Kad mūsų palikuonys niekada neužmirštų apie tai, kad nedaugeliui pasisekė išgyventi. Vienas iš ciklo straipsnių apie stažuotę Tarptautinėje mokykloje, tyrinėjančioje Holokausto istoriją – Yad Vasheme

2014 m. rugpjūčio 16 d. lėktuvas su Lietuvos švietimo darbuotojais ir valstybinių bei kitų organizacijų atstovais nusileido Tel – Avivo oro uoste. Visi stažuotojai pagal projektą, organizuotą Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti, kurią paruošė vykdantysis direktorius Ronaldas Račinskas ir vyriausioji specialistė Ingrida Vilkienė, atvyko į šventąją žemę. Stažuotė įvyko Tarptautinėje mokykloje, tyrinėjančioje Holokausto istoriją,Yad Vasheme,  kur buvo pristatytas visas Yad Vashemo kompleksas, esantis ant Atminimo (Har Azikaron) kalno, Jeruzalėje. Buvo specialiai paruošta programa, per kurią dėstytojai, profesoriai, daktarai, Holokausto liudininkai rengė paskaitas apie Holokaustą, jo istoriją ir pasekmės po II-ojo pasaulinio karo. Tokie projektai, kurį bendromis jėgomis sukūrė Yad Vashemas ir Tarptautinė komisija yra viena iš pagrindinių investicijų į Lietuvos ateitį mokant jaunimą tolerancijos ir kultūros.

Yad Vashemas įkurtas 1953 metais, tyrinėja Holokausto istoriją. Prieš 13 metų jame pradėjo veikti Tarptautinė mokykla.

Visas vienuolika stažuotės dienų mus lydėjo ponas Frederik Dračinsky, vienas geriausių Yad Vashemo darbuotojų ir grupės vadovė Ingrida Vilkienė. Stažuotė buvo suskirstyta į dvi dalis: paskaitas (lekcijas) ir praktinius pamokas bei virtualius užsiėmimus.

Reikia pabrėžti, kad šioje stažuotėje viskas buvo organizuota aukščiausiame lygyje – nuo pamokų iki transporto ir apgyvendinimo. Visa tam sukurti buvo įdėtas milžiniškas ir sunkus Tarptautinės komisijos vyr. specialistės Ingridos Vilkienės ir Yad Vashem atstovo Frederik Dračinsky darbas.

Vienas reikalas yra susipažinti su Yad Vashemu iš interneto, knygų, publikacijų, bet visai kitaip yra pačiam išgirsti Yad Vashemo mokslininkus, jų paskaitas ir savo akimis pamatyti surinktus archyvus, praeiti visus Yad Vashemo skyrius – visa tai keičia žmogaus suvokimą, požiūrį į gyvenimą žmogus pradeda kitaip suprasti Holokausto tragediją. Ten esant, rodos, pats išgyveni visą Holokausto siaubą.

Kyla klausimas kaip galima įvertinti Yad Vashemo darbą ir visus jų surinktus archyvus, įrengtus muziejus ir apskritai visą kompleksą, kurio plotas užima kaip mažo miestelio plotą?

Nuo pat ryto Izraelio kultūros ministerijos atstovė Roza Zlatopolskaja mums surengė pažintinę ekskursiją po Jeruzalės miestą. Aplankėme Jeruzalės senamiestį. Izraelio sostinėje mus žavėjo viskas – aplinka, architektūra, vietiniai gyventojai, nenutrūkstami turistų srautai... Bet pagrindinis mūsų grupės tikslas buvo – sužinoti žydų tautos istoriją, jos likimą.

Po ekskursijos – praktinio užsiėmimo visi su Yad Vashemo atstovu Frederiku Dračinskiu skubėjome pamoką bendruomenėje „Dalina“. Per kelias valandas visa grupė praėjo ir pamatė visus Europos miestus ir miestelius, kur buvo žydų bendruomenės. Didelės bendruomenės kaip Varšuvos, Vilniaus ir pan. iškalti akmenyse didelėmis raidėmis, o mažesnės bendruomenės – mažesnėmis raidėmis. Taip sukurta prieškarinis Europos žydų bendruomenių žemėlapis Neapsakomas jausmas buvo pamatyti tą didžiulį Europos žemėlapį iš viršaus, kuriame surašytos visos buvusios žydų bendruomenės. Prieš antrąjį pasaulinį karą pasaulyje gyveno 18 mln. žydų! Dabar mes tegalime tik įsivaizduoti, koks anksčiau virė gyvenimas su tradicijomis, papročiais.

