Bendruomenė  bendradarbiauja su Panevėžio m. ir rajono savivaldybėmis. Kartu įvykdė tokius projektus:
1. sutvarkytos masinės žydų žudynių vietos ir pastatytas memorialas "Liūdinti žydų motina" Panevėžio žydų kapinėse Atminties skvere.
 2010 m. birželį PŽB vykdė projektą, skirtą sutvarkyti Panevėžio žydų masinių žudynių vietų sutvarkymui.
Pirmiausiai PŽB nariai sutvarkė senąsias Panevėžio m. žydų kapines, kur prieš metus buvo pastatytas memorialas, pervardintas parkas iš Sietyno skvero į Atminties skverą.
PŽB nariai kartu su moksleiviais vyko į masinių žudynių vietas, esančias Kurganavos miške bei Žaliojoje girioje. Čia aptvarkė aplinką, nuplovė paminklus. Talkoje dalyvavo 17 PŽB narių ir 45 mokiniai. Žaliojoje girioje sudaužytos ir juodais dažais aplietos rodyklės, nukreipiančios į žudynių vietas.
Vėliau PŽB nariai aplankė Staniūnų miškelio žudynių vietą, kur buvo sušaudyti pirmieji Panevėžio žydai. Ši vieta labai apleista: nesutvarkyta aplinka, išlaužyta tvora.
PŽB pirmininkas Gennady Kofman, su šeima aplankė Pasvalio senąsias kapines ir masines žudynių vietas. Čia taip pat apleista aplinka, liko tik vienas paminklas ir keli paminkliniai akmenys.
Kur kas geresnė situacija Pasvalio rajone Žadeikių miškelyje, kur yra dvi masinių žudynių vietos. Aplinka sutvarkyta, tik rodyklės, nukreipiančios į masinių žudynių vietas, stipriai sugadintos. Buvo bandoma jas sutvirtinti su metalu, bet padaryta labai netvarkingai;
2. kasmet sausio 27 ir rugsėjo 23 d. vykdo projektus Žydų genocido dienos Lietuvoje atminimui.
2010 01 27 d. 14 val. renginys vyko Panevėžio rajono savivaldybės aktų salėje, Vasario 16 – osios g. 27, Panevėžys.
Renginio metu buvo filmo „Palieku tau savo vaiką“ peržiūra ir aptarimas. Renginys lietuvių kalba. Renginys skirtas Panevėžio miesto bendruomenei;
3. kiekvieną mėnesį vedami seminarai su Panevėžio gimnazijų ir mokyklų TOC klubais (žr.
www.jewishpanevezys.lt);
4. kartu su Panevėžio kraštotyros muziejumi renka archyvinę medžiagą apie Panevėžio žydų, Holokausto Panevėžio apskrityje istoriją ir visi archyvai saugomi PŽB patalpose (žydų tautybės asmenų mirties, gimimo ir santuokos archyvai yra nuo 1925 iki 1940. Iš archyvų padaryta statistika apie žydų prieškarinį gyvenimą, užimtumą, gatvių pavadinimus, mokyklas, prieglaudos namus ir liginines (žr. www. jewishpanevezys.lt, puslapis Panevėžio istorija));
5. PŽB bendradarbiauja su studentais iš Lietuvos universitetų ir kolegijų, suteikia informacijos diplominiams darbams, skatina toleranciją Lietuvos tautinėms mažumoms;
6. Bendradarbiauja su Panevėžio apskrities kultūros paveldo institucijomis dėl žydų istorijos ir architektūros išsaugojimo. Daugiau info galima rasti  J. V. Čiplytės knygoje "Mažosios Jeruzalės - Panevėžio žydų istorija" (2009).

Projekto „Tautinių mažumų – žydų integracija į Europą“, arba „Lietuvos žydų bendruomenės socialinė integracija“, metu, 2008 metų vasario–balandžio mėn., vyko kompiuterinio raštingumo ir anglų kalbos kursai. Projektas finansuotas iš Europos socialinio fondo ir bendrojo finansavimo lėšų. Projekto devizas „Mokykimės ir kurkime ateitį kartu!“

2008 metų liepos 19 dieną Panevėžio kavinėje „Elevota“ vyko renginys, skirtas minėto projekto aptarimui. Dalyvavo svečias iš Vilniaus – Lietuvos žydų bendruomenės vykdantysis direktorius Simonas Gurevičius.

Projektas „Panevėžio senųjų kapinių įamžinimas Panevėžio miesto Sietyno skvere“ vykdytas 2007–2009 metais.

Projektas „Nuo pilietinės iniciatyvos prie pilietinės visuomenės“ buvo vykdomas kartu su Panevėžio „Žemynos“ vidurine mokykla. Projektas vykdytas 2008 metų sausio 1 – birželio 20 d. Mokyklos bendruomenė jau penkerius metus draugauja su žydų bendruomene. Ruošiamos bendros parodos, seminarai. Bendra veikla padeda suvokti holokausto tragediją, skatina moksleivius rinkti medžiagą šia tema, formuojamas jų požiūris į istorinę atmintį, ugdoma tolerancija. Projekto koordinatorė – mokytoja Ona Juospaitienė. Projekto rezultatas – parengta paroda „Holokaustas Lietuvoje“.

Projektas „Medžiagos programai „Panevėžio žydų bendruomenės istorija nuo 1740 metų iki šių dienų“ rinkimas, fiksavimas“. Projektą vykdė žydų bendruomenė, pirmininkas Gennady Kofman, koordinatorė – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyresnioji specialistė Birutė Baublienė. Projekto rezultatas – įrengtos patalpos muziejaus ekspozicijai Žydų bendruomenės būstinėje, surengta išsami ir vaizdinga paroda „Panevėžio žydų istorijos fragmentai“. Parengtos 5–12 klasių mokiniams mokymo programos, istorijos kursai holokausto tema ir kt. Projektas vykdytas nuo 2005 metų spalio 1 iki 2006 metų spalio 1 d.

