Š. m. rugpjūčio 29 dieną Dievo Apvaizdos seserų Kongregacija organizavo renginį Marijos Rusteikaitės atminimui. Vyresnioji sesuo Leonora Kasiulytė pakvietė svečius aplankyti M. Rusteikaitės veiklos ekspoziciją, atspindinčią jos gyvenimo faktus.
Kunigas Eugenijus Troickis renginio įžangoje apžvelgė Kongragacijos veiklos reikšmę Panevėžyje. Seserys aktyviai darbuojasi mokyklose, parapijose, dienos centro užimtumo veikloje. Jo manymu, jai veiklai reikšmę turi įkūrėjos M. Rusteikaitės dvasia, ruošiant šios asmenybės kanonizacijos bylą.
Gen. vyr. s. Leonora Kasiulytė pateikė Marija Rusteikaitę kaip Dievo tarnaitę, istorinę asmenybę, nurodė jos gyvenimo faktus ir įvykius, pristatydama nuotraukas, kurių raiškos tęsėsi apie 10 metų. Ji susipažino su Rusteikų giminaičiais, kurie perdavė Marijos Rusteikaitės ne tik nuotraukas, bet ir laiškus ir kitas relikvijas. Sesuo Leonora pateikė M.Rusteikaitės biografiją, socialinę padėtį, papasakojo apie jos veiklą ir nuopelnus, todėl daugelis jos globotinių ją vadino „gerąja motinėle“. Motinėlė Marija karo metu Varšuvoje išgelbėjo 15 žydų tautybės žmonių, todėl po mirties apdovanota Žuvančiųjų gelbėjimo Kryžiumi ir padėka. Šiuo metu Izraelyje yra iškaltas jos vardas „Atminimų lentoje“ ir jos garbei pasodintas medelis.
Sulamita Fromanaitė paliudijo, kaip M. Rusteikaitė išgelbėjo jos motiną ir senelę. Sulamita pabrėžė, kad yra dėkinga savo gelbėtojai iki šiol ir jaučia jos buvimą savo artimųjų tarpe.
Fromanaitė Lietuvos Žydų Bendruomenės vardu įteikė pirminiko Simono Alperavičiaus padėką: „Už Dievo apvaizdos seserų Kongregacijos įkūrėjos, pasaulio tautų teisuolės pasiaukojimą Dievui ir žmonės gelbstint žydus, už rūpinimąsi prieglaudose vaikais ir seneliais“.
Vilniaus žydų gaono muziejaus atstovė Danutė Selčinskaja pristatė naujai sukurtą skaitmeninį albumą, kuris atspindi žydų genocido metais įvykusios tragedijos faktus. Jame skirta vieta Marijos Rusteikaitės gelbstintiems darbams atminti.
Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman pasidžiaugė, kad M. Rusteikaitės pasirinktas kelias sujungė į vienijantį susitikimų kelią – „Išsigelbėjimas“: „Tas, kuris išgelbėja vieną gyvybę, išgelbėja visą pasaulį“. Jis pastebėjo, kad tarnaudamas visuomenei, tarnauji Dievui. „Tai, kad mes čia susiburę aplink Dievo tarnaitę Mariją Rusteikaitę, savo dvasia esančia su mumis,yra stebuklas“, – kalbėjo Gennady Kofman.
Sesuo Dominyka Slepikaitė savo ir kitų pasirinkimą tarnauti žmonėms, pagelbėti vargstantiems įvardijo kaip Dievo pašaukimą būti „Jo įrankiu“, kad Jis per žmones galėtų pareikšti savo Valią ir Meilės galią.
Pasakyta: „Su Meile pagalbą suteikiančios rankos yra šventesnės, negu maldą kalbančios lūpos“.
Renginio pabaigoje sesuo Leonora pakvietė visus susirinkusius į kiemelį pabendrauti ir vaišintis seserų vienuolių paruoštomis vaišėmis.
Prasmingas bendravimas yra labai reikalingas. Tai Dievo dovana.