 2018 m. žydų kalendorius su dailininko Gerardo Bagdonavičiaus tapytomis sinagogomis, kalendorius išleido Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė.

Po susipažinimo su miesto centru, vizito dalyviai išvyko į žydų kapinių teritoriją „Atminimo skvere“, kuriame įkurtas memorialas “Liūdinti žydų motina”. Jie sužinojo tragišką šių kapinių istoriją. Kapinės buvo sunaikintos 1966 m. o antkapiai sudaužyti ir panaudoti Panevėžio m. Dramos teatro dekoratyvinei sienai statyti. Panevėžio m. žydų bendruomenės pastangomis antkapiai buvo sugrąžinti į žydų kapines, kur 2009 m. ir buvo atidengtas šis memorialas. Svečiai taip pat apžiūrėjo likusią vienintelę sinagogą Panevėžyje, Valančiaus g. 4, kuri yra avarinės būklės. Gennady Kofman  paaiškino, kad yra viltis šią sinagogą restauruoti.

Bendruomenės narys Jurij Smirnov lydėjo svečius į Kurganavą aplankyti masinių žydų žudynių vietą.

Žydų iš Australijos viešnagė Panevėžyje

Žydų šeimos išeiviai, kurie iki karo gyveno Panevėžyje šiandien išsibarstę po visą pasaulį. Dar caro laikais XX a. pr. Panevėžio žydai emigravo į įvairias Amerikos šalis: Čilę, Argentiną, Braziliją, Kanadą, Meksiką, JAV, o taip pat PAR ir Australiją. Todėl Panevėžio žydų bendruomenėje dažnai lankosi svečiai iš šių šalių, o ypač iš PAR. Šį kartą į bendruomenę atvyko Kelly Rozmarim kartu su vyru, dviem dukromis ir broliu. Jie atvyko iš Australijos bei atsivežė dokumentų ir nuotraukų, kuriuos gavo iš įvairių archyvinių šaltinių. Juose matyti, kad Kelly senelis Hona Šepc 1908 m. gimė Panevėžyje, o 1939 m. kartu su savo broliu emigravo į PAR. Tėvas Judel Šepc buvo Rabinas. Jis ir trys seserys taip pat gimė Panevėžyje ir liko gyventi Lietuvoje, vėliau visi žuvo Holokausto metu.

1939 m. PAR buvo visame pasaulyje garsi žydų bendruomenė, pasivadinusi „Ponevež“. Kelly turi išsaugojusi dokumento kopiją – žmonių sąrašą, kurie plaukė laivu į PAR, jų tarpe buvo ir Kelly šeimos nariai.

Savo artimuosius Kelly su broliu taip pat rado Šeduvoje, Pasvalyje, Biržuose.

Susitikimas su šiais žmonėmis papildė Panevėžio m. žydų archyvą  bei suteikė vertingos informacijos apie žydus kadaise gyvenusius Panevėžio mieste. Svečiai  padėkojo bendruomenės pirmininkui Gennady Kofman  už aktyvų darbą, išsaugant Lietuvos žydų paveldą  bei jo įamžinimą Panevėžyje. Kelly šeimos nariai Panevėžio m. žydų bendruomenės svečių knygoje paliko šiltus žodžius ir linkėjimus.

Trečiojo amžiaus studentai iš Izraelio Panevėžio miesto žydų bendruomenėje

Pagal sutartį, jau kelerius metus Panevėžyje lankosi svečiai iš Izraelio. Šį kartą atvyko didelė grupė žmonių iš Jeruzalės, Telavivo ir kitų Izraelio miestų. Tai trečiojo amžiaus universiteto studentai, kuriuos atlydėjo vadovė  Edit Perry (Izraelis) ir gidė Ewa Baranska. paskaitų metu jie nagrinėja Baltijos šalių žydų  istorijos tarpsnius, o vasaromis stengiasi aplankyti kuo daugiau žymių vietų, susijusių su protėvių praeitimi, kurie gyveno Lietuvoje. Į šį sąrašą įtraukta ir Penevėžio miesto žydų istorija. Panevėžio m. žydų bendruomenėje studentai su dideliu susidomėjimu apžiūrėjo foto ekspoziciją, archyvinius dokumentus, kuriuose užfiksuota Panevėžio krašto žydų istorija iki Antrojo  pasaulinio karo.

Paskaitas skaito Panevėžio m. žydų bendruomenės nariai. Šiais metais dvi paskaitas vedė Jurijus Smirnovas ir Gennady Kofman. Jos vyksta istorinėse vietose, geto teritorijoje, senosiose Panevėžio žydų kapinėse, Atminties skvere.

Jurjius Smirnovas paskaitos metu pasidalino atsiminimais apie tai, ką jam teko išgyventi per II Pasaulinį karą, būnant mažamečiu koncentracijos stovyklose Šiauliuose ir Panevėžyje, apie savo artimųjų žūtį.

Po susipažinimo su miesto centru, vizito dalyviai išvyko į žydų kapinių teritoriją „Atminimo skvere“,  kuriame įkurtas memorialas “Liūdinti žydų motina”. Čia ir įvyko pamoka, kurią vedė bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman kartu su studentų vadove Edit Perry. Jie papasakojo tragišką kapinių istoriją. Senosios Panevėžio žydų kapinės atsirado daugiau, kaip prieš 200 metų. Čia buvo palaidota daug garsių žmonių, rabinų, kurie buvo laikomi tautos šviesuoliais, gydytojų, mokytojų ir kitų inteligentijos atstovų, žydų amatininkų ir paprastų žmonių. Panevėžio žydų bendruomenės archyve yra saugomas tikslus  palaidotųjų sąrašas nuo 1872 iki 1940 metų, tačiau jis nėra pilnas. Per tą laikotarpį buvo palaidoti 6934 žmonės.

Kapinės sunaikintos 1966 m. antkapiai sudaužyti ir panaudoti Panevėžio m. Dramos teatro dekoratyvinei sienai statyti, panaudoti statybose. Panevėžio m. žydų bendruomenės pastangomis antkapiai buvo sugrąžinti į žydų kapines, o 2009 m. atidengtas memorialas “Liūdinti žydų motina”, kurio išpildytojas garsus skulptorius Vytautas Tallat Kelpša. Šis projektas buvo vykdomas net septynerius metus, todėl šiandien mes galime pasidžiaugti, kad senosios Panevėžio m. žydų kapinės sutvarkytos geranoriškumo, tolerancijos ir miesto žydų bendruomenės pastangomis ir Sietyno skveras pervardintas į Atminimo skverą.

Vėliau svečiai išvyko į Pajuostės mišką aplankyti masinės žydų  žudynių vietos.

Sveikiname!

Panevėžio miesto žydų bendruomenėje yra puiki tradicija kiekvieną mėnesį minėti bendruomenės narių gimtadienius. Tai vyksta programos "Klubinis darbas HESED" rėmuose.