Projektas „Kad mūsų palikuonys niekada neužmirštų apie tai, kad nedaugeliui pasisekė išgyventi“ skirtas Holokausto dienai Lietuvoje paminėti. Projektas vykdomas nuo 2005 iki 2010 m. Projekto tikslas – seminarų, pamokų vedimas, filmų peržiūra apie holokaustą, masinių žudynių vietų priežiūra ir sutvarkymas, archyvinės medžiagos rinkimas apie Holokausto aukų skaičių Panevėžio mieste ir apskrityje, giminaičių informavimas apie jų artimų žmonių  sunaikinimą Panevėžio apskrityje. Memorialo pastatymas ir buvusių Panevėžio m. žydų kapinių sutvarkymas, skirtas Panevėžio žydams atminimui. Plečiama foto ekspozicija apie Holokaustą Panevėžio m. žydų bendruomenės patalpose, knygos išleidimas apie Panevėžio žydų istoriją ir holokaustą.

Projektas „Žydų tautinių tradicijų ir švenčių puoselėjimas, Panevėžio žydų bendruomenės mokykla, žmogaus teisių nagrinėjimas ir holokausto pažinimas Panevėžio žydų bendruomenėje“. Projekto organizatoriai: Gennady Kofman – Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas, aukštasis techninis išsilavinimas, Michail Grafman – pirmininko pavaduotojas, aukštasis muzikinis išsilavinimas, Margarita Šteimanienė – bendruomenės narė, aukštasis išsilavinimas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos chorinio dirigavimo klasė. Projekto metu rinkta medžiaga apie žydų gyvenimą Panevėžio mieste nuo 1950 iki 2005 metų, apie čia gyvenusių ir dirbusių rabinų veiklą, aukštąją dvasinę mokyklą Ješivą (nuo 1890). Skirtas dėmesys istorinės medžiagos sklaidai visuomenėje. Žydų bendruomenės valdybos iniciatyva kasmet švenčiamos Šv. Velykos, Naujieji metai, Rugsėjo 23 -iąją pagerbiami genocido kankiniai Kurganavos miškelyje, Žaliojoje girioje, gėlės dedamos prie žydų geto paminklinio akmens Klaipėdos g. bei senosiose žydų kapinėse Sietyno g.

Projektas „Žydų bendruomenės istorija Panevėžio krašte“ vykdytas drauge su Panevėžio kraštotyros muziejaus administracija. Projekto autorė Daina Snicoriūtė, kuri surinktą medžiagą fiksavo garso-vaizdo juostose. Sukūrė filmuką apie žydų gyvenimą Panevėžyje iki 1940 metų. Projektas vykdytas 2003–2006 metais.

Projektas „Panevėžio miesto žydų bendruomenės veiklos programa su Panevėžio apskrities įmonėmis, įstaigomis, organizacijomis“. Organizuotos kalendorinės-religinės žydų šventės: Chanuka, Purim, Peisach, Roš ha - Šana, išleistas lankstinukas apie žydų gyvenimą mieste ir kt. Projektas vykdytas 2003 metais.

Projektas „Socialinė parama PŽB nariams“. Projekto tikslas – sudaryti normalias sąlygas bendruomenės nariams, kad jie pasijustų visateisiais žydais savo bendruomenėje. Projektas vykdytas 2005–2009 metais.

Projektas „Panevėžio žydų bendruomenės veikla su Panevėžio apskrities visuomene antisemitizmo klausimais“. Projekto tikslas – kova su antisemitizmu ir propaganda žmogaus teisių klausimu. Projektas vykdytas 2005–2009 metais.

Projektas „Panevėžio žydų dalyvavimas tautiniame ir religiniame atgimime“. Siekta gerinti ryšius su Lietuvos visuomeninėmis organizacijomis, palaikyti ryšius su žiniasklaida, Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija. Projektas vykdytas 2005–2006 metais.

Projektas „Kultūrinių ryšių su Panevėžio miesto ir Panevėžio rajono visuomene ir jaunimu organizavimas“. Siekta tikslų – suteikti informaciją apie žydų gyvenimą ir kultūrą XIV–XIX amžiais. Projektas vykdytas 2006 metais.

Projektas „Radijo laida apie PŽB ir Lietuvos bei Pasaulio žydų istoriją, gyvenimą ir veiklą“. Projekto tikslas – supažindinti Panevėžio apskrities visuomenę su pasaulio, Lietuvos, Panevėžio žydų gyvenimu per radijo stotį „Aukštaitijos radijas“ (ši radijo stotis 24 val. per parą transliuoja laidas Panevėžiui ir visai Aukštaitijai). Projektas vykdytas 2005–2006 metais.

Projektas „Panevėžio žydų folklorinio ansamblio sukūrimas“. Projekto vadovas Michail Grafman. Tikslas – skleisti visuomenėje žydų nacionalinę dainą, šokį, dalyvauti miesto renginiuose ir kt. Projektas vykdytas 2005 metais.



 



 

Knygutės "Nežudysi" leidyba

Panevėžio m. žydų bendruomenė Geros valios fondo lėšomis išleido knygutę skirta Holokausto aukoms Panevėžyje.

Projektas "Panevėžio žydų kapinių sutvarkymas ir memorialo pastatymas"

1955 metų kovo 17 dieną Panevėžio miesto Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 89 buvo uždarytos miesto žydų kapinės. Rašte įpareigojama „Gerbūvio“ kontoros viršininką drg. Stauską uždarytas kapines pilnai apsaugoti nuo žalojimo bei naikinimo.

1966 metų birželio 2 dieną buvo priimtas sprendimas (Nr. 252) kapines likviduoti.

Be to, Panevėžio miesto DŽDT nusprendė:

1. „Žydų kapines, esančias R. Čarno gatvėje, likviduoti, įrengiant jų vietoje miesto parką.“

2. Vietinio ūkio valdybą įpareigojo:

a) „Paskelbti respublikinėje ir vietos spaudoje pranešimą apie kapinių likvidavimą ir laike 2 mėnesių priiminėti gyventojų pretenzijas šiuo klausimu.

b) palaidotųjų vėliau kaip prieš 20 metų palaikus, kurių giminės pareikš norą, perkelti į veikiančias kapines miesto biudžeto sąskaita.

c) likvidavus kapines atlikti teritorijos tvarkymą, įrengiant miesto parką.

3. Įpareigoti „Komprojekto“ Panevėžio skyrių iki 1967 m. sausio 1 d. paruošti būsimo parko išplanavimą.“ Pasirašo: Panevėžio miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto pirmininkas B. Kačkus ir Panevėžio miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sekretorė V. Vaišvilienė.

