55 Baltijos Esperantininkų Dienos Panevėžyje

Esperanto kalba vienija įvairių tautybių žmones iš viso pasaulio. Šį kartą Panevėžys priėmė daugiau nei 30 valstybių atstovus iš viso pasaulio.

Į atidarymą Panevėžio kultūros rūmuose susirinko daugiau nei 400 žmonių iš Japonijos, Kinijos, Europos Sąjungos,  Baltijos šalių. Lietuvos esperanto sąjungos pirmininkas Povilas Jegorovas atidarymo proga pasidžiaugė dėl šilto visų svečių priėmimo Panevėžyje ir pranešė, kad esperanto suvažiavimas yra skirtas Baltijos Esperantininkų Dienų paminėjimui. Šia proga sveikinimą atsiuntė Europos parlamento komisaras Vytenis Povilas Andriukaitis, LR Seimo pirmininkas Viktoras  Pranckietis, LR Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, LR Kultūros ministras Mindaugas  Kvietkauskas, o LR Seimo narys Povilas Urbšys asmeniškai pasveikino susirinkusiuosius, pasidžiaugė, jog būtent Panevėžyje susirinko žmonės, kurie skleidžia tolerantišką požiūrį į gyvenimą. Jis taip pat užsiminė, kad šių metų gruodžio 15 dieną bus paminėtos esperanto kalbos pradininko Liudviko Zamenhofo 160 – osios gimimo metinės. Norint geriau pažinti šios kalbos, gyvuojančios bei vienijančios daugelį pasaulio tautų pradininką, reiktų grįžti į 18 amžių. Suvažiavime P. Urbšys pabrėžė, kad idėja sukurti tarptautinę kalbą verta dėmesio. Esperanto kalba yra ne tik kalba, vienijanti visus pasaulio žmones, bet ir padedanti suprasti vienas kitą. Ypatingai dabar, kai mūsų pasaulis poliarizuojasi ir kyla vis nauji konfliktai, esperanto kalbos svarba yra kaip niekada reikšminga. Esperanto kalba yra taikos kalba, o visi susirinkusieji –  taikos žmonės.

Liudvikas Zamenhofas gimė 1859 gruodžio 15 dieną Balstogėje, Gardino gubernijoje, tuometinėje Rusijos Imperijoje, mirė 1917 metais, palaidotas žydų kapinėse Varšuvoje. Tėvai buvo žydai. Tėvas Markas Zamenhofas, gimęs Suvalkijoje, buvo senosios žydų kalbos filologas, taip pat geografijos, įvairių kalbų žinovas. Markas Zamenhofas dėstė vokiečių ir prancūzų kalbas. Šeimoje buvo kalbama  rusiškai ir jidiš kalbomis. 1873 metais šeima išvažiavo į Lenkiją, Varšuvos miestą. Liudvikas Zamenhofas pagal profesiją buvo akių gydytojas, dirbo akių gydytoju miesteliuose, taip pat rūpinosi tarptautinės esperanto kalbos knygos leidyba. Gyvendamas Gardino mieste atidarė akių gydymo kabinetą. Laisvu nuo darbo metu versdavo žinomų poetų bei rašytojų kūrinius į esperanto kalbą. 1905 metais apdovanotas prancūzų legiono Garbės ordinu. Liudviką Zamenhofą galima laikyti Lietuvos žydu (litvaku). Liudvikas Zamenhofas sukūrė tarptautinę kalbą iki šiol vienijančią daugybę žmonių visame pasaulyje.

55 Baltijos šalių Esperanto dienos Panevėžyje vyksta liepos 6 – 14 dienomis. Daugelis svečių iš skirtingų pasaulio šalių papasakojo apie savo patirtį bei naudą, gaunamą mokantis esperanto kalbos, kuri padeda gyvenime ir vienija visą pasaulį. Kongreso metu Panevėžio esperantininkų klubo vadovė Vida Kulikauskienė ir jos pavaduotoja Danutė Kriščiūnienė įteikė dovanas bei padėkos raštus kongreso dalyviams. Esperantininkų klubą Panevėžyje vienija apie 100 žmonių, esperantininkų prezidentė V. Kulikauskienė ir jos pavaduotoja D. Kriščiūnienė dažnai lankosi Panevėžio žydų bendruomenėje, dalinasi sukaupta medžiaga, ruošia renginius susijusius su Liudviko Zamenhofo veikla. Baltijos esperantininkų kongreso metu bus daug susitikimų Panevėžio žydų bendruomenėje su esperantininkų suvažiavimo svečiais.

Į 55 Baltijos Esperantininkų Dienose dalyvauja kaunietė Eglė Vindašienė (Dvarionaitė), ieškanti savo senelio Jokūbo Kano padsakų Panevėžyje. Jis buvo Panevėžio esperanto asociacijos vienas iš pradininkų. E.Vindašienė Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkui Gennady Kofman papasakojo apie Jokūbą Kaną, kuris 1921 metais Kaune išlaikė esperanto kalbos egzaminus pas prelatą Adomą Jakštą –Dambrauską ir prisidėjo suburiant pirmąjį esperantininkų būrelį  Panevėžyje. Šiame mieste J. Kanas dirbo žydų liaudies banke, organizavo esperanto kalbos kursus, aktyviai bendradarbiavo su spauda, rašė straipsnius ir turėjo nuosavą biblioteką su leidiniais esperanto kalba. Daug kartų su savo būsima žmona Regina Dvarionaite atstovavo draugiją tarptautiniuose Esperantininkų suvažiavimuose. 1940 metais kartu planavo  surengti Baltijos šalių kongresą Lietuvoje, deja, tai nelemta buvo įvykdyti dėl prasiėjusio karo. 1941 metais Jokūbas Kanas buvo suimtas ir nužudytas.

Lietuvos žydų,(litvakų)  bendruomenės pirmininkės Faina Kukliansky vardu Gennady Kofman pasveikino visus susirinkusiuosius ir palinkėjo sėkmės kongreso darbuose.