Panevėžio miesto žydų bendruomenės
Į S T A T A I
Panevėžys, du tūkstančiai keturioliktųjų metų balandžio mėn. 30 d.
I SKIRSNIS. BENDROJI DALIS
1.1 Panevėžio miesto žydų bendruomenė (toliau įstatuose – „Bendruomenė“) yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma – Asociacija, turintis ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą, savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos Civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu, Lietuvos Respublikos nacionalinių mažumų įstatymu, Lietuvos respublikos labdaros ir paramos įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, tarptautinės teisės normomis, Vyriausybės sprendimais, žydų tautos tradicijomis ir mokymais bei šiais įstatais. Bendruomenė yra iki 1940 m. Panevėžio apskrityje veikusių žydų visų bendruomenių ir bendrijų teisių ir pareigų perėmėja ir veiklos tęsėja.
1.2 Bendruomenės veiklos tikslas nėra pelno siekimas. Pagrindiniai Bendruomenės veiklos tikslai yra apjungti Panevėžio apskrityje gyvenančius žydų tautybės asmenis bei jų šeimos narius, puoselėti nacionalines žydų tautos tradicijas ir papročius, kalbą ir raštą, organizuoti įvairius taikius renginius – parodas, koncertus, poilsio vakarus, paskaitas, susitikimus ir panašiai bei užsiimti kita LR įstatymų nedraudžiama veikla, padedančia įgyvendinti Bendruomenės narių užsibrėžtus tikslus.
1.3 Bendruomenės pavadinimas – Panevėžio miesto žydų bendruomenė.
1.4 Bendruomenė turi savo atributiką – Bendruomenės vėliavą.
1.5 Bendruomenės finansiniais metais laikomi kalendoriniai metai.
1.6 Duomenys apie Bendruomenę kaupiami ir saugomi Valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filiale.
II SKIRSNIS. BENDRUOMENĖS TEISĖS
2.1 Bendruomenė turi teisę:
2.1.1. turėti (privalomai) bent vieną atsiskaitomąją sąskaitą Lietuvos Respublikoje įregistruotoje kredito įstaigoje, taip pat sąskaitų užsienio valstybėse teisės aktų nustatyta tvarka, savo antspaudą ir jį keisti bei naudoti savo nuožiūra;
2.1.2. atstovauti Bendruomenės ir jos narių interesus valstybinėse ir kitose institucijose, įstaigose ir organizacijose, ginant Bendruomenės narių turtines ir neturtines teises;
2.1.3. siūlyti teisės aktus rengiančioms institucijoms teisės aktų, nutarimų projektus bei galiojančių teisės aktų pataisas, galinčias turėti teigiamos įtakos tiek Bendruomenės, tiek ir visiems žydų tautybės asmenims, gyvenantiems Lietuvoje;
2.1.4. įstatymų nustatyta tvarka padėti Bendruomenės nariams susigrąžinti turėtą išlikusį turtą Lietuvos Respublikos teritorijoje, kuris buvo neteisėtai nusavintas ar kitaip netektas;
2.1.5. nekliudomai raštu, žodžiu ar kitais būdais skleisti informaciją apie savo veiklą, propaguoti Bendruomenės tikslus ir uždavinius;
2.1.6. steigti visuomenės informavimo priemones, užsiimti leidyba;
2.1.7. pirkti ar kitokiais būdais įgyti reikalingą savo veiklai turtą, taip pat jį parduoti, išnuomoti, įkeisti ar kitaip juo disponuoti;
2.1.8. naudoti lėšas įstatuose nustatytiems tikslams įgyvendinti;
2.1.9. skirti lėšų labdarai ir paramai, sveikatos apsaugai, kultūrai, mokslui, švietimui, kūno kultūrai ir sportui, taip pat stichinių nelaimių ir ypatingos padėties padarinių likvidavimui;
2.1.10. samdyti asmenis įstatuose numatytai veiklai ir tikslams įgyvendinti;
2.1.11. įstatymų nustatyta tvarka įregistravus paramos gavėjo statusą, neatlyginimai gauti lėšų ar kitokio turto iš tarptautinių visuomeninių organizacijų, nevalstybinių organizacijų, fondų, taip pat asmenų;
2.1.12. nustatyti Bendruomenės nariams teikiamų paslaugų ir sutartinių darbų kainas, įkainius ir tarifus, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų numatytus atvejus;
2.1.13. reorganizuotis, persitvarkyti, būti kitų, pelno nesiekiančių, juridinių asmenų steigėju, steigti siekiančius pelno juridinius asmenis ir būti jų dalyviais, išskyrus juridinius asmenis, kurių atsakomybė už juridinio asmens prievoles yra neribota;
2.1.14. skelbti konkursus projektams rengti bei kitus konkursus, susijusius su Bendruomenės veikla;
2.1.15. užmegzti tarptautinius ryšius, keistis delegacijomis, dalyvauti renginiuose užsienyje;
2.1.16. jungtis į asociacijų sąjungas, tarp jų ir tarptautines, bei dalyvauti jų veikloje;
2.1.17. steigti fondus.
