Kuklūs akmenėliai ir gėlių vainikai sugulė ant vietų Panevėžyje, kur prieš beveik aštuonis dešimtmečius liejosi žydų vaikų, moterų, vyrų, senelių kraujas.
Negyjanti žaizda
Nors Lietuvos žydų genocido diena minima rugsėjo 23 dieną, šiai žiaurumo pamokai prisiminti data nesvarbi – įsitikinęs Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Genadijus Kofmanas. Jis savo tautiečius ir kitus svečius prisiminti genocido aukų Panevėžyje pakvietė antradienį.
Šios dienos žydų renginiai prasidėjo minėjimu prie buvusių savo tautiečių kapinių paminklo „Liūdinti žydų motina“ Vasario 16-osios gatvėje. Čia susirinkusieji dalijosi žiniomis apie žydų žudynes Antrojo pasaulinio karo metais.
„Tai buvo baisūs dalykai. Mano tėvas gyveno Ukrainoje ir jo motina bei sesuo pateko į savo miesto getą, iš kur vėliau išvežti sušaudyti. Mano mama karo metais evakuota prie Taškento. Taigi, ir mano šeima neišvengė genocido, tad kiekvienais metais minime jo metines ir prisimename“, – pasakojo G. Kofmanas.
Jo duomenimis, iki lemtingųjų įvykių Panevėžyje gyveno apie 7000 žydų. Dar nemažai šios tautybės žmonių buvo įsikūrę Ramygaloje, Krekenavoje, Pušalote, Naujamiestyje, kituose rajono miesteliuose.
Daugiau nei 13 tūkst. žydų buvo sušaudyti 1941 m. rugpjūčio 15 d. Tais metais liepą surinkti į getą Panevėžyje, jie jau po mėnesio negyvi gulėjo bendrose kapavietėse Kurganavoje, Žaliojoje girioje, Staniūnų miške.
„Pirmosios aukos palaidotos Staniūnuose, ten nužudyta apie 100 tiek žydų, tiek rusų komunistų bei lenkų. Kurganavoje sušaudyta apie 8000, Žaliojoje girioje – apie 5000 žydų“, – vardijo G. Kofmanas.
Didvyriai gelbėtojai
Panevėžio žydų bendruomenė su savo svečiais aplankė Kurganavos ir Žaliosios girios genocido aukų mirties vietas.
„Su mumis renginiuose visada dalyvauja Holokaustą išgyvenę vaikai iš Panevėžio: fotografė Irena Giedraitienė, Rusijoje gimęs Jurijus Raak Smirnovas. Šiems žmonėms jau daug metų, bet jie niekada nepamirš tų įvykių“, – kalbėjo G. Kofmanas.
Žydų bendruomenė itin gerbia ir tuos, kurie gelbėjo tautiečių vaikus genocido metais. Panevėžyje tokia buvo Juozo Markevičiaus šeima, be savo aštuonių atžalų slapta auginusi priglaustus 9 žydų vaikus. Apie jų žygdarbius dabar gali papasakoti tik anūkas Vidmantas Markevičius su žmona Janina.
Žydams padėję lietuviai kasmet pagerbiami prezidentūroje. Šiemet Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais apdovanoti 38 tokie asmenys. Tiesa, apdovanojimus dažniausiai atsiima tik Teisuolių vaikai, anūkai ir proanūkiai, kiti šeimų nariai.
Lietuvos žydų genocido diena į Lietuvos Respublikos atmintinų dienų sąrašą Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsaku įtraukta 1990 m. spalio 31-ąją. Nuo 1994-ųjų ji minima kiekvienais metais.
Ingrida NAGROCKIENĖ, dienraštis „Sekundė”