2026 m. spalio 20 d. Panevėžyje lankėsi Gisela Melnik Wikler ir jos dukros Natalie bei Alini. Gisela su Natalie gyvena Izraelyje, o Alini – Brazilijoje.
Į Lietuvą jos atvyko šimtųjų Giselos mamos ir Natalie močiutės Golde Slosberg gimimo metinių progą.
Viešnioms ši kelionė buvo proga pamatyti miestą, iš kurio kilo jų šeimos istorija. Jos aplankė vietą, kurioje gyveno Golde, ir gatvę, susijusią su jos vaikyste. Tarp Izraelio, Brazilijos ir Lietuvos nusidriekusi šeimos istorija tą dieną sugrįžo į Panevėžį – į miestą, kurį Golde paliko dar būdama vaikas.
Šeimos šaknys Panevėžyje
Šeimos pasakojime minimi seniausi žinomi protėviai – Movsha Krasnokovich ir Sora Ita Ragazinski Krasnikovitz. Taip pat žinoma, kad Rivka Krasnikovitz gimė Panevėžyje 1890 m. ir ištekėjo už Gersh Leibo Fisherio. Kita giminės istorijoje minima moteris – Mera Krasnikovitz, gimusi 1900 m., vėliau ištekėjusi už Joselio Slosbergo.
Joselis ir Mera susilaukė penkių vaikų: Abramo Moseso, Mendelio Leibo, Ester Zeldos, Golde ir Chaimo. Ester Zelda mirė sulaukusi vos vienerių. Golde gimė 1926 m. ir vėliau tapo Giselos mama bei Natalie močiute.
Iš Lietuvos į Braziliją
1938–1939 m. Joselis, Mera ir keturi jų vaikai išvyko į Braziliją. Šeima įsikūrė San Paulo valstijoje. Ten Slosbergų giminė išaugo į didelę ir artimai bendraujančią šeimą: Joselis ir Mera sulaukė 12 anūkų, 21 proanūkio ir 16 proproanūkių. Dauguma giminaičių iki šiol gyvena San Paule.
Joselis mirė 1962 m., o Mera – 1993 m. Golde Brazilijoje sukūrė savo šeimą. Daugiau nei 60 metų ji buvo susituokusi su Peissachu Melniku, žydu iš Varšuvos, kuris į Braziliją atvyko ieškoti geresnio gyvenimo.
Atmintis, perduodama iš kartos į kartą
Natalie savo močiutę prisimena kaip stiprią žydę motiną. Apsilankymas Panevėžyje jai padėjo dar geriau suvokti, kokią reikšmę šeimai turi išsaugota atmintis apie protėvius ir jų gimtąsias vietas.
Kelionė suartino skirtingose šalyse gyvenančias šeimos nares su Golde praeitimi ir Panevėžiu. Šeimos istorija, prasidėjusi šiame mieste, tęsiasi Brazilijoje ir Izraelyje, o jos pasakojimas perduodamas vaikams ir vaikaičiams. Natalie pabrėžia, kad žydų tautos atsparumas ir stiprybė yra tai, ką šeima nori išsaugoti ir perduoti ateities kartoms. „Am Israel Chai!“
