1920 metais Kupiškio miestelyje gyveno 2228 gyventojai – lietuviai, žydai. Visuomeniniame gyvenime aktyvūs buvo žydai. 1920 metų pradžioje, vykstant rinkimams į Kupiškio miestelio Tarybą, kandidatais buvo iškelti ir žydų tautybės vyrai. Laimėjus rinkimus Tarybos nariais buvo patvirtinti: Lešinas, Menkinas, Traubė, Kovalskis, Leicas, Kacas, Tarybos pirmininku – B. Alperavičius, o 1920 metų liepą burmistru – Lešinas.
1941 metų birželio 22 dieną prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas skaudžiai palietė Kupiškio krašto žydų likimą. 1941 metų liepos mėnesį miestelio žydai buvo suvaryti į getą Sinagogos–P. Pajarskio gatvių kvartalą. Žydus varė už miesto prie Laisvamanių kapinių ir ten sušaudė. Žuvo apie 1000 Kupiškio, Viešintų gyventojų. Keturiasdešimt žydų šeimų ryžosi bėgti į Rusijos gilumą su besitraukiančia kariuomene. Jie liko gyvi. Vėliau, sugrįžę į Lietuvą, jie įsikūrė Vilniuje, Panevėžyje, Kaune.
2004 metais Kupiškio Laisvamanių kapinėse buvo pašventintas antkapis, o prie buvusios sinagogos (dabar Viešoji biblioteka) atidengta lenta genocido aukoms atminti.
Kupiškio krašto žydų šaudymo vietos:
1941 metų liepos mėn. Subačiaus seniūnijoje, Ilčiūnų pilkapyne, vadinamame Milžinų kapais, nužudyta apie 80 žmonių.
Laisvamanių kapinėse nužudyta apie 1000 Kupiškio, Viešintų gyventojų.
Taikos g. prie vandentiekio bokšto buvusiose žydų kapinėse.