Kita paskaita buvo apie žydų kultūros jidiš kalba likimą Lietuvoje. Ją mums pristatė daktaras Mordehai Maškovski. Mes išgirdome garsiausias žydų litvakų asmenybes. Daugiau nei 1000 metų Europos žydai kalbėjo jidiš kalba, o hebrajų kalba iki šiandien skaitosi „šventąją kalba, kuria parašyta žydų Tora. Manoma, kad 1272 m. atsirado jidiš kalba.

1913 m. Rusijos imperijoje gyveno 5 mln. žydų, 90 proc. jų kalbėjo jidiš kalba. Per Holokaustą 5 mln. kalbančių jidiš žuvo. Idel Mark surinko grupę profesorių iš viso pasaulio, kurie siuntė laiškus į mažus miestelius ir tokiu būdu rinko jidiš kalbos žodyną. Deja, žodynas nebuvo pilnas.

Daktaras Mordehai Maškovski papasakojo apie rašytoją Abraomą Kapilovičių, kuris gimė Vilniuje 1913 m.,mirė 2004 m. Izraelyje. Jis sugebėjo surinkti žydų folkloro prakeikimus, kurios savo kūriniuose išreikšdavo su humoru. Rašytojas specialiai eidavo į Vilniaus turgavietę ir užrašinėdavo prakeikimus, išgirstus iš turgininkų, kurie juos sakydavo viens kitam.  Keli pavyzdžiai iš prakeikimų: kad tau viena koja sudžiūtų, arba, kad tau skiedra į akį įkristų, o šiaudas - į ausį, kad nežinotum nuo ko pradėti.

Didelį stažuotojų susidomėjimą patraukė dr. Zief Draševskio paskaita apie žydus, dievą ir istoriją. Jis kalbėjo apie žydų talmudą, kuris yra išverstas į visas pasaulio kalbas. Paskaitos metu klausytojai daugiau sužinojo apie žydų torą ir talmudą. Lektorius pabrėžė, kad žydai daugelį metų pastoviai buvo išvaromi iš savo gyvenamųjų vietų. Dėl to jie tapo ištvermingesni, kantresni. Dauguma Europos šalių vadovai buvo suinteresuoti žydų neišvaryti. Lietuvos kunigaikštis Gediminas net pakvietė žydus į šalį ir suteikė jiems įvairių teisių.

Savo paskaitoje daktaras Arkadijus Zelcevas, apšvietė auditoriją apie Sovietų kariuomenės aneksiją 1939-1940 m. Po aneksijos prasidėjo deportacijos ir trėmimai. Lietuva prarado savo nepriklausomybę. Per 1941 m. po aneksijos, iš Lietuvos ištremti 17 501 lietuvis ir  2600 žydų. Latvijoje - 15 424 latvių ir 1771 žydas ištremti. Estijoje išvežti 9254 estai ir 429 žydai. Vakarų Ukrainoje – 11923 ukrainiečiai, vakarų Baltarusijoje – 24 226 žmonės ištremti. Besarabijoje ir Šiaurės Ukrainoje ištremti 30 389 žmonės. Dauguma ištremtųjų buvo buržuazija (turtingieji), stambūs prekybininkai, kontrrevoliucijos partijos nariai, kariškiai ir žandarmerijos vadovai.

Žydų skaičius 1926-1936 metais buvo:

Šalis

1926 m.

1939 m.

Žydų gyventojų skaičius

% visų gyventojų

Žydų gyventojų skaičius

% visų gyventojų

Ukraina

1 574411

5,4

1 532772

5,0

RSFR

585 295

0,6

956 599

0,9

Baltarusija

407 059

8,2

375 092

6,7

SSRS

2 671499

1,8

3 028539

1,8

 

Rugpjūčio 19 dieną visi stažuotojai buvo supažindinti su Yad Vashemo archyvu, veikla, struktūra ir dalinai su dokumentų baze. Įdomu buvo pamatyti dokumentus su fašisto, pagrindinio II-ojo pasaulinio karo nusikaltėlio - Adolfo Hitlerio parašais. Taip pat, koncentracijos stovyklos Aušvico schemas ir foto nuotraukas. Pagrindinis Yad Vashemo archyvo tikslas – surinkti duomenis apie nužudytus žydus Holokausto metu. Šiandien Yad Vasheme yra surinkta ir išsaugota apie 4,5 mln. dokumentų, liudijančių apie nužudytus žydus. Tai Yad Vashemo darbuotojų kruopštus ir ilgametis darbas.

Vienas iš Yad Vashemo skyrių vadovų, ponas Alex Zengin parodė keletą saugyklų, kur laikomi tūkstančiai dokumentų.

 Ištrauka iš ciklo. Laukite tęsinio.