Iki 1940 metų kapinėse būta apie 12 ,5 tūkst. paminklinių akmenų. Likviduotose kapinėse įsteigtas Sietyno skveras, kuriame apie 1980 metus pastatyta panevėžiečio (tuometinio VDI skulptūros katedros studento) A. Pajuodžio sukurta dekoratyvinė skulptūra „Vėžys“ (h. 3,5 m, virintas varis). Po 1990 metų Kovo 11 -osios akto, atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, apie 1992 metus žydų bendruomenės pirmininkas A. Fainbliumas, J. Smirnov (Raak) ir kraštotyrininkas L. Žebrauskas kreipėsi į miesto valdžią su prašymu iš buvusių žydų kapinių iškelti skulptūrą „Vėžys“. Prašymas buvo išklausytas. Po kelerių metų skulptūra perkelta į Senvagę, kur miesto poilsio zoną puošia iki šiol.

1998-ųjų rugsėjį pažymint žydų genocido dieną Panevėžio žydų bendruomenės ir miesto savivaldybės rūpesčiu Kurganavos miškelyje, laikantis žydų tradicijų, buvo palaidoti mirusiųjų tautiečių išlikę antkapių akmenys. Šie akmenys dar 1972 metais buvo įmūryti į tvorelę šalia buvusios sinagogos Elektros gatvėje. Miesto valdžios pastangomis šis skandalingas faktas buvo ištaisytas, akmenys išimti ir keli iškilmingai įvynioti į baltą drobę ir užkasti prie paminklo genocido aukoms atminti. Vieta buvo pažymėta marmurine plokšte, ant kurios hebrajų ir lietuvių kalbomis iškalti atminimo žodžiai. Šiame žydų genocido dienos minėjime dalyvavo Panevėžio savivaldybės administratorius Rimantas Mikėnas, eiles deklamavo Kurganavos mokyklos moksleiviai.227 Panevėžio žydų bendruomenės iniciatyva buvusios žydų kapinės pažymėtos granitinėmis plokštelėmis su žydų tautos tradiciniu simboliu, tapusiu Izraelio valstybės herbu (dizaineris Vidas

Žigas).

Žydų kapinėse 2009 metų rugsėjo 24 dieną Atminties skvere (buv. Sietyno) pastatytas paminklas Liūdinti žydų motina (granitas h 3m) mirusiųjų atminimui (architektas Valdas Klimavičius, skulptorius Vytautas Tallat-Kelpša, abu panevėžiečiai). Kadangi tikslios kapinių teritorijos vietos nežinomos, atstatyti antkapius ar kaip nors kitaip paženklinti kapus nėra jokios galimybės, todėl buvo priimtas sprendimas sukurti ir įrengti bendrą žydų kapinių memorialą. Prieš ketverius metus savivaldybė skyrė 10 000 litų parengti projektą kapinių sutvarkymui. Panevėžio meras Povilas Vadopolas pritarė paminklo projektui ir pažadėjo, kad savivaldybė ieškos lėšų jam įgyvendinti. 2008 metų biudžete numatyta skirti 50 000 litų, tiek pat numatoma skirti ir 2009 metais. Savivaldybės administracija paskelbė konkursą kapinių infrastruktūros sutvarkymui, darbai pradėti

vykdyti rudenį.228 Architektas Valdas Klimavičius parengė infrastruktūros sutvarkymo projektą, kurį pristatė visuomenei. Paminklo pastatymui numatoma panaudoti žydų kapinių paminklinius akmenis, kurie dar XX a. 8-ame dešimtmetyje buvo sumūryti į sienelę prie Juozo Miltinio dramos teatro (paminklinių akmenų dalys buvo saugomoUAB „Panevėžio gatvės“).

Panevėžio žydų bendruomenė sulaukė pritarimo ir paramos kapinių paminklo pastatymui iš Pasaulio litvakų fondo. 2008 metų liepos 1 dieną Panevėžyje lankėsi iš JAV atvykusi žydų delegacija. Jos vadovė Peggy Freedman susitikime su miesto savivaldybės meru Povilu Vadopolu, vicemerais Kastyčiu Vainausku, Zita Kukuraitiene ir Ramūnu Vyžintu pažymėjo, kad vizito tikslas – aplankyti tas vietas, kuriose gyveno jų genties žmonės, buvusias mokslo įstaigas, kapines ir kitus svarbius žydams objektus.

Pasaulio litvakų fondo „American Fund For Lithuanian–Latvian Jews, Inc. Howard“ paminklo pastatymui surinktas lėšas 11 600 dolerių čekį Peggy Freedman miesto savivaldybės posėdžių salėje įteikė Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkui Gennady Kofman. Iš viso paminklo pastatymui lėšų (su anksčiau pervestomis) skyrė: dr. Keith Kaye šeima – 10 000 $, dr. Charles B. Nam – 1 000 $, Hovard Margol ir jo žmona – 600 $, Michael Levy – 500 $, Jenne Stutman – 500$, Martin Schaffel – 1 000 $, Dan ir Janice Jacobs – 100 $.

Dešimties tūkstančių litų čekį projektui įgyvendinti įteikė panevėžietis verslininkas, Panevėžio žydų bendruomenės narys Jurij Grafman. Jurij ir Svetlana Grafmanai – aktyvūs žydų bendruomenės nariai. Jų rūpesčiu ir geranoriškumo dėka buvo sutvarkyta bendruomenės finansinė apskaita, daug jėgų padėjo įrengiant būstinėje muziejinę ekspoziciją, pasakojančia apie žydų gyvenimą Panevėžio krašte. Grafmanai tapo žydų bendruomenės pagrindiniais rėmėjais įgyvendinant reikšmingus projektus.