2.2 Bendruomenė privalo laikytis LR asociacijų įstatymo 16 str. nustatytų veikos ribojimų.
III SKIRSNIS. BENDRUOMENĖS VEIKLOS SRITYS BEI RŪŠYS
3.1. Pagrindinė Bendruomenės veikos sritis yra Panevėžio apskrityje gyvenančių žydų tautybės asmenų bei jų šeimos narių apjungimas į Bendruomenę, padedančią įvairiapusiškai ugdyti bendruomenės narius bei ginti jų teisėtus interesus, taip pat veiklos vykdomas kitose srityse, kurios padėtų siekti Bendruomenės narių užsibrėžtų tikslų bei neprieštarautų galiojantiems įstatymams, o taip pat Bendruomenė:
3.1.1. remia tradicinio žydų gailestingumo ir labdaros atgimimą;
3.1.2. visokeriopai skatina tautinės kultūros tęstinumą ir įvairiapusį jos plėtojimą, žydų kultūrinio palikimo ir jo paminklų išsaugojimą, ypatingą reikšmę teikiant žydų kapinių išsaugojimui, masinių žydų žudynių ir kovų vietų įamžinimui, nusipelniusių žydų atminties išsaugojimui Panevėžio apskrityje;
3.1.3 ugdo tautinę savimonę, puoselėja „hebrajų“ ir „idiš“ kalbas, tęsia žydų nacionalinių tradicijų atkūrimo procesą, organizuoja atmintinų datų minėjimus, skatina jaunimo apmokymą žydų kultūros ir mokslo pasaulio centruose;
3.1.4. organizuoja susitikimus su žymiais Lietuvos ir užsienio šalių mokslo, meno, kultūros veikėjais, seminarus žydų tautos istorijos klausimais, festivalius;
3.1.5. ypatingą dėmesį skiria žydų veikų ir jaunimo auklėjimui, ugdymui, žydų kultūros, istorijos, tradicijų vaikų tautinės savimonės ugdymui, savišvietos, profesinio mokymo ir fizinės kultūros skatinimui, palaiko glaudžius ryšius su švietimo ir mokslo įstaigomis;
3.1.6. saugo holokausto atminimą, dalyvauja švietimo ir kitose kultūrinėse programose bei rengia jas, aiškina holokausto tragediją jaunimui ir kitų tautybių atstovams;
3.1.7. bendradarbiauja su kitų šalių žydų organizacijomis, ypatingai esančiomis Izraelyje ir dalyvauja jų veikloje;
3.1.8. remia tolesnę Panevėžio apskrities žydų institucijų – žydų muziejų, bibliotekų, klubų, spaudos, visuomeninių ir religinių susivienijimų, žydų mokyklų ir vaikų darželių, meno kolektyvų, kitų žydų institucijų veiklą;
3.1.9. organizuoja nariams pažintines keliones į kitas šalis;
3.1.10. įstatymų nustatyta tvarka remia juridinius asmenis bei teikia labdarą;
3.1.11. tvarko narių sąrašus.
3.2. Pagal EVRK Bendruomenės veikla klasifikuojama sekančiai:
3.2.1. kitų, niekur kitur nepriskirtų narystės organizacijų veikla (91.33).
3.3. Bendruomenė gali organizuoti arba vykdyti ūkinę – komercinę veiklą, neprieštaraujančią Lietuvos Respublikos įstatymams. Licencijuojamą ar kitokia tvarką nustatytą veiklą Bendruomenė gali vykdyti tik gavęs atitinkamus leidimus.
IV SKIRSNIS. BENDRUOMENĖS TURTAS, JO FORMAVIMO TVARKA. BENDRUOMENĖS LĖŠOS
4.1. Bendruomenės turtą sudaro Bendruomenės narių Bendruomenei perduotas turtas, taip pat turtas, gautas pagal testamentą, dovanotas turtas, finansiniai ištekliai, kitas teisėtai įgytas turtas.
