Nuo XVII a. iki I –ojo pasaulinio karo. Panevėžio mieste žydai gyveno nuo XVII amžiaus. Jie kėlėsi iš Ukrainos ir Vakarų Europos ir pamažu kūrėsi Panevėžio mieste.

1766 metais Naujajame Panevėžyje žydų šeimos pastatė daug plytinių namų, kuriuose, gyveno 254 žydų tautybės asmenys. Tuo metu Panevėžyje ypač sustiprėjo amatų ir prekybos verslo vystimasis. Jie vertėsi smulkių prekių ir reikmenų gamyba, kalvyste, medžio apdirbimu. Panevėžio žydai vieni pirmųjų Lietuvoje ėmėsi bankininkystės. Jie atidarė kontoras, kurios skolino pinigus smulkiems ūkininkams.

1847 m. Panevėžyje gyveno 410 žydų šeimų, kurias sudarė 1447 asmenys. Jie vedė uždarą gyvenimo būdą, laikydamiesi torų nurodymų ir tradicijų. Žydų ir kitų tautybių asmenų santykiai buvo dalykiniai ir pakankamai geri.

Žydai stengėsi, kad visi jų vaikai išmoktų rašto, nepaisant, kokią padėtį užėmė jų tėvai visuomenėje. Todėl 1863 metais atidaroma pirmosios pakopos žydų mokykla. Joje dėstė 5 mokytojai ir mokėsi apie 60 berniukų. Kita dalis vaikų gavo išsilavinimą žydų maldos namuose. Tais pačiais metais  pradėjo veikti mergaičių dvasinė mokykla.

1897 m. Žydų bendruomenė turėjo vieną pagrindinę sinagogą, pastatyta 1764 m.,  ir 12 maldos namų.

1904 m. Panevėžio bendruomenę sudarė 14733 gyventojai. Iš jų 3088 žydų tautybės vyrai bei 3556 moterys priklausė judėjų religijai. Gyventojų būtų buvę dar daugiau, jei žydai nebūtų masiškai emigravę į Transilvaniją ir Šiaurės Amerikos Valstijas.

Po dešimties metų Panevėžio mieste ir priemiesčiuose gyveno jau apie 17 tūkstančių gyventojų. Beveik pusę miesto gyventojų sudarė žydai. Jie aptarnaudavo apie 90 % miesto prekybos poreikių. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą prekyba Panevėžyje vertėsi 60 lietuvių ir 351 žydas. Taigi, miesto ūkis telkėsi daugiausia žydų verslininkų rankose.

    Nuo I-ojo pasaulinio karo iki II-ojo. 1915 m. liepos mėn. 27 dieną Vokietijos kariuomenė įžengė į Panevėžį. Tačiau tuo metu jį jau buvo palikusi žymi gyventojų dalis. Žydų verslininkai išgabeno į Rusiją prekių ir žaliavų atsargas. Tuo metu apmirė pramonė, amatai, prekyba, visiškai sutriko gyventojų aprūpinimas pragyvenimo reikmenimis.

Pasirašius Bresto taiką, 1918 m. gegužės mėnesį į miestą pradėjo grįžti mokiniai, amatininkai, inteligentijos atstovai-žydai.

Priėmus Lietuvos nepriklausomybę visi užrašai ant parduotuvių ir įstaigų buvo pradėti rašyti lietuvių kalba. Žydų, rusų ir lenkų kalbos tapo mažiau naudojamos oficialiame gyvenime.

Šiuo laikotarpiu grįžę žydai vėl darė didelę įtaką amatų vystimuisi, prekybos organizavimui ir bendram miesto gyvenimo progresui. Žydai turėjo miesto Taryboje savo frakciją, kuri rūpinosi žydų bendruomenės reikalais.

Nuo 1921 m. Panevėžyje, kaip ir visoje Lietuvoje, prasidėjo naujas etapas žydų kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime. Žydai pradėjo daryti labai didelę įtaką visame Lietuvos visuomeniniame gyvenime. Tuo metu atidaryta labai daug mokyklų, kurias steigė žydų tautybės žmonės.

1920 metais rugsėjo 26 dieną buvo atidaryta Panevėžio žydų gimnazija – pasaulietinė mokykla, kurioje mokėsi ir berniukai, ir mergaitės. Baigdami jie įgydavo techninį išsilavinimą.

1925 metais įsteigtas Panevėžio kraštotyros muziejus. Jis garsėjo turtingu archeologijos skyriumi, numizmatikos kolekcija. Muziejaus fonduose buvo 15 tūkst. eksponatų.