Klausimas Gennady Kofman užduotas kraštotyrininkės Joanos Vigos Čiplytės

Papildomas klausimas Gennady Kofman:

 

(J.V. Č.) Prašau papasakokite, kaip kilo idėja Atminties skvere sukurti memorialą?

 

(G.K.) Tenka prisiminti 1955 metus. Tais metais buvo uždarytos miesto žydų kapinės. 1966 metais – likviduotos, įrengtas skveras. To meto miesto pareigūnai padarė pagrindinę klaidą – likviduodami žydų kapines nusižengė Tarptautiniams nutarimams – saugoti kapines, kaip kultūros paveldą 75-rius metus. Neužilgo sekė ir kita  klaida – žydų kapinių akmenys su matomais jidiš užrašais buvo įmūryti į miesto Laisvės a. dekoratyvinė sienelę prie J.Miltinio dramos teatro ir buvusios Sinagogos. Padarytas klaidas imta taisyti tik 1997 metais – kada buvo priimti ir patvirtinti Tarybos sprendimai.Taisyti klaidas skatino ne tik atsikūrusi miesto žydų bendruomenė, bet ir žydai litvakai, atvykę į Panevėžį ieškodami savo genties šaknų iš JAV. Izraelio, Afrikos ir kitų valstybių. 1997 metais kreipiausi į Panevėžio miesto merą prašydamas, kad iš dekoratyvinės sienelės būtų išimti akmenys su ryškiai skaitomais jidiš užrašais. Buvo išimta 16 m3 akmenų. Pilnumoje dekoratyvinės sienelės buvo išardytos apie 2006 - 2007 metus rekonstruojant Laisvės a. [rekonstrukcijos autorius arch. V.Klimavičius]. Išimti akmenys buvo perduoti saugoti UAB ,,Panevėžio gatvės“. Tada man ir kilo idėja sukurti memorialą, pastatyti paminklą, deramai įamžinti paminklinių akmenų dalis. Savivaldybė skyrė 10 tūkst. litų. Sukurti  paminklą buvo rekomenduota skulpturji  V it Tallat Kelpšai, kapinių infrastruktūrą – arch. V.Klimavičiui. Nesant lėšų [ sąmata per 200 tūkst. litų] – projektas atidėtas. Apie žydų kapinių sutvarkymą, memorialo kūrimą išsamiai rašė žiniasklaida. Nuo 2004 metų konkrečiai pradėjau dirbti prie šio projekto.  Iš JAV Panevėžyje lankėsi Michail Levy, kuris žydų bendruomenės būstinėje buvo supažindintas su kapinių memorialo kūrimu. Svečiui patiko ir jis nutarė būti šio projekto rėmėju, nes Panevėžys jo protėvių žemė, čia palaidoti jo artimieji. Svečias įsipareigojo supažindinti litvakus, išeivius iš Panevėžio, su šio memorialo kūrimu. Plito informacijos srautai, susirašinėjimai. Daugėjo pritarinčių įgyvendinant šį unikalų projektą. Michail Levy pirmasis aukojo lėšas paminklo pastatymui.

Paminklo sukūrimui buvo paskelbtas konkursas. Laimėjo skulp. Vytautas Tallat-Kelpša. Mano pasiūlymu buvo nutarta sukurti Liūdinčios žydės motinos simbolį, suklupusios prie žuvusių, palaidotų artimųjų kapo. Žydų tradicijoje – motina yra gyvybės saugotoja, tradicijų puoselėtoja, pagal motinos liniją perduodama vaikams žydų tapatybė.

Iš pateiktų 10 eskizų, atrinktas dabartinis variantas ,,Liūdinti žydų motina“. Paminklas iškilmingai bus atidengtas 2009 metų rugsėjo 24 dieną. 

       Nuoširdžiai dėkoju Panevėžio miesto Savivaldybės Tarybos nariams,  buvusiam merui Vitui Matuzui, merui Povilui Vadopolui, vicemerui K. Vainauskui,  arch. R. Lukšui, skulp. Vytautui Tallat-Kelpšai,  Loretai Paškauskienei – Panevėžio miesto savivaldybės administracijoa kultūros paveldo skyriaus vedėjai, arch. V.Klimavičiui.

 

 

"Izraelio saugumas ir taika Artimuosiuose Rytuose yra moralinė ir politinė ES atsakomybė" - G. Kofman pranešimas

      2006 metų lapkričio 10–11 dieną Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultete surengta tarptautinė mokslinė konferencija. Greta garbių lektorių pranešimus skaitė: Gennady Kofman, Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas. „Izraelio saugumas ir taika Artimuosiuose Rytuose yra moralinė ir politinė ES atsakomybė“; Panevėžio vyskupijos generalvikaras dr. Robertas Pukenis „Valstybės suverenitetas ir Europos sąjungos plėtra“, „Teisės vaidmuo, išsaugojant tautinį tapatumą Lietuvoje globalizacijos kontekste“ ir „Tautinio tapatumo išsaugojimas Europos Sąjungoje“.

