1955 m. žydų kapinės Panevėžyje buvo uždarytos. 1966 m.birželio 2 d. pagal Panevėžio vykdomojo komiteto sprendimą Nr.252 vietoje kapinių įkurtas parkas.
Tai buvo aukščiausio lygio cinizmas.
Kapinėse palaidota apie 12-13 tūkstančių žmonių.
Visi paminklai buvo nuimti ir sandėliuojami tuometiniame Panevėžio buitiniame kombinate, dalis paminklų sulaužyta ir panaudota Panevėžio dramos teatro dekoratyviniai sienai.
Kapinių centre skulptorius Alfredas Pajuodis pastatė vėžio simbolio skulptūrą, aplink ją buvo įrengtas baseinas. Kapinių vietoje buvo dviračių takai vaikams ir suaugusiems. Bet baisiausia, kad vietiniai gyventojai, gyvenantys aplink kapines, pamatę kasinėjimo darbus, buvo ištikti šoko. Iš žemės buvo iškasti žmonių kaulai.
Panevėžyje gyvenusių ir palaidotų žydų palikuonys, atvykę į Panevėžį aplankyti savo prosenelių kapų, eidavo prie J. Miltinio dramos teatro sienos ir ten meldėsi.
2003 m. Panevėžio žydų bendruomenė pristatė projektą:
1. Siena prie dramos teatro turi būti išardyta ir paminklai grąžinti į kapines.
2.Vietoje vėžio skulptūros ir baseino architektas Valdas Klimavičius buvo įpareigotas sukurti memorialą, kuriame bus paminklas, skirtas kapinėse palaidotų žydų įamžinimui.
Projekto eskizas buvo pristatytas 2007 metais.
2008 m. buvo ieškoma finansavimo ir galimybių pradėti memorialo statybą.
Panevėžio miesto savivaldybė skyrė 100 tūkst. litų, Panevėžio žydų bendruomenė savo ruožtu irgi rinko rinko pinigus būsimo memorialo ir paminklo „Liūdinti žydų motina“ statybai.
Sumanymą taip pat parėmė Lietuvos žydų bendruomenė, Izraelio ambasada, Rusijos federacijos ambasada, Amerikos fondas Lietuvos ir Latvijos žydams, Panevėžio Gyvojo Dievo krikščionių bažnyčia.
Vieni iš pirmųjų rėmėjų buvo Panevėžio žydų bendruomenės nariai: Jurij Grafman ir jo šeima, ,Gurevičių šeima, Jurijus Smirnovas, Zinaida Zaprudskaja, Gennady Kofman, Nadežda Sedych, Valentika Darenceva, Rashelle Vovsy ir kiti.
Pagrindinis rėmėjas buvo Keith W Kaye ir šeima.
Pati memorialo idėja priklauso Gennady Kofman, o ją 2009 metų rugsėjo 24 dieną galutinai realizavo garsus Panevėžio skulptorius Vytautas Tallat-Kelpša.
Paminklas atidengtas Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną.
Atidengiant paminklą krašto žydams atminti buvo surengta konferencija.
Apie žydų tautos istoriją konferencijoje pranešimą skaitė Joana Viga Čiplytė, Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman, kuris priminė žydų kapinių istoriją ir likimą.
Buvo parodytas dokumentinis filmas apie Panevėžio žydus 1932 m.
Renginyje dalyvavo ir įgaliotasis Izraelio ambasadorius Chen Ivri Apter.
Pastaruosius dešimt metų pats paminklas ne kartą buvo vandalų niokojamas, apmėtomas akmenimis.
Aštrūs mėtomi akmenys nuskėlė paminklo kampus, o pati skulptūra vietomis buvo subraižyta. Memorialinės sienelės iš atminimo akmenų siūlės išbyrėjo.
Panevėžio žydų bendruomenės pirmininko G. Kofman iniciatyva buvo nuspręsta paminklą restauruoti.
Dabar paminklas „Liūdinti žydų motina“ ir memorialas, esantis Panevėžio žydų kapinėse Atminimo skvere, restauruoti – atminimo akmenų tvorelės siūlės užglaistytos, paminklas nuplautas ir nupoliruotas.
Paminklas, siekiant papildomai apsaugoti, bei atgaivinti spalvą, impregnuotas specialiu skysčiu.