Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos edukacinėse erdvėse vyko šventinis renginys, prasidėjęs Esperanto himnu, skirtas Esperanto klubo Panevėžyje 100 metų jubiliejaus paminėjimui.

Panevėžio Esperanto klubas paminėjo veiklos šimtmetį

Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos edukacinėse erdvėse vyko šventinis renginys, prasidėjęs Esperanto himnu, skirtas Esperanto klubo Panevėžyje 100 metų jubiliejaus paminėjimui.

100 metų žmogaus gyvenime tai atrodo labai daug ir ne kiekvienas sulaukia tokio garbingo jubiliejaus.

Šimtmetis miestą ar šalį pakeičia neatpažįstamai, sukuria visai kitokį veidą. Atsivertęs šimto metų senumo žurnalą ar laikraštį pamatai, kad kalba pasikeitė nedaug, kad suprasti visai nesunku, o kalbai šimtas metų yra visai nedaug.

Yra sakoma, kad istoriją kuria žmonės, o kokie žmonės kūrė Panevėžio Esperanto istoriją?

Panevėžio esperanto klubo „Revo“ pirmininko pavaduotoja Danutė Kriščiūnienė pirmiausia pakvietė visus pagerbti tylos minute amžinybėn išėjusius Panevėžio esperantininkus. Paminėjo, kad ir žmonių, ir įvykių būta tikrai nemažai, darbų nuveikta daug ir jų pamiršti nevalia…

Esperantininkai, išėję amžinybėn: Aleksandras Dambrauskas, Jozefas Tajcas, Salomonas Alpiravičius, Basė Etingof, Tadeo Svirtun, Kipras Mizrohas, Estera Drukaitė, Jonas Pogoreckas, prof. Ben-Šarachas, Basė Portnaitė, Jokūbas Kanas, Estera Traubaitė, Basė Braudienė, Juozas Skersinskas, Merė Reznikavičienė, Jonas Bielinis, Juozas Kazlauskas, Stasys Janauskas, Telesforas Lukoševičius, Elena Grumbinienė, kun. Jonas Juodelis, Česlovas Liubomiras Tručionis, Janina Railienė, Lina Jablonskienė, Julija Bukelienė, Birutė Valatkienė, Genovaitė Petraitienė, Irena Jaloveckytė, Eugenija Novikova, Stasė Bajalytė ir dar daug kitų…

Su trumpa Panevėžio esperanto klubo 100 – mečio istorija supažindino Panevėžio esperanto klubo „Revo“ pirmininkė Vida Kulikauskienė.

Ji teigė, kad pačią pradžią galėjo duoti Esperanto kalbos pionieriumi Lietuvoje laikomas Aleksandras Dambrauskas (Adomas Jakštas).

Kai 1887 metais Liudvikas Lazeris Zamenhofas išleido pirmąją knygelę apie tarptautinę kalbą „Tarptautinė kalba. Įžanga ir pilnas vadovėlis. Daktaras Esperanto. Rusams“, šios kalbos pasekėjų greitai atsirado ir Lietuvoje.

Pirmininkė išsamiai apžvelgė tarpukario laikotarpį, kuriame ypač aktyvūs buvo žydų tautybės žmonės.

Ji teigė, kad pirmoji draugija buvo įkurta 1923 metais, o ilgiausiai prie Panevėžio Esperanto Draugijos vairo išbuvo Jokūbas Kanas, išrinktas Draugijos valdybos pirmininku 1932 m. ir vadovavęs Draugijai iki pat savo mirties 1941 m.

Buvo prisimintos II – ojo pasaulinio karo meto pasėkmės esperantiniam judėjimui bei veikla pokario laikotarpiu.

Pažymėta, kad karas nusinešė daugelio Panevėžio esperantininkų gyvybes, kad Esperanto buvo uždrausta.

Panevėžyje ši kalba pradėjo atsigauti tik 1956 m., o jai atsigauti padėjo esperantininkas Juozas Kazlauskas, sutelkęs prieškarinius likusius esperantininkus ir pagrindines jėgas skyręs kalbos mokymui.

Buvo išskirti atsigavimo ir klestėjimo laikotarpiai.

Ypač išsiskyrė 8-10 dešimtmečiai. Tuomet Panevėžyje Esperanto idėjas aktyviai plėtojo Vladislovas Viršila, Telesforas Lukoševičius ir Palmira Lukoševičienė, Bonifacas Ruželė, Česlovas Tručionis, Vilius Šidlauskas, Lina Jablonskienė, Monika Vasiliauskienė, Vida Beinortienė, Janina Railienė ir daug daug kitų esperantininkų. Vyko ne tik mokymai, bet buvo įkurtas Esperanto teatras, suorganizuotas Panevėžio, o vėliau ir Šiaurės Lietuvos esperantininkų choras.

Pirmininkė kalbėjo apie krizę ir sveikuolių Esperanto sekciją, paskutinį dešimtmetį bei klubo “Revo” įkūrimo 30 – metį.

Panevėžio esperanto klubo „Revo“ pirmininkė Vida Kulikauskienė buvo pasveikinta su sėkmingu vadovavimo klubui dešimtmečiu.

Sveikinimo žodį tarė Lietuvos esperantininkų sąjungos pirmininkas Povilas Jegorovas. Aktyviausiems esperantininkams – Vidai Kulikauskienei, Danutei Kriščiūnienei, Palmirai Lukoševičienei, Viliui Šidlauskui ir Vidai Beinortienei – buvo įteikti padėkos raštai. Skambėjo jaunųjų muzikantų – Evos Budriūnaitės ir Simo Urbonavičiaus atliekami kūriniai.

Esperantininkams sveikinimą atsiuntė JE Panevėžio Vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, kuriame jis rašė: “Dėkoju už Jus Dievui, nes Jūs vykdote Dievo Šventosios Dvasios stebuklą. Kai atėjo Šventoji Dvasia, įvairių tautų žmonės suprato vieni kitus. Ir jūs per Esperanto kalbą bandot padėti visiems rasti bendrą kalbą”.

Į renginį iš Kauno buvo atvykusi Eglė Dvarionaitė – Vindašienė, vieno pirmųjų Panevėžio esperantininkų Jokūbo Kano anūkė.

Ji papasakojo savo senelių gražią susipažinimo ir tvirtos meilės istoriją, dalinosi jaudinančiais prisiminimais bei laiškais.

Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos edukacinėse erdvėse vyko šventinis renginys, prasidėjęs Esperanto himnu, skirtas Esperanto klubo Panevėžyje 100 metų jubiliejaus paminėjimui.

Renginyje dalyvavo Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman.

Jis apžvelgė ir pristatė knygą „Žvilgsnis į praeitį: Panevėžio žydų istorija ir palikimas”.

Buvo prisiminta, kad pirmieji esperantininkai Panevėžyje buvo žydai ir pažymėtas jų svarbus indėlis Esperanto veikloje.

Renginio vedėja Danutė Kriščiūnienė padėkojo Panevėžio lėlių vežimo teatrui už dovanotas knygas renginio dalyviams.

Priminė, kad Lėlių vežimo teatras Esperanto kalba buvo pastatęs spektaklį „Trys paršiukai“ ir 1972 m. dalyvavo tarptautiniame Lėlių teatrų festivalyje Jugoslavijoje (Zagrebe) bei laimėjo pirmąjį prizą.

Šis spektaklis buvo rodomas ir keliuose Baltijos esperantininkų renginiuose.

Renginio dalyvius sveikino Panevėžio miesto vicemerė Loreta Masiliūnienė, 1995 metais „Vyturio“ vidurinėje mokykloje Esperanto kalbos mokytoja dirbusi Alina Misiūnienė, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės – Bitės viešosios bibliotekos atstovė Ilona Mažylytė, Latvijos Esperanto Asociacijos valdybos narys Aldis Bušs, Lietuvos esperantininkai iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Jurbarko, Mažeikių, N.Akmenės ir kitų miestų, įteikdami originalias dovanas.

Taip pat sveikino Panevėžio trečiojo amžiaus universiteto prorektorė, moterų klubo „Veiklios moterys“ viceprezidentė Valė Bilienė, Lietuvai pagražinti draugijos, Lietuvos moterų lygos pirmininkė Bronė Slapšienė, vyriausioji esperantininkė Panevėžyje Palmira Lukoševičienė. Reikia pažymėti, kad išskirtine dovana – rankų darbo medine sraige – mokyklos bendruomenę nudžiugino jurbarkiečiai. Prieš keletą metų atvykę į svečius ir susipažinę su Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos edukacinėmis erdvėmis, davė žodį, kad iš medžio išskobs šios mokyklos simbolį – sraigę – savo pažadą įvykdė su kaupu.

Šventės dalyviams renginio organizatoriai įteikė savo rankomis pagamintus molinius dubenėlius, užpildytus graikiniais riešutais, apjuostais esperantiškais palinkėjimais. Graikiniai riešutai stiprina atmintį ir padeda geriau įsiminti naujus esperantiškus žodžius. Svečiai taip pat gavo po atviruką esperanto kalba “Sveikinimai iš Panevėžio”, išspausdintą Prancūzijoje su lankomiausiais ir įsimintiniausiais objektais Panevėžyje.

Panevėžio esperanto klubo „Revo“ nariai liko dėkingi IĮ “Jurgitėlės amatai” vadovei Jurgitai Čiplytei už edukacinę pamoką, gaminant svečiams dovanas iš molio ir UAB “Kalnapilio – Tauro grupei” už gaiviuosius gėrimus.

Šventės dalyvius džiugino Panevėžio bendruomenių rūmų vaikų ir jaunimo tautinių šokių kolektyvas „Grandinėlė“ (vadovė Zita Rimkuvienė), Panevėžio trečiojo amžiaus universiteto linijinių šokių grupės „Pozityvas“ šokiai (vadovė Violeta Krasauskienė), Panevėžio miesto tarybos nario Vitalijaus Satkevičiaus esperantiškos ir lietuviškos dainos, vieno iš buvusių esperantininkų choro ilgamečio dalyvio, Esperanto kalbos mokytojo, buvusio Lietuvos Esperanto sąjungos nario, AIS (Tarptautinės Mokslų Akademijos Sanmarine) nario, vertėjo Viliaus Šidlausko daina, iliuzionistų Viliaus Glušoko ir Michailo Chovanskio iliuzionistinė programa. Buvo atidarytos trys parodos: Panevėžio Esperanto istorija, esperantininko iš Japonijos Hori Jasuo, kurią sudarė 141 piešinys ir esperantininko bei dailininko Povilo Šiaučiūno ekslibrisų parodos.

Reikia pažymėti, kad prie japono Hori Jasuo parodos atsiradimo daug prisidėjo Latvijos Esperanto Asociacijos valdybos narys Aldis Bušs.

Klubo nariai labai dėkingi dailininkui Povilui Šiaučiūnui ir klubo “Revo” pirmininkei Vidai Kulikauskienei už bendromis jėgomis sukurtą renginio emblemą.

Esperanto klubo Panevėžyje 100 metų jubiliejaus paminėjimui buvo pasodinta esperantininkų tujų alėja. Kiekviena tuja buvo skirta dešimtmečiui paminėti. Tujas padovanojo Vijoletos ir Raimondo Vanagų šeima. Tujų sodinimui vadovavo 2018 Metų panevėžietis, gražiausio gėlyno – Debesų sodas – Lietuvoje laimėtojas – Gintautas Šimkus.

Renginio dalyviai ir organizatoriai prie šventinio stalo skanavo jubiliejinį tortą, papuoštą renginio emblema, bendravo, kūrė planus naujiems projektams ir susitikimams.

Visi “Revo” klubo nariai buvo apdovanoti padėkomis.

Panevėžio trečiojo amžiaus universiteto linijinių šokių grupės „Pozityvas“ šokėjos renginio dalyvius mokė linijinių šokių, o miesto tarybos nario Vitalijaus Satkevičiaus atliekamos dainos nepaliko abejingų dainos skambesiui.

Renginį filmavo Steponas Algimantas Kubeckas, 2020 m. už visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią tautiškumą ir dvasines vertybes apdovanotas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu “Tarnaukite Lietuvai”.

Jo sukurtą filmą galima pažiūrėti https://www.youtube.com/watch?v=1ZDXla2gP5g).

Fotografavo Vaida Kučinskienė ir Kęstutis Kairys.

Skaitykite plačiau Aina.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.