Po keleto metų Ramygalos g. (dab. Nr.34) pastate atidaryta religinė mergaičių gimnazija. Į ją buvo priimamos mergaitės, gavusios aštuonmetį išsilavinimą. Toje gimnazijoje vienu metu mokėsi 180 mergaičių. Mokoma buvo matematikos, kitų pagrindinių disciplinų bei choreografijos.

Taip pat buvo atidaryta berniukų gimnazija (Elektros g.15), pastatyta už žydų bendruomenės surinktas lėšas (111390 Lt). To meto visi statiniai buvo statomi iš plytų. Jie derėjo prie miesto architektūrinio ansamblio, nepaisant to, kad pastatų frontonuose buvo pavaizduota Dovydo žvaigždė, tora arba menora.

Panevėžyje 4 gatvės buvo pavadintos žydų vardais: rabinų Icelio ir Hercelio, Š.Mero ir Kisino.

Nuo II-ojo pasaulinio iki Nepriklausomybės atkūrimo. 1940 - 1941 – tieji žydų istorijoje jau buvo tragiški metai. Atėjus tarybų valdžiai, visoje Lietuvoje, o taip pat ir Panevėžyje, buvo uždarytos žydų mokyklos, gimnazijos, spaustuvės, ješibotas. Nacionalizuota daug pramonės, prekybos įmonių, gyvenamųjų namų, taip pat ir Panevėžio žydų ligoninė.

Panevėžio žydų ligoninė1940 m. birželio mėnesį, pasikeitus santvarkai, prasidėjo pirmieji trėmimai, kurių neišvengė ir žydai.

1941 metais, nacių armijai užėmus Panevėžį, birželio mėnesį prasidėjo pirmieji žydų tautybės žmonių areštai ir žudynės. 57 areštuotus žydus išvežė į Staniūnų mišką, kuriame jie buvo sušaudyti.

1941 m. liepos mėnesį buvo įrengtas Žydų getas Skerdyklos, Tilvyčio, Jungio,  Upytės ir Klaipėdos gatvių teritorijoje. Iš pradžių gete gyveno 4423 asmenys, iš kurių buvo 417 vaikų iki 6 metų amžiaus.  Žydų perkraustymas buvo vykdomas pagalbinės policijos jėgomis, sutarus su vietine komendantūra.

1941 m. rugpjūčio 17 dieną getas buvo likviduotas ir visi žydai sušaudyti. 8 tūkst. žmonių sušaudyta Kurganavos miške (netoli Taruškų); 4,5 tūkst. žydų sušaudyta Žaliojoje girioje (Klimbalos apylinkėje). Masinių žudynių vietose šiuo metu pastatyti paminklai ir atminties ženklai su užrašais. Panevėžyje karo metais buvo sunaikinta 95 proc. žydų tautybės asmenų.

1945 m., kai kurie evakuoti žydai iš Vakarų Ukrainos, Rusijos, Uzbekistano, Kazachstano ir kitų vietovių tuometinės valdžios buvo atsiųsti į Lietuvą. Sovietinė valdžia stengėsi apgyvendinti kuo daugiau įvairių tautybių žmonių, kad Lietuva būtų daugianacionalinė respublika. Po karo išgyveno tik nedidelė prieškaryje gyvenusių Panevėžio žydų dalis, kuri grįžo į miesto apylinkes. Daugelis iš jų vėliau išmirė arba emigravo į Izraelį ar Ameriką.

1955 m. spalio 16 d. Panevėžio vykdomojo komiteto sprendimu žydų kapinės buvo uždarytos. 1966 metais buvo nuspręsta jas visiškai likviduoti. Likę antkapiai buvo panaudoti įvairių objektų statybose. Statant Panevėžio dramos teatrą dalis antkapinių akmenų buvo panaudoti laiptams ir dekoratyvinei sienai įrengti.

Nuo 1945 iki 1990 m. Panevėžio žydų bendruomenės veikla buvo apmirusi. Per ši laikotarpį iš Lietuvos emigravo apie 10 tūkstančių žydų tautybės asmenų.

Šiandieninė istorija. 1990 metais, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, atgimė ir Panevėžio žydų bendruomenė. Atsikūrė bendruomenės Taryba, kuriai vadovavo istorikas, publicistas, visuomenės veikėjas Anatolijus Fainbliumas. 1991 metais Tarybos pirmininko pavaduotoju išrinktas Gennady Kofman (nuo 2001 m. pirmininkas). Atsikūrusios Panevėžio žydų bendruomenės pagrindinis tikslas ir uždaviniai buvo judaistinių tradicijų, turtingos žydų kultūros išsaugojimas ir puoselėjimas.