Panevėžio žydų bendruomenė dėkinga dr. Keith Kaye. Įsimintini tapo 2007 metai, kai dr. Keith Kaye atvyko į Panevėžį ieškodamas savo genties šaknų. Čia jis susitiko su žydų bendruomenės pirmininku Gennady Kofman. Pokalbio metu buvo parodytos dvi nuotraukos – senųjų žydų kapinių ir paminklinio akmens fragmentas su užrašu jidiš kalba. Nuotraukose svečias atpažino savo giminaičius. Apėmė neapsakomas jausmas, kuris peraugo į kilnų poelgį – prisidėti prie kuriamo žydų kapinių memorialo Atminties skvere. Taip netikėtai dr. Keith Kaye tapo vienu iš šio projekto rėmėju. Nuoširdus ačiū už paramą reiškiamas p. Howard Margol ir Esther Margol – „Amerikos

fondo Lietuvos ir Latvijos žydams paremti“ prezidentams. Howard Margol genties šaknys – Panevėžio kraštas. Prosenelis buvo Pušaloto rabinas. Jis pastatė miestelyje sinagogą (tačiau dėl pinigų piktavalių buvo nužudytas).

Howard Margol žydų bendruomenei dovanojo vertingus dokumentus – Panevėžio krašto žydų senąsias mirties ir gimimo registracijos knygas.

Panevėžio žydų bendruomenė (pirmininkas Gennady Kofman paminklo pastatymo idėjos autorius) padėjo daug pastangų, kad būtų sukurtas žydų kapinių memorialas Atminties skvere. Paminklo pastatymą rėmė:

Panevėžio miesto savivaldybė,

Lietuvos žydų bendruomenė,

Izraelio ambasada,

Rusijos Federacijos ambasada,

Amerikos fondas Lietuvos ir Latvijos žydams paremti,

Panevėžio Gyvojo Dievo krikščionių bažnyčia.

Paminklo pastatymui lėšų skyrė: Howard Margol, Esther Margol, Jurij Grafman, Svetlana Grafman, dr. Keith Kaye, Valda Kaye, Jessica M. Kaye, Deborah R. Kaye, Maxine J. Kaye, Rea Gardy, Michael Levy, Stephanie Levy, dr. Charles B. Nam, Martin Cshaffel, dr. Dan Jakobs, Janice Jakobs, dr. Simonas Alperavičius, Margarita Gurevičienė, Simonas Gurevičius, Artūras Taicas, Michail Grafman, Jurijus Smirnovas, Zinaida Zaprudskaja, Nadežda Sedych, Gennady Kofman, Valentina Darenceva, Rashelle Vovsy. Dr. Keith Kaye šeima paramą skyrė mirusių Owsey Graudan (1808–1878), Sheinos Graudan (1796–1882), Malkos Zhiv (1823–1895), Biniamino Kaplanovski (1815-1890), Eigos Kaplanovski (1814–1887), Khaios Kaplanovski (mirė 1882), Rashos Kaplanovski (1860–1902) atminimui.

Šių organizacijų ir asmenų pavardės įamžintos paminklo granitinėje plokštėje.

Paminklo granito plokštėje iškalti Senojo Testamento žodžiai „Kas tik gyvena Aukščiausiojo

pastogėje, pasilieka Visagalio pavėsy“ (Psalmynas 91-1).

„Dėl šių dalykų aš verkiu, mano akys ašaromis plūsta. Toli nuo manęs, kas galėtų paguosti ir atgaivinti mano dvasią...“ (Jeremijo rauda 1-16) (tekstų citatas pateikė Lietuvos rabinas Chaimas Buršteinas).

Projektas B. Zuskinui atminti

PŽB ruošia projektą žydų režisieriui ir aktoriui B. Zuskinui pagerbti. Jo garbei 2011 m. planuojama atidengti memorialinę lentą. Lenta bus pagaminta iš granito su užrašais dvejomis kalbomis (lietuvių ir hebrajų). Lentos dešinės pusės apačioje  planuojama iškalti rėmėjų pavardes.  Projektas skirtas 2011 m. - Holokausto aukų atminties Lietuvoje metams.

B. Zuskinas gimė Panevėžyje. Mokėsi chedere – pradinėje mokykloje, 1911 m. įstojo į realinę mokyklą (dab. Balčikonio gimnazija).
1915 m per žydų išsiuntimą iš Baltijos šalių, Benjaminas su šeima pateko į Penzą, kur jis tęsė studijas kolegijoje ir vaidino mėgėjų teatro studijoje.
1920 m. jis įstojo į Sverdlovsko (Jekaterinburgo), kalnakasybos institutą, 1921 m. persikėlė į Maskvos kalnakasybos institutą. Tais pačiais metais buvo priimtas į valstybinę žydų kamerinio teatro studiją, kur po trijų mėnesių įtraukė į teatro trupę.
Nuo 1921 m. - aktorius studijavo valstybiniame žydų kameriniame teatre.  Kartu su S. Michoelsu (žr. internete) dalyvavo pirmajame Maskvoje pastatytame žydų spektaklyje - "Šolom Aleichemo vakaras". 1922 m. jis atliko svarbų raganos vaidmenį A. Goldfaden spektaklyje „Bobe-Yahne“ (Baba Jaga). V. Zuskinas atliko daug pagrindinių vaidmenų spektakliuose ir meniniuose filmuose. Nuo 1948 m. tapo GOSET teatro vadovu, dėstė dramos mokykloje Maskvos žydų teatre (nuo 1935). Beveik visuose spektakliuose V. Zuskinas buvo partneris ir bendramintis su S. Michoelsu.
Aktorius buvo apdovanotas Liaudies artisto vardu (1939).
Įteikta Stalino premija (1946).
Jis buvo apdovanotas Darbo raudonosios vėliavos ordinu ir medaliu.
1948 m. gruodžio mėn.  Zuskinas buvo areštuotas kaip žydų antifašistinio komiteto valdybos narys. Beveik ketverius metus praleido Lubiankos kalėjime, Maskvoje, kur buvo kankinamas ir marinamas.
1952 m. liepos 18 d. nuteistas Aukščiausiosio teismo Karinės kolegijos, mirties bausme už dalyvavimą žydų antifašistiniame komitete.
1952 m. rugpjūčio 12 d. buvo sušaudytas.

Projektas - paroda "Tolerancijos vasarą pasitikus"

Graži,šilta vasaros pradžia. 2011 m. birželio 9 dieną Panevėžio Žydų bendruomenės patalpose įvyko Floristikos aplikacijos parodos atidarymas, skirtas tolerancijai. Šis projektas, kurį vykdo Panevėžio Žydų bendruomenė 2011 metais, yra vienas iš renginių ciklo. Jis tęsis iki 2012 m. vasario mėnesio.