Prie šventinio ir iškilmingo vaišių stalo šiltoje aplinkoje buvo pasveikinti: Georgij Amiton, Gennady Kofman, Sveta Grafman, Vanda Klug, Ermina Šteimanienė ir Žana Narevič. Yypatingų sveikinimų sulaukė Simona Grafman, nes šie metai jai ypatingi - sukako 30- ties metų jubiliejus. Bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman gimtadienio ir gražaus jubiliejaus proga visiems linkėjo geros nuotaikos, stiprios sveikatos, neblėstančios energijos, meilės, tikrų draugų ir įteikė gėlių bei sveikinimo atvirukus.

Netikėtas įvykis Panevėžio miesto žydų bendruomenėje

Liepos 20 d. Panevėžyje lankėsi dvi viešnios iš JAV – dvi seserys Janet Petkun ir Joan D. Klane.  Kelionės metu joms rūpėjo sužinoti, kur gyveno jų protėviai, o taip pat susipažinti su Panevėžio m. žydų bendruomenės veikla.

Janet Petkun  papasakojo, kad jos proprosenelis Borukh Petkun gimė apie 1839 m., proprosenelė Zlata (Brauer) Petkun – apie 1842 m. Jų vaikai gimė apie  1859-1878 metus. Vaikų vardai – Avigdor, Blume, Zelman, Abel ir Israel. Zlatos tėvai – Isaac ir Nettie Brauer. Zelman gimimo liudijime įrašyta, jog gimė Panevėžyje. Abel mirė vaikystėje, Blume – žuvo Holokausto metu. Ji buvo ištekėjusi už Chaim Rohstein. Iki 1890 m. proproseneliai su savo vaikais gyveno Panevėžyje, o vėliau emigravo į PAR. Bendruomenės narys Jurijus Smirnovas viešnioms papasakojo apie Panevėžio krašto žydų istoriją nuo XVII a. iki Nepriklausomybės atkūrimo, parodė būstinės patalpose įkurtą Panevėžio žydų istorijos muziejų „Panevėžio žydų istorijos fragmentai“.

Kita šeima Jakov ir Lėja Segal lankėsi bendruomenėje liepos 24 dieną. Susitikimo metu išaiškėjo netikėtas istorinis faktas. Liepos pradžioje pagal susitarimą su Edit Perry (trečiojo amžiaus studentų universiteto vadovė iš Izraelio), kaip ir kiekvienais metais lankėsi su studentų grupe Panevėžio m. žydų bendruomenėje. Pernai vizito metu vadovė Edit Perry  už šiltą ir malonų priėmimą bendruomenei padovanojo savo sukurtą knygą su nuotraukomis apie Vainšteinų šeimą, kurie gyveno Panevėžyje Respublikos g. 53  ir paprašė pagaminti stendą  bei bendruomenėje įamžinti  šeimos atminimą. Knygoje aprašomas šeimos narių gyvenimas iki Antrojo pasaulinio karo ir išgyvenusių Holokaustą likimas.

Šiandienos svečiai Jakov ir Lėja Segal paprašė bendruomenės pirmininko Gennady Kofman atrasti duomenis apie Vainšteinų šeimą. Pokalbio metu išaiškėjo, kad tai ir yra tas pats Jakov  Segal, kuris aprašytas minėtoje knygoje, kurią padovanojo Edit Perry. Jakov Segal parodė nuotrauką, kurioje 1936 m.yra užfiksuoti visi jo giminaičiai prie savo namų šalia sinagogos Valančiaus g. 4, Panevėžyje : tėvas Ruven Segal, mama Ester-Fira Segal, senelis Jakov, senelė Rivka.

Jakov Segal yra vienintelis sūnus Vainšteinų šeimoje. Jo tėvai buvo Kauno gete, kuriame žuvo Jakovo vyresnioji sesuo Rivka. Vėliau tėvą Ruven Segal išsiuntė į Dachau, o mamą Ester-Firą į Štuthofo koncentracijos stovyklas. Karo pabaigoje, amerikiečių armijos  išlaisvinta iš koncentracijos lagerio Jakovo mama Ester-Fira, pradėjo ieškoti savo vyro ir giminaičių. Ji dirbo savanore žydų organizacijoje, kur buvo sudarinėjami Holokaustą išgyvenusiųjų sąrašai. Čia dirbdama ji ir sutiko savo vyrą Ruveną. Pagaliau tėvai buvo kartu, tada ir gimė Jakov.

Jakov  Segal  Izraelyje sukūrė savo šeimą, turi dvi dukras ir keturis anūkus. Jis 30 metų tarnavo Izraelio armijoje, turi papulkininkio laipsnį ir 23 metus dirbo valstybės tarnyboje. Neįmanoma nepaminėti ir Jakov Segal žmonos Lėjos šeimos istorijos. Lėja Segal gimė Vilniuje 1947 m. Jos seneliams, Purto šeimai priklausė cemento fabrikas. Prasidėjus Vokietijos okupacijai Vilniuje visa Purto šeima buvo sušaudyta fabrike, o Lėjos mama išsigelbėjo, nes tuo metu buvo universitete. Per stebuklą jai pavyko išsigelbėti nuo Holokausto ir likti gyvai. Kadangi Lėjos mama turėjo santaupų, ji kartu su draugais iš okupuoto Vilniaus bandė išvykti į Rusiją, tačiau buvo areštuoti ir išsiųsti į Sibirą. Ten ir gimė Lėja. Vėliau ji buvo perduota į vaikų namus Lietuvoje.

Po šio vizito galime teigti, kad viena dalis Vainšteinų šeimos istorijos yra aiški ir baigtinė. Mus aplankė patys jauniausi šeimos rato atstovai, kurie liko sužavėti atradę stendą Panevėžio m. žydų bendruomenėje, kuriame Jakov Segal pamatė savo tėvų ir senelių nuotraukas.

Svečiai iš Jeruzalės ir Eli Rabinovitz vizitas Panevėžyje

Nelauktai į Panevėžio miesto žydų bendruomenę atvyko svečiai iš Jeruzalės. Šį kartą bendruomenėje apsilankė Daniel Veid su žmona Eti ir sūnumi Shmuel iš Izraelio. Daniel į Panevėžį atvyko ieškoti savo šeimos šaknų. Jis papasakojo, kad XVIII a. jo proprosenelis Solomon Veid  gimė ir gyveno Panevėžyje, proprosenelė Shaike Levine taip pat gimė Panevėžio mieste. XIX a. pradžioje prorposenelis Solomon su savo šeima emigravo į PAR.

Panevėžio miesto žydų bendruomenės nariai visuomet su malonumu sutinka atvykusius iš viso pasaulio ir stengiasi kuo daugiau papasakoti apie mylimą Panevėžio miestą bei suteikti bendruomenės archyve turimus faktus apie jų giminaičius.

Liepos 31 d. Panevėžio m. žydų bendruomenėje lankėsi Pietų Afrikoje gimęs, šiuo metu Australijoje gyvenantis žydų paveldo tyrinėtojas Eli Rabinowitz. Jis papasakojo apie savo projektą, kurį vykdo bendradarbiaudamas su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene, Ingrida Vilkiene, (Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje). Šis edukacinis projektas skirtas moksleiviams iš įvairių pasaulio šalių, kurie bendraudami tarpusavyje, drauge susipažįsta su  Holokausto istorija.

Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman svečiui papasakojo, kad Panevėžio miesto žydų bendruomenė taip pat vykdo edukacinį darbą su gimnazijų ir progimnazijų moksleiviais, rengdama paskaitas ir viktorinas, kurių metu moksleiviai supažindinami su tragiška žydų tautos istorija, Holokausto tema. Ypatingas dėmesys skiriamas jaunimo auklėjimui, tolerancijai, kad išsklaidytų negatyvų mitą apie žydų tautą bei supažindintų su Panevėžio ir kitų Lietuvos miestelių žydų istorija, kai buvo žudomi nekalti žmonės.

Gennady Kofman svečiui parodė  Panevėžio. žydų bendruomenėje surinktas archyvo nuotraukas, susijusias su daugeliu šeimų, kurios iki Antrojo pasaulinio karo išvyko gyventi į PAR, JAV, Izraelį ir tokiu būdu išvengė sušaudymo nacių okupacijos metu. Per paskutinius dvejus metus į Panevėžio m. žydų bendruomenę atvyko apie dešimties šeimų palikuoniai (Jachud Zalk, Levin, Jacob ir Lea Segal, Janet Petkun, Edit Perry, Jack Todes, Isak Veisas, David Dworkin, Zvika ir Sara Levin, Brozinų šeomos atstovai, Carol Hoffman, Ralph Salinger, Ada Brill ir kiti). Jie padovanojo vertingų nuotraukų iš savo asmeninių šeimų kolekcijų su istorijų aprašymais. Vėliau Gennady Kofman svečiui padovanojo dvi savo surinktas knygeles „Amerikos žydų labdaros organizacijos Joint šimto metų veikla Panevėžyje ir Lietuvoje“, kurią išleisti padėjo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ir knygelę skirtą Panevėžio miesto ir apskrities Holokausto aukų atminimui, kurią išleisti padėjo Geros valios fondas bei Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė.

Panevėžietė, Panevėžio žydų bendruomenės narė 83-ejų Irena Giedraitienė nė nesvarsto apie kūrybos kelio pabaigą

 

Ilgametė Panevėžio žydų bendruomenės narė Irena Giedraitienė, išgyvenusi šlovę aštuntajame dešimtmetyje (World Press Photo apdovanota prizu „Aukso akis“, pirma vieta „Bendrųjų įvykių“ kategorijoje, už fotografiją „Vestuvių vakarą“ (1974 m.), vėliau vis rečiau pasirodydavo parodose ir fotografinės spaudos puslapiuose. Todėl labai džiugu, kad miesto dienraštyje „Sekundė“ pasirodė straipsnis „Objektyvui – šešių dešimtmečių ištikimybė“, kuriame aprašoma šį puiki menininkė bei nuostabus sudėtingo likimo žmogus.

Lietuvos fotografijos meno kelyje ryškų pėdsaką įspaudusi menininkė surengė daugiau nei 40 personalinių parodų, dalyvavo apie 100 grupinių parodų visame pasaulyje ir yra pelniusi kelias dešimtis apdovanojimų.

Parodyti bei pasakyti ir dabar ji turi ką, tad rengiasi parodoms, tvarko archyvą, kuria naujus fotografijų ciklus, svarsto įdomius projektus.

Šiuo metu daugiausia panevėžietės kūrėjos laiko ir dėmesio atima būsima paroda „Fotoskrynia“, kuriai pasirengti padeda miesto Savivaldybės skirta meno stipendija.

Daugiau skaitykite https://naujienos.alfa.lt/leidinys/sekunde/objektyvui-sesiu-desimtmeciu-istikimybe/

 

Sveikiname Jefimą Grafmaną su 80-uoju gimtadieniu

Panevėžio m. žydų bendruomenė nuoširdžiai sveikina ilgametį  bendruomenės narį Jefimą Grafmaną su 80-uoju gimtadieniu. Linkime stiprios sveikatos, šviesių dienų, artimųjų dėmesio ir meilės. Linkime gyventi iki 120-ties metų!

Litvakų šeimos vizitas Panevėžyje

Rugpjūčio 14 dieną į Panevėžio miesto žydų bendruomenę atvyko šeima  iš Izraelio: Azalija ir Eugenijus Riklin. Jų kelionės tikslas supažindinti savo vaikus ir anūkus, atvykusius kartu, su protėvių istorija, aplankyti vietas, kur kadaise gyveno giminaičiai. Azalija Riklin papasakojo apie tai, kaip būdamos mažos abi su pussere Faina Kukliansky buvo auklėjamos žydų šeimose, kurių mamos Batja ir Klara buvo tikromis seserimis. Iš Azalijos pasakojimo sužinojome daug įdomios informacijos apie seserų Klaros ir Batjos gyvenimą bei draugiškus jų santykius.

Kartu atvyko dvi Azalijos ir Eugenijaus dukros – Emanuela ir Revital bei du anūkai. Abiejų dukterų vyrai gimę Izraelyje, o vieno iš jų Yaniv Kriger prosenelių šaknys taip pat Lietuvoje.

Dukros Revital vyras Yaniv Kriger prosenelis Leizer Kriger gimė ir gyveno Vabalninke. Jis turėjo savo malūną.Vietiniai gyventojai Leizer vadino ne Kriger pavarde, bet Malūnininko. Močiutė Zelda Kriger (Levine) iki 1934 metų gyveno Panevėžyje, vėliau ištekėjo už Leizer Kriger ir persikėlė gyventi į Vabalninką.  Gennady Kofman svečiams parodė nuotrauką foto albume „ Jie gyveno Vabalninke“ išleisto 2009 m. Joje užfiksuotas  Yaniv Kriger prosenelis ir raudonų plytų malūnas, kuris išlikęs iki šiandien.

Su dideliu susidomėjimu išklausėme Eugenijaus Riklin papasakotą jo gyvenimo istoriją. Visų nuostabai sužinojome, kad būtent šioje mokykloje, kur dabar yra Panevėžio žydų bendruomenės patalpos Ramygalos g. 18, jis baigė keturias pradines klases. Apsilankius klasėje, kurioje pradėjo mokslus, Eugenijų užplūdo malonūs vaikystės prisiminimai. Jis augo ir gyveno Panevėžyje iki 1973 m., vėliau persikėlė gyventi į Vilnių, o 1982 m. emigravo į Izraelį, kur kartu visa didele draugiška šeima gyvena iki šiol.

Mums malonu priimti svečius, kurie domisi savo protėvių šaknimis, bet dar maloniau, kai galime suteikti daugiau informacijos apie jų gimines. Tokie susitikimai naudingi ne tik svečiams, bet ir bendruomenei.

Svečiams buvo malonu pamatyti Panevėžio miestą su išlikusiu žydų kultūros paveldu – aplankyti ir apžiūrėti garsiąją Panevėžio ješivą, hebrajų gimnaziją, aplankyti senąsias žydų kapines ir išgirsti tragišką jų istoriją.

Panevėžio žydų bendruomenės rugsėjo mėnesio renginiai ir šventės

2018-08-29

Rugsėjo 2

Kelionė į Rygą. Holokausto vietų lankymas.

