1941 metų liepos–rugpjūčio mėnesiais didžiosios katastrofos aukomis tapo Panevėžio žydai. Panevėžio miesto komendantas vokiečių ir lietuvių kalba išplatino skelbimą, kuriame žydams įsakyta nuo 1941 metų liepos 11 dienos ant kairiosios rankos virš alkūnės ryšėti aštuonių centimetrų pločio geltoną raištį. Jei to nepadarys, bus vokiečių karo lauko žandarmerijos arba lietuvių pagalbinės policijos areštuojami. Be to,

buvo griežtai uždrausta prekiauti (pirkti ar parduoti) bet kuriose įmonėse. (Šis dokumentas saugomas Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkiniuose.)

Antrojo pasaulinio karo metais Panevėžyje karinės administracijos funkcijas vykdė besikeičiančių karinių dalinių vadai. Vadovaudamiesi Vermachto vyriausiojo vado patvirtintu atsišaukimu „Lietuviai!“ vietos gyventojus įspėjo: „Kas nuslepia sovietų karius arba ginklus, amuniciją ir kitokią Raudonosios armijos ir SSRS nuosavybę arba ją pasisavina, bus sušaudytas. Taip pat bus sušaudytas kas pasipriešins arba bandys susisiekti su priešu.“ Tai rodo, kad karinė administracijos valdžia buvo neribota. Ji išliko tokia ir įsteigus nuolatinę Vietos komendatūrą. Vykdoma politika ir jos įgyvendinimo būdai iš dalies priklausė nuo besikeičiančių komendantų asmeninių savybių ir kt. Panevėžio mieste vokiečių karinę okupacinę administraciją, gyvavusią nuo birželio 30 iki liepos 28 dienos, pakeitė civilinė okupacinė administracija. Vietos komendatūra išliko visą nacių okupacijos laikotarpį.

Birželio 30 dieną karo komendatūra išleido du įsakymus – dėl pinigų kainos, viešosios tvarkos, gyventojų atsakomybės. Gyventojams buvo nurodyta nuo 21 val. vakaro iki 5 val. ryto „absoliutiškai aptemdinti gyvenamuosius namus“. Neįvykdžius pastarojo reikalavimo, grasino mirties bausme. Šis įsakymus išliko galioti iki nacių okupacijos pabaigos.

Liepos 14 dieną karinės administracijos „Atsišaukime į gyventojus“ straipsnyje žydams buvo rašoma, kad žydams uždrausta turėti radijo imtuvus, kad jie privalo palikti savo gyvenamąsias vietas ir neišeiti iš namų nuo 20 val. vakaro iki 6 val. ryto.

Lietuvą padalijus į apygardas, nuo 1941 metų lapkričio pabaigos Panevėžio miestas tapo apygardos centru. Mieste įsisteigė nemažai vokiečių valdžios institucijų. Apygardos komisaras Valteris Neumas įsikūrė A. Jakšto prospekte. Žandarmerija ir jos postas – buvusio miesto burmistro Tado Chodakausko dideliame dviejų aukštų mūro name, Vasario 16-osios g. 28. Čia rezidavo apskrities žandarmerijos vadas ir ypatingoji žandarmerijos komanda. Ligonių kasos rūmuose Respublikos g. 74 įsikūrė gestapas. Tikėtina, kad čia dirbo SS ir policijos posto tarnautojai. Buvusioje žydų gimnazijoje Elektros g. 15 dirbo viena iš nacių institucijų – Darbo jėgos, apskaitos ir įdarbinimo įstaiga. Laisvės a. 30 žydo Joselio Šmuelio Volfo name įsikūrė kolonizacijos institucija – Perkėlimo ir apgyvendinimo štabas, Laisvės a. 29 – apygardos finansinė institucija. Vieną Panevėžio vyskupijos kurijos pastatą sekvestravo vokiečių kariuomenė.

Sukomplektuota nacių karinė valdžia dirbo. Dauguma darbų buvo nukreipti Panevėžio apskrities žydų reikalams spręsti. Vykdyti nusikaltimus Lietuvos miesteliuose prieš žydų tautą buvo suformuotas specialus „skrajojantis būrys“, vadovaujamas SS oberšturmfiurerio Joachimo Hammano. Dešimties vokiečių būrio vyrams talkino vietos gyventojai lietuviai (manoma, kad šis būrys Panevėžyje įvykdė apie 5 žydų sušaudymo

aktus. Hammanas nacių valdžios buvo gerbiamas už sugebėjimą užtikrinti bendradarbiavimą su lietuviais partizanais bei atitinkamomis civilinėmis įstaigomis. 1941 metų liepos–spalio mėn. 55 vietose „skrajojantis būrys“ sušaudė per 60–77 tūkst. žydų). Taigi, greit iškilo aikštėn šie šiurpūs planai. Liepos mėnesį miesto laikraštyje pasirodė žinia, kad Panevėžio žydai dėl nuolatinių neramumų Panevėžio miesto komendanto įsakymu iki liepos 11 dienos 18 valandos privalo persikraustyti į specialiai jiems skirtą kvartalą