Parodos autorė Sigita Zalieskienė - Juodiškytė  susirinkusiems dalyviams pristatė savo darbus. Ji kalbėjo: „Žmogus yra gamtos dalis. Gamtoje yra tobula harmonija, todėl ir žmogus privalo tobulėti, harmoningai derinti veiksmus ne tik su visuomene, bet būti tolerantiškas ir gamtai, palaikyti harmoniją su gamta. Niekada neskirsčiau žmonių pagal tautybes ar kitokius požymius. Svarbiausia – darnus bendravimas, tolerancija, nuoširdumas, garbingumas. Ir į savo kasdienybę kviečiu - Meilę, Sėkmę, Bendradarbiavimą, Garbingumą, Matymą, Girdėjimą - HARMONIJĄ. Būtent taip aš suvokiu dieviškumą ir būties prasmę. Visiems linkiu Laimės ir Džiaugsmo – einant gyvenimo keliu sukurti tokias priežastis, kurių pasekmės mums patiktų“. Ji savo puikų kūrybinį darbą paskyrė draugams ir miesto visuomenei .

Panevėžio Žydų bendruomenės pirmininkas Genadijus Kofmanas kalbėjo, jog ši paroda yra priežastis susirinkti ir pavyzdys, kaip reikia bendrauti skirtingų tautybių, skirtingų nuomonių, religijų žmonėms, tuo praplėsdami savo pasaulėžiūrą, keldami sąmonės lygį. Jis sakė: „Iš esmės, tolerancija yra leidimas žmogui būti savimi ir leisti gyventi taip, kaip jis nori. Tačiau tas žmogus, jo gyvenimo būdas, elgesys ir kalbos neturi pažeisti kito žmogaus teisių ir laisvių. Pavyzdžiui: šmeižti ar skatinti smurtą. Ne visos nuomonės, ne visi žodžiai ar veiksmai gali patikti kitiems, tačiau jie taip išreiškia savo nuomonę. Niekas negali tavęs nubausti dėl to, kad nemėgsti kitų tautybių žmonių, tačiau prieš Dievą visi esame lygūs“.

Svečiai ir šeimininkai parodoje buvo sužavėti skrupulingu Sigitos darbu. Antanas Skindzera išsakė mintis apie kultūrų įvairovę: „Per kultūros prizmę atsiranda didesnė tolerancija kitoms kultūroms, kitų tautybių atstovams ir panašiai. Kultūra yra sritis, kuri jungia, o ne skaldo žmones“. Keliais sakiniais Antanas išdėstė požiūrį į floristikos aplikacijas Rytų kultūrų atžvilgiu.

Kompozitorius Sigitas Stankūnas kalbėjo apie draugystę. Prisiminė savo draugus, vaikystę. Tėvai augo kaiminystėje su žydais, artimai bendravo su jais. Todėl tėvai ir savo vaikus mokė pirmiausia matyti žmogų, o ne tautybių skirtumus. Jam tolerancija yra gerumas, nes tik gerą žmogų visi mylį ir atsimena ilgai, ilgai.

Parodos autorės motina Marija Irena Juodiškienė pasidžiaugė susirinkusių dalyvių gausa, jų intelektu. Ji prisiminė daug įžymių ir gerų žydų tautybės asmenybių, kurias asmeniškai pažinojo, yra jiems dėkinga. M. Juodiškienė sakė, kad ir jos tėvai yra išgelbėję žydų šeimą, rizikuodami savo ir vaikų gyvybe, nes visi privalome nelaimėje gelbėti žmogų, nežiūrint tautybės, kilmės.

Jefimas Grafmanas supažindino svečius su Panevėžio Žydų bendruomenės tradicijomis, paaiškino, ką reiškia žodis „šalom“. Jidiš kalba padainavo gražią dainą, skirtą susirinkusiems.

Nerijus Skruodis bendruomenei padovanojo bukmedį, primindamas, jog šis medis gyvena iki 2000 metų ir yra tvirtybės, pastovumo, ilgaamžiškumo ženklas. To palinkėjo ir žydų tautai, Panevėžio miesto visuomenei.

Svečių tarpe buvo penkių partijų atstovai, išplėtę diskusiją apie toleranciją, kuri labai sudomino ir kitus dalyvius. Tai davė impulsą bendravimui ir diskusijoms ateityje.

Panevėžio miesto Tarybos narė Galina Kuzmienė pasidžiaugė Panevėžio Žydų bendruomenės iniciatyva suruošti šį gražų renginį, kurio metu susipažino su panevėžiečiais, išklausė jų pageidavimus, problemas ir pažadėjo remti tolerancijos idėją. Galina pageidavo, kad būtų kuo daugiau tokio pobūdžio renginių Panevėžyje, įžvelgė naudą gerumui, kultūrai bei tarpusavio supratimui.

Pirmininkas Genadijus Kofmanas nuoširdžiai padėkojo svečiams ir bendruomenės nariams už tokį malonų pobūvį, pasitinkant tolerancijos vasarą.

Išsinešdami gerą nuotaiką, vieni kitiems palinkėjo turtingo rudens.

Projekto "Tolerancijos vasarą pasitikus" etapai

1. Birželio 9 d. įvyko floristinės aplikacijos paroda "Tolerancijos vasara". Tai pirmas renginys iš šio ciklo. Atsiliepimus galima perskaityti dienraštyje "Panevėžio balsas" (birželio 27 d.).

 2. Liepos mėn. 28 d. 16 val. įvyks antras šio ciklo renginys, meninių fotografijų parodos atidarymas "Tolerancijos vasara". Paroda bus atvira visuomenei.

 3. Rugpjūčio mėnesį trečias šio ciklo renginys. Panevėžio žydų bendruomenė kartu su Panevėžio apskrities viešėja Petkevičaitės-Bitės biblioteka organizuoja konferenciją ir knygų parodą  apie žydų istoriją, kultūrą, tradicijas, religijas.  Renginio datą  2011-08 24 . 14,00v.

