Vasarą Panevėžio žydų bendruomenė sulaukia kaip niekad daug svečių iš užsienio. Pastarosiomis savaitėmis jų sulaukta virš 10. Nuo paprastų turistų šie žmonės skiriasi tikslu, kuris juos veda į Aukštaitijos sostinę – savo ar giminės šaknų paieška mūsų mieste. Daugelio dabar Izraelyje ar kitose šalyse gyvenančių žydų protėviai iki antrojo pasaulinio karo gyveno Panevėžyje. Todėl atvykę svečiai prašo duomenų apie giminaičių, protėvių gimimo metus, santuokos, mirties arba socialinę padėtį.
Štai Gabriel Zuckerberg, ieškodamas duomenų apie prosenelį Raff Moerer atvažiavo iš Niujorko, o svečiai iš Slovėnijos Myriam Killer – ieško dėdės Stasio Margolio santuokos datos ir sutuoktinės gimimo metų. Svečiai iš JAV, Gurevičių šeima, atsivežė daug nuotraukų iš savo archyvo ir prašo atrasti kur gyveno ir kuo užsiėmė jo protėviai.
Tačiau bendruomenė – tai ne archyvas, kuriame saugoma žydų „metrikacijos knygos”, ji neturi nei resursų, nei galimybių reikti tokią paslaugą. Tuo užsiima Lietuvos valstybinis archyvas, Lietuvos Valstybinis istorijos archyvas, Kauno, Vilniaus, Panevėžio, Šiaulių ir kitų miestelių archyvinės įstaigos, kurių darbuotojai mielai suranda reikalingus duomenis.
Kad palengvinti situaciją, kai žmonės nežino, kur ieškoti duomenų, būtų tikslinga skelbti Lietuvos (litvakų) žydų bendruomenės svetainėje lzb.lt, kur reikia kreiptis, kad gauti šią informaciją.
