Kupiškio krašto žydų bendruomenės pastatai ir paminklai

Kupiškio tarptautinę konferenciją atidarė Kupiškio etnografijos muziejaus specialistė istorikė Aušra Jonušytė. Centriniuose kultūros namuose susirinkusiems svečiams buvo perskaitytas Izreaelio valstybės ambasadoriaus Lietuvoje Amiro Maimono sveikinimas.

Jame ambasadorius pažymėjo, kad dažnai keliauja po Lietuvą ir per savo kadencijos metus aplankė daugelį šalies savivaldybių su oficialiais ir privačiais vizitais. Ir kur benuvyktų, visur aplanko vietines žydų kapines, kurių Lietuvoje yra daugiau nei du šimtai bei aplanko ir masines žydų žudynių vietas. Kai kurios gerai išsilaikiusios, kitos, deja, apverktinos būklės. Yra visiškai sunaikintų žydų kapinių, kur vienintelis akmuo težymi jų vietą. Kartais tai būna grupė antkapių, iškeltų iš kapų ir keistai sustatytų vienas šalia kito…

Apžiūrėjęs antkapius, perskaito išlikusius užrašus. Tos raidės pasakoja ištisą istoriją. Žmogaus vardas, profesija, kokio būdo buvo, metai, kuomet istorija pasibaigė…

Šiais išsakytais ambasadoriaus Amiro Maimono žodžiais ir prasideda knyga „Kupiškio krašto žydų bendruomenės pastatai ir paminklai“, kurią sudarė Kupiškio etnografijos muziejaus specialistė istorikė Aušra Jonušytė.

Dr. Marijos Rupeikienės ir jos vyro Antano Rupeikos pastangomis buvo surinkta didelės apimties medžiaga bei nuotraukos apie žydus, kurie gyveno Kupiškyje iki Antrojo pasaulinio karo.

Ypatingo susidomėjimo sulaukė dr. Laros Lampertienės pranešimas apie Kupiškio ir jo apylinkių žydų kapines „Akmenyse saugoma atmintis“. Konferencijos dalyviams ji paaiškino žydų paminklų reikšmę, kurie yra išlikę Lietuvoje ir dalinai Kupiškio rajone. Pranešime Lara Lampertienė pažymėjo, kad judaizmo tradicija reikalauja, kad paminklinis užrašas minėtų mirusiojo ir jo tėvo vardą bei mirties datą, tačiau juose neretai būna pateikiami platesni duomenys apie šeimą. Todėl studijuojant istorines kapines, galima susidaryti vaizdą apie daugelį miestelio šeimų. Kai kurios epitafijos mini asmenų profesiją, kilmę ar poziciją bendruomenėje.

Konferencijos eigoje savo pasirodymą pristatė Kupiškio muzikos mokyklos moksleiviai, kurie grojo žydų melodijas.

Sveikinimo žodį tarė LR Seimo narys Mykolas Majauskas. Jis padėkojo visiems, kurie prisidėjo prie knygos išleidimo.

Konferencijos baigiamojoje dalyje Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman išreiškė padėką už dviejų knygų išleidimą apie žydų gyvenimą iki Antrojo pasaulinio karo Kupiškėnams, istorikams, Kupiškio etnografijos muziejaus darbuotojams ir ypač muziejaus specialistei istorikei Aušrai Jonušytei.

Taip pat Gennady Kofman pažymėjo opias problemas, susijusias su žydų kultūrinio paveldo išsaugojimu. Jos egzistuoja ir Aukštaitijoje. Šių metų birželio mėnesį, besilankant konferencijoje Kupiškyje, grįždamas į Panevėžį kartu su Subačiaus seniūnu Vidmantu Paliuliu aplankė Subačiaus „Paryžiaus“ žydų kapines, kurios yra apleistos, apverktinos būklės ir privažiavimo iki jų nėra visai. Aplink minėtas kapines ūkininko žemė, kurioje pasėti rugiai. Norint pasiekti „Paryžiaus“ kapines reikia važiuoti aplink apie vieną kilometrą. Taip pat aplankė  masines žydų žudynių vietas iki kurių privažiavimo nėra. Šios problemos egzistuoja ir Pasvalio masinių žydų žudynių vietoje Žadeikių miške. Todėl naudodamasis proga, kad  konferencijoje dalyvauja LR Seimo narys Mykolas Majauskas kreipiuosi į jį su prašymu pagerinti esamą tragišką žydų kapinių ir masinių žydų žudynių vietų situaciją ir skirti finansavimą miestų merams ir seniūnams, kad būtų suteikta galimybė geresnei kapinių priežiūrai.

Konferencija praėjo sėkmingai ir sulaukė didžiulio susidomėjimo. Belieka laukti teigiamų rezultatų.