 4. Rugsėjo mėn. pabaigoje įvyks ketvirtas šio ciklo renginys, tarptautinė konferencija, skirta Benjamino Zuskino atminimui ir memorialinės lentos atminimui įamžinti atidengimas Birutės g. Šio renginio partneriai: Margaritos Rimkevičaitės technologinė mokykla. Renginio datą: 2011-09-24. 10,00 v. 

 5. Rugsėjo-spalio mėn. planuojamas penktas šio ciklo projektas "Žydų tragedijos negalima pamiršti", skirtas holokausto atminimui. Projekto partneriai: Panevėžio miesto žydų bendruomenė, Panevėžio 9-oji vid. mokykla, JAV ambasada Lietuvoje.

Projektas "Holokausto aukoms atminti"

2011 m. balandžio mėn. Panevėžio žydų bendruomenę aplankė  JAV ambasadorė Anne E. Derse. Ji susipažino su Panevėžio žydų gyvenimo ir kultūrinio paveldo istorija. Diskusijų metu kalba pakrypo apie visuomeninį, kultūrinį, edukacinį bendradarbiavimą, tolerancijos darbą su Panevėžio miesto ir rajono švietimo įstaigomis. Buvo pasiūlyta parengti projektą apie Holokaustą, jo pasekmes Panevėžio apskrityje. Susitikime su Anne E. Derse dalyvavo Panevėžio Rožyno pagrindinės mokyklos direktorė Aida Adiklienė, skulptorius, Dailės mokyklos direktorius Vytautas Tallat-Kelpša ir Panevėžio savivaldybes direktorė Kristina Vareikienė. Buvo nuspręsta šia tema įvykdyti projektą kartu su Rožyno mokykla. Jį sutiko paremti JAV, Austrijos ir Nyderlandų ambasados.  

2011 m. gegužės 1 dieną Rožyno mokyklos istorijos mokytoja Genutė Žilytė  tapo projekto vadovė, vykdančia visus projekto etapus, o Panevėžio m. žydų bendruomenė – partneriais. Projektas prasidėjo nuo masinių žudynių vietų Žaliojoje girioje ir Kurganavos miške sutvarkymo. Kartu su Panevėžio žydų bendruomene Rožyno mokyklos 80 mokinių, mokyklos direktorė Aida Adikliene, mokytojos Violeta Vanagienė, Genutė Žilytė dvi dienas tvarkė žydų masinio sušaudymo vietas: šienavo, atkasė žoles nuo kapaviečių, nuplovė paminklus, išvalė sausas šakas, lapus.

Rugsėjo 23 dieną Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo 70-mečio minėjime Panevėžyje dalyvavo JAV ambasadorės pavaduotoja Anne Hall, Izraelio ambasados Latvijoje ir Lietuvoje atstovė Kultūros ir visuomeniniams klausimams Marika Pinke, Panevėžio Savivaldybės Administracijos direktorės pavaduotoja Janina Gaidžiūnaitė, miesto mero pavaduotojas Gintaras Šileikis, Tarptautinės komisijos Nacių ir Sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti vykdomasis direktorius Ronaldas Račinskas, profesorius iš JAV Dovid Katz. Rožynos vidurinės mokyklos TOC klubo nariai pristatė programą „Holokausto atminimui“.

Siekiant praplėsti savo žinias rengiant kitus projekto etapus, Rožyno TOC apsilankė Vilniuje, susipažino su Vilniaus žydų kultūros paveldu, senamiesčio istorija. Aplankė Panerių memorialą ir Tolerancijos centrą, kur išklausė pranešimą apie žydų tragediją.

Lapkričio 11 dieną buvo surengtas kitas projekto etapas - Rožyno mokykloje įvyko mokinių  fotoparoda „Holokausto liudytojai – pastatai“. Fotoparodos atidaryme dalyvavo miesto Savivaldybės administracijos vadovai, JAV prezidento Barako Obamos specialioji įgaliotinė antisemitizmo reikalams Hannah Rozental, Nyderlandų karalystės ambasadoriaus pavaduotojas Yaron Oppenheimer. Visiems dalyvavusiems paroda paliko didelį įspūdį.

JAVToliau projektas buvo vykdomas apsilankant JAV ambasadoje, kur PŽB nariai kartu su Rožyno mokyklos vadove, mokytojais ir mokiniais žiūrėjo dokumentinį filmą apie Holokaustą.  Tądien mokiniai svečiavosi ir Vilniaus Šolom Aleichemo žydų vidurinėje mokykloje, kur jos direktorius Miša Jakobas atvykusiems papasakojo ir aprodė mokymo įstaigą.

Baigiantis darbo dienai Rožyno pagrindinės mokyklos atstovai susitiko su Lietuvos žydų bendruomenės pirmininku dr. Simonu Alperavičiumi ir vykdomuoju direktoriumi Simonu Gurevičiumi, kurie papasakojo apie žydų gyvenimą, veiklą. Mokiniai parengė dar vieną šio projekto dali – konferenciją „Vaikai kalba apie Holokausto istoriją“. Konferencijoje buvo šnekėta ne tik apie šį skaudų įvykį ir nukentėjusius žmones, bet ir lietuvius, kurie, rizikuodami savo gyvybėmis, gelbėjo žydus nuo mirties.           

2012 m. vasario 29 d, projektas buvo tęsiamas ir surengta plakatų paroda „Holokaustui – ne“ Panevėžio miesto Savivaldybėje. Parodos atidaryme dalyvavo ir kalbėjo miesto meras Vitalijus Satkevičius,  vicemerai Regina Eitmonė ir Petras Narkevičius. Miesto vadovai itin palankiai įvertino mokinių darbus. Plakatų autoriams buvo įteikti padėkos raštai nuo PŽB už puikiai atliktą darbą Holokausto tema.  PŽB pirmininkas Gennady Kofman pasakė, kad  tokio pobūdžio paroda pirmą kartą pristatyta Panevėžyje. Tai tolerancijos pamoka kitų tautybių žmonėms: „Maža pavadinti tai paroda – tai stipri pamoka siekiant  parodyti visuomenei, kaip gyventi taikoje be karo, kad būtų ramybė pasaulyje.“            

Istorijos mokytoja Genutė Žilytė pažymėjo, kad pažeidžiamos žmogaus teisės, per kurią kenčia ir labiausiai neapsaugomi vaikai, žiaurus nusikaltimas: „Neatimkite iš vaikų vaikystės“, – tai istorijos pamoka kitų tautybių žmonėms, šio projekto pagrindinė idėja.             