1993 metais buvusio geto vietoje Panevėžio miesto savivaldybės ir Žydų bendruomenės pastangomis pastatytas paminklas „Geto vartai“. 1994 metais atidengtas memorialinis ženklas ant buvusio ješiboto pastato (Savanorių g. 11). 2001 metais tokiu pat atminimo ženklu pažymėti žydų maldos namai (Valančiaus g. 4).

Panevėžio žydų bendruomenė vadovaujasi Lietuvos žydų bendruomenės tarybos, kuriai vadovauja dr. Simonas Alperavičius, sprendimais bei rekomendacijomis. Ji palaiko gerus ryšius su kitomis žydų bendruomenėmis, tautinių mažumų bendrijomis bei Panevėžyje esančia Kristaus Karaliaus katedros kurija. Ypatingi draugiški dalykiniai ryšiai sieja Panevėžio žydų bendruomenę su generalvikaru teisės ir teologijos mokslų dr. Robertu Pukeniu ir J.E. Vyskupu Jonu Kaunecku, kurie dalyvauja visuose viešuose bendruomenės renginiuose. Spręsdama įvairius klausimus, bendruomenė glaudžiai bendradarbiauja su Panevėžio miesto ir rajono savivaldybėmis.

Panevėžio žydų bendruomenė bendradarbiauja ir su Panevėžio miesto, rajono, Kupiškio, Rokiškio, Pasvalio ir kitų savivaldybių teritorijose esančiomis, palankiai nusiteikusiomis organizacijomis ir institucijomis. Su Panevėžio 15-ąja, 14-ąja, 9-ta, J.Miltinio mokyklomis, J.Balčikonio ir V.Žemkalnio gimnazijomis palaikomi ypač glaudūs ryšiai. Jose vyksta seminarai, susitikimai, atidaromi „Tolerancijos klubai“. Aukštaitijos regiono mokyklų mokiniai prižiūri masinių žudynių vietas, dalyvauja genocido dienų minėjimuose.

2004 metais Panevėžio miesto savivaldybė paskyrė patalpas bendruomenės būstinei buvusioje Žydų mergaičių gimnazijoje (dabar Jaunimo mokykla, Ramygalos g. 18). Šiuo metu čia vyksta bendruomenės renginiai, pamaldos, Sekmadieninė ivrito mokykla, jaunimo klubų, programos „Šilti namai“, mokiniams ir mokytojams rengiami seminarai ir susitikimai, skirti žydų istorijai studijuoti“ ir kiti darbai. Būstinės patalpose įkurtas Panevėžio žydų istorijos muziejus „Panevėžio žydų istorijos fragmentai“, kurį gali aplankyti panevėžiečiai ir miesto svečiai.

Bendruomenė pastaruoju metu vykdo plačią religinio atgimimo veiklą. Taip pat sprendžiami  socialiniai, edukaciniai, kultūrinės veiklos klausimai. Rengiamos tradicinės šventės: Roše-Šana (Žydų Naujieji Metai), Chanuka, Purim, Pesach ir kt. šventes. Svarbiausias bendruomenės uždavinys – atgaivinti šabo tradiciją, kai visose žydų šeimose uždegamos šeštadieninės žvakės.





 

Daugiau informacijos paie žydų istoriją galite rasti tinklapyje www. eilatgordinlevitan. com www. jewishgen.org, www.eleven.com, www. litjews. org, žydų elektroninėje enciklopedijoje (rusų k.), J. V. Čiplytės knygoje "Mažosios Jeruzalės - Panevėžio žydų istorija", laikraštyje "Lietuvos Jeruzalė" bei Panevėžio spaudoje: "Sekundė", "Panevėžio balsas". Taip pat daug informacijos galite gauti apsilankę Panevėžio m. žydų bendruomenėje. 

Panevėžio žydų vidurinė mokykla

Panevėžio žydų vidurinė mokykla, nors ir neilgai veikusi, suvaidino nemažą vaidmenį. Ypač ja džiaugėsi neturtingi žydai. Jų vaikai turėjo galimybę siekti vidurinio mokslo.

1925 metais vasario 1 dieną ši mokykla atidaryta Panevėžyje. Mokslas prasidėjo vasario 8 dieną. Mokykla iš pradžių dirbo žydų pradžios mokyklos Nr.1 patalpose Laisvės aikštė Nr.40, o vėliau pradžios mokyklos Nr.9 patalpose Ramygalos gatvė Nr.40. Pamokos vyko po pietų, nes iki pietų mokėsi pradinių skyrių mokiniai. Joje buvo dėstoma jidiš kalba. Apie šios mokyklos veiklą yra gana nedaug istorinės medžiagos. Pirmuoju mokyklos direktoriumi buvo paskirtas Peisachas Šimšelevičius. Ji išlaikoma žydų švietimo draugijos lėšomis.