4.2. Narių stojamasis mokestis bei įnašai sudaro Bendruomenės kapitalą. Narių stojamųjų įnašų bei narių mokesčių dydį ir terminus nustato ir keičia visuotinis Bendruomenės narių susirinkimas 1/2 balsų dauguma. Įnašai apskaitomi Bendruomenės finansiniuose dokumentuose.
4.3. Bendruomenės lėšų šaltiniai gali būti šie:
4.3.1. narių mokesčiai;
4.3.2. fizinių bei juridinių asmenų, labdaros ir paramos fondų dovanotos (paaukotos) lėšos;
4.3.3. nevalstybinių bendruomenių, tarptautinių visuomeninių bendruomenių dovanotos (paaukotos) lėšos;
4.3.4. Valstybės ir savivaldybės biudžeto tiksliniai asignavimai;
4.3.5. Lietuvos ir užsienio fondų tiksliniai asignavimai;
4.3.6. kredito įstaigų palūkanos už saugomas Bendruomenes lėšas;
4.3.7. skolintos kapitalo lėšos;
4.3.8. iš Bendruomenės įsteigtų juridinių asmenų gaunami dividendai;
4.3.9. kitos teisėtai įgytos lėšos.
4.4. Lėšoms, gaunamoms iš fondų ir kitų šaltinių, panaudojimo išlaidų sąmata sudaroma, jei to reikalauja lėšas suteikiantys subjektai.
V SKIRSNIS. BENDRUOMENĖS NARIŲ TEISĖS IR PAREIGOS. NAUJŲ NARIŲ PRIĖMIMO BEI IŠSTOJIMO AR PAŠALINIMO IŠ BENDRUOMENĖS TVARKA
5.1. Bendruomenės nariu gali būti kiekvienas 18 metų sulaukęs veiksnus fizinis asmuo. Minimalus Bendruomenės narių skaičius yra 3. Asmuo, norėdamas tapti Bendruomenės nariu (išskyrus steigėjus), parašo prašymą Bendruomenės valdybos pirmininkui, kuris turi sušaukti valdybos posėdį pateiktam prašymui apsvarstyti. Valdybos posėdis šaukiamas Bendruomenės įstatuose nustatyta tvarka. Valdyba gali nuspręsti suteikti tokiam asmeniui kandidato į Bendruomenės narius statusą, kuris negali būti ilgesnis kaip 3 mėnesiai. Kandidatas gali dalyvauti Bendruomenės veikloje, tačiau be balso teisės bei neturi jokių mokestinių įsipareigojimų Bendruomenei, išskyrus Bendruomenės įstatais nustatytas neturtines pareigas. Bendruomenės nariais gali būti ir jaunesni nei 18 metų asmenys. Šiuo atveju už jaunesnius kaip 14 metų asmenis prašymus tapti Bendruomenės nariais pateikia jų tėvai arba globėjai. Jaunesni kaip 18 metų asmenys Bendruomenėje gali įgyti teises ir pareigas Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
5.2. Bendruomenės narys įgyja visas įstatuose išvardintas teises ir pareigas tik pripažįstantis Bendruomenės įstatus ir pasižadėjęs juos nepriekaištingai vykdyti bei sumokėjęs stojamąjį nario mokestį.
5.3. Bendruomenės nariai turi šias turtines teises:
5.3.1. palikti testamentu, dovanoti ar kitaip perleisti Bendruomenės nariui privačios nuosavybės teise priklausantį turtą Bendruomenei;
5.3.2. gauti likviduotos Bendruomenės turto dalį, proporcingą jų perduotiems turtiniams ir piniginiams įnašams, jeigu ko kito nenumato LR įstatymai.