Mokyklos direktorei Aidai Adiklienei ir istorijos mokytojai Genutei Žilytei įteiktos gėlės ir padėka už puikų mokinių paruošimą.  Mokyklos direktorė padėkojo PŽB pirmininkui Gennady Kofman už bendrą projekto vykdymą.  Dalyviai liko sužavėti parodos eksponatais.  Paroda bus eksponuojama ir kituose Lietuvos miestuose bei JAV ambasadoje Vilniuje.  

Tolesnė projekto dalis – „Trijų lėlių istorija“. Tema, apie geto vaikus, gyvenusius Prancūzijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje, mokyklos jaunimas rinks Holokausto liudytojų prisiminimus ir praves du seminarus: „Antisemitizmas Europoje 1939 m. rugsėjo 1d.“ ir  „Holokausto atmintis bus svarbi liudytoja“.  

Projekto pabaiga įvyks gegužės mėnesį – ekskursija į koncentracijos stovyklą Latvijoje, Salaspilyje, netoli Rygos.  Šio svarbaus projekto pagrindinis tikslas pasiūlyti visuomenei susimąstyti apie Antro pasaulinio karo metu įvykusią tragediją. Negalima užmiršti represijos, kai buvo sunaikinta 6 mln. nekaltų žydų tautos žmonių. Paroda svarbi auklėjimui ir tolerancijai.


Projektas skirtas Josefui Kahanemanui įamžinti

 

        Josefas  Šlomo Kahanemanas (1886-1969) Panevėžio vyriausiasis rabinas, religinis visuomenės veikėjas, Toros ir Talmudo žinovas

        1919 m. Josefas Šlomo Kahanemanas buvo paskirtas nauju Panevėžio rabinu, viename iš didžiausių žydų centrų Lietuvoje. Ten jis pastatė tris Ješivas, religinę mergaičių gimnaziją "Javnė", taip pat mokyklą ir vaikų namus. Buvo išrinktas į Lietuvos parlamentą. Visi jo institutai buvo sunaikinti, o daugelis jo mokinių ir šeimų buvo nužudyti Antrojo Pasaulinio karo metu.

          Emigravęs į Izraelį pastatė Ješivą Bnei Brake ir pavadino ją Lietuvos miesto,kuriame gyveno Panevėžio garbei. Šiandien tai stambiausia Ješiva Izraelyje su tūkstančiu studentų. Savo žinių gausa, davsingumu ir morale rabinas Kahanemanas yra pavyzdys mums gyvenantiems šiandien, kaip reikėtų gyventi, nesvarbu kokio socialinio sluoksnio bebūtumėm.

Projekto pavadinimas:

Žydų aukšto religinio išsilavinimo istorija ir reikšmė Lietuvoje

Įgyvendinimo vieta:

Ramygalos g. 18, Panevėžys, Lt - 36236

 

Trumpas apibūdinimas (tema, dalyviai, auditorija)

 

Plėsti:

  1. Požiūrį apie žydų religinio gyvenimą įvairių sluoksnių gyventojams.
  2.  Išmokyti pakantumo - tolerancijos kitoms religijoms.
  3.  Supažindinti su Litvakų religiniu išsilavinimu.
  4. Litvakų indėlis į kultūrinę ir istorinę Lietuvos plėtrą.
  5.  Pagal surinktą archyvinę medžiagą kasmet bus rengiami seminarai.

 Skirta:

  Lietuvos visuomenei (jaunimui,  vyresnio amžiaus žmonėms...) užsienio svečiams.

1.      Pristatyti istoriją Panevėžio Ješyvos, kuri veikia Izraelyje, Bnei Brako mieste bei yra viena pagrindinių Ješyvų pasaulyje

       2. Memorialinės lentos, skirtos Litvakui Josifui Šlomo Kahanemanui sukūrimas ir atidengimas.

           2.5. Projekto įgyvendinimo planas (projekto tikslai ir uždaviniai, projekto veiklų terminai, laukiami projekto rezultatai)

1.  Istorinės medžiagos rinkimas apie Panevėžio Ješyvos įkūrimą  (kartu su dabartinės Panevėžio Ješyvos, esančios Bnei Brako mieste), atstovais.

2. Išleisti bukletą su istoriniais faktais bei paruošti fotografijos parodą apie Josifa Šlomo Kahanemaną (1888 – 1969), keip Panevėžio Ješyvos įkūrėją (1919) ir Panevėžio vyr. Rabina (1919 – 1940).

3.  Tarptautinio forumo organizavimas, kuriame dalyvautų Panevėžio Ješyvos atstovai (Izraelis), Josifo Šlomo  Kahenemano giminaičiai, Valstybinio Vilniaus žydų Gaono muziejaus specialistai, užsienio ambasadų Lietuvoje atstovai,  katalikų bažnyčios atstovai, Panevėžio ir kitų miestų piliečiai.

4.  Tarptautiniame forume supažindinti su Panevėžio Ješyvos istorija ir jos įkūrėju, vyriausiuoju Panevėžio Rabinu, Lietuvos politikos veikėju, Seimo nariu (1920 – 1925) Josifui Šlomo Kahanemanui;

 5.   Memorialinės lentos  Josefui Šlomo Kahenemano, sukūrimas ir atidengimas ant buvusios žydų religinės mergaičių gimnazijos “JAVNE”.

Projekto finansavimas:

         Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerija ir projekto partneriai bei rėmėjai.

Projektas "Amerikos žydų labdaros organizacijos JOINT (JDC) šimtametės veiklos Panevėžyje ir Lietuvoje įamžinimas".

Mes dažnai girdime žodį „labdara“, bet ar dėkojame tam, kuris mums padėjo?..

Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse atkūrus valstybių nepriklausomybę, JOINT pagalba atgimė regioninės žydų bendruomenės, kurios gelbsti žydus, susidūrusius su sunkumais.

Šiais metais, minint Amerikos žydų labdaros organizacijos JOINT (JDC) 100 – ąjį veiklos jubiliejų, Panevėžio žydų bendruomenė parengė projektą, kuris įvyko 2014 metų, lapkričio 6 – ąją dieną. Pagrindinis projekto tikslas – labdaringos JOINT veiklos Lietuvoje ir Panevėžyje įamžinimas.