Diplomatinė misija

Diplomatinė misija

( nuomonė)

Kvietimą dalyvauti Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti organizuotame seminare «Istorinė sąmonė ir tolerancijos ugdymas», skirtame mokyklų vadovams, mokytojams ir švietimo darbuotojams, (seminaras įvyko Vilniuje 2013 m. lapkričio 19 d.) aš priėmiau su malonumu ir viltimi. Juk mums, nedidelės miesto žydų bendruomenės nariams, gyvybiškai svarbūs kontaktai su Lietuvos jaunimu, kad galėtume papasakoti apie save – žydus ir supažindinti vaikus ir jaunimą su beveik 700 metų trunkančios Lietuvos žydų istorijos faktais. Šioje sferoje mes esame nemažai pasiekę. Būtina pabrėžti, kad labai vertingą pagalbą šioje veikloje mums teikia Tarptautinės komisijos direktorius Ronaldas Račinskas ir švietimo  programų koordinatorė Ingrida Vilkienė. Šie švietėjai vykdo diplomatinę misiją Lietuvos mokytojų ir jaunimo tarpe.

 Ronaldas Račinskas savo pranešime paneigė kai kurių politikų nuomonę, tvirtinančių, kad didžioji Lietuvos žydų dalis buvo išgelbėta. Jis pabrėžę, kad tolerancija - tai mūsų gyvenimo aspektas, kuris prideda jaunimo auklėjimui daug visapusiškos krypties. Jis papasakojo apie pagrindines jo vadovaujamos komisijos prerogatyvas tai: Holokausto istorija, antisemitizmo priežastys ir pasekmės, tarpnacionaliniai santykiai.

 Seminaro metu teko išklausyti mano, ir kitų dalyvių nuomone,  teisingą istoriko dr. Alfredo Rukšėno pranešimą, apie žydų žudynėse dalyvavusių žmonių biografijas. Savo darbe dr. Alfredas Rukšėnas išdėstė Holokausto priežastis, išskirdamas jas į keletą grupių. Kas aiškiai leidžia įsivaizduoti  to meto „paveikslą“ sustatant žydų genocido dalyvius. Aišku, dėl laiko stokos, jis negalėjo išdėstyti visos savo disertacijos. Mums prireiks nemažai laiko norint susipažinti ir išanalizuoti pilną disertacijos variantą. Anrtoje seminaro dalyje man ir Aleksandrui Zareckij pasisekė dar labiau – išgirdome puikų Ingridos Vilkienės pranešimą apie lietuvius, gelbėjusius žydus nuo pražūties. Pranešėja jautriai pasakojo situacijas, kuriose atsidurdavo ir gelbėtojai, ir persekiojami žydai. Manome, kad tokia pranešėjos pozicija prasismelkė giliai į kiekvieno salėje buvusio žmogaus sielą.

Seminaro dalyvis Gennady Kofman įteikdamas tik išleistą Panevėžyje knygą „Panevėžio žydų istorijos fragmentai. Praeitis ir dabartis“, padėkojo organizatoriams Ronaldui Račinskui ir Ingridai Vilkienei, taip pat dalyvavusiems mokyklų ir gimnazijų direktoriams bei pedagogams už jaunimo tolerancijos ugdymą kitų tautybių žmonėms. Jis pasakė: Komisija per mokytojus bendradarbiauja su moksleiviais ir tokiu būdu vykdo visapusišką jaunimo auklėjimą.

 

Visi pranešėjai labai vaizdingai parodė visus anų metų tragedijos veikėjus. Nedidelis išgelbėtų žydų skaičius, bet tos išgelbėtos gyvybės prisidėjo prie to, kad šiandien Lietuvoje yra žydų bendruomenė, nebuvo visiškai sunaikinta Šiaurės Jeruzalės kultūra. Būtent kultūrinės žydų tradicijos palaikymui pasitarnauja ir Vilniaus Saulėtekio vidurinės mokyklos (direktorė p. Reiza Zinkevičienė) mokinių ir mokytojų  parodyta muzikinė pjesė Šolom Aleichemo kūrinių motyvais - „Keletas berniuko Motelio istorijų“. Spektaklis buvo pristatytas seminaro dalyviams ir Vilniaus miesto visuomenei Tolerancijos centre. Jo tikslas buvo supažindinti žiūrovus su žydų muzika, dainomis, šokiais, o taip pat žydų tradicijų elementais. Tačiau po spektaklio pasidarė liūdna – juk buvo parodyta dalis dingusių, išnaikintos žydų kultūros ir  gyvenimo fragmentų.

