Rugsėjo 23-ąją, Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, Panevėžyje, Atminties skvere prie memorialo „Liūdinti žydų motina“, vyko iškilmingas minėjimas.
Daugelio mūsų mintys prisimena šį skausmingą faktą: nužudyta 200 tūkstančių Lietuvos žydų.
200 tūkstančių staiga nutrauktų gyvenimų, sugriautų šeimų, niekada nesužibėjusių talentų, galėjusių praturtinti žmoniją naujais kūriniais, išradimais, religinėmis ir filosofinėmis įžvalgomis.
Minint šią Lietuvos istorijos tragediją turime dar kartą įsisąmoninti, kad kiekvieną gyvybę davė Dievas, ir niekas neturi teisės jos atimti.
200 tūkstančių prarastų gyvenimų savo unikalia, nepakartojama ir skaudžia istorija įsirėžiantys į mūsų mintis ir šiandien mums parodo, kaip svarbu lemtingą akimirką išdrįsti stoti šviesos pusėje.
Susirenkantys į šios tragedijos minėjimus Lietuvos žmonės, moksleiviai dar kartą parodo, jog nei baisūs įvykiai, nei žydų tautos tragedija nėra pamiršta.
Renginyje dalyvavo Panevėžio savivaldybės meras Rytis Račkauskas,
„Šiandien, kaip ir kasmet, vėl atverčiame tragišką mūsų istorijos puslapį – minime holokausto Lietuvoje atminimo dieną. Per Holokaustą tiek Lietuva, tiek ir Panevėžys neteko daugybės iškilių žmonių – gydytojų, mokytojų, verslininkų, menininkų. Netekęs tų, kurie prisidėjo prie mūsų kultūros, istorijos ir bendruomenės formavimo, miestas prarado ir dalį savęs. Šią dieną prisimename ir tuos, kurie rizikavo gyvybėmis, gelbėdami savo draugus, kaimynus, nepažįstamuosius. Jie parodė, kad net juodžiausiais laikais žmogaus širdyje lieka vietos gailestingumui ir drąsai. Istorinės tragedijos prisiminimas įpareigoja mus išsaugoti atmintį ir mokytis iš praeities. Mūsų pareiga – niekada neleisti tokioms tragedijoms pasikartoti,“ – sakė Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas.
1943 m. rugsėjo 23-iąją buvo likviduotas Vilniaus getas.
Didelė jo gyventojų dalis buvo sušaudyti Paneriuose, likusieji išvežti į koncentracijos stovyklas už Lietuvos ribų.
Per Holokaustą, nacių okupuotoje Lietuvoje, per kelis mėnesius buvo sunaikinta didžioji dalis šalies žydų bendruomenės.
Panevėžyje getas buvo likviduotas 1941 m. rugpjūčio 15 d., buvo sušaudyta 13,5 tūkst. žydų.
Žydai Lietuvoje gyveno nuo XIV a. pabaigos ir sudarė vieną didžiausių tautinių bendruomenių šalyje.
Panevėžyje žydų bendruomenė atliko svarbų vaidmenį miesto visuomeniniame ir politiniame gyvenime. Kai kuriais laikotarpiais jie sudarė reikšmingą dalį miestiečių – XVIII a. antroje pusėje ir XIX a. viduryje žydai sudarė apie 60 proc. Panevėžio gyventojų, o XX a. pradžioje – apie 35 proc.
Jie aktyviai dalyvavo miesto ekonomikoje ir paslaugų sektoriuje. Tarptautinės istorinio teisingumo komisijos tyrimų duomenimis, per karą buvo sunaikinta 200 tūkst. žydų, t. y. 92 proc. Lietuvoje gyvenusios žydų bendruomenės.
Lietuvoje yra daugiau nei 200 masinių žudynių vietų ir tiek pat senųjų žydų kapinių.
Minėjime taip pat kalbėjęs Panevėžio rajono vicemeras Rimantas Pranys pabrėžė, kad žydų tauta patyrė skausmingą tragediją, kuri neturi pasikartoti.
Panevėžio miesto tarybos narys Ramūnas Vyžintas paantrino, kad istorijos pamokos turi būti išmoktos, ir nieko panašaus pasikartoti neturi.
Įspūdingą kalbą pasakė Panevėžio Rožyno bendruomenės pirmininkė Roma Širpelienė:
„Istorijos niekas negali paneigti ir uždengti … Liūdinti Žydų Motina, netekusi apie 95 procentu savo Tautos, savo vaikų be ligos, be bėdos, dėl budelių keršto, neapykantos, ne pagarbos gyvybei prašo taikos, ramybės, pagarbos, susikalbėjimo viso pasaulio valstybių, visų tautų, rasių ir religijų. Liūdinti žydų Motina neša gilaus skausmo naštą, netekusi 200 tūkstančių savo Tautos. Kas paguos, kas padės panešti ir pakelti skausmą begalinį …? Tik skaudanti, kraujuojanti Motinos širdis, visus mylinti, glaudžianti, visiems atleidžianti. Holokaustas (Šoa). Ši diena, įrašyta į amžinos, neveikiamos laiko istorijos puslapį, tegul daro didžiulį poveikį žmonijos protams, kad veiksmai susieti su žudymu – nusikaltimas, kuris niekada neturi kartotis. Užuojauta visai Panevėžio žydų bendruomenei, visai žydų tautai. Begalinės kantrybės, sveikatos, ištvermės neleidžiant nusėsti į užmarštį šiai baisiai istorijai.“
Šią kalbą minėjime dalyvavęs jaunimas sutiko ovacijomis.
Renginyje dalyvavo Rožyno bendruomenės gyventojai, savo darbais dalinosi buvę Rožyno progimnazijos moksleiviai (didžioji dalis plakatų Holokaustui NE !).
Ačiū Jiems.
Savo tėvo, senelio ir visos šeimos, kuri gelbėjo žydus nuo Holokausto istoriją pasakojo Vidmantas Narkevičius.
Artimiausiu metu bus pristatyta knyga apie šią gerbiamą šeimą, kuri apdovanota Lietuvos „Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi“.
Renginyje dalyvavo gausus būrys moksleivių iš įvairių Panevėžio miesto švietimo įstaigų: Juozo Balčikonio gimnazijos, V. Žemkalnio gimnazijos, “Vyturio“ ir Alfonso Lipniūno progimnazijos, bei kitų mokyklų.
Po minėjimo Panevėžio žydų bendruomenės nariai bei Panevėžio A. Lipniūno progimnazijos moksleiviai bei mokytoja vyko į masinių žudynių vietas Kurganavos miške bei Žaliosios girioje.
Ten, prie paminklų žudynių aukoms, buvo uždegtos žvakės ir padėtos gėlių puokštės.