Steigimui leidimas buvo gautas Lietuvos švietimo ministerijoje. Mokestis į metus nustatytas 90 litų vienam mokiniui, bet daug mokinių buvo atleista nuo tokio mokesčio. Čia daugiausiai mokėsi neturtingų žydų vaikai. Kaip speciali dėstymo disciplina buvo įvesta buhalterija. Žydų vaikų tarpe buhalterija buvo laikoma labai svarbia disciplina. 1925-26 metais I ir II klasėse mokėsi 24 berniukai ir 34 mergaitės. Dirbo 8 mokytojai.

Mokykla, palyginus su mieste veikusiomis žydų gimnazijomis, buvo gan nedidelė. Buvo dėstoma tikyba, lietuvių kalba, žydų kalba, aritmetika, geografija, istorija, gamtos mokslai, piešimas, dailyraštis ir darbai. 1926-27 metais vyresnėse klasėse dar prisidėdavo fizika, buhalterija ir vokiečių kalba. 1927 metais vasario 1 dieną laikinai eiti mokyklos direktoriaus pareigas paskirtas Aleksandras Edelšteinas. Jam dar reikėjo įrodyti, kad turi reikalingą mokslo cenzą. 1928 metais spalio 1 dieną mokyklos direktoriumi paskiriamas Aleksandras Edelšteinas. Jam išvykus į užsienį 1929 metais spalio 10 dieną direktore paskirta Chana Chigeraitė.

Panevėžio žydų vidurinėje mokykloje ji dirbo nuo 1928 metų gruodžio 1 dienos. Direktore ji dirbo iki mokyklos uždarymo. Ši mokykla veikė Panevėžyje keliose skirtingose vietose. Švietimo ministro įsakymu 1935 metais liepos 10 dieną mokykla uždaroma. 1934-35 metais mokykloje buvo tik dvi klasės. Dalis neturtingų žydų nesugebėjo mokėti už mokslą.

Panevėžio krašto žydų istorija
Ištraukos iš J.V. Čiplytės knygos "Mažosios Jeruzalės - Panevėžio žydų istorija"
Panevėžio Ješiboto istorija
Galerija

Galerija

Nuorodos

Partneriai

Kontaktai

Kontaktai

Mus galite rasti adresu:

Ramygalos g. 18 Panevėžys

36236 Lietuva

El. p. genakofman@yahoo.com

Mob. tel. +370 611 20882

lt

1

Apie mus

Įstatai

Valdyba

Metinė ataskaita

Kontaktai

Partneriai

Istorija

Gyvenimas

Naujienos

Galerija

Informacija

Renginiai

Projektai

Religinė veikla

Socialinė veikla

Archyvas

Pirmininko pranešimai

Pranešimai spaudai

2007 m.

Apie Panevėžio apskritį

Panevėžio apskrities holokaustas

Siūlome aplankyti

Partneriai ir draugai

Svečiai

Remėjai

en

2005 m. renginiai

2006 m. renginiai

2007 m. renginiai

2008 m. renginiai

2009 m. renginiai

2010 m. renginiai

10

Viršutinės foto

Nuorodos

2006 m.

2005 m.

2008 m.

2009 m.

2010 m.

Panevėžio krašto žydų istorija

Klubinis darbas Hesed

Šilti namai

Ištraukos iš J.V. Čiplytės knygos "Mažosios Jeruzalės - Panevėžio žydų istorija"

Foto

11

Panevėžio Ješiboto istorija

1

About us

History

Life

News

Gallery

Information

Friends and partners

Socialinės programos

Holokaustas Panevėžyje

Žydų žudymai Troškūnuose

Pasvalio žydų tragedija

Rokiškio holokausto aukos

Biržų holokaustas

Kupiškio žydų holokaustas

Ramygalos žydų tragedija

Projects

Panevezys Jews today

Opening of Memorial “The Grieving Jewish Mother” by Keith W. Kaye

Contacts

10 Photo

foto

Events

2010

2009

2008

2011 m. renginiai

2011 m.

Apie mus rašo

Pasaulio tautų teisuoliai gelbėję žydus

2012 m.

2012 m. renginiai

2013 m.

2013 m. renginiai

2014 m. renginiai

Naujienos

2014 metai

2014 m.

2015 m. renginiai

2015 m.

2015 metai

2016 metai

2015

Viešieji pirkimai

2016 m. renginiai

Kovo 8-sios šventė

skelbimai

2017

2016 m.

2016

2017 metai

2017 m.

2017 m. renginiai

Susirinkimai