Esu giliai dėkingas seminaro dalyviams ir organizatoriams už jų veiklą, kuri nukreipta į tolerancijos ugdymą ir gerų tarpnacionalinių santykių plėtojimą.

Panevėžys,                                                                                        Gennady Kofman

2013 11 20                                                                    Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas

                                                                                                  

 

                                                                         .

„Žydai Lietuvoje“ . „Atminkime, kad mūsų palikuonys niekada neužmirštų apie tai, jog nedaugeliui pasisekė išgyventi“.

„Panevėžio žydų kapinės. Istorija ir likimas“.

Jūsų ekscelencijos, gerbiamas ponas mere, gerbiami konferencijos dalyviai

Kai kurie visuomenės veikėjai, rašytojai ir politikai ėmė tvirtinti, kad Lietuvoje ir net Europoje labai daug dėmesio skiriama žydams, kad Holokausto tema ne tokia jau aktuali, kaip akcentuoja žydai.

Noriu akcentuoti, kad žydų tautos tragedija- tai pasaulinio masto tragedija ir jei šiandien to neįvertinsime ir nepadarysime išvadų, tokios tragedijos kartosis ir ateityje- tik kitoms tautoms ir kitoms religinėms konfesijoms.

Žydai Lietuvoje gyvena daugiau nei 700 metų. Žydų apsigyvenimas dabartinėje Lietuvos teritorijoje intensyvesniu tapo tik XVIII a. pirmojoje pusėje, kai siekiant atgaivinti dėl didelių demografinių nuostolių ir politinių suiručių smukusį miestų ir miestelių ūkinį gyvybingumą, jų savininkai teikė žydams kurtis palankias privilegijas. Žydai į Lietuvą atnešė kultūrą, kuri yra laikoma senesnė už senovės graikų ir romėnų kultūras, ji yra laikoma viena seniausių pasaulio istorijoje.  Pagrindinė žydų tikėjimo nuostata – 10 Dievo įsakymų- tapo elgesio etalonu ne tik jiems, bet ir kitų tautų žmonėms: nežudyk, nepaleistuvauk, nevok, neliudyk neteisingai prieš savo artimą, negeisk nei savo artimo namo, nei jo žmonos, nei nieko ką turi tavo artimas. Šios ir kitos dorovinės taisyklės buvo užrašytos į Tanachą (žydų Biblija), kurį krikščionys vadina Senuoju Testamentu. Žydai, kaip ir visos Lietuvoje gyvenančios tautos, turėjo savo tradicijas ir papročius, savo mokyklas ir kultūros centrus, ligonines ir prieglaudas, maldos namus ir savo kapines.

Panevėžio žydų kapinės ir jų tragedija

 

Panevėžyje ir jo apylinkėse, apsigyvenus pirmosioms žydų šeimoms, atsirado būtinybė netoli sinagogos turėti savo kapines. Pagal žydų tradicijas, mirusysis turi būti palaidotas mirties dieną iki saulės laidos, todėl į kapines turėjo vesti kuo trumpesnis kelias. Kadangi tuo metu Panevėžys buvo nedidelis miestas, todėl kapinės įsikūrė miesto pakraštyje, vėliau plečiantis miesto teritorijai, žydų kapinės atsidūrė pačiame miesto centre.

 Šiandien galime konstatuoti, kad Panevėžio žydų kapinės atsirado daugiau, kaip prieš 200 metų.  Miesto plėtra ir gyventojų skaičiaus didėjimas tapo kapinių tragiško likimo pagrindu.

Panevėžio žydų kapinės, kaip ir kiti žydų paveldo paminklai, yra  įtrauktos  į Lietuvos kultūros paminklų paveldo registrą ir yra  istorijos paminklas. Kapinėse buvo palaidota daug garsių žmonių, rabinų, kurie buvo laikomi tautos šviesuoliais,  gydytojų, mokytojų ir kitų inteligentijos atstovų, žydų amatininkų ir paprastų žmonių. Šiandien Panevėžio žydų bendruomenės archyve yra saugomas tikslus  palaidotųjų sąrašas nuo 1872 iki 1940 metų. Per tą laikotarpį buvo palaidoti 6934 žmonės.  Panevėžio žydų bendruomenės pastangomis visi archyvo duomenys buvo susisteminti ir šiuo metu turime rezultatus: galime išvardinti to meto žydų demografinius  rodiklius,  visų miesto gatvių pavadinimus, nustatyti įvairių epidemijų laiką ir trukmę, išvardinti pagrindines Panevėžio miesto ir jo  apylinkių žydų tautybės gyventojų profesijas, jų užimtumą. Taip pat yra žinomos visų Panevėžio apylinkėse dirbusių rabinų pavardės.