5.4. Bendruomenės nariai turi šias asmenines neturtines teises:
5.4.1. dalyvauti visuotiniuose Bendruomenės narių susirinkimuose su sprendžiamuoju balsu. Kiekvienas Bendruomenės narys turi vieną balsą, nepriklausomai nuo nario mokamų stojamųjų įnašų ar nario mokesčių bei Bendruomenei perduoto turto;
5.4.2. gauti informaciją apie Bendruomenės veiklą;
5.4.3. užimti bet kurias pareigas Bendruomenėje, jeigu narys yra skiriamas ar renkamas, išskyrus šiais įstatais draudžiamas užimti pareigas;
5.4.4. bet kada išstoti iš Bendruomenės arba sustabdyti savo įgaliojimus apie tai raštu pranešus Bendrijos valdybai. Tokiu atveju stojamieji nario įnašai ir nario mokesčiai ar kitaip perduotas Bendruomenei turtas ar lėšos negrąžinami, o narys turi atsiskaityti pagal prievoles;
5.4.5. naudotis Bendruomenės teikiamomis paslaugomis;
5.4.6. naudotis Bendruomenės turtu valdybos nustatyta tvarka;
5.4.7. gavus Bendruomenės pirmininko įgaliojimą, atstovauti Bendruomenę visose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, valstybinės valdžios, valdymo ir vietos savivaldos institucijose bei teismuose;
5.4.8. turėti kitas teisės aktuose ir Bendruomenės įstatuose nustatytas teises.
5.5. Bendruomenės narys privalo:
5.5.1. santykiuose su kitais asmenimis laikytis teisės, etikos normų ir tokio elgesio taisyklių, kad nebūtų pažemintas Bendruomenės geras vardas, laikytis Bendruomenės įstatų, visuotinio Bendruomenės narių susirinkimo ir Bendruomenės valdybos bei Bendruomenės pirmininko sprendimų;
5.5.2. viešai neaptarinėti kitų Bendrijos narių asmeninio gyvenimo ir neskleisti paskalų;
5.5.3. saugoti nariui patikėtas Bendrijos ir jos narių paslaptis;
5.5.4. laiku mokėti Bendruomenės nario mokestį ir tikslines įmokas.
5.6. Bendruomenė gali turėti garbės narių. Bendruomenės garbės nariais gali būti Bendruomenei ar kitaip nusipelnę asmenys, kurių veikla teigiamai įtakoja Bendruomenės veiklą, padeda Bendruomenei materialiai, padeda organizuoti Bendruomenės renginius ir panašiai. bendruomenės garbės nario vardas suteikiamas Bendruomenės valdybos sprendimu.
5.7. Bendruomenės narys gali būti pašalintas iš Bendruomenės, jeigu:
5.7.1. sistemingai nevykdo Bendruomenės narių visuotinių susirinkimų ar valdybos bei Bendruomenės pirmininko sprendimų;
5.7.2. vykdo su Bendruomenės įstatais nesuderinamą veiklą, nukreiptą prieš Bendruomenę;
5.7.3. nemokantis nario mokesčių ar atsisakius sumokėti tikslinius mokesčius, jei Bendruomenės valdyba nenusprendė Bendruomenės nario atleisti nuo tokių mokesčių dėl sunkios materialinės padėties;
5.7.4. kitais atvejais, kai Bendruomenės nario veikla gali pakenkti Bendruomenės veiklai;
5.7.5. išvykus gyventi į kitą vietovę ar nedalyvaujant Bendruomenės veikloje ilgiau kaip 6 mėnesius.
5.8. Sprendimą apie Bendruomenės nario pašalinimą iš Bendruomenės sprendžia Bendruomenės valdyba. Šiuo atveju Bendruomenės narys, jei jis yra išrinktas į valdybą, balsavimo teisės neturi.
5.9. Sprendimas dėl nario pašalinimo iš Bendruomenės, pašalinto asmens gali būti paskųstas įstatymų nustatyta tvarka.
VI SKIRSNIS. BENDRUOMENĖS ORGANAI
6.1. Bendruomenės organai yra šie: aukščiausias bendruomenės organas – Bendruomenės narių susirinkimas, vienasmenis valdymo organas – Bendruomenės pirmininkas. kolegialus valdymo organas – Bendruomenės valdyba, kuriai vadovauja – Bendruomenės pirmininkas.