 

Rugsėjo 6

Dalyvavimas parodos atidaryme „Žaibo prisiminimas“, skirtas poetui Avromui Suckeveriui.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Pradžia 18 val.

 

Rugsėjo 7-9

Dalyvavimas 515-ojo Panevėžio gimtadienio šventėje.

 

Rugsėjo 9

Roša a Šana šventė  kavinėje.

Parko g. 33A. Pradžia 16 val.

 

Rugsėjo 11

Koncertas Amerikos virtuozai „Muzika kaip geriausias tiltas tarp visų tautų“, skirtas žydų genocido aukų atminimui.

Panevėžio miesto dailės galerijoje Respublikos g.3

Pradžia 17.30 val.

 

Rugsėjo 14

Dalyvavimas Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos 25-mečio jubiliejiniame renginyje.

 

Rugsėjo 16

Panevėžio žydų bendruomenės dalyvavimas Fun Run bėgime.

 

Rugsėjo 23

Jom Kipur šventė.

Panevėžio žydų bendruomenės patalpose Ramygalos g.18.

 

Rugsėjo 24

Žydų genocido dienos minėjimas.

13.00 val. Minėjimas,  Vasario 16-osios g. ATMINTIES SKVERE , prie memorialo „ Liūdinti žydų motina“.

13.30 val.  Išvykimas į Kurganavos mišką – masinę žydų naikinimo vietą.

14.00 val.  Išvykimas į Žaliojoje girioje esančią holokausto atminties vietą.

14.30 val.  Dokumentinių filmų peržiūra apie osvencimą Panevėžio m. žydų bendruomenės patalpose Ramygalos g. 18.

Autobusas užsakytas.

15 val. Viktorina moksleiviams ,,Kas? Kur? Kada?“ 

Panevėžio m. žydų bendruomenės patalpose Ramygalos g. 18

Viktorinos tema „Holokausto įvykiai Lietuvoje“, Vilniaus geto sunaikinimo 75 m. sukaktis.

Dalyvaus  5 moksleivių komandos iš Panevėžio gimnazijų.

 

Rugsėjo 28

Panevėžio m. žydų bendruomenės dalyvavimas Atminties Šabate LŽB

 

Rugsėjo 29

Sukkot šventė  kavinėje.

Parko g. 33A.

 

Visus renginius remia Geros valios fondas

Panevėžio m. žydų bendruomenė gauna vis daugiau archyvinės informacijos

PŽB žydų bendruomenėje lankosi vis daugiau svečių iš užsienio, kurie domisi savo protėvių šaknimis.

Rugpjūčio pradžioje į Panevėžį atvyko Coller/Howard Brown šeima, kuri domėjosi savo protėviais gimusiais ir gyvenusiais Pušalote. Gennady Kofman paaiškino, kad Pušalote seniau daugiau nei pusė gyventojų buvo žydai, parodė iki karo ten gyvenusių žydų gyventojų sąrašą, kurie buvo nužudyti Žadeikių miške Pasvalio rajone, taip pat supažindino su  Howard Brown Jewish Gen internetine svetaine, kurią sukūrė Ester ir Howard Margol. Svetainėje galima rasti informaciją apie buvusią Pušaloto žydų bendruomenę. Šiandien šios svetainės vykdantytysis direktorius yra Peggy Freedman.

Ypatingas susitikimas įvyko rugpjūčio 19 dieną. Vulf Gurvich į Panevėžio žydų bendruomenę atvyko kartu su savo giminaičiu iš Izraelio ir Kanados. Susitikimas padėjo išanalizuoti  Gurvich pavardės seką Panevėžyje.

Liuba ir Jevgenijus Berlovičiai (Izraelis), jų žentas Paul Bangel (JAV), pusbrolis Gurvičius (Vilnius) atvyko į Panevėžį išgirdę, kad Panevėžio žydų bendruomenėje yra surinktas archyvas apie Gurvičių šeimą. Liuba Berlovich tvirtina, kad Chaya Gurvič (1902 m.), Scheina Gurvičiaitė (1904 m.), Faivel Gurvič (1917 m.) gimė ir gyveno Panevėžyje. 1923 m. Sheina emigravo į JAV, o Chaya ir Faivel  liko gyventi Vilniuje.

Liubos mama Chaya (1902-1990 m.) iki Antrojo pasaulinio karo gyveno Panevėžyje, įpusėjus karui išvyko į Rusiją. Po karo mama su šeima apsigyveno Vilniuje. Iki Antrojo pasaulinio karo  Chaya Gurvič- Reznikovich dirbo Panevėžio  žydų lioninėje.

1941 m. Liuba Berlovich – Gurvič gimė traukinyje evakuacijos metu, pakeliui į Rusiją ir taip kartu su tėvais išsigelbėjo nuo mirties.

Liubos mamos pusbrolis Chaim Gurvič ir jo tėvai Lipa ir Etel Gurvič. Liubos senelis Hertz Gurvič gyveno Panevėžyje, karo metu kariavo prieš fašizmą ir žuvo.

Lipa Gurvič su sūnumi Kaune įkūrė savo verslą, pateko į Kauno getą, vėliau į Dachau koncentracijos stovyklą. Lipa Gurvič žuvo, o Chaim išliko gyvas ir po karo gyveno Vilniuje. 1991 m. Liuba ir Chaim emigravo į Izraelį, o 2016 metais Chaim mirė.

Ši informacija naudinga ne tik atvykstantiems, bet ir Panevėžio žydų bendruomenei. Susitikimai padeda analizuoti bendruomenėje  esančius arhyvinius dokumentus, sužinoti daugiau  papildomos informacijos bei pavardžių apie žuvusius žydus Lietuvoje, taip pat sužinoti, kad Panevėžyje prieš karą buvo žydų  futbolo komanda  “Ha-poel” (ver.darbininkas).

Įdomią istoriją papasakojo kartu su giminaičiais atvykęs Šeinos Gurvičaitės anūkas Paul Bangel.  Po susitikimo svečiai pažadėjo atsiųsti senų nuotraukų iš savo šeimos archyvo.

Gegužės 19 dieną bendruomenėje apsilankė Janet Gladtone ir Dustine Bradshan iš Kanados, kurios domėjosi bendruomenėje turimais duomenimis apie savo protėvius Joseph Bejamin Glik, kuris iki Pirmojo pasaulinio karo gyveno Panevėžyje. Janet Gladtone mama Dora Bender papasakojo apie savo tėvą Hercel Hilk, gyvenusį Bajorų g., o 1908 m. emigravusį į Kanadą. Janet Gladtone ir  Dustine Bradshan aplankė Panevėžio miesto centrą ir senąsias žydų kapines, Panevėžio geto vieta ir susipažino su jo istorija.

Rugpjūčio 20 dieną į bendruomenę atvyko Edward Poliakoff iš Kolumbijos. Jis domėjosi savo senelio šaknimis, kuris gimė ir gyveno Pušalote. Po informatyvaus pokalbio su Gennady Kofman Edward Poliakoff padėkojo už gautą informaciją apie savo prosenelę B. Kessler, kuri emigravo į Kolumbiją. Svečias paliko savo šeimos geneologinio medžio ištrauką, kur matyti jo giminaičių pavardės.