 Į Panevėžį atvyksta nemažai čia gyvenusių žydų palikuonių, atvyksta aplankyti kapų, pagerbti giminaičių atminimo. Nuo šiandien nei jiems, nei mums čia gyvenantiems, nebereikės jaustis nepatogiai ar kaltiems dėl sunaikintų kapinių. Šiandien Atminimo skvere, bus atidarytas memorialas,  skirtas atminti mirusiems ir žuvusiems Panevėžio krašto žydų ir kitų tautų žmonėms.

Šitų kapinių tragedija prasidėjo 1955 metais kovo 17 dieną, kai miesto Vykdomasis komitetas nusprendė uždaryti kapines, esančias Sietyno gatvėje, o po 11-os metų buvo nuspręsta jas likviduoti ir toje vietoje įkurti miesto parką. Buitinio aptarnavimo kombinatui buvo pavesta išvežti iš kapinių teritorijos visus paminklinius akmenis.

Iki 1940-ųjų metų žydų kapinėse buvo keletas tūkstančių paminklų, kurie turėjo ne tik istorinę, bet ir meninę vertę. Neatsižvelgiant į tai, paminklinius akmenis buvo leista panaudoti statybose, bei asfaltuojant

kelius. Dalis pačių didžiausių paminklinių akmenų, panaikinus žydiškus rašmenis, buvo panaudoti ne žydų paminklų gamyboje. Taip buvo sunaikinta žydų- lietuvių istorijos akmeninė knyga.

Ir tik po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, 1990 lapkričio 7d. Lietuvos Aukščiausios Tarybos Prezidiumas priėmė nutarimą “Dėl žydų genocido aukų palaidojimo vietų ir žydų kapinių sutvarkymo”.

Šiandien mes turime žmonių, kurie kuria kitokią istoriją, tai- Bronislava Lisiūtė, moteris gyvenanti iš pensijos, prisidėjo prie paminklo statybos. Žmogiškumo istorija susideda iš mažų fragmentų, kurie evoliucijos eigoje tampa istoriniais faktais.

Šiandien su mumis Panevėžio m žydų garbes nariai kurių tėvai, seneliai ir artimieji Antrojo pasaulinio karo  metais gelbėjo žydus. Teisuoliai - tai mūusų istorija-žmogiškumo, teisingumo ir doros pavyzdžiai ugdant tolerantišką  XXI amžiaus demokratinės valstybės pilietį.

     Šiandien mes galime pasidžiaugti, kad daugelio geranoriškų mūsų miesto  žmonių dėka, istorinė klaida yra ištaisyta.  Panevezio žydų kapines sutvarkitas ir bus atidaritas memorialas, geranoriškumo ir toliarancijos dėka  Savivaldybės administracijos , o taip pat buvusį miesto merą Vitą Matuzą bei dabartinį merą Povilą Vadopolą, taip pat  mero pavaduotojus Kastytį Vainauską ir Petrą Luomaną, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėją Saulių Matulį, dizainerį Romualdą Lukšą, paveldos skirjos vedeja Loretą Paškevičienę,  arhitektas Vitautas Klimavičus, skulptoris Vytautas Tallat Kelpša padarita didele istorenė darba  . Dėkoju generaliniams rėmėjams: čia esantiems salėje, atvykusiems iš JAV daktarui Keith Kaye, Valda Kaye, jų dukrai Jessica M. Kaye ir jų šeimos nariams, čia dalyvaujantiems Jurijui ir Svetlanai Grafmanams, iš Vilniaus atvykusiems Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkui dr. Simonui Alperavičiui, Simonui ir Margaritai Gurevičiams, Ukmergės žydų bendruomenės pirmininkui Artūrui Taicui, visem svecam iš Kauno Žydų bendruomenes, Šaulju ir Klaipedos žydų bendrųomenems. Taip pat noriu padėkoti rėmėjams:Arvydas Daunoravičius Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie LRV  generalinis direktorius .   J. E Vladimirui Čchykvadze. Nepaprastasis ir įgaliotasis Rusijos ambasadorius Lietuvoje.

-      Vyriausiam konsului  Rusijos Federacijos ambasadai  Aleksandrui Pikalevui,  J. E.  Chen Ivri Apter. Nepaprastasis ir įgaliotasis Izraelio ambasadorius Lietuvoje ir Latvijoje. Amerikos fondui Lietuvos ir Latvijos žydams paremti, Panevėžio Gyvojo Dievo krikščionių bažnyčiai taip pat noriu padėkoti ir Panevėžio žydų bendruomenės nariams už supratimą, kantrybę, pagalbą, bei finansinę paramą.