6.2. Už Bendruomenės nario veiklą Bendruomenės valdymo organuose Bendruomenės nariui gali būti atlyginama.
VII SKIRSNIS. VISUOTINIS BENDRUOMENĖS NARIŲ SUSIRINKIMAS
7.1. Tik visuotinis Bendruomenės narių susirinkimas turi teisę:
7.1.1. keisti ir papildyti Bendruomenės įstatus,
7.1.2. rinkti Bendruomenės valdybą, Bendruomenės pirmininką;
7.1.3. atšaukti visuotinio Bendruomenės narių susirinkimo išrinktus Bendruomenės valdybą ar pavienius jos narius, Bendruomenės pirmininką;
7.1.4. tvirtinti metinę finansinę atsiskaitomybę, priimti sprendimą dėl lėšų paskirstymo pateiktiems projektams vykdyti, tvirtinti Bendruomenės reorganizavimo sąlygas;
7.1.5. priimti sprendimą likviduoti, pertvarkyti arba reorganizuoti Bendruomenę;
7.1.6. analizuoti Bendruomenės valdybos bei Bendruomenės pirmininko veiklą;
7.1.7. tvirtinti stojamojo ir narių mokesčių dydžius bei mokėjimo tvarką;
7.1.8. spręsti ir kitus klausimus, kurie pagal esmę nėra priskirti Bendruomenės valdybos ar Bendruomenės pirmininko kompetencijai;
7.1.9. keisti bendruomenės buveinės adresą;
7.2. Visuotinį Bendruomenės narių susirinkimą šaukia Bendruomenės valdyba.
7.3. Susirinkimo organizatoriai ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki numatytos susirinkimo datos praneša kiekvienam Bendruomenės nariui (raštu ar paskelbia skelbimų lentoje Bendruomenės būstinėje, arba įstatuose nurodytame dienoraštyje) organizuojamo susirinkimo datą, vietą, jo darbotvarkę. Jeigu šaukiamas pakartotinis susirinkimas, Bendruomenės nariai turi būti informuojami ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki jo. Prieš 30 dienų iki susirinkimo pradžios Bendruomenės nariams turi būti sudaryta galimybė susipažinti su dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke.
7.4. Visuotinio Bendruomenės narių susirinkimo darbotvarkės projektas gali būti tikslinamas, valdybos ar Bendruomenės pirmininko raštišku prašymu. Jeigu susirinkimo darbotvarkė, nurodyta pranešime apie susirinkimo sušaukimą, buvo patikslinta, tai apie darbotvarkės pasikeitimus Bendruomenės nariams turi būti pranešta tokia pat tvarka kaip apie visuotinio susirinkimo sušaukimą ir ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki susirinkimo.
7.5. Visuotinio Bendruomenės narių susirinkimo sprendimai priimami dalyvaujančių susirinkime Bendruomenės narių balsų dauguma, išskyrus atvejus, kurie numatyti šiuose įstatuose.
7.6. Balsavimas visuotiniame Bendruomenės narių susirinkime yra atviras.
7.7. Bendruomenės narys, turintis balsavimo teisę ir susipažinęs su nutarimo projektu, gali raštu pranešti susirinkimui savo valią „už“ ar „prieš“ pavieniui dėl kiekvieno nutarimo. Šie pranešimai yra įskaitomi į susirinkimo kvorumą ir balsavimo rezultatus.
7.8. Bendruomenės narys turi teisę įgalioti kitą asmenį už jį balsuoti visuotiniame Bendruomenės narių susirinkime ar atlikti kitus teisinius veiksmus. Bendruomenės nario įgaliojimas kitam asmeniui atstovauti jį Bendruomenės narių susirinkime turi būti patvirtintas notaro.
7.9. Pakartotiniame visuotiniame Bendruomenės narių susirinkime galioja tik neįvykusio susirinkimo darbotvarkė.
7.10. Visuotinis Bendruomenės narių susirinkimas gali būti šaukiamas teismo sprendimu, jei Bendruomenės valdyba nesušaukė eilinio narių susirinkimo per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.
7.11. Bendruomenės narių visuotinio susirinkimo sprendimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo priėmimą.
7.12. Visuotinių susirinkimų priimti sprendimai turi būti protokoluojami. Protokolą pasirašo visuotinio Bendruomenės narių susirinkimo išrinktas susirinkimo pirmininkas ir sektorius per 5 darbo dienas.
VIII SKIRSNIS. BENDRUOMENĖS VALDYBA
8.1. Valdyba yra kolegialus valdymo organas, kurio veiklai vadovauja valdybos pirmininkas. Bendruomenės valdybą sudaro septyni nariai.
8.2. Valdybos narius ketverių metų laikotarpiui renka Bendruomenės narių visuotinis susirinkimas, o valdybos pirmininką iš savo narių tarpo renka valdyba. Valdybos narius galima pakartotinai rinkti kitai kadencijai. Kadencijų skaičius neribojamas.
8.3. Valdybos narys (valdybos pirmininkas) gali atsistatydinti iš pareigų kadencijai nesibaigus, apie tai raštu įspėjęs valdybą ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų.