Rugpjūčio 27 dienos ryte Panevėžio žydų bendruomenėje apsilankė Mariam Nossel iš Vašingtono. Jos vizito tikslas aplankyti vietas, kur kadaise gyveno giminės. Mariam Nossel prosenelis Leiba Yadidie ir prosenelio sesuo Grindblat Beila bei tėvelis Efreimas Pinchas Nossel gyveno Kaune. Užėjus naciams tėvelis buvo Kauno gete, vėliau išvežtas į Dachau koncentracijos stovyklą.

Po pietų bendruomenę aplankė trys seserys Karin, Susan ir Rosalyn Brodie iš PAR. Jos papasakojo, kad jų seneliai Brody Brando ir Abramovich  gyveno Panevėžyje, 1926 metais  susituokė, o 1927 metais emigravo į PAR. Po susitikimo atvykusios viešnios aplankė masinę žydų žudynių vietą Kurganavos miške bei susipažino su žydų paveldo vietomis Panevėžyje.

Panevėžio žydų bendruomenė sveikina savo narius gimtadienio proga

Panevėžio miesto žydų bendruomenė turi puikią tradiciją – kiekvieną mėnesį minėti bendruomenės narių gimtadienius. Tai vyksta programos “Klubinis darbas HESED” rėmuose.

Rugpjūčio mėnesį iškilmingoje aplinkoje minėjome Rimanto Rimkaus, Julijos Glušenkovos, Tomo Jankausko, Romos Marijampolskienės, Katios Kružkovos, Davido Grafmano bei mažųjų Godos Šteimanaitės ir Luko Šteimano gimtadienius. Visiems jiems įteikti atvirukai ir gėlės, o ypatingi sveikinimai ir linkėjimai skambėjo Jefimui Grafmanui, kuriam sukako 80- metų. Jefimas Grafmanas yra ilgametis ir aktyvus bendruomenės narys, išgyvenęs sunkią ir skurdžią vaikystę, Leningrado blokadą. Bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman nuoširdžiai pasveikino visus švenčiančius gimtadienį, palinkėjo energijos, atkaklumo, geros nuotaikos ir tikrų draugų, o Jefimui Grafmanui – ilgų gyvenimo metų ir artimųjų meilės.

Panevėžio žydų bendruomenė aplankė Holokausto vietas Rygoje

Saulėtą rugsėjo 2-osios rytą Panevėžio miesto žydų bendruomenės nariai, minėdami Holokaustą išvyko į kaimyninės šalies sostinę – Rygą. Kelionės tikslas – daugiau sužinoti apie Holokausto vietas Latvijoje. Praėjusiais metais bendruomenė lankėsi Daugpilyje, Salaspils memorialiniame ansamblyje, kur per Antrąjį pasaulinį karą naciai įkūrė koncentracijos stovyklą. Su širdgėla apžiūrėjome baraką, kuriame buvo kankinami vaikai, su jais buvo atliekami medicininiai eksperimentai. Taip pat bendruomenės nariai lankėsi geto muziejaus teritorijoje, kur Latvijos žydai leido savo paskutinias gyvenimo dienas prieš sušaudymą.

Prieš karą didelę Latvijos gyventojų dalį sudarė žydai. Įžengus naciams į Latviją, prasidėjo žydų pogromas: tyčiojimasis, grobimai, žudymai. Kiek vėliau prasidėjo masinis žydų gyventojų naikinimas. Latvijoje (pagal Neeilinės komisijos nacių nusikaltimams tirti duomenis) ištyrus kapavietes suskaičiuota, kad sušaudyta didžioji dalis ten gyvenusių žydų. Per Antrąjį pasaulinį karą Latvijos žydus ištiko toks pat žiaurus likimas, kaip ir Lietuvoje.

Latvijos teritorijoje iki išvadavimo nuo nacių momento, skirtingais duomenimis, išgyveno 300-1000 žydų. Dauguma jų išgyveno dėka Latvijos gelbėtojų. Išgyvenusių Holokaustą Latvijoje, liko apie 200. Jiems gyvybę išgelbėjo rizikavę savo gyvybėmis latviai, slėpę juos namuose. Izraelio Katastrofų ir didvyriškumo institutas Jad Vashem nuo 2011 m. sausio 1 d. 129-iems Latvijos gyventojams suteikė „Pasaulio teisuolių“ apdovanojimus. Pats žymiausias Latvijos „teisuolis“ yra p. Janis Lipke, kuris kartu su žmona Johanna išgelbėjo 56 žydus.

Ekskursijos metu gidas supažindino su miesto istorinėmis vietomis, papasakojo apie tragišką Latvijos žydų likimą, Latvijos getą.

Šiandien vaikštinėdami buvusio Rygos geto teritorijoje turbūt nė nenutuokiame, kiek skausmo sugėrusią žemę mindome. Rygos Maskavas Forštate – unikalioje vietoje, kur mediniai namai su langinėmis, kai kur išliko senų, akmenimis grįstų gatvelių.

Panevėžio miesto žydų bendruomenė ekskursijos metu aplankė Jūrmalą, kur susipažino su miesto istorija. Vakarinė programa baigėsi Latvijos nacionaliniame Operos ir baleto teatre su baletu „Miegančioji gražuolė“.

Panevėžio “Minties” progimnazijos moksleivių viešnagė žydų bendruomenėje

Pagal sutartį su Panevėžio “Vilties” progimnazija, biologijos mokytoja Žana Narevič kartu su auklėtiniais apsilankė Panevėžio žydų bendruomenėje. Bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman moksleiviams papasakojo apie Panevėžio krašto žydų istoriją prieš Antrąjį pasaulinį karą ir jo metu, žydų  tradicijas, šventes, apie Holokaustą, kurio tema bendruomenėje ypatingai svarbi, nes bendruomenės  narius jis palietė asmeniškai. Holokausto pažinimas yra aktualus ne tik moksline, bet ir edukacine prasme.Turime kuo geriau pažinti šį reiškinį, kad ateityje to išvengtume ir jis nepasikartotų, – pasakė Gennady Kofman.

Reikia pažymėti, kad progimnazijos moksleiviai atsakė į visus klausimus, kurių klausė Gennady Kofman. Bendruomenės pirmininkas pasiūlė mokytojai  Žanai Narevič puikias moksleivių žinias įvertinti dešimtukais.

Gimnazistams pademonstruotas 1932 metų filmas apie žydų gyvenimą Panevėžyje, apie Panevėžio ješivą. Šis susitikimas –tolerancijos ugdymo pradžia, ateityje “Minties” progimnazijoje planuojama įkurti tolerancijos ugdymo centrą. Tik pastovus edukacinis darbas duoda puikių rezultatų švietime apie žydų tautos istoriją, kurią svarbu žinoti.

Susitikimo pabaigoje svečiams įteikti Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės išleisti nauji 5779 metų žydiški kalendoriai, kurie skirti 75-osioms Vilniaus geto sunaikinimo metinėms paminėti, Holokausto vaikams atminti.

