Daugiau nei prieš aštuonis dešimtmečius Staniūnų miškelyje nuaidėję šūviai nusinešė 103 žmonių gyvybes. Šiandien jų žūties vietą žymi memorialas, tačiau į jį vedantis ženklas prašosi pagalbos – penkių ąžuolų kamienų rodyklė pavojingai pasvirusi, praradusi dalį stogelių ir atrodo galinti bet kada nuvirsti.
Ilgai nebuvo aišku, kas turėtų rūpintis šiuo istoriniu objektu, tačiau atsakomybė pagaliau nustatyta.
Žadama, kad kelią į skaudžią praeitį rodantis ženklas netrukus vėl stovės tiesiai.
Daiva BARONIENĖ
Dienraštis „Sekundė“
Skausmo vieta
Ties Panevėžio miesto ir rajono riba stūksantis Staniūnų miškas, iki XX amžiaus pradžios valdytas vokiečių kilmės dvarininkų Kaizerlingų, dar iki šiol pavadinamas Kaizerlingo miškeliu.
Likimo ironija, kad būtent šiame vokiečių kilmės giminei priklausiusiame miške Lietuvą okupavę jų tautiečiai 1941 metų liepos 21-ąją įvykdė genocidą.
Tądien Kaizerlingo miške buvo sušaudyti 103 žmonės: 70 žydų, 23 lietuviai, devyni rusai, vienas lenkas. Nacistinės Vokietijos valdžios organizuotas žudynes vykdė vokiečių kareiviai bei Panevėžio baltaraiščių būrys.
Praėjus 28 metams po šios kraupios egzekucijos, 1979-ųjų rugsėjo 1-ąją miškelyje iškilo memorialas, sukurtas 17-os šalies tautodailininkų.
Nupjautų ąžuolų kamienuose medžio meistrai įkūnijo nužudytųjų patirtą kančią, kalviai stogastulpius papuošė saulutėmis.
Memorialas kurtas pagal dabar jau mirusio panevėžiečio tautodailininko Kazimiero Nemanio eskizus, darbams vadovavo tuomet Panevėžio savivaldybės vyriausiuoju dailininku dirbęs Vidas Žigas.
Rodyklė „laikosi ant garbės žodžio“
Šis memorialas nacių aukoms į šalies Kultūros paveldo registrą įtrauktas praėjus 14-ai metų nuo jo pastatymo – 1993-iaisiais.
Į registrą kaip saugoma įrašyta ir prie Senojo Vilniaus kelio pastatyta rodyklė, nurodanti kelią į memorialą.
Šią rodyklę, pastatytą 1984-aisiais, sudaro penki sujungti ąžuolų kamienai. Kiekvieną iš penkių medžio kamienų dengia metalo stogeliai, tiksliau, turėtų dengti.
Mat dviejų tokių stogelių jau nebelikę. O masyvi rodyklė taip pasvirusi, kad atrodo, jog tuoj nuvirs.
Be išdrožto įrašo „Į memorialą“ ant šios rodyklės matyti ir kitas. Užrašytas flomasteriu, jis byloja, kad Agnė ir Modestas – amžinai kartu.
Varganai atrodo tik į memorialą vedanti ši rodyklė.
Pats memorialas, kuriame stovi devyni ąžuoliniai stogastulpiai, dar gana tvarkingas. Jis restauruotas 2006-aisiais.
Atiteko rajonui
Už paveldosaugą atsakinga Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vyriausioji specialistė Loreta Paškevičienė paaiškino, jog Staniūnų miško memorialas yra Panevėžio rajono teritorijoje, tad būtent šio rajono Savivaldybė yra atsakinga už jo priežiūrą.
„Ilgokai buvo sprendžiama, kas atsakingas už šį memorialą, ir pagaliau išsiaiškinta, kad atsakomybė tenka pagal teritorinį apibrėžtumą“, – konstatavo L. Paškevičienė.
Panevėžio rajono meras Antanas Pocius taip pat prisiminė ilgai besitęsusius ginčus dėl to, kas turėtų prižiūrėti Staniūnų miškelyje esantį memorialą.
Šiuo metu ši pareiga, pasak rajono vadovo, tenka rajonui.
Tuo labiau kad ir vieta, kurioje palaidoti nužudyti 103 asmenys, įvardijama kaip neveikiančios Velžio seniūnijos Staniūnų 1941 metų hitlerininkų aukų kapinės.
„Seniai važiavau Senuoju Vilniaus keliu, tad nemačiau ir virstančios rodyklės į memorialą. Būtinai pasakysiu Velžio seniūnui, kad tvarkytų“, – patikino meras.
Bėda atsivėrė išpjovus krūmokšnius
Velžio seniūnas Andrius Viržaitis patikino, kad jau imtasi tvarkyti teritoriją apie rodyklę į masinių žudynių vietą.
„Dar neseniai tos rodyklės net nebuvo matyti. Ji atsivėrė iškirtus krūmynus. O tada visi pamatėme, kad rodyklė pakrypusi“, – teigė seniūnas.
Anot jo, dabar planuojama samdyti keltuvą rodyklei nukelti.
Tą padarius nupuvusi ąžuolo kamieno dalis bus nupjauta. Vėl ją atstatant bus panaudoti metalo strypai.
„Manau, tai nėra pernelyg sudėtingi darbai, o ir kainuoti neturėtų itin daug“, – vylėsi seniūnas.
G. Kartano nuotraukos