Tarptautinė konferencija ir memorialo atidarymas neapsiriboja vien tik šios dienos renginiais. Panevėžio žydų bendruomenės patalpose atidaryta foto ekspozija apie Panevėžio krašto žydų istoriją, taip pat šiandien bus pristatyta pirmoji knyga apie mūsų miesto žydų istoriją, kurią parašė publicistė Joana Viga Čiplytė. Dar vienas didelės toliarancijos pavyzdys- tai Panevėžio dramos teatro aktoriaus ir režisieriaus Valerijaus Jevsejevo pastatytas spaektaklis “Visada tavo, Ana Frank”,  talentingo ir jautraus žmogaus darbas, kuriam pavyko sukurti jaudinantį scenos dokumentą ne apie karo baisumus, ne apie stulbinančius mirusių žydų skaičius. Šis spektaklis, kaip sakė pats režisierius, yra skirtas žmogiškumui ir meilei, tikėjimui ir vilčiai. Tokiomis šviesiomis mintimis ir norėčiau baigti savo pranešimą.

 

Report in English for international conference. Jewish in Lithuania: Panevėžys Jewish Cemetary. History and destiny

International Conference JEWISH IN LITHUANIA

Panevėžys Jewish Cemetery. History and Destiny

 

Gennady Kofman, Panevėžys, 24-09-2009

 

 

Your Excellencies,

Dear Mr. Mayor,

Dear Participants of the Conference,

 

Summary

 

Some public men, writers and politicians assert that much attention is given in Lithuania and Europe to Jewish and that the theme of  Holocaust is not so topical as Jewish emphasize.

 

I would like to stress that the tragedy of Jewish nation is a global tragedy and if today we do not evaluate this enough and do not make conclusions , tragedies like this will be repeated in the future- only for other nations and other religious confessions.

 

Jewish live in Lithuania for more than 700 years. Settlement of Jewish in the present teritory of Lithuania intensified in the first half of the eighteenth century when owners of towns and cities gave certain privileges to Jewish with the aim to revive economy after demographic losses and political upheavals. Jewish brought to Lithuania  their culture which is one of the oldest in the world, is older than ancient Greek and Roman cultures. The main attitude of Jewish belief – 10 Commandments became standard for behaviour of other nations. These and other moral rules were written down in the Jewish Bible what is by christians called the Old Testament. Jewish as well as other nations living in Lithuania had traditions and customs of their own, schools, cultural centres, sinagogues, churches and cemeteries.

 

After Jewish settled in Panevėžys the cemetery was established in the outskirts of the town. Panevėžys was a small town then. Later when Panevėžys developed and expanded the cemetery became part of the town centre.

 

Today we can say that Jewish cemetery in Panevėžys appeared more than 300 years ago. Town development and increase of population became the basis of the tragic fate of the cemetery. Panevėžys Jewish cemetery as well as other monuments of Jewish heritage is on the list of  monuments of Lithuanian cultural heritage.  Many well known people were buried in this cemetery: raibbis,doctors, teachers, craftsmen and ordinary people.Today Panevėžys Jewish Community archives have a detailed list of those, buried in the period  1872-1940. 6934 people were burried in that period. All the data of the archives has been systematized and at present we have the result: demographic indicators of that period are known, we know all the names of the streets of that period, we can determine the time and duration af all the epidemics of the city, we can enumerate the professions and jobs of Jewish citizens, names of rabbis who have worked in Panevėžys and its surroundings.

 

Panevėžys is visited by descendants of Jewish who have lived here, they want to visit the cemetery and to commemorate their relatives. Since today they and we, who live here, can feel better. Today in Remembrance Square the memorial to commemorate dead people of Jewish and other nations who lived in Panevėžys and its surroundings will be opened.

 

The tragedy of this cemetery started on March 17 in 1955 when City Excecutive Committee carried a decission to close the cemetery in Sietynas Street and 11 years later it was decided to demolish them and to establish a city park in this place. All the monuments were taken away as well.

 

Till the year 1940 a couple of  thousands of monuments were of historic and artistic value. In spite of this fact it was allowed to use the monuments for street and house constructions. Part of the biggest monuments were used as monuments not for Jews after Jewish letters were cleaned away. In such a way a Jewish –Lithuanian history book in stone was demolished.