Roš Hašana šventė Panevėžio žydų bendruomenėje

Rugsėjo 9 dieną Panevėžio miesto žydų bendruomenės nariai atšventė  Roš Hašana kavinėje Parko gatvės kavinėje. Ši šventė – Dievo suteikta galimybė apmąstyti ir pakeisti savo gyvenimą taip, kad jis atitiktų dieviškuosius priesakus.

Šventė prasidėjo žvakių uždegimu, buvo skaitomas palaiminimas, linkėjimai artimiesiems ir draugams. Michailas Grafmanas pūtė ragą (Šofar) ir paskelbė Naujųjų metų pradžią.  Gennady Kofman perskaitė maldą, susijusią su atgaila ir viltimi, o bendruomenės nariai sveikino vieni kitus linkėdami, kad Dievas parašytų jiems gerus ateinančius metus.

Svečiai – miesto tarybos narys A. Petrauskas palinkėjo bendruomenei, kad kiti metai būtų turtingi ir prasmingi, o svečias iš Biržų miesto, istorijos mokytojas V. Jakonis padėkojo Panevėžio m. žydų bendruomenei už šiltus santykius ir bendradarbiavimą.

Ant šventinio stalo: vynas ir chala, buvo medaus, granatų ir obuolių, kurie yra saldaus ir lengvo gyvenimo simboliai. Dar vienas patiekalas ant šventinio stalo – žuvis, nes švenčiant Roš Hašana labai svarbi yra žuvies galva. Taip išreiškiamas noras naujaisiais metais būti galva, o ne uodega, būti sėkmingais įvairiose gyvenimo sferose.

Bendruomenės nariai ir svečiai vaišinosi šventiškomis vaišėmis, tradiciniais žydų patiekalais, vaikai deklamavo eiles, dainavo dainas, už kurias jiems buvo įteiktos dovanėlės. Buvo šokama, žaidžiami įvairūs žaidimai.

Po Roš Hašana šventės pagal žydų tradicijas prasideda kita religinė šventė Jom Kipur. Per Naujuosius Metus kiekvienam žmogui yra paskirtas likimas ir prasideda dešimties dienų atgailavimo laikotarpis, o Jom Kipur pabaigoje likimas užtvirtinamas ir nebepakeičiamas. Šią dieną atgailaujama ir meldžiamasi iš visos širdies ir tik tada atsiranda galimybė sušvelninti dievišką sprendimą.

Susitikimo pabaigoje svečiams įteikti Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės išleisti nauji 5779 metų žydiški kalendoriai, kurie skirti 75-osioms Vilniaus geto sunaikinimo metinėms paminėti, Holokausto vaikams atminti.

„Amerikos virtuozai“ Panevėžyje

Jau trečią kartą ansamblis „Amerikos virtuozai“ kartu  su vadovu Čarlzu Borowsky aplankė Lietuvą su koncertų ciklu Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ir Alytuje. Muzika – sujungianti pasaulius, skirta parodyti paprastų amerikiečių geros valios gestą įvairių tautybių ir požiūrių žmonėms. Šį projektą paruošė smuikininkas iš Vilniaus Borisas Traubas kartu su Panevėžio žydų bendruomenės pirmininku Gennady Kofman kaip dovaną Panevėžio gyventojams, Panevėžio miesto gimtadienio proga, 100 metų Lietuvos atkūrimo proga, žydų Naujųjų Metų šventės Roš Hašana proga, o taip pat rugsėjo 23 dieną ateinančios žydų genocido minėjimo dienos progai. Šeimos vizitas Panevėžyje prasidėjo nuo masinių žydų žudynių vietos aplankymo Kurganavoje, susipažinimo su Panevėžio Dailės galerijos darbais ir ekspozicijomis ir Panevėžio miesto istorinėmis vietomis.

„Muzika yra geriausias tiltas jungiantis viso pasaulio žmones. Toks yra  šio ansamblio požiūris nuo pat jo veiklos pradžios. „Amerikos virtuozai“ gastroliavo Kinijoje, Kuboje, Vietname, Vokietijoje ir kitose pasaulio šalyse, aplankė  daugiau, negu aštuoniasdešimt pasaulio šalių ir visur sulaukė pripažinimo. Profesorė Cecilija Borowsky (violončelė),  kaip ir jos vyras profesorius Čarlzas sukūrė šį ansamblį, kad parodytų visam pasauliui, jog šeima turi didelį potencialą,  ugdydama savo vaikuose teigiamą požiūrį į gyvenimą: sūnui dr. Emanueliui (smuikas) ir dukrai Elizabet (fortepijonas). Šeima nuosekliai įrodo, kad muzika gali paskatinti mąstymą ir kūrybiškumą, gali tapti žmogiškų santykių katalizatoriumi. Borowsky šeimos koncertai ir meistriškumo kursai yra pažymėti solo ir kamerine muzika, kiekvieno šeimos nario asmenybės išraiška“,-  kalbėjo Panevėžio m. savivaldybės administracijos pavaduotoja Sandra Jakštienė.

Panevėžio tarybos narys Alfonsas Petrauskas koncerto pabaigoje atlikėjams dėkojo už profesionalumą ir širdžių atvirumą.

Gennady Kofman nuoširdžiai padėkojo Dailės galerijos direktoriui Egidijui Žukauskui  ir Dailės galerijos darbuotojams už bendradarbiavimą ir pagalbą rengiant projektą. Panevėžio žiūrovai plojimais dėkojo atlikėjams už nuostabia muziką, kurią atliko ansamblis „Amerikos virtuozai“ kartu su Borisu Traubu.  Pasibaigus koncertui Panevėžio žydų bendruomenės patalpose  vyko šiltas priėmimas ir ilgas pokalbis su muzikantų Borowskių šeima.

Australijoje gyvenančių žydų protėvių paieška Panevėžyje

Po pusės metų susirašinėjimo su garbaus amžiaus ponu Stephan Chipkin, kuris gyvena Australijoje Sidnėjaus mieste, rugsėjo 18 dieną įvyko susitikimas Panevėžio žydų bendruomenėje su juo, žmona Lucy ir drauge Rosemary Bloch. Pagal Stephan Chipkin prašymą bendruomenės archyve buvo ieškoma dokumentų, susijusių su jo protėviais Miler (Muler), kurie manomai iki Pirmojo pasaulinio karo gyveno Panevėžyje. Tokios pavardės Panevėžio žydų archyve iš tiesų buvo rastos: Panevėžio miesto žydų ligoninės senose nuotraukose, 1934 m. balsavusiųjų į miesto tarybą,1938 m. sklypų savininkų sąrašuose. Tačiau tikslių duomenų nustatyti taip ir nepavyko, nes ponas Stephan Chipkin duomenų apie savo protėvių gimimo, santuokos ir mirties datas neturi, o tai labai apsunkino paiešką.

Viešnagė Panevėžyje svečiams primena apie kadaise klestėjusios žydų bendruomenės ir buvusios turtingos kultūros sunaikinimą. „Man ir mano žmonai Lucy Chipkin labai svarbu aplankyti tas vietas, kur kadaise vaikščiojo proseneliai, seneliai ir kiti giminaičiai“, – tvirtino Stephan Chipkin. Jis su savo šeima pasiryžę ir toliau tęsti giminaičių paieškas.

