Rugpjūčio 7-osios ankstų rytą PŽB pirmininkas Gennady Kofman buvo iškviestas į bendruomenės būstinę, kur jo laukė šeima iš Izraelio – sesuo ir brolis su žmona.
Vienintelis Rachel ir Leibos Kacevų atvykimo tikslas – aplankyti savo gimtąjį miestą,Panevėžį, kuriame gimė, užaugo, įgijo išsilavinimą ir gyveno iki 1955 m. Taip pat jie norėjo apžiūrėti Pumpėnus, Pasvalį – miestus, kur jų, viena didžiausių Aukštaitijoje žydų šeimų – Kacevai dirbo ir vystė šeimos verslą.
Iš vienos pusės laiminga šeima – gausi, gerai gyvenanti Izraelyje, turinti gerus prisiminimus iš gimtojo miesto, iš kitos pusės – keli šeimos nariai patyrė tragišką likimą – žuvo Holokausto metu.
Leiba ir Rachel papasakojo, kad jų mama ir tėčio sesuo su šeima buvo sušaudytos Kurganavos miške, o tėčiui pavyko išsigelbėti. Ši informacija buvo labai naudinga ir įdomi PŽB pirmininkui G. Kofman, nes jis renka medžiagą apie žuvusius Holokausto metu Panevėžyje ir jo apskrityje.
Susitikimo metu svečiai buvo maloniai nustebinti PŽB nuotraukų archyve radę savo tėvo nuotrauką darytą apie 1950 m. prie Kurganavos paminklo, skirto atminti Holokausto aukas. Paminklas pastatytas iš paaukotų pinigų, tam, kad atminti 8 000 sušaudytus įvairaus amžiaus ir įvairios socialinės padėties žydus Kurganavos miške. Iš viso per trumpą laikotarpį (42 dienas) buvo sušaudyti 13 500 Panevėžio mieste ir rajone gyvenusių žydų – kaip jau minėta 8 000 Kurganavos miške, 5 500 – Žaliojoje girioje.
Brolį ir sesę labai sudomino PŽB turimas archyvas, ypač 1934 m. ir 1938 m. rinkikų sąrašas, kuriame surašyti to meto Panevėžio gyventojai, nurodomi jų adresai. Ne vienas atvykęs svečias pagal juos rado savo giminių gyventas vietas.
Susitikimui einant į pabaigą, prieš išvykstant į Kurganavos mišką, kur paminės žuvusius šeimos narius, ponas Leiba Kacevas pažadėjo atsiųsti savo medžiagą apie savo šeimą ir Holokaustą, kurią jis rinko ir nori perduoti savo vaikams ir anūkams. Panevėžio žydų bendruomenė renka tokią medžiagą, nes ruošiasi padaryti statistiką apie žydus žuvusius Holokausto metu. Projektas bus skirtas įamžinti visus žydus, gyvenusius Panevėžyje ir Panevėžio apskrityje iki antro pasaulinio karo.