8.4. Valdybos funkcijos:
8.4.1. organizuoti Bendruomenės veiklą;
8.4.2. nustatyti Bendruomenės struktūrą;
8.4.3. tvirtinti turtinių įnašų įvertinimą;
8.4.4. analizuoti Bendruomenės veiklos rezultatus, pajamų ir išlaidų sąmatas, revizijų, inventorizacijos ir kitus vertybių apskaitos duomenis;
8.4.5. priimti sprendimus steigti kitus juridinius asmenis, būti kitų juridinių asmenų dalyviais, išskyrus šiuose įstatuose nustatytas išimtis;
8.4.6. teikti Bendruomenės narių susirinkimui Bendruomenės veiklos ataskaitas;
8.4.7. nustatyti Bendruomenės narių naudojimosi Bendruomenės turtu tvarką;
8.4.8. nustatyti Bendruomenės įsteigtų įmonių naudojimosi Bendruomenės turtu tvarką;
8.4.9. spręsti kitus LR civiliniame kodekse nustatytus klausimus, susijusius su Bendruomenės veikla.
8.5. Valdyba turi teisę:
8.5.1. teikti siūlymus Bendruomenės valdybos pirmininkui ir (ar) pirmininkui atšaukti jo priimtus sprendimus, kurie prieštarauja LR įstatymams ar Bendruomenės įstatymams;
8.5.2. priimti sprendimus dėl ilgalaikio materialaus turto įsigijimo, perleidimo, nuomos ir disponavimo;
8.5.3. kitas teises, jeigu tai nėra Bendruomenės pirmininko kompetencijos subjektas.
8.6. Valdyba privalo laiku rengti visuotinius Bendruomenės narių susirinkimus, sudaryti jų darbotvarkę, pateikti Bendruomenės nariams metinę finansinę atskaitomybę, pelno, gauto iš Bendruomenės įsteigtų įmonių, paskirstymo projektą, ataskaitą apie Bendruomenės veiklą bei kitą reikiamą informaciją darbotvarkės klausimams svarstyti.
8.7. Valdyba sprendimus priima posėdžiuose. Sprendimai priimami paprasta balsų dauguma, išskyrus sprendimus, kuriems įstatais nustatyta didesnė kvalifikacinė norma. Valdybos nariai turi lygias balso teises. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia valdybos pirmininko balsas.
8.8. Valdybos posėdžiai šaukiami vieną kartą per ketvirtį arba, esant reikalui spręsti neatidėliotinus klausimus, ir dažniau, šių klausimų sprendimui. Valdybos posėdžius šaukia valdybos pirmininkas, kuris nustato posėdžio vietą, datą ir laiką. Į valdybos posėdžius privalo būti kviečiamas Bendruomenės pirmininkas, jeigu jis nėra valdybos narys.
8.9. Valdybos nariai privalo saugoti Bendruomenės konfidencialią informaciją.
8.10. Už bendruomenei padarytą žalą dėl valdybos nario kaltės, valdybos narys turi atlyginti bendruomenės patirtus nuostolius.
8.11. Bendruomenės valdybos pirmininkas gali būti atleistas iš užimamų pareigų pirma laiko Bendruomenės valdybos sprendimu, priimtu paprasta balsų dauguma arba pagal savo prašymą. Nesant Bendruomenės valdybos pirmininko, jo funkcijas vykdo jo pavaduotojas arba kitas įgaliotas asmuo.
IX SKIRSNIS. BENDRUOMENĖS VADOVAS
9.1. Bendruomenei tiesiogiai vadovauja Bendruomenės vadovas – pirmininkas, kurį ne daugiau kaip 4 metams renka visuotinis Bendruomenės narių susirinkimas. Bendruomenės pirmininkas gali būti išrinktas į Bendruomenės valdybą bei gali būti renkamas ir Bendruomenės valdybos pirmininku.
9.2. Bendruomenės vadovo darbo užmokesčio dydį (esant pakankamai lėšų) nustato Bendruomenė valdyba.
9.3. Bendruomenės vadovu negali būti renkamas asmuo, kuris pagal LR įstatymus neturi teisės eitu tokių pareigų. bendruomenės vadovas negali būti Bendruomenės revizijos komisijos nariu ar jos pirmininku.
9.4. Visuotinis Bendruomenės narių susirinkimas gali nutraukti darbo sutartį su Bendruomenės vadovu LR darbo kodekso nustatyta tvarka, o iki sutarties nutraukimo gali apriboti įgaliojimus.
9.5. Bendruomenės vadovas, vadovaudamasis Bendruomenės įstatais, visuotinių narių susirinkimų bei valdybos sprendimais, darbo reglamentu turi teisę sudaryti Bendruomenės sandorius.