Renginys prasidėjo saulėtą lapkričio 6 – osios rytą, Panevėžio miesto G. Petkevičaitės – Bitės bibliotekoje. Gausiai susirinkusiems, garbingiems svečiams buvo pristatyta konferencija, kurią parengė ir atidarė Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman. Pirmininkas atkleidė unikalų istorinį faktą apie gyvybiškai svarbią JOINT organizacijos veiklą karo bei pokario metu. Šis faktas iki tol nebuvo niekur minimas ir aptarinėjamas, tačiau jo neabejotina svarba nepaliko abejingų.

Į konferenciją atvyko aukšto rango svečiai. Panevėžio miesto meras Vitalijus Satkevičius nuoširdžiai sveikino sukūrus tokį svarbų projektą, Lietuvos Respublikos kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė kalbėjo apie istorinius žydų gyvenimo faktus bei pabrėžė JOINT veiklos svarbą, Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas pasisakė apie žmogiškumo, gerumo bei atjautos pradus, kurie sudarė JOINT labdaringos veiklos pagrindą. Keletą padėkos ir sveikinimo žodžių tarė Tarptautinės komisijos sekretoriato vadovas Ronaldas Račinskas.

Konferencijoje dalyvavo, garbingi svečiai iš užsienio: Izraelio nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Hagit Ben – Yaakov, JOINT atstovas Lietuvoje Ariel Nadbornik ir Lietuvos Vyriausiasis rabinas Chaimas Buršteinas. Taip pat buvo pakviesti Panevėžio miesto Tarybos nariai,  gimnazijų bei mokyklų mokytojai ir kiti svarbūs svečiai, prisidėję prie šio uždaro renginio.

Konferencijoje pranešimus skaitė Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman, Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas Donatas Pilkauskas, Lietuvos žydų socialinio centro direktorius Simas Levinas. Svečiai klausėsi pranešimų apie JOINT įkūrimo istoriją, nuopelnus žydams pasaulyje, Lietuvoje ir Panevėžyje. JOINT ir šiandien yra didžiausia pasaulyje humanitarinės pagalbos žydams organizacija, veikianti daugiau, nei 70 – tyje pasaulio šalių. JDC remiasi šimtamete patirtimi, kovodama su žydų skurdu bei nepritekliumi, apsaugo juos nuo įvairiausių grėsmių.

Vėliau renginio svečiams buvo pristatyta istorinių fotografijų paroda, kurioje įamžintos JOINT darbo Lietuvoje akimirkos. Svečiai klausėsi gyvos muzikos, vaišinosi furšete.

Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman pasirūpino, kad žmonės , padėję parengti projektą, suteikę paramą, neliktų šešėlyje. Pirmininkas apdovanojo juos padėkos raštais bei dovanomis už beatodairišką bendradarbiavimą ir toleranciją.

Renginio kulminacija tapo monumentinės Stelos atidengimas, skirtos JOINT šimto metų veiklos Panevėžyje ir Lietuvoje įamžinimui. Prie šio nuostabaus paminklo keletą nuoširdžių šiltų žodžių tarė pagrindinis projekto organizatorius Gennady Kofman, Lietuvos vyriausiasis rabinas Chaimas Buršteinas, nepaprastoji ir įgaliotoji Izraelio ambasadorė Hagit Ben – Yaakov, Panevėžio miesto vicemerė Galina Kuzmienė ir vieni svarbiausių šio projekto dalyvių, rėmėjai Jury ir Svetlana Gragman. Stela buvo iškilmingai atidengta. Ja pasigrožėti atvyko ir Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės technologinės mokyklos direktorius Tautvydas Anilionis su pirmojo kurso studentais.

DSC_5871.JPG

 

DSC_5874.JPG

Renginiai
Projektai
Religinė veikla
Socialinė veikla
Archyvas
Galerija

Galerija

Nuorodos

Partneriai

Kontaktai

Kontaktai

Mus galite rasti adresu:

Ramygalos g. 18 Panevėžys

36236 Lietuva

El. p. genakofman@yahoo.com

Mob. tel. +370 611 20882

lt

1

Apie mus

Įstatai

Valdyba

Metinė ataskaita

Kontaktai

Partneriai

Istorija

Gyvenimas

Naujienos

Galerija

Informacija

Renginiai

Projektai

Religinė veikla

Socialinė veikla

Archyvas

Pirmininko pranešimai

Pranešimai spaudai

2007 m.

Apie Panevėžio apskritį

Panevėžio apskrities holokaustas

Siūlome aplankyti

Partneriai ir draugai

Svečiai

Remėjai

en

2005 m. renginiai

2006 m. renginiai

2007 m. renginiai

2008 m. renginiai

2009 m. renginiai

2010 m. renginiai

10

Viršutinės foto

Nuorodos

2006 m.

2005 m.

2008 m.

2009 m.

2010 m.

Panevėžio krašto žydų istorija

Klubinis darbas Hesed

Šilti namai

Ištraukos iš J.V. Čiplytės knygos "Mažosios Jeruzalės - Panevėžio žydų istorija"

Foto

11

Panevėžio Ješiboto istorija

1

About us

History

Life

News

Gallery

Information

Friends and partners

Socialinės programos

Holokaustas Panevėžyje

Žydų žudymai Troškūnuose

Pasvalio žydų tragedija

Rokiškio holokausto aukos

Biržų holokaustas

Kupiškio žydų holokaustas

Ramygalos žydų tragedija

Projects

Panevezys Jews today

Opening of Memorial “The Grieving Jewish Mother” by Keith W. Kaye

Contacts

10 Photo

foto

Events

2010

2009

2008

2011 m. renginiai

2011 m.

Apie mus rašo

Pasaulio tautų teisuoliai gelbėję žydus

2012 m.

2012 m. renginiai

2013 m.

2013 m. renginiai

2014 m. renginiai

Naujienos

2014 metai

2014 m.

2015 m. renginiai

2015 m.

2015 metai

2016 metai

2015

Viešieji pirkimai

2016 m. renginiai

Kovo 8-sios šventė

skelbimai

2017

2016 m.

2016

2017 metai

2017 m.

2017 m. renginiai

Susirinkimai