– Klaipėdos, Krekenavos, JuozoTilvyčio, Skerdyklos gatves. Žydai į getą buvo varomi iš Naujamiesčio, Ramygalos, Pušaloto, Troškūnų ir kitų miestelių. Gete žydų buvo daugiau kaip aštuoni tūkstančiai. Geto teritorijoje – Džionto gatvėje (dabar – Juozo Zikaro) mediniame tvarte buvo įrengti maldos namai.

Buvo įsakyta, kad iki liepos 11 dienos žydai ir sentikiai turi miesto valdybai atiduoti radijo aparatus, fotoaparatus, rašomąsias mašinėles ir multiplikavimo priemones. Pasak VU doc. dr. Sigito Jegelevičiaus, žydai į getą buvo varomi skubotai. Keliems tūkstančiams į getą suvarytiems žydams tapo ankšta. Kad išvengtų neramumų, teritorija buvo išplėsta. Teritoriją saugojo lietuvių policijos nuovados apsaugos pareigūnai, vadovaujami J. Daniūno, o vėliau J. Paštuko.

Ortskomendanto pasiūlymu gete buvusieji žydai privalėjo išsirinkti valdžios atstovus – komitetą, jos pirmininką, sekretorių ir kitus už įvairias sritis atsakingus asmenis, pavyzdžiui – už maitinimą, sveikatos priežiūrą, darbų paskirstymą ir kt. Komiteto pirmininku buvo išrinktas Abraomas Riklis, sekretoriumi – Leonas Kaščenevskis. Sanitarijos reikalais rūpinosi gydytojas Teodoras Germanas, maitinimu – Beras Levinas ir Juozas Handinas, darbų paskirstymu – Mauša Levinas, kapinių ir laidojimo reikalais – Chaimas Mogiliukas, finansus tvarkė gydytojas Icikas Leiba Brenšteinas, darbo prievolės klausimus sprendė Abraomas Urvickas. Dr. Sigitas Jegelevičius rašo, kad minėto komiteto sudarymas buvo dar viena iš apgavysčių, siekiant nuraminti žydus ir sudaryti regimybę, kad jų reikalus tvarko lietuvių savivalda.

Liepos 19 dieną Panevėžio miesto burmistro Karolio Reisono įsakymu geto komitetas turėjo skubiai suregistruoti esančius žydus. Liepos 28 dieną toks sąrašas buvo sudarytas: kvartale gyveno 4423 žydai – moterys, vyrai, vaikai. Atskirai pažymėta, kad vaikų iki 2 metų būta 159, nuo 2 iki 4 metų – 119, nuo 4 iki 6 metų – 139. Toliau rašoma, kad 3207 žydai turi pastogę, o 1216 neturi jos ir gyvena kiemuose. Geto vyrai ir moterys buvo varomi dirbti įvairius darbus. Dirbo Staniūnų ūkyje, cukraus fabrike, valė kareivines, banko patalpas ir mergaičių gimnazijos rūmus, savivaldybės sandėlį, ravėjo prieglaudos daržus ir kt.

Dalis žydų – moterų ir vaikų, senių ir jaunų vyrų – buvo varomi taisyti kelio link Pajuostės aerodromo. Liūdynės ūkelio savininkė Teodora Gudavičienė su dukra Alge nešė žydams uogų, pieno. Visam gyvenimui Algei Gudavičiūtei paliko atminty jų liūdnos, pilnos siaubo akys.

Rugpjūčio pradžioje budeliai pranešė geto kaliniams, kad darbingus vyrus veš į Pajuostės oro uostą darbams ir ten apgyvendins barakuose. Tai buvo melagingas pranešimas. Iš tiesų keli tūkstančiai žydų vyrų buvo nugabenti į Žaliąją girią ir sušaudyti. Gete liko beveik vienos moterys, vaikai ir seniai. Jie nenujautė, kokia tragiška lemtis ištiko jų artimuosius. To dar buvo negana. Naciai sugalvojo dar vieną apgaulę – neva visus gete likusius žydus nuvešią į Pajuostę pas vyrus, artimuosius ir ten apgyvendinsią. Tačiau atvežė į Kurganavos miškelį, būreliais po 200–300 vedė prie duobės ir šaudė.