9.6. Bendruomenės vadovo kompetencijoje:
9.6.1. nustatyti Bendruomenės darbuotojų pareigas ir įgaliojimus, parinkti tarnautojus ir skirti jiems atlyginimus;
9.6.2. vykdyti Bendruomenės įstatų reikalavimus ir visuotinių narių susirinkimų, valdybos sprendimus, tvarkyti einamuosius reikalus;
9.6.3. priimti į darbą ir atleisti iš jo darbuotojus, nustatyti jų darbo apmokėjimo ir skatinimo tvarką;
9.6.4. skirti paskatinimus ir nuobaudas darbuotojams, savo kompetencijos ribose leisti įstatymus, reguliuojančius Bendruomenės veiklą;
9.6.5. atidaryti ir uždaryti sąskaitas LR įregistruotose kredito įstaigose;
9.6.6. atstovauti Bendruomenę teisme, santykiuose su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis;
9.6.7. sudaryti ir pateikti Bendruomenes ataskaitas Bendruomenės valdybai, prižiūrėti apskaitos tvarkymą;
9.6.8. ruošti ir įgyvendinti finansavimo priemones;
9.6.9. sudaryti sutartis su juridiniais ar fiziniais asmenimis Bendruomenės veiklos klausimais;
9.6.10. imtis priemonių Bendruomenės turto apsaugai, normalių ir saugių darbo sąlygų sukūrimui, Bendruomenei padarytos žalos atlyginimui iš kaltų asmenų;
9.6.11. išduoti įgaliojimus toms funkcijoms vykdyti, kurios yra jo kompetencijoje.
9.7. Nesant Bendruomenės pirmininko, jo funkcijas vykdo valdybos pirmininkas ar valdybos paskirtas asmuo.
9.8. Bendruomenės vadovas ir darbuotojai LR darbo kodekso nustatyta tvarka privalo atlyginti Bendruomenei nuostolius, padarytus dėl jų kaltės.
X SKIRSNIS. BENDRUOMENĖS VEIKLOS KONTROLĖS TVARKA
10.1. Finansiniams metams pasibaigus, iki visuotinio Bendruomenės narių susirinkimo privalo būti patikrinta Bendruomenės buhalterinė apskaita ir finansinė atskaitomybė.
10.2. Visais atvejais Bendruomenės valdybai, valdybos pirmininkui, pirmininkui ar Bendruomenės darbuotojams draudžiama trukdyti revizijos komisijai, atliekančiai Bendruomenės reviziją ar patikrinimą.
10.3. Bendruomenės valdyba gali pavesti atlikti Bendruomenės auditą nepriklausomam auditoriui ar juridiniam asmeniui, teikiančiam audito paslaugas, arba sudaryti revizijos komisiją iš Bendruomenės narių tarpo jei tam pritaria daugiau kaip 1/2 valdybos narių.
10.4. Įstatymų nustatytais atvejais Bendruomenės veiklą gali kontroliuoti ir valstybės ar savivaldybės institucijos.
XI SKIRSNIS. BENDRUOMENĖS SPRENDIMŲ IR PRANEŠIMŲ PASKELBIMO TVARKA
11.1. Visuotinio Bendruomenės narių susirinkimo, valdybos ir kiti sprendimai, su kuriais reikia supažindinti Bendruomenės narius arba kitus suinteresuotus asmenis, išsiunčiami ne vėliau kaip per 15 dienų po sprendimo priėmimo. Už savalaikį sprendimų ir pranešimų išsiuntimą atsako Bendruomenės valdyba arba likvidatoriai.
11.2. Apie Bendruomenės likvidavimą, pertvarkymą ar reorganizavimą skelbiama LR civilinio kodekso nustatyta tvarka.
11.3. Vieši Bendruomenės pranešimai skelbiami dienraštyje „LIETUVOS ŽINIOS“.
XII SKIRSNIS. BENDRUOMENĖS FILIALŲ IR ATSTOVYBIŲ STEIGIMO BEI VEIKLOS NUTRAUKIMO TVARKA
12.1. Bendruomenė turi teisę steigti filialus ir atstovybes tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse. jie steigiami Bendruomenės valdybos sprendimu.
