Vidmantas ir Janina Markevičiai – ne tik aktyvūs Panevėžio miesto žydų bendruomenės nariai, bet ir žmonės, kurių tėvai ir šeimos nariai Antrojo pasaulinio karo metais išgelbėjo devynis žydus nuo pražūties.
1941 metų vasarą Juozapo Markevičiaus ūkyje ir netoliese esančioje miško žeminėje buvo slepiami iš Panevėžio geto pabėgę žydai: Voltas Kušneris (kurio žmona jau buvo nužudyta), jo dukros Sonia ir Asia, sūnus Jozefas, vairuotojas Levinas, advokatas Keselis, anglų kalbos mokytojas (pavardė nežinoma), Šalomas Šerenzonas, Špindelis, Sima ir Ševelytė.
Sonia Kušneraitė dar 1941 metais paliko Juozapo Markevičiaus ūkį ir kartu su drauge slapstėsi Subačiaus geležinkelio stoties miestelyje. Likę devyni žydai slėptuvėje išbuvo iki 1943 metų rudens.
Devyni žydai Markevičių ūkyje slapstėsi nuo 1941 metų liepos iki vokiečių atsitraukimo iš Lietuvos. Pasak Vidmanto Markevičiaus, šeima tuo metu gyveno nuolatiniame pavojuje, ypač kai kilo įtarimų, kad žydus galėjo kažkas įskųsti. Jis vadina tikru stebuklu, kad šeimai pavyko taip ilgai išlaikyti slėptuvę nepastebėtą. Tai buvo ypač sudėtinga, nes Markevičių šeima turėjo septynis vaikus, tad bendras maitinamų žmonių skaičius siekė net aštuoniolika.
Pasak Vidmanto, žydai buvo slepiami keliose vietose: po vieną žeminę buvo įrengta tvarte ir klojime, dar viena – miške. Naktimis slėptuvėse gyvenę žmonės išeidavo pasivaikščioti po mišką. Ši istorija – ne tik drąsos, bet ir žmogiškumo pavyzdys.
Vidmantas Markevičius iki šiol domisi ir renka informaciją apie šeimos istoriją. Tai tapo jo gyvenimo pomėgiu. Jo tėvas Jonas Markevičius lankėsi Izraelyje, kur bendravo su išgelbėtais žydais.
Markevičių šeima, rizikuodama savo gyvybėmis, išgelbėjo devynias gyvybes. Tokie žmonės – Pasaulio Tautų Teisuoliai – amžinai išliks žydų tautos atmintyje. 1991 metais visa Juozapo Markevičiaus šeima buvo apdovanota Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.
Vidmantas Markevičius, aktyvus Panevėžio žydų bendruomenės narys, kartu su istorike Aušra Jonušyte Vilniuje, Seime vykusioje konferencijoje pristatė knygą „Kupiškėnai žydų gelbėtojai“. Renginyje jie susitiko su L.R.Seimo nariais Emanueliu Zingeriu ir Ramūnu Vyžintu.
„SEKUNDĖ” RAŠO:
Vienos šeimos iš Kupiškio istorija tokia unikali, kad prisimenama ir Izraelyje. Jad Vašem – Tautos atminimo institutas Izraelyje, tiriantis holokaustą ir besirūpinantis jo aukų bei gelbėtojų atminties įamžinimu, žmonėms, kurie Antrojo pasaulinio karo metais rizikuodami savo gyvybėmis nuo pražūties gelbėjo žydus, suteikia Pasaulio tautų teisuolio vardą. Lietuvoje tokių arti tūkstančio, ir šis sąrašas vis dar gausėja. Kaip ir apdovanotųjų Lietuvos prezidento Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, jau mūsų valstybės skiriamu savo piliečiams už tokį žygdarbį. Kitaip nei žygdarbiu, šių žmonių poelgio negalima pavadinti. Žydų gelbėtojai rizikavo gyvybe taip pat, kaip ir persekiojamieji.
Skaitykite daugiau: https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/zygdarbis-vertas-iamzinimo-2/
Minint Lietuvos žydų genocido dieną Panevėžyje ne tik pagerbtos aukos, bet ir prisiminti čia gyvenę tos tautybės žmonės, juos gelbėjusieji. Lietuvos žydų genocido diena paminėta ir Panevėžyje. Juodžiausia istorijos dėmė Rugsėjo 23-ioji pasirinkta neatsitiktinai. Būtent tą dieną 1943 metais likviduotas Vilniaus getas. Dalis jo gyventojų sušaudyti, o kiti išvežti į koncentracijos stovyklas. Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman sako, kad praėjo jau 75 metai, kai mieste buvo sušaudyti pirmieji žydai, prasidėjo areštai. 57 suimti žydai nužudyti Staniūnų miškelyje. 1941 metų liepą Panevėžyje įrengtas žydų getas. Pasak G. Kofmano, per 42 jo egzistavimo dienas per getą „perėjo“ net 14 tūkst. žydų. Bendruomenės žiniomis, iš pradžių ten gyveno 4 423 asmenys. Likvidavus getą, visi žydai sušaudyti. 8 000 – Kurganavos miške, 4,5 tūkst. – Žaliojoje girioje.