Rugpjūčio 20 dieną getas buvo „valomas“. Paskirti 5 miesto gurguolės darbininkai, vadovaujami dešimtininko Silvestro Lazausko, iš geto teritorijos išgabeno žydų atsivežtus arklius, karves, ožkas, paukščius, vežimus, roges, gyvulių pašarus. Savivaldybės pareigūnas Stasys Vaičeliūnas privalėjo iš geto gyventojų surinkti muziejinės vertės daiktus – senus pinigus, markes ir kt. Kiek buvo surinkta vertybių – žinių nerasta. Doc. dr. Sigitas Jegelevičius pažymi, kad nėra patikimos informacijos, kada ir kaip Panevėžyje buvo likviduotas žydų kvartalas ir sunaikinti jo gyventojai.

Žinoma, kad Panevėžio miesto žydai buvo šaudomi trijose vietose: Kaizerlingo (Staniūnų) miške, 2 km į pietryčius nuo Panevėžio, Žaliojoje girioje, apie 13 km į šiaurės rytus nuo Panevėžio, prie kelio į Vabalninką ir Kurganavos (Pajuosčio) miške, apie 8 km į rytus nuo Panevėžio, netoli Pajuosčio kaimo.

SS štandartenfiurerio Karlo Jagerio ataskaitoje užrašyta, kad Panevėžyje vyko šešios žydų šaudymo akcijos ir viena Šeduvoje. Liepos 21 dieną buvo sušaudyti 59 žydai, 11 žydžių, 33 lietuviai bei rusai komunistai. Ši egzekucija vyko Staniūnų miške. Kitą dieną buvo sušaudytas dar vienas žydas. Liepos 28-a bei rugpjūčio 4 ir 11-a – masinių žydų naikinimo pradžios datos. Liepos 28 dieną buvo sušaudyti 249 žydai ir 39 lietuviai bei rusai komunistai. Rugpjūčio 4 dieną sušaudyti 403 žydai, 19 lietuvių ir rusų komunistų. Rugpjūčio 11 dieną sušaudyti 498 žydai.

1941 metų rugpjūčio 23 dieną Panevėžyje, o vėliau ir kitose Lietuvos vietovėse pradėta šaudyti moteris ir vaikus. Iki tol šaudyta daugiausia tik vyrus – apie 90 procentų visų gete buvusių vyrų. 1941 metų rugpjūčio pabaigoje Panevėžio žydų getas buvo likviduotas.

Holokaustas Panevėžyje
Žydų žudymai Troškūnuose
Pasvalio žydų tragedija
Rokiškio holokausto aukos
Biržų holokaustas
Kupiškio žydų holokaustas
Ramygalos žydų tragedija
Pasaulio tautų teisuoliai gelbėję žydus
Galerija

Galerija

Nuorodos

Partneriai

Kontaktai

Kontaktai

Mus galite rasti adresu:

Ramygalos g. 18 Panevėžys

36236 Lietuva

El. p. genakofman@yahoo.com

Mob. tel. +370 611 20882

lt

1

Apie mus

Įstatai

Valdyba

Metinė ataskaita

Kontaktai

Partneriai

Istorija

Gyvenimas

Naujienos

Galerija

Informacija

Renginiai

Projektai

Religinė veikla

Socialinė veikla

Archyvas

Pirmininko pranešimai

Pranešimai spaudai

2007 m.

Apie Panevėžio apskritį

Panevėžio apskrities holokaustas

Siūlome aplankyti

Partneriai ir draugai

Svečiai

Remėjai

en

2005 m. renginiai

2006 m. renginiai

2007 m. renginiai

2008 m. renginiai

2009 m. renginiai

2010 m. renginiai

10

Viršutinės foto

Nuorodos

2006 m.

2005 m.

2008 m.

2009 m.

2010 m.

Panevėžio krašto žydų istorija

Klubinis darbas Hesed

Šilti namai

Ištraukos iš J.V. Čiplytės knygos "Mažosios Jeruzalės - Panevėžio žydų istorija"

Foto

11

Panevėžio Ješiboto istorija

1

About us

History

Life

News

Gallery

Information

Friends and partners

Socialinės programos

Holokaustas Panevėžyje

Žydų žudymai Troškūnuose

Pasvalio žydų tragedija

Rokiškio holokausto aukos

Biržų holokaustas

Kupiškio žydų holokaustas

Ramygalos žydų tragedija

Projects

Panevezys Jews today

Opening of Memorial “The Grieving Jewish Mother” by Keith W. Kaye

Contacts

10 Photo

foto

Events

2010

2009

2008

2011 m. renginiai

2011 m.

Apie mus rašo

Pasaulio tautų teisuoliai gelbėję žydus

2012 m.

2012 m. renginiai

2013 m.

2013 m. renginiai

2014 m. renginiai

Naujienos

2014 metai

2014 m.

2015 m. renginiai

2015 m.

2015 metai

2016 metai

2015

Viešieji pirkimai

2016 m. renginiai

Kovo 8-sios šventė

skelbimai

2017

2016 m.

2016

2017 metai

2017 m.

2017 m. renginiai

Susirinkimai