Gennady Kofman nuramino svečius ir rekomendavo kreiptis į Lietuvos valstybės Istorijos archyvą, kuriame sukaupta medžiaga ir nuotraukos apie Lietuvos gyventojus nuo XVII a. pradžios. Archyvų darbuotojai mielai bendradarbiauja su atvykusiais svečiais, stengiasi padėti artimiesiems, kurių giminaičiai kadaise gyveno Lietuvoje.

Holokausto aukų minėjimas Panevėžyje

Panevėžio m. žydų bendruomenėje rugsėjį vyko daug renginių: koncertai, šventės, žydų genocido minėjimas.

Šį kartą renginiuose, skirtuose žydų genocido aukų paminėjimui gausiai dalyvavo miesto gimnazistai ir moksleiviai: Panevėžio „Saulėtekio“ progimnazijos, J. Balčikonio, V. Žemkalnio, J. Miltinio gimnazijų ir M. Rimkevičaitės paslaugų ir verslo mokyklos mokytojai ir moksleiviai. Šios mokymo įstaigos yra Panevėžio žydų bendruomenės partneriai ir jau dešimt metų dalyvauja renginiuose, skirtuose Lietuvos žydų Holokausto istorijos nagrinėjimui.

Pirmame renginio etape viktorinos metu mokiniai parodė ypatingas istorijos žinias bei gilų susidomėjimą žydų tautos istorija bei tragišku jų likimą Antrojo pasaulinio karo metu. Tokiu būdu mokiniai gauna daugiau žinių apie toleranciją, sąžiningumą ir pagarbą kitoms Lietuvoje gyvenančioms mažumoms. Mokiniai pademonstravo puikias žinias apie žydų tautą ir jų tragišką likimą. Praėjo 75 metai nuo Vilniaus geto likvidavimo. Daugelis moksleivių pirmą kartą išgirdo apie Vilniaus, Kauno, Šiaulių Panevėžio ir kitų miestų geto likimus. Kiekvieną atsakymą į užduotus klausimus papildė savo žiniomis kitų mokyklų moksleiviai. Mokytojų dėka auga protinga ir tolerantiška jaunoji karta, kuri savo žinias perduoda draugams, artimiesiems.

Viktorinos  dalyviai parodė paruoštus pristatymus, visi be išimties išreiškė poziciją, kad Holokaustas – tai nusikaltimas žmonijai ir visai civilizacijai.

Po to vyko geriausio plakato „Holokaustui – ne“ konkursas. Vaikų darbuose – skausmas ir kančia, kuriuos išgyveno žydai. Plakatų vertintojai buvo patys mokytojai, kurie yra tolerancijos centrų vadovai.

Kiekviena gimnazija buvo apdovanota specialiais prizais ir taurėmis, padėkos raštais, atminimo dovanėlėmis už pristatytas žinias, iniciatyvumą, kūrybiškumą, toleranciją, drąsą ir meniškumą. Pirmą vietą viktorinoje laimėjo moksleiviai iš J. Balčikonio gimnazijos.

Kita dalis jaunimo kartu su mokytojais: V. Žemkalnio  gimnazijos, M. Karkos pagrindinės mokyklos, Vyturio progimnazijos , A. Lipniūno progimnazijos, Panevėžio 5-osios gimnazijos, M. Rimkevičaitės paslaugų ir verslo mokyklos atstovai dalyvavo minėjime, kurį pradėjo dalyvaudami mitinguose prie memorialo „Liūdinti žydų motina“, vėliau kartu su Panevėžio žydų bendruomenės nariais ir svečiais išvyko į masines žydų žudynių vietas Kurganavos miške ir Žaliojoje girioje.  Minėjimuose buvo prisiminta tragiška Holokausto istorija, skaitomos sušaudytų vaikų pavardės, padėti akmenėliai, uždegtos žvakės visiems žuvusiems.

Iškilmingame minėjime senosiose Panevėžio m. žydų kapinėse prie memorialo „Liūdinti žydų motina“ Panevėžio m. mero pavaduotojas Petras Luomanas sakė, kad „tūkstančių nekaltų žmonių beprasmiškas mirtis mums primena, kad negalime pamiršti ir privalome išsaugoti atmintį, kad tai daugiau niekada nepasikartotų. Apie tai nuolat turime kalbėti“.

LR Rusijos ambasados ambasadoriaus patarėjas Nikolajus Liaščenko išreiškė viltį ir pareigą dėti visas pastangas, kad pasaulyje būtų taika ir supratimas. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys Alfonsas Petrauskas pažymėjo, kad šiandien yra labai svarbu skirti kuo didesnį dėmesį moksleivių edukacijai nagrinėjant Holokausto įvykius.

Pagrindiniu mitingo akcentu tapo bendruomenės narės Onos Jošpaitienės perskaitytas poeto Avromo Sutzkeverior eilėraštis „Batų vežimas“, kurį 1943 m. jis parašė būdamas kaliniu Vilniaus gete. Iš jidiš kalbos eilėraštį išvertė dr. Mindaugas Kvietkauskas. Eilėraštis „Batų vežimas“ pirmą kartą buvo perskaitytas Martyno Mažvydo bibliotekoje parodos, kurią organizavo dr. Larisa Lempertienė atidarymo metu. Ji atrado bibliotekos archyve Avromo Sutzker kūrinius jidiš kalba. Panevėžio mieste eilėraštis „Batų vežimas“ Mindaugo Kvietkausko leidimu nuskambėjo pirmą kartą:

„Kaukši kulnys į taktą:

Kur link, kur link, kur link?

Iš senojo Vilniaus gatvių

Mus veža Berlyno link…

PŽB pirmininkas Gennady Kofman pasakė, kad nerasi nei vienos žydų šeimos Europoje, kurios nebūtų palietęs Holokaustas. Kiekvienoje aplankytoje vietoje Gennady Kofman perskaitė Kadiš nužudytiems žydams.

Linksma Sukkot šventė Panevėžyje

Šį kartą Panevėžio miesto žydų bendruomenė kartu su Šiaulių krašto žydų bendruomene Sukkot šventę sutiko linksmoje ir jaukioje aplinkoje. Pagal žydų tradicijas visi kartu statė palapinę (sukka), kurioje švenčiamas Sukkot – įvykis sutampa su derliaus nuėmimu. Buvo prisiminta žydų kelionė, kai prieš 3,5 tūkstančio metų jie klajojo po Sinajaus dykumą, glausdamiesi palapinėse ir neturėdami nuolatinės gyvenamosios vietos. Įprasta, kad visos bendruomenės ar šeimos palapinę (sukką) stato pagal savo galimybes. Panevėžyje prie palapinės stovėjo stalas, ant jo buvo sudėtos daržovės ir vaisiai, kurias šiais metais užaugino ir šventiniam stalui atnešė bendruomenės nariai. O pagrindinis stalo akcentas – Sukkoto puokštė :lulav, gadas ir aravu, etrog, kurie suišti palmės lapu. Kaip pažymėjo Gennady Kofman Sukkot šventė – švenčių Roša ha Šana ir Jom Kipur pratęsimas.