12.2. Filialas ar atstovybė nėra juridinis asmuo ir naudojasi Bendruomenės, kaip juridinio asmens vardu. Steigiami filialai (atstovybės) veikia pagal Bendruomenės valdybos patvirtintus ir nustatyta tvarka įregistruotus LR juridinių asmenų registre filialo (atstovybės) nuostatus bei Bendruomenės valdybos suteiktus įgaliojimus.
12.3. Bendruomenės filialas yra struktūrinis Bendruomenės padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba dalį Bendruomenės funkcijų.
12.4. Bendruomenės atstovybė yra Bendruomenės padalinys, turintis savo buveinę ir turi teisę atstovauti Bendruomenės interesams ir juos ginti, sudaryti sandorius bei atlikti kitus veiksmus Bendruomenės vardu, tačiau neturi teisės užsiimti ūkine – komercine veikla. Bendruomenė už jos įsteigtų ir nustatyta tvarka įregistruotų atstovybių ar filialų prievoles atsako visu savo turtu.
12.5. Bendruomenės filialų (atstovybių) veikla nutraukiama Bendruomenės valdybos sprendimu arba kai Bendruomenė likviduojama ar bankrutuoja, ar pasibaigia filialo (atstovybės) nuostatuose nurodytas veiklos laikotarpis.
12.6. Filialai (atstovybės) išregistruojami iš LR juridinių asmenų registro LR Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais.
XIII SKIRSNIS. BENDRUOMENĖS ĮSTATŲ KEITIMO TVARKA
13.1. Bendruomenės įstatai privalo būti keičiami kai atsiranda sekančios sąlygos:
13.1.1. pasikeitė Bendruomenės buveinės adresas;
13.1.2. keičiasi ar papildomi Bendruomenės veiklos tikslai;
13.1.3. keičiamas Bendruomenės pavadinimas;
13.1.4. įvedamas naujas valdymo organas ar panaikinamas vienas iš esamų valdymo organų;
13.1.5. pasikeitė LR asociacijų įstatymas, kuriame numatyta sąlyga pakeisti pagal asociacijų įstatymą iki įstatymo įsigaliojimo įsteigtų juridinių asmenų įstatus;
13.1.6. atsirado kitos sąlygos, kai įstatuose įrašytos normos akivaizdžiai prieštarauja galuojantiems tesės aktams.
13.2. Bendruomenės įstatai keičiami visuotinio narių susirinkimo sprendimu, o pakeisti įstatai pradeda galioti nuo įregistravimo LR juridinių asmenų registre.
XIV SKIRSNIS. SENIŪNŲ SUEIGA
14.1. Seniūnų sueiga – patariamoji kolegiali Bendruomenės narių grupė.
14.2. Seniūnų sueigos nariais yra renkami 3 Bendruomenės nariai 4 metų kadencijai. juos renka Bendruomenės valdyba.
14.3. Seniūnų sueiga turi šias teises ir pareigas:
14.3.1. prižiūri ar Bendruomenės nariai laikosi tolerancijos tarpusavio santykiuose ir santykiuose su kitais asmenimis;
14.3.2. stebi kaip laikomasi žydų tautos nacionalinių tradicijų.
14.4. Seniūnų sueiga turi teisę teikti rekomendacijas Bendruomenės pirmininkui ir bendruomenės valdybai dėl narių tarpusavio ginčų, kad priimtų sprendimą.
XV SKIRSNIS. BENDRUOMENĖS PABAIGA IR PERTVARKYMAS
15.1. Bendruomenė pertvarkoma, reorganizuojama ir likviduojama LR civilinio kodekso nustatyta tvarka.
15.2. Institucija, nutarusi likviduoti bendruomenę, skiria likvidatorių. Nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos Bendruomenės organai, išskyrus visuotinį Bendruomenės narių susirinkimą, netenka įgaliojimų valdyti Bendruomenę.
15.3. Kai Bendruomenė likviduojama teismo sprendimu, likęs turtas ir lėšos panaudojamos įstatymų nustatyta tvarka.
15.4. Kai Bendruomenė likviduojama Bendruomenės narių visuotinio susirinkimo sprendimu, sumokėjus mokesčius į biudžetą, atsiskaičiuos su kreditoriais ir darbuotojais, likęs turtas padalinamas Bendruomenės nariams proporcingai jų sumokėtiems stojamajam mokesčiui ir nario mokesčiams, tačiau negali viršyti bendros Bendruomenei sumokėtos sumos.
15.5. Likviduotos Bendruomenės dokumentai saugomi LR Archyvų įstatymo nustatyta tvarka.
Susirinkimo įgaliotas narys Gennady Kofman