 

Only on November 7, 1990, after the restoration of Lithuania‘s independence The Supreme Council of Lithuania has carried out the decision „Concerning arrangement of burrial places of genocide victims and Jewish cemeteries.“

 

Today we have people who create quite another history: Bronislava Lisiūtė- a woman who subsists only on pension contributed to the erection of the monument. Human history consists of little fragments which become history facts in the run of evolution.

 

Today we can only be happy that thanks to many good-willed people of our city the historic mistake has been corrected. I would like to mention employees of City Municipality Administration, former mayor of the city Mr. Vitas Matuzas, the present mayor of Panevėžys Mr. Povilas Vadopolas, also Deputy Mayors Mr. Kąstytis Vainauskas and Mr. Petras Luomanas, Head of Architecture Department Mr. Saulius Matulis, city designer Mr. Romualdas Lukšas, Mrs. Loreta Paškevičienė. Thanks to these people and their good will and tolerance today a Memorial will be unveiled on the spot of Jewish cemetery. Many thanks to major sponsors from the USA who are present here in this hall: dr. Keith Haye, Valda Kaye, their daughter Jessica M. Kaye and members of their family, Mr. Jurijus and Mrs. Svetlana Grafman, dr. Simonas Alperavičius- Chairman of Jewish Community of Lithuania who came from Vilnius, Mr. Simonas and Mrs. Margarita Gurevičius, Mr. Artūras Taicas- Chairman of Jewish Community of Ukmergė. Also many thanks to the Minorites Department by the Government of Lithuania, Embassy of Russian Federation, Embassy of Israel, American Fund for Supporting Jews of Lithuania and Latvia, Panevėžys Christian Church, and also my thanks go to the members of Panevėžys Jewish Community for their support, good will, help and financial assistance.

 

Today we have not only International conference  and unveiling the Memorial. Photo exhibition about history of Jews of Panevėžys is opened in the headquarters of Panevėžys Jewish Community. Today the first book about history of Jews of our city written by Joana Viga Čiplytė will be presented. One more example of great tolerance- play „Forever yours, Ana Frank“ , created in Panevėžys Drama Theatre by Valerijus Jevsejevas. This performance is dedicated to humanity and love. With these bright thoughts I would like to end my presentation. Thank you for your attention.

 

Pirmininko pranešimai
Pranešimai spaudai
Apie mus rašo
Naujienos
Viešieji pirkimai
Galerija

Galerija

Nuorodos

Partneriai

Kontaktai

Kontaktai

Mus galite rasti adresu:

Ramygalos g. 18 Panevėžys

36236 Lietuva

El. p. genakofman@yahoo.com

Mob. tel. +370 611 20882

lt

1

Apie mus

Įstatai

Valdyba

Metinė ataskaita

Kontaktai

Partneriai

Istorija

Gyvenimas

Naujienos

Galerija

Informacija

Renginiai

Projektai

Religinė veikla

Socialinė veikla

Archyvas

Pirmininko pranešimai

Pranešimai spaudai

2007 m.

Apie Panevėžio apskritį

Panevėžio apskrities holokaustas

Siūlome aplankyti

Partneriai ir draugai

Svečiai

Remėjai

en

2005 m. renginiai

2006 m. renginiai

2007 m. renginiai

2008 m. renginiai

2009 m. renginiai

2010 m. renginiai

10

Viršutinės foto

Nuorodos

2006 m.

2005 m.

2008 m.

2009 m.

2010 m.

Panevėžio krašto žydų istorija

Klubinis darbas Hesed

Šilti namai

Ištraukos iš J.V. Čiplytės knygos "Mažosios Jeruzalės - Panevėžio žydų istorija"

Foto

11

Panevėžio Ješiboto istorija

1

About us

History

Life

News

Gallery

Information

Friends and partners

Socialinės programos

Holokaustas Panevėžyje

Žydų žudymai Troškūnuose

Pasvalio žydų tragedija

Rokiškio holokausto aukos

Biržų holokaustas

Kupiškio žydų holokaustas

Ramygalos žydų tragedija

Projects

Panevezys Jews today

Opening of Memorial “The Grieving Jewish Mother” by Keith W. Kaye

Contacts

10 Photo

foto

Events

2010

2009

2008

2011 m. renginiai

2011 m.

Apie mus rašo

Pasaulio tautų teisuoliai gelbėję žydus

2012 m.

2012 m. renginiai

2013 m.

2013 m. renginiai

2014 m. renginiai

Naujienos

2014 metai

2014 m.

2015 m. renginiai

2015 m.

2015 metai

2016 metai

2015

Viešieji pirkimai

2016 m. renginiai

Kovo 8-sios šventė

skelbimai

2017

2016 m.

2016

2017 metai

2017 m.

2017 m. renginiai

Susirinkimai