Daugelis šventėje dalyvavusių pagyvenusio amžiaus žmonių prisiminė, kaip Sukkot švęsdavo būdami dar vaikais. Tuomet namuose tėvai, seneliai suręsdavo Sukką iš žalių vytelių, šalia kurių padengdavo stalą, susirinkdavo visa šeima ir švęsdavo, o vaikams dovanodavo dovanėles, su tuomet deficitiniais vaisiais: bananais, apelsinais, mandarinais.  Tuo pačiu buvo prisiminta apie sunkius žydų tautos laikus, kai jie klajojo po Sinajaus dykumą.

Žydų bendruomenių pirmininkai Gennady Kofman ir Naum Gleizer pasveikino susirinkusius su švente, palinkėjo smagių, sočių Naujųjų metų, sveikatos, laimės ir geranoriškumo vienas kitam.

Vėliau buvo perskaityta malda, aukščiausiojo palaiminimas. Perskaityti gauti sveikinimai iš Izraelio, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky.

Po skanios vakarienės, kurią paruošė bendruomenės moterys ir kavinės darbuotojos, linksmoje aplinkoje vyko įvairūs žaidimai ir šokiai. Skambėjo žydiškos dainos, kurias atliko Šiaulių krašto žydų bendruomenės pirmininkas Naum Gleizer. Vaikai parengė menines improvizacijas, už kurias apdovanoti dovanėlėmis. Bendruomenės nariai ilgai nesiskirstė, bendravo su svečiais, linksminosi.

Ypatingas renginys Panevėžyje

Buvusi panevėžietė profesorė Rita Aleknaitė-Bieliauskienė pakvietė Panevėžio m. žydų bendruomenę dalyvauti renginyje, skirtame autorės knygos pristatymui „Iškilūs XX a. Lietuvos atlikėjai ir pedagogai Aleksandras Livontas ir Olga Šteinberg“, „Šiaurės pašvaistė“, ir į dokumentinių filmų „Žmogus su laiko žyme“  ir „Dainos galia“ peržiūrą bei pokalbį apie kitus iškiliausius dvidešimto amžiaus atlikėjus ir pedagogus. Profesorės knyga turi istorinę vertę, joje išdėstytas šiandienos skaitytojo akimis matomas kultūrinis paveldas, amžinybė. Tą gali tikrai ne kiekvienas, o gerbiamai profesorei Ritai Aleknaitei – Bieliauskienei pavyko kaip visada. Šį kultūros renginį organizuoti padėjo panevėžietė poetė Elvyra Pažemeckaitė.

Neįmanoma įsivaizduoti kultūrinio Lietuvos gyvenimo be praeities ir žydų indėlio į kultūrinį vystymąsį. Profesorė knygoje ilgaamžiškumą aprašė rašytojo Grigorijaus Kanovičiaus žodžiais,- žmogaus formavimasis prasiseda nuo perskaitytų knygų kiekio.

Bibliotekos konferencijų salės auditorija klausėsi prof. Ritos Aleknaitės-Bieliuskienės, ilgamečio Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos tarptautinių konkursų laureato – smuikininkų ansamblio vadovo, daugelio premijų laureato, Andriaus Krevnevičiaus ir dainininko prof. Antano Kiverio.

Prof. Rita Aleknaitė-Bieliauskienė pabrėžė: – „Mąstydami apie ateitį,vis labiau atsisukame į praeitį. Tiesiame tiltus tarp nugyvento laiko ne tik įvertindami faktus, jų raizgalynėje visada siekiu pamatyti Žmogų. Istorija turi padėti mums susivokti šiandienoje, įvertindami kitų asmenybių gyvenimą, galime pajusti šiandienos atgaivinimo galimybes. Istorija mums rodo Žmogų moralinių pasirinkimų erdvėje: pasimetusį, bet randantį sprendimus”.

Gennady Kofman gerbiamai prof. Rita Aleknaitei-Bieliauskienei pareiškė gilią ir nuoširdžią padėką už pilietinį požiūrį į žydų kultūrinį paveldą ir bendradarbiavimą.

Knygos leidimą “Iškilūs XX a. Lietuvos atlikėjai ir pedagogai Aleksandras Livontas ir Olga Šteinberg“ dalinai parėmė Geros valios fondas.

2005 m. renginiai
2006 m. renginiai
2007 m. renginiai
2008 m. renginiai
2009 m. renginiai
2010 m. renginiai
2011 m. renginiai
2012 m. renginiai
2013 m. renginiai
2014 m. renginiai
2015 m. renginiai
2016 m. renginiai
2017 m. renginiai
2018 m. renginiai
Galerija

Galerija

Nuorodos

Partneriai

Kontaktai

Kontaktai

Mus galite rasti adresu:

Ramygalos g. 18 Panevėžys

36236 Lietuva

El. p. genakofman@yahoo.com

Mob. tel. +370 611 20882

lt

1

Apie mus

Įstatai

Valdyba

Metinė ataskaita

Kontaktai

Partneriai

Istorija

Renginiai

Naujienos

Galerija

Informacija

Renginiai

Projektai

Religinė veikla

Socialinė veikla

Archyvas

Pirmininko pranešimai

Pranešimai spaudai

2007 m.

Apie Panevėžio apskritį

Panevėžio apskrities holokaustas

Siūlome aplankyti

Partneriai ir draugai

Svečiai

Remėjai

en

2005 m. renginiai

2006 m. renginiai

2007 m. renginiai

2008 m. renginiai

2009 m. renginiai

2010 m. renginiai

10

Viršutinės foto

Nuorodos

2006 m.

2005 m.

2008 m.

2009 m.

2010 m.

Panevėžio krašto žydų istorija

Klubinis darbas Hesed

Šilti namai

Ištraukos iš J.V. Čiplytės knygos "Mažosios Jeruzalės - Panevėžio žydų istorija"

Foto

11

Panevėžio Ješiboto istorija

1

About us

History

Life

News

Gallery

Information

Friends and partners

Socialinės programos

Holokaustas Panevėžyje

Žydų žudymai Troškūnuose

Pasvalio žydų tragedija

Rokiškio holokausto aukos

Biržų holokaustas

Kupiškio žydų holokaustas

Ramygalos žydų tragedija

Projects

Panevezys Jews today

Opening of Memorial “The Grieving Jewish Mother” by Keith W. Kaye

Contacts

10 Photo

foto

Events

2010

2009

2008

2011 m. renginiai

2011 m.

Apie mus rašo

Pasaulio tautų teisuoliai gelbėję žydus

2012 m.

2012 m. renginiai

2013 m.

2013 m. renginiai

2014 m. renginiai

Naujienos

2014 metai

2014 m.

2015 m. renginiai

2015 m.

2015 metai

2016 metai

2015

Viešieji pirkimai

2016 m. renginiai

Kovo 8-sios šventė

skelbimai

2017

2016 m.

2016

2017 metai

2017 m.

2017 m. renginiai

Susirinkimai

2018 m. renginiai

2018

Užuojautos