Panevėžio žydų bendruomenė kviečia paminėti Holokausto aukas

Panevėžio žydų bendruomenė kviečia 2019 m. sausio 27 dieną visus geros valios žmones dalyvauti renginyje, skirtame paminėti Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną

Šiai datai paminėti rengiama:

12 val.  Mitingas prie memorialo “Liūdinti žydų motina” (Atminties skveras, Vasario 16-osios g.)

12.30 val. Mitingo pratęsimas prie paminklo “Geto vartai” (Klaipėdos, Krekenavos gatvių kampas)

13.20 val. Panevėžio žydų bendruomenės patalpose (Ramygalos g. 18) diskusija apie Holokausto istoriją, priežastis ir vykdytojus.

Dokumentinio filmo apie Aušvico – Birkenau koncentracijos stovyklą peržiūra.

Didžiausia koncentracijos stovykla II pasaulinio karo metu, kurioje nužudyta 1,5 milijono žmonių.

Tokiu būdu Panevėžio žydų bendruomenė prisijungia prie Lietuvos žydų (litvakų) paskelbtos pasaulio žydų kongreso (WJC) akcijos, kuri skirta Holokausto aukų atminimui.

Klaido Navicko paroda „Žydiški karpiniai“ Panevėžyje

2019 m. sausio 12 dieną Kultūros centre Panevėžio bendruomenių rūmų mažosios salės foje atidaryta Klaido Navicko paroda „Žydiški karpiniai“, kuri eksponuojama iki kovo mėnesio. Klaidas Navickas skyrė keletą metų žydų kultūros Lietuvoje ir pasaulyje tyrinėjimui bei sukūrė darbų ciklą šia tema.

Parodos organizatorius Panevėžyje dailės studijų vadovas Girmantas Rudokas pristatė Panevėžio žydų bendruomenės nariams ir Panevėžio visuomenei i unikalią parodą, kuri sukėlė didelį susidomėjimą visoje ir Lietuvoje. Svarbu pažymėti, kad žydų popieriaus karpiniai nuo visų kitų tautų karpinių skiriasi tuo, kad yra glaudžiai susiję su religija. Autorius darbuose perteikė tradicinius žydų karpinius Mizrach ir žydų tradicines šventes.

Klaidas Navickas gimė 1962 m. lapkričio 30 d. Raseiniuose. Gyvena Vilniuje, teisininkas, valstybės tarnautojas. Karpyti pradėjo 1988 m. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys nuo 1991 metų. 2005 m. buvo suteiktas meno kūrėjo statusas, 2009 m. K. Navickas pripažintas tradicinių amatų meistru. Navickas savo popieriaus karpinių personalines parodas surengė Japonijoje, Kinijoje, Varšuvoje, Filadelfijoje, Ukrainoje, Maskvoje ir Sankt-Peterburge, Baltarusijoje. Klaidas Navickas 2017 m. išleido knygą “Žydiški Klaido Navicko karpiniai”, kurioje aprašo apie žydų kultūrą, simbolius, žydų karpinių istoriją, žydų kalendorių, tradicines šventes, tradicines žydų vestuves, judėjų laidotuvių tradicijas. Navickas rašo: pažiūrėjau į žydus, jų tradicijas kaimyno lietuvio akimis ir pateikiu savo matymą kultūros, kurios anksčiau nepažinau. Dabar imu ją pažinti ir didžiuotis, kad tai yra graži Lietuvos kultūros dalis.

Būdamas svečiuose Panevėžio žydų bendruomenėje menininkas, dailės studijų vadovas Girmantas Rudokas sutarė su bendruomenės pirmininku Gennady Kofman stiprinti bendradarbiavimą žydų kultūros srityje. Ketinama paruošti bendrą foto ekspozicijos pristatymą Panevėžio visuomenei apie skulptorę panevėžietę žydę (litvakę) Mariją Dilon. Ateityje žadama imtis projektų apie Panevėžio žydų paveldą. Šiuo metu Kultūros rūmuose eksponuojama foto paroda “Panevėžio gatvės”, kurioje eksponuojamos ikikarinio Panevėžio ir jo gatvių nuotraukos su žydų pastatų paveldu.

Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena Panevėžyje

2005 metais Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją, kurią pasirašė 100 valstybių vadovai, tame tarpe J. E. Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, apie privalomus minėjimų vykdymus visose valstybėse sausio 27 dieną, kai 1945 metais Tarybinės armijos kareiviai išlaisvino likusius gyvus žmones iš koncentracijos stovyklos Aušvicas-Berkenau. Šioje stovykloje per Antrąjį Pasaulinį karą buvo nužudyta daugiau nei 1,5 mln. žmonių, iš jų 1,1 mln. žydai.

Panevėžio žydų bendruomenė, minėdama šiuos tragiškus įvykius, kiekvienais metais organizuoja renginius ir dalyvauja susitikimuose mokyklose bei gimnazijose Panevėžyje bei Panevėžio rajone, skirtuose Holokausto aukų atminimui, taip pat kovai su antisemitizmu ir diskriminacija.

