2009 metai prasidėjo nuo labai svarbaus visiems geros valios žmonėms renginio, kaip sausio 27 d. – Pasaulinė holokausto minėjimo diena.
Ši diena prasidėjo nuo seminaro, kuris įvyko Panevėžio m. žydų bendruomenės patalpose. Seminare dalyvavo mokytojai ir moksleiviai iš Panevėžio 9- tosios vidurinės, Vyturio, K. Paltaroko ir kitų mokyklų bei gimnazijų. Buvo papasakota apie sausio 27 d., kodėl šis projektas vykdomas ir kam jis skirtas.
Po seminaro visi dalyviai ėjo prie paminklo „Geto vartai“, esančio Panevėžyje Krekenavos g. – Klaipėdos g. kampe, kur įvyko mitingas ir buvo padėti vainikai ir gėlės.
Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman pranešė apie Panevėžio žydų tautos genocidą, kuris įvyko 1941 liepos – rugpjūčio mėn. Papasakojo apie Panevėžio getą, kuris įkurtas liepos 15 d. ir apie tai, kad per šį getą praėjo apie 13 tūkst. žydų. Iš geto žydai po 200-300 žmonių buvo varomi į Kurganavos mišką, Žaliąją girią, kur buvo šaudomi. Ir taip per mėnesį žydai, gyvenantys Panevėžyje ir apskrityje buvo sušaudyti.
Vėliau visi dalyviai ir tie, kas prisijungė prie renginio, ėjo į Panevėžio miesto galeriją, kur įvyko konferencija holokausto tema. Čia buvo parodytas Vyturio vidurinės mokyklos moksleivių sukurtas filmas apie Panevėžio getą. Pranešimus apie Holokaustą Panevėžyje skaitė kraštotyrininkė Juana Viga Čiplytė ir Gennady Kofman Taip per visą dieną Panevėžyje ir rajone buvo paminėta sausio 27 d., skirta žydų holokausto aukų atminimui. Tikslas renginio – išsaugoti atmintį apie Holokaustą ir nušviesti su juo susijusiais klausimais tam, kad nepasikartotų genocidas.
Renginyje daugiausiai dalyvavo jaunimas ir jiems buvo pranešta apie toleranciją, kultūrą ir paaiškinta, kad kiekviena tauta turi gyventi pagal savo tradicijas ir, kad visi žmonės yra vienodi: „Mūsų mažoje planetoje visų žmonių vardai yra tie patys vardai, visų žmonių vaikai yra visų mūsų vaikai. Juoda spalva yra dirbtinė. Mes jos nenorime, ji mums nereikalinga. Mums reikia baltos spalvos su visu jos žydinčiu spektru. Mes dar labiau turime garbinti didvyriškumą, nes trokštame, kad jo nereikėtų” ( I. Meras).