Pastatas Savanorių aikštėje, iš kurio dabar sklinda malonūs kepinių kvapai, – vienas svarbiausių žydų paveldo objektų mieste, buvusi garsios judaizmo dvasinės seminarijos vieta.
Prasidėjus karui uždaryta mokslo įstaiga po kurio laiko atgimė Izraelyje ir jau aštuoniasdešimt metų ten gyvuoja vadinama Panevėžio vardu.
Skaitykite daugiau: https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/jesivos-kelias-is-panevezio-i-pasauli/
Panevėžio žydų bendruomenės pirmininko Gennady Kofman komentaras prie straipsnio:
„Dėl straipsnio, „Ješivos kelias – iš Panevėžio į Pasaulį“ išspausdinto „Sekundės“ laikraštyje 2024 m. liepos 26 d.
Tikrai taip, 1932 m. buvo oficialus naujo ješivos pastato atidarymas, bet pastatas atidarytas ir mokslas prasidėjo 1919 m.
O nuo 1932 m. ješiva buvo įtraukta į Lietuvos Respublikos Švietimo ministerijos sąrašus, kaip aukštojo mokslo įstaiga (ješiva), ir dalinai lėšas gaudavo iš Lietuvos Respublikos švietimo ministerijos.
Ješiva nėra seminarija, Ješiva yra Ješiva, kur vaikai pradeda mokytis nuo pat jaunystės iki brandaus amžiaus.
Straipsnyje nepažymėta, kad ješivą baigė rabino Josefo Kachanemano sūnus Abraomas, tikra pavardė ne Kaganemanas, kaip parašyta straipsnyje, o Kachanemanas.
Straipsnyje nepažymėta ,kad Holokausto metais 1941 m. jo žmona ir vaikai buvo sušaudyti Kurganavos miške kartu su kitais Panevėžio žydais.
Čia taip pat buvo prerogatyva, kad rabinas J.Š. Kachanemanas atstatytų Panevėžio Ješivą netoli Tel-Avivo Izraelyje Bnein Brako mieste.
Yra ir kitų pastabų, bet straipsnis naudingas, kad Panevėžio žmonės pažintų žydų istoriją.
Josefo Kachanemano pastangomis 1922 m. Panevėžyje buvo įkurta Panevėžio žydų mergaičių gimnazija.
O 1937 m. Panevėžio teismas priėmė sprendimą, kad šis pastatas yra Josefo Kachanemano nuosavybė.“