Sausio 25 d. Panevėžio žydų bendruomenės nariai Virginija ir Albertas Savinčiai dalyvavo Ariogaloje konferencijoje “Žydų vaikų istorijos”. Konferencijos organizatorius Tarptautinė komisija nacių ir sovietinių okupacinių režimų Lietuvoje įvertinimui ir Ariogalos gimnazijos Tolerancijos ugdymo centras, organizavo daugiau nei 20 tolerancijos ugdymo centrų visoje Lietuvoje. Tą pačią dieną Panevėžio žydų bendruomenės narys Jurijus Smirnovas (RAAK) pasakojo   Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės verslo mokykloje su savo atsiminimais apie išgyventus metus koncentracijos stovyklose Panevėžyje ir Šiauliuose. J.Smirnovas papasakojo istoriją, kaip stebuklo dėka jis išliko gyvas.

Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman 25 sausio 2019 m. dalyvavo konferencijoje, skirtoje Tarptautinei Holokausto aukų atminimo dienai Vilniuje, kurįą organizavo Tautinių mažumų departamentas ir Lietuvos (Litvakų) žydų bendruomenė.

Sausio 27 d. 2019 m. Holokausto aukas prisiminė dauguma Europos šalių. Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir užsienio reikalų ministras Xaiko Maas pabrėžė, kad negalima toleruoti antisemitizmo ir kitų rasinės neapykantos formų, neužtenka vien prisiminti praeities, bet ir privaloma mokytis iš šių pamokų. Izraelio prezidentas J.E. Reuven Rivlin pasakė, kad nacių nusikaltimams prieš žydų tautą negalima atleisti ir negalima kalbėti apie Holokaustą, kaip apie istorinį įvykį  žinant, kad antisemitizmas ir neapykanta  egzistuoja šalia mūsų.

Panevėžyje sausio 27 d. minėjimas prasidėjo 12 val. prie memorialo “Liūdinti žydų motina”, kur susirinko PŽB nariai, miesto valdžio atstovai, meras Rytis Račkauskas, Tarybos narys Alfonsas Petrauskas, L.R. Seimo narys Povilas Urbšys, gimnazijų direktoriai ir mokytojai, Panevėžio visuomenė. Mitinge pranešėjai pasmerkė nacistinę to meto politiką, kalbėjo, kad Holokausto istoriją reikia nuolat prisiminti ir pasakoti savo vaikams bei anūkams. Tai yra smerktinas ir niekada neužmirštamas įvykis. Tylos minute buvo pagerbti nekaltai nuo nacių ir kolaborantų veiksmų žuvę žmonės.

Prie paminklo ”Geto vartai”  minėjimo dalyviai uždegė žvakes ir padėjo vainikus nekaltai žuvusiems žmonėms. Renginio tesinys vyko PŽB patalpose, kur dalyviai peržiūrėjo Aušvicas Berkinau filmą.

Panevėžio gyventojų 2 proc. parama žydų bendruomenei

Visi Lietuvos Respublikos gyventojai gali skirti 2 procentų paramą nuo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio paramos gavėjams. Panevėžio žydų bendruomenė šiuos gavėjo reikalavimus atitinka, nes ji nėra pelno siekianti organizacija.

Kiekvienais metais bendruomenės nariai renka 2 proc. paramą žydų bendruomenės vystymui. Ją gali skirti ne tik bendruomenės nariai, bet ir visi geranoriški Lietuvos gyventojai. Panevėžio žydų bandruomenė skirtas lėšas naudoja paramai bei muziejaus, kurį rengia, išlaikymui.

Miesto gyventojas Egidijus Sanda domisi žydų tautos istorija, tradicijomis, savarankiškai mokosi jidiš kalbos. Jis kartu su savo sutuoktine Lilijana atvyko į Panevėžio miesto žydų bendruomenę ir 2 proc. paramą abu paskyrė jai.

Prie puodelio arbatos bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman padėkojo svečiams už jų apsisprendimą, papasakojo apie Panevėžio krašto žydų istoriją, apie tradicijas, atsakė į užduotus klausimus. E. Sanda svečių knygoje paliko atminimo įrašą apie malonų susitikimą.

Džiugu sulaukti Panevėžio gyventojų supratimo ir noro pažinti žydų kultūrą, kuri yra visos Lietuvos kultūros dalimi.

Sausas iš vandens

 

2019 m. vasario 22 dieną įvyko kandidatų į Panevėžio miesto mero postą rinkiminės kompanijos debatai „Žinau, ką renku“. Kandidatai į merus diskutavo aktualiomis temomis, atsakinėjo į rinkėjų klausimus, viešai pristatė savo įsipareigojimus Panevėžio miestui. Visi kandidatai į miesto merus ir Panevėžio m. savivaldybės tarybą išreiškė nuomonę apie esamas problemas mieste. Debatų metu visiems kandidatams buvo užduodami klausimai iš salės. Vienas jų buvo užduotas naujai sukurtos Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos kandidatui R. Pankevičiui. „Prisistatant Jūs su džiaugsmu pasakėte, kad buvote išteisintas teisme, kada 2014 m. Tarybos posėdyje viešai neigėte holokaustą. Kokia Jūsų tikroji pozicija?“


Raimonadas Pankevičius atsakė: „Pirmą kartą galiu pasakyti, kaip iš tikrųjų buvo. Nei vienas laikraštis apie tai nerašė, nei vienas mano kolega nežino. Situacija buvo tokia – per tarybos posėdį pasisakiau prieš paminklo įamžinimą ir reikalavau pagerbti 800 žydų, kurie buvo žiauriai nužudyti žydų policajų. Lietuvoje  masiškai žydus žudė žydų policininkai, visi getai buvo sunaikinti žydų policininkais...“ (Plačiau: https://www.facebook.com/zinaukarenku/videos/2259122804413791/?t=0)


Po išsakytų žodžių suprantame, kad kandidatas R. Pankevičius meluoja rinkėjams. 2014 m. Panevėžio m. Tarybos posėdžio metu jis pasakė, kad antrojo pasaulinio karo metais žydų esesininkai pietvakarių Lietuvoje per dieną sušaudė po 5000 žydų, kad žydai buvo gestapininkai, ne esesininkai, o tai dar blogiau“, – teisme bandė aiškinti R. Pankevičius. Ir patvirtino, kad prieš porą metų pasakytų žodžių neišsižada.


Šis ponas eilinį kartą norėdamas išlipti „sausu iš vandens“ iškreipė savo pasisakymus, kuriuos išsakė 2014 m. 

Kandidatas į Panevėžio miesto merus Raimondas Pankevičius atsakydamas į žurnalistės klausimą pasisakė antisemitine tema prieš žydus, kuri visiškai neatitiko tikslinio susitikimo temos. Savo rinkiminę kandidato į Panevėžio miesto merus kampaniją ir prisistatymą susiejo su Holokausto Lietuvoje neigimu ir antisemitiniu požiūriu prieš žydus, viešai kaltindamas juos baisiais nusikaltimais prieš savo tautiečius. Už tai 2015 m. R. Pankevičiui buvo iškelta baudžiamoji byla (Plačiau: www.delfi.lt/news/daily/lithuania/panevezio-politikas-uzrustino-zydus.d?id=65718872, www.delfi.lt/news/daily/lithuania/klausydamiesi-ts-lkd-nario-zydai-siurpo.d?id=70832396)


Kaip žinome R. Pankevičius buvo kaltinamas tuo, kad 2014 metų rugpjūčio 28 dieną, Panevėžio miesto savivaldybės Tarybos posėdyje svarstant klausimą dėl žydų labdaros fondo „Džoint“ įamžinimo ir dalyvaujant žydų bendruomenės atstovams, savo pasisakyme viešai neigė holokaustą. Tuomet jis pareiškė, kad Lietuvos getuose veikusi žydų policija prisidėjo prie žudynių. Esą žydai per dieną myriop pasiųsdavo tūkstančius savo tautiečių. (Plačiau: naujienos.alfa.lt/leidinys/sekunde/politikas-teisme-laimejo-dvikova-pries-zydus/)


Tačiau Apylinkės ir Panevėžio Apygardos teismai patvirtino, kad Raimundas Pankevičius žydų atžvilgiu pasielgė neetiškai ir jo teiginiai neatitinka nustatytos istorinės tiesos. Advokato pagalba ir savo argumentais šis žmogus sugebėjo įtikinti teisėjus, kad „juoda – tai balta, o balta – tai juoda“ ir taip išvengė teistumo. Tai ne vienintelis kartas, kada R. Pankevičiaus pasisakymai įskaudina žydų tautą. Panevėžio tarybai svarstant klausimą dėl memorialinės lentos atidengimo iš šio miesto kilusiam žydų tautybės aktoriui Benjaminui Zuskinui, R. Pankevičius pareiškė, kad šis menininkas buvo represinių struktūrų tarnas. (Skaitykite daugiau: https://naujienos.alfa.lt/leidinys/sekunde/politikas-teisme-laimejo-dvikova-pries-zydus/)


Prisiminkime ir kitus faktus apie šį kandidatą į Panevėžio miesto merus. 2018 m. gegužės 29 d. Panevėžio dienraštyje „Sekundė“ buvo aprašytas faktas, kaip Raimondas Pankevičius moka išsisukti iš bet kurios sudėtingos situacijos, kada jam gresia baudžiamoji atsakomybė. Buvęs miesto tarybos narys 2017 m. spalio pabaigoje Panevėžio politinių kalinių ir tremtinių lyderis Raimundas Pankevičius neturėdamas automobilio privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sukėlė avariją, kurios metu partrenkė dviratininką. Nukentėjusysis patyrė įvairių sumušimų ir lūžių, kuriuos teko gydytis ligoninėje ir sanatorijoje. Tačiau R. Pankevičius ir vėl sugebėjo išvengti atsakomybės, kitaip tariant „sausu išlipti iš vandens“. Jis sugebėjo įtikinti teismą, kad draudimo kompanija nepaskambino ir nepranešė, jog pasibaigė jo automobilio draudimo terminas, todėl R. Pankevičius pareiškė nepasitikėjimą ir dėl aplaidumo kaltino draudimo bendrovę. (Šį straipsnį galima perskaityti www.sekunde.naujienos.lt)


Apmaudu, kad teismas nagrinėdamas bylą, neatkreipė dėmesio į tai, kad šis žmogus per kelis paskutinius metus turėjo ne vieną administracinį  teisės pažeidimą už greičio viršijimą ir kitus nusižengimus.


Žmonės, kurie užsiima politika nori, kad rinkėjai jais pasitikėtų. Būtų teisinga, kad prieš apsispręsdami už kurį kandidatą balsuoti, žinotų visus faktus apie tuos žmones, vienam iš kurių bus patikėtas Panevėžio miesto vairas ateinančius ketverius metus.


Atsakingai galvokite ką renkate. Akivaizdu, kad Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos kandidatas Raimondas Pankevičius kursto neapykantą tarp ne lietuvių tautybės žmonių, sako netiesą, todėl negali žinoti ko dar galima tikėtis iš tokio žmogaus, kuris sugeba išsisukti iš bet kurios situacijos.

 

Panevėžio m. žydų bendruomenėje Kovo 8 -osios šventė

Kiekvienais metais kovo 8 dieną pasaulis mini Tarptautinę moters dieną. Panevėžio m. žydų bendruomenės nariai taip pat rinkosi paminėti moterų vienybės ir solidarumo dienos.

Moteris simbolizuoja grožį, gyvybę, šilumą ir jaukumą, o kovo 8 –oji - tai artėjančio pavasario ženklas. Gėlių, sveikinimų ir komplimentų mūsų mieloms moterims niekada nebus per daug - pabrėžė G. Kofman. Šios gražios šventės proga visoms bendruomenės moterims buvo įteiktos gėlės, įvertintas jų indėlis, kuriant šeimos ir visuomenės gerovę.

 

Prie šventiškai padengto stalo nestigo juoko, smagių pasakojimų, dainų bei linkėjimų. Tokie šaunūs susibūrimai suartina visus bendruomenės narius, pakelia nuotaiką ir praskaidrina kasdieninį gyvenimą.

 

Sveikiname su Purimo švente

Sveikiname visus su pavasarėjant švenčiama viena linksmiausių švenčių – PURIM. 

Linkime geros nuotaikos, smagių akimirkų ir sėkmės. Būtinai turėkite kaukes - juk pirmąjį pavasario mėnesį švenčiama šventė yra pilna linksmybių, bendruomeniškumo ir tikėjimo, jog žydų tauta yra stipri ir gebanti ištverti visas negandas.

Panevėžio m. žydų bendruomenė

Kelmėje atidengtas paminklas Icchokui Merui

2019 m. kovo 13 dieną  Kelmėje, minint rašytojo Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Icchoko Mero penktąsias mirties metines atidengtas atminimo paminklas. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas, Žydų bendruomenė „Vilnius – Lietuvos Jeruzalė“ bei Kelmės rajono savivaldybė į Icchoko Mero paminklo atidengimo ceremoniją pakvietė daug svečių – LR Seimo narį Emanuelį Zingerį, Jono Graičiūno gimnazijos mokytojus ir mokinius, Kelmės savivaldybės atstovus, I. Mero kūrybos gerbėjus ir svečius. 

Kartu su kitais Icchoko Mero aikštėje, prie Jono Graičiūno gimnazijos iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo ir Panevėžio m. žydų bendruomenės vadovas Gennady Kofman bei bendruomenės nariai. Į renginį atvyko svečias iš Izraelio vertėjas Feliksas Dektoras. Jis į rusų kalbą išvertė pirmuosius I. Mero romanus ir apsakymų rinkinius Holokausto tema, kuri tapo pati svarbiausia visoje kūryboje ir pelnė tarptautinį rašytojo pripažinimą. 

I. Meras gimė Kelmėje, per Holokaustą neteko tėvų, jį užaugino Bronė ir Juozas Dainauskai. Baigė gimnaziją, vėliau Kauno politechnikos institutą, įgijo inžinieriaus specialybę.

Kai rašytojas sulaukė pasaulinės šlovės, emigravo į Izraelį, tačiau niekada nepamiršo Lietuvos ir Kelmės. I. Meras rašė tik lietuviškai, jo kūriniai išversti į 24 kalbas.  1973 m. rašytojo kūryba įvertinta Izraelio valstybės prezidento Zalmano Šazaro Tarptautine atminimo, pagarbos ir meistriškumo Holokausto literatūrine premija, 2010 m. I. Merui skirta  Lietuvos nacionaline kultūros ir meno  premija, 1995 m. apdovanotas LDK Gedimino III laipsnio ordinu.

Per paminklo atidengimo ceremoniją kalbėjo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės atstovai, Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo atstovas Daumantas Levandosevas,  Kelmės rajono savivaldybės mero pavaduotojas Albertas Brazas,  Tarybos narys Egidijus Ūksas, Seimo nario padėjėja Janina Skeberdienė.

Icchokas Meras buvo ir liko iškilus Lietuvos rašytojas. Jis atstovavo Lietuvą tuo metu, kai Lietuvos nepriklausomybė dar nebuvo atkurta. Būdamas Izraelyje savo lėšomis įkūrė Lietuvos informacinį centrą, tiesė tiltus tarp Lietuvos ir Izraelio pirmaisiais atkurtos nepriklausomybės metais.

2004 m. I. Meras kartu su Lietuvos žydų muziejumi inicijavo tarptautinį projektą „Žydų gelbėtojai – pasaulio tautų teisuoliai“. I. Mero vadovaujamos grupės pastangomis virš 200 žmonių pelnė aukščiausius Izraelio instituto Jad Vašem apdovanojimus.

Atidengtas paminklas yra visų geros valios Lietuvos žmonių siekis branginti lietuvių ir žydų tautas vienijančius bruožus.

Limudas Druskininkų kurorte vyksta linksmai ir įdomiai

2019 m. kovo 15-17 dienomis Druskininkuose viešbutyje „Europe Royale“ Lietuvos žydų bendruomenė suorganizavo Limudą. Tris dienas iš visos Lietuvos atvykę žydai kartu su savo šeimos nariais ir vaikais uždegė Šabo žvakes, išklausė daug įvairių įdomių paskaitų, nes žodis „limudas“ lietuvių kalba reiškia konferenciją. Skambėjo žydų smuikininkų atliekama muzika, vyko smagūs šokiai, visi buvo geros nuotaikos, aplinkui tvyrojo draugiška atmosfera. 

Panevėžio m. žydų bendruomenės dalyviai reiškia didelę padėką renginio organizatoriams už gerai praleistą laiką žydiškoje draugijoje bei gerą nuotaiką. Ne veltui Druskininkai panašūs į mažą izraelietišką salą ir šį kurortą labai pamėgę izraeliečiai.

Purimo šventė Panevėžio m. žydų bendruomenėje

Pirmąjį pavasario mėnesį švenčiama Purimo šventė. Panevėžio m. žydų bendruomenėje ji prasidėjo bendruomenės pirmininko Gennady Kofman pasisakymu: “Purimo šventė yra pilna linksmybių, bendruomeniškumo ir tikėjimo, jog žydų tauta yra stipri ir gebanti ištverti visas negandas“, - pasakė G. Kofman. Buvo perskaityti Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky ir draugų sveikinimai. 

Panevėžio m. žydų bendruomenės nariai šventei paruošė spektaklį, karnavalinius rūbus, kaukes. Buvo suvaidintas spektaklis, kuriame pristatyti su Purimo švente susiję įvykiai aprašyti Megilat Ester knygoje. Bendruomenės nariai spektaklyje įkūnijo Achašverošą – A. Narevič, Ester – V. Savinčė, Mordechajų – G. Kofman, Hamaną – G. Šteimanas. 

Vakaro vedančioji O. Juošpaitienė papasakojo Purimo šventės istoriją, kuri yra užfiksuota Biblijoje, Esteros knygoje pasakojama apie grėsusį išnaikinimą Persijoje gyvenusiems žydams bei juos išgelbėjusį stebuklą, kuris įvyko žydaitės Esteros, Persijos karaliaus mylimosios, pastangų dėka. Žydai buvo ne tik išgelbėti, bet ir nugalėjo savo priešą, karaliaus patarėją Hamaną, kuris burtų keliu šią dieną išrinko kaip žydų išnaikinimo dieną, bet už tai buvo nubaustas.

Purimas yra pati linksmiausia žydų šventė, todėl bendruomenėje sklido dainos, juokas, buvo šokami įvairūs šokiai, aplink tvyrojo gera nuotaika ir draugiška atmosfera. Ir vaikams, ir suaugusiems įteiktos dovanėlės. 

 

Susitikimas su LR Vyriausybės kancleriu

Panevėžio regiono žydų religinės bendruomenės nariai – Jurij Grafman, Gennadijus Šteimanas, Gennady Kofman turėjo susitikimą su LR Vyriausybės kancleriu Algirdu Stončaičiu, pavaduotoja Lina Liubauskaitė ir Diana Varnaitė.

Susitikime buvo svarstomi aktualus klausimai dėl Naujamiesčio žydų senųjų kapiniu. 2019m. kovo 13 diena buvo apsilankyta  Naujamiestyje ir nustatyta, kad kapinių ribos neatitinka tikrovės. Aplinka nesutvarkyta ir labai apleista. Apie tai buvo pranešta LŽB pirmininkei Fainai Kuklianski ir atsakingam už žydų kultūros paveldą Martynui Užpelkiui.

Kancleris pavedė stebėti šių trūkumų šalinimo pažangą

Buvo kalbama apie žydų kapinės ir masinių žudynių vietas Aukštaitijos regione, jų priežiūra ir tvarkymą.

Panevėžio žydų bendruomenė neturi galimybės prižiūrėti ir sutvarkyti visų objektų ( jų yra apie 70).

Nurodymas savivaldybėms įtraukti į seniūnijų metinius biudžetus  senųjų žydų kapinių ir masinių žudynių vietų tvarkybą. Be pagalbos seniūnijoms nebus sutvarkytos kapinės. Rekuomenduojama skirti lėšas iš valstybės biudžeto Algirdas Stončaitis pritarė tokiam poreikiui. Paprašė D.Varnaitės įtraukti į Savivaldybių asociacijos suvažiavimą šį klausimą.

Pagrindinis klausimas apie kuri buvo kalbėta susitikime tai  pastatas Valančiaus g.4.(Sinagoga).

Marija Dillon įamžinimas Panevėžyje. Žymi skulptorė Marija Dillon gimė ir užaugo

Panevėžyje.religingoje šeimoje. A. Stončaitis domėjosi istoriniais faktais ir žadėjo tarpininkauti

Pasiūlymas Panevėžio žydų bendruomenei

 

Panevėžio žydų bendruomenėje apsilankė Panevėžio muzikinio teatro vadovas Nerijus Jakštonis. Jis norėjo susipažinti su Panevėžio žydų bendruomenes veiklą . Nerijus mano, kad jo senelę ir prosenelę buvo žydaitės, gimusios ir gyvenusios Panevėžyje.

Močiutė – Zofija Štembergaitė, prosenelė – Antanina Štembergaitė, prosenelis Mykolas Štembergas gimęs apie 1890- 1900. Bendruomenės pirmininkas papasakojo apie bendruomenės veikla ir parodė nuotraukų ekspoziciją. Vėliau Nerijus pasiūlė padaryti bendrą edukacinį projektą. Bendruomenės nariams patiko pasiūlymas. Norėtųsi, kad šis projektas butu ne tik bendruomenes ribose, bet ir miesto mastu. Projektas butu susijęs su žydišką muziką ir jos pristatymu platesnei auditorijai.

Panevėžio žydų bendruomenėje prasidėjo svečių sezonas.

Kasmet šimtai žydų turistų aplanko miestą, tikėdamiesi čia rasti savo šaknis ir giminaičių pėdsakus.

Šių metų gegužės 19 d. Panevėžio žydų bendruomenę aplankė Izraelio svečiai, tikra anūkė Abelskio, gyvenusio Panevėžyje . Su jauduliu ji pasakojo apie savo giminės - senelius Hirsh ir Šulamid Abelskį, gyvenusius Valančiaus gatvėje. Kartu su kitais žydais gatvės gyventojai 1910 m. kreipėsi į miesto valdžios institucijas su prašymu pastatyti šio regiono žydų maldos namą. Gavę leidimą, jie surinko pinigus ir patvirtino projektą (projekto dokumentai šiuo metu yra saugomi Kauno archyve.) Tai vienintelė vieno aukšto sinagoga, kurios pastatas išliko iki šių dienų.

Pesia (buvusi Cindel), jos dukra Tamara Michael ir anūkas Amit susipažino su Panevėžio žydų lankytinomis vietomis . Matydami sinagogą siaubingoje būsenoje, buvo sukrėsti, sakydami, kad kaip galima taip apleisti šventa vieta. Jie paklausė miesto žydų bendruomenės pirmininką, kaip jie galėtų padėti, kad sinagogos pastatas butu sutvarkytas ir įgautu patrauklią išvaizdą. Gennady jiems paaiškino, kad šiuo metu vyksta derybos su atsakingomis institucijomis siekiant gauti investicijų iš Turto banko, Kultūros ir Aplinkos ministerijos, geros valios fondo (GVF), kad šis istorinis architektūros paminklas puoštu, o ne gadintu miesto vaizdą. Šio metu pastatas priklauso turto bankui.

Gegužės mėn.20 d ieškodami savo giminaičių, svečiai iš Airijos, Peter White ir Andrw Woolf lankėsi Panevėžio žydų bendruomenėje. Jų giminės gyveno Panevėžyje, senelis gimė 1860m. Manoma, kad senėlio pavardė buvo Viten ir jis buvo garsus siuvėjas Panevėžyje . 1895m. jis su žmona ir vaikais Sarah - 12 metų, Minnią - 8 metų, Saliamoną - 4 metų. Annie - 2 metų, Morris -1 metų emigravo į Airiją ir greičiausiai pakeitė pavardę į Waiten .Tais metais buvo intensyvus žydų emigravimas į Pietų Afrikos Respubliką, Jungtines Amerikos Valstijas ir net Airiją. Peteris White paprašė rasti informaciją apie savo senelius ir prosenelius.

Gidas Danielius Gurvichas parodė svečiams paminklus ir istorines vietas, susijusias su žydų gyvenimu.

22 diena Panevėžio žydų bendruomenėje lankėsi dvi viešnios iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Seseris Sarach ir Kallie Frisch su dideliu susidomėjimų apžiūrėjo žydų bendruomenes nuotraukų archyvą, gilinosi į archyvinius duomenis, norėdamos gauti kuo daugiau informacijos apie savo šeimos praeitį. XX a. pradžioje jų protėviai gyveno Panevėžyje Ukmergės ir Ramygalos gatvėse. Jos tikino, kad jų giminaičių pavardės buvo Biniaminovič, Jofe ir Traubė. Susipažinus su Panevėžio žydų pavaldu viešnios kartu su Gennady įšvyko į Kurganavos mišką (masinių žudynių vieta) kur buvo sušaudyti Panevėžio miesto regiono žydai. Susitikimo pabaigoje bendruomenės

pirmininkas viešnioms padovanojo ženkliukus su “Magen David“ simboliu. Viešnios nuoširdžiai padėkojo už svetingumą ir palinkėjo geros klotie

Lenkų dienos Panevėžyje

 

Lenkų dienos Panevėžyje

Saulėtą  sekmadienio  rytą Panevėžyje  vyko VI  lenkų  kultūros festivalis.

Šiais metais  daug meno kolektyvų sulaukė  Panevėžio visuomene  iš įvairių  Baltijos  miestų. Nebuvo užmiršta ir  Panevėžio miesto žydų bendruomenė. Jau daugiau kaip dešimt metų užsimezgė nuoširdi  abipusė draugystė ir susitikimai  tarp  Panevėžio  m. žydų bendruomenės  ir  šio festivalio organizatorės  kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos direktorės Danutes Kriščiūnienes.  Šį kartą Gennady Kofman pasveikino visus festivalio dalyvius su aukšto lygio renginio organizavimu, o tai reiškia aukštą tolerantišką požiūrį  į įvairias tautybes.

 

Pasiklausyti kolektyvų iš Lenkijos susirinko nemažai panevėžiečių. Susirinkusius žiūrovus pakerėjo spalvingi  kaimynų tautiniai  rūbai, atlikėjų  pasirodymai. Šventėje  dalyvavo ir  Panevėžio miesto žydų  bendruomenės  nariai  .  Bendruomenės nariai noriai  dalyvauja  įvairiuose renginiuose  į kuriuos maloniai pakviečia  D.Kriščiūnienė. 

 

Birželio gimtadieniai

Birželio mėnesį iškilmingoje aplinkoje minėjome Tamaros Antanavičienės, Jurijo Smirnovo, Janinos Kelmenės, Eduardo Solovjovo, Sergejo Amitono, Boriso Marijampolskio, Irinos Larionovos, Jurijo Grafmano, Timuro Jurovskio gimtadienius. Savo jubilieji 70-tį minėjo aktyvus bendruomenės narys Konstantinas Chružkovas.

Visiems jiems įteikti atvirukai ir gėlės, o ypatingi sveikinimai ir linkėjimai skambėjo Konstantinui Chružkovui , kuriam sukako 70- metų.

 Konstantinas yra ilgametis ir aktyvus bendruomenės narys,  talentingas liaudes menininkas, kalvys, gaminantis nuostabius darbus. Minora, kuria pagamino Konstantinas yra net choralinėje sinagogoje Vilniuje.Taipogi pagaminta Konstantino minora buvo įteikta Izraelio ambasadariui Lietuvoje Amirui Maimonui. Bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman nuoširdžiai pasveikino visus švenčiančius gimtadienį, palinkėjo energijos, atkaklumo, geros nuotaikos ir tikrų draugų, o Konstantinui Chružkovui – kūrybiškumo, ilgų gyvenimo metų ir artimųjų meilės.

Tęsiasi svečių lankymasis Panevėžyje

 

Sekmadienį , birželio 16 d. netikėtai PŽB bendruomenėje apsilankė  Achikam Shapira ir jo žmona Riva Shapira iš Izraelio. Jų gimines gyveno Kupiškyje, po to persikėlę į  Panevėžį , dalis giminų emigravo į PAR. Senelis God Shapira ir močiutė Chana Shapira gimė Memelyje, tėvas Chercel Shapira gimė Kupiškyje, jo brolis Davidas Shapira gyveno Kupiškyje, po to persikėlė.  Tik emigraciją  išgelbėjo šeimą nuo holokausto. Išskirus vyriausiąjį brolį Mordichaju Shapira, kuris liko gyventi Lietuvoje. Jis žuvo Skuode holokausto metu . Šiandien jo gimines prisimena viska, kas susiję su jo gyvenimų Lietuvoje. Kasmet jie aplanko masinių žudynių vietas  Kupiškyje, Biržose. 

Kitą dieną, birželio 17 d.  įvyko susitikimas su seserimis  Šerol Silberg ir Alin Silberg (JAV ir Kanada), kurios dalyvavo iškilmingoje memorialo holokausto aukoms atminti ceremonijoje Biržose ir suplanavo savo vizitą į Panevėžį. Susitikimo metų jos papasakojo savo šeimos istoriją. Jų proseneliai – Dora Dviera ( mergautinė pavardė Zak, 1863-1932) ir Chari Moše Meirovič gimė Panevėžyje, o taip pat Panevėžyje gimė prosenelis  Jachyda Zak ir prosenelė  Liba Zak. Proseneliai iš senelio linijos Moiša Meirovič ir Cherna Meirovič gimė Panevėžyje. Proproseneliai emigravo į Pietų Afrikos Respublika 1906m. Dalis giminų liko gyventi Lietuvoje, kurie žuvo   per holokaustą  Antrojo pasaulio karo metų. Tokiu būdu susipažinus su archyvine medžiaga  Panevėžio m. žydų  bendruomenėje, jos panoro susipažinti  su vietomis, susijusiomis su žydų paveldu mieste,o Panevėžio žydų bendruomenės archyvas pasipildė naujomis šeimų pavardėmis- Zak, Meirovič, Silberg.

 

 

 

Memorialo atidarymas Biržuose

Birželio 16 diena Biržose , Pakamponyse   įvyko memorialo atidarymo ceremonija, skirta holokausto aukoms atminti . Daugiau kaip 50 svečių (litvaku)  iš skirtingų pasaulio šalių suvažiavo į šį iškilmingą renginį. Taipogi atidaryme dalyvavo seimo nariai, ambasadoriai, garbingi svečiai iš kitų miestų, Biržų jaunimas ir visuomenė.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės vardų   pagerbimo  ceremonijoje atstovavo LŽB Tarybos narys, PŽB pirmininkas Gennady Kofman. Jis įteikė  Biržų rajono merui Vytui Jareskiui  padėkos  raštą.

Penktadienį , birželio 14 diena Panevėžio žydų bendruomenėje lankęsi Sofija Tabakina su vyrų Michailu iš Izraelio. Ji atvažiuoja į Lietuvą dažnai, kadangi jos  gimines  kilę iš Panevėžio , Šiaulių ir Biržų. Sofija šį kartą taipat dalyvavo memorialo atidaryme Biržų mieste , kur holokausto metu žuvo jos protėviai. S.Tabakina  kaip ir kiti litvakai gyvenantis Izraelyje kasmet aplanko Lietuvos atminimo vietas, kur Antrojo pasaulinio metu buvo sušaudyti jų artimieji. Ceremonijos metu  Sofija  įteikė  užsienio svečių palikuonims Panevėžio žydų bendruomenės atminties  ženklus MAGINDOV.

 

2005 m. renginiai
2006 m. renginiai
2007 m. renginiai
2008 m. renginiai
2009 m. renginiai
2010 m. renginiai
2011 m. renginiai
2012 m. renginiai
2013 m. renginiai
2014 m. renginiai
2015 m. renginiai
2016 m. renginiai
2017 m. renginiai
2018 m. renginiai
2019 m. renginiai
Galerija

Galerija

Nuorodos

Partneriai

Kontaktai

Kontaktai

Mus galite rasti adresu:

Ramygalos g. 18 Panevėžys

36236 Lietuva

El. p. genakofman@yahoo.com

Mob. tel. +370 611 20882

lt

1

Apie mus

Įstatai

Valdyba

Metinė ataskaita

Kontaktai

Partneriai

Istorija

Renginiai

Naujienos

Galerija

Informacija

Renginiai

Projektai

Religinė veikla

Socialinė veikla

Archyvas

Pirmininko pranešimai

Pranešimai spaudai

2007 m.

Apie Panevėžio apskritį

Panevėžio apskrities holokaustas

Siūlome aplankyti

Partneriai ir draugai

Svečiai

Remėjai

en

2005 m. renginiai

2006 m. renginiai

2007 m. renginiai

2008 m. renginiai

2009 m. renginiai

2010 m. renginiai

10

Viršutinės foto

Nuorodos

2006 m.

2005 m.

2008 m.

2009 m.

2010 m.

Panevėžio krašto žydų istorija

Klubinis darbas Hesed

Šilti namai

Ištraukos iš J.V. Čiplytės knygos "Mažosios Jeruzalės - Panevėžio žydų istorija"

Foto

11

Panevėžio Ješiboto istorija

1

About us

History

Life

News

Gallery

Information

Friends and partners

Socialinės programos

Holokaustas Panevėžyje

Žydų žudymai Troškūnuose

Pasvalio žydų tragedija

Rokiškio holokausto aukos

Biržų holokaustas

Kupiškio žydų holokaustas

Ramygalos žydų tragedija

Projects

Panevezys Jews today

Opening of Memorial “The Grieving Jewish Mother” by Keith W. Kaye

Contacts

10 Photo

foto

Events

2010

2009

2008

2011 m. renginiai

2011 m.

Apie mus rašo

Pasaulio tautų teisuoliai gelbėję žydus

2012 m.

2012 m. renginiai

2013 m.

2013 m. renginiai

2014 m. renginiai

Naujienos

2014 metai

2014 m.

2015 m. renginiai

2015 m.

2015 metai

2016 metai

2015 m. viešieji pirkimai

Viešieji pirkimai

2016 m. renginiai

Kovo 8-sios šventė

skelbimai

2017 m. viešieji pirkimai

2016 m.

2016 m. viešieji pirkimai

2017 metai

2017 m.

2017 m. renginiai

Susirinkimai

2018 m. renginiai

2018 m. viešieji pirkimai

Užuojautos

2019 m. renginiai

2018 m.

2019 m.

Religija

2019 metai

2019

2019 m